Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1746-260/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
e2A-1746-260/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25338-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“
Ieškovas
E. R.
Kategorijos
  • 2.5.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1746-260/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25338-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.3.; 2.5.8.10.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas E. R. 2015 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ 12 240,40 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos 4 rangos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieškovas įsipareigojo įrengti namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus mokėti pagal atliktų darbų aktą ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atliekamų darbų įkainiai buvo nustatyti visų sutarčių prieduose Nr. 1. Visi darbai, sulygti sutartimis, buvo atlikti laiku. Už atliktus darbus atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir darbų priėmimo-perdavimo aktai. Taip pat 2015 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo įrengti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Atsakovei už atliktus darbus 2015 m. lapkričio 10 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 46, 4 343,76 Eur sumai ir darbų priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau atsakovė priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų darbų nepriima ir neatsiskaito už atliktus stogų dengimo darbus. Atsakovė yra sumokėjusi 9 000 Eur, tačiau už atliktus stogų dengimo darbus pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal pradelstas apmokėti atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 40, 41, 42, 46, yra skolingas 12 240,40 Eur. Ieškovas į atsakovę kreipėsi ne vieną kartą tiek raštu, tiek žodžiu prašydamas pasirašyti jam pateiktas sąskaitas faktūras bei darbų atlikimo priėmimo-perdavimo aktus ir apmokėti susidariusį įsiskolinimą už atliktus stogų dengimo darbus. Tačiau, nepaisant atliktų stogų dengimo darbų, atsakovė piktybiškai ir nemotyvuotai atsisakė pasirašyti jai išrašytus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Kadangi atsakovė piktybiškai nepasirašo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir vengia atsiskaityti už atliktus stogų dengimo darbus, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo už atsakovei atliktus rangos darbus priteisimo. Pažymėjo, jog atsakovė nėra pareiškusi pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Kadangi visi PVM sąskaitose faktūrose bei darbų priėmimo-perdavimo aktuose stogų dengimo darbai buvo atlikti kokybiškai, rangos sutartyse nustatytu laiku, o atsakovė nemotyvuotai atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, nepareiškė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės bei iki galo neatsiskaitė už atliktus stogų dengimo darbus, ieškovas laiko, jog jo vienašališkai pasirašyti 2015 m. spalio 9 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 10 d. priėmimo-perdavimo aktai dėl atliktų darbų pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikytini darbų priėmimo-perdavimo aktais, sukeliančiais atsakovui tokias pačias teisines pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ 2016 m. sausio 14 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas neperdavė atsakovei darbų, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už ne visiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad darbai atlikti netinkamai, nukrypstant nuo pastatų techniniuose projektuose nurodytų sprendinių, todėl negali būti priimti. Akcentavo, kad ieškovas atlikdamas darbus prieš uždengdamas paslėptas konstrukcijas apie tai neinformavo atsakovės, atitinkamų darbų neįformino paslėptų darbų atlikimo aktais, darbai nebuvo perduoti techninę priežiūra atliekančiam asmeniui, todėl nenuardžius išorės konstrukcijų neįmanoma patikrinti ar ir kiti (paslėpti) darbai atlikti tinkamai, nepažeidžiant sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo net neinformavo atsakovės apie pasirengimą priduoti darbus. Ieškovas atsiuntė tik 2015 m. gruodžio 8 d. raštą reikalaudamas pasirašyti perdavimo priėmimo aktus, tačiau jokių aktų nepateikė. Prašo nesivadovauti ieškovo prie ieškinio pridėtais 2015 m. gruodžio 2 d. vienašališkai pasirašytais aktais, kadangi, vadovaujantis teismų praktika, vienašališkai pasirašyti aktai gali būti pasirašyti tik tuo atveju, jei jie buvo pateikti kitai šaliai ir kita šalis nepagrįstai atsisakė juos pasirašyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ieškovui E. R. 12 240,60 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 276 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. tarp ieškovo E. R. ir atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ buvo sudarytos 4 rangos sutartys Nr. 2015/09/10, pagal kurias ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogo konstruktyvo, apšiltinimo bei jo dangos darbus; lietaus sistemos sumontavimo darbus; didelių kaminų apskardinimo darbus; mažų kaminų apskardinimo darbus; stogo apatinio karnizo apskardinimo darbus. 2015 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo šiuos darbus atlikti name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų sutarčių prieduose Nr. 1 „Darbų specifikacija ir įkainiai“, numatyta, kad rangovas įsipareigoja įrengti (duomenys neskelbtini), namų stogus per 40 darbo dienų, už atliktus darbus užsakovė įsipareigoja apmokėti tokiais įkainiais: 14,48 Euro/m2 plius PVM 21% už stogo konstruktyvo ir skardos montavimo darbus; 3,50 Euro/m plius PVM 21% už lietaus sistemos montavimo darbus; 72,40 Euro/vnt. plius PVM 21% už didelio kamino apskardinimo darbus; 43,45 Euro/vnt. plius PVM 21% už mažo kamino apskardinimo darbus; 7,24 Euro/m plius PVM 21% už apatinio karnizo pakalimo darbus. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 28 d. surašė darbų priėmimo perdavimo aktus dėl darbų atliktų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitas faktūras pagal atliktų darbų aktus Nr. 34, 35, 36. Priėmimo perdavimo aktai dėl namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų darbų ir PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, 36 pasirašytos UAB „Norvegijos kontaktai“ atstovų J. A. ir darbų vadovo E. A. bei ieškovo. Šios sąskaitos, ieškovo teigimu, yra apmokėtos. Darbų priėmimo perdavimo aktas dėl darbų atliktų name, (duomenys neskelbtini), pasirašytas ieškovo ir UAB „Norvegijos kontaktai“ statybos darbų vadovo E. A., ieškovas E. R. 2015 m. gruodžio 2 d. ranka ant akto nurodė, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ vadovas J. A. šį darbų priėmimo-perdavimo aktą atsisakė pasirašyti. 2015 m. spalio 9 d. ir 2015 m. spalio 15 d. ieškovas surašė darbų priėmimo perdavimo aktus dėl baigiamųjų darbų atliktų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitas faktūras, pagal atliktų darbų aktus, Nr. 39, 40, 42. Minėti atliktų darbų aktai pasirašyti UAB „Norvegijos kontaktai“ statybos darbų vadovo E. A. ir ieškovo, ieškovas E. R. 2015 m. gruodžio 2 d. ranka ant aktų nurodė, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ vadovas J. A. šiuos darbų priėmimo-perdavimo aktus atsisakė pasirašyti. 2015 m. spalio 15 d. surašytas darbų priėmimo perdavimo aktas dėl darbų atliktų name, (duomenys neskelbtini), bei 2015 m. lapkričio 10 d. darbų priėmimo perdavimo aktas dėl darbų atliktų name, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašytas tik ieškovo, 2015 m. gruodžio 2 d. nurodant, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ vadovas J. A. šį darbų priėmimo-perdavimo aktą atsisakė pasirašyti. Šių aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 41, 46. Atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai" ieškovui 2015 m. rugsėjo 10 d. pervedė 4 306,82 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą ER31 ir avansą 3000, 2015 m. rugsėjo 30 d. - 4000 Eur (pagal sąskaitą faktūrą 33, 34), 2015 m. spalio 21d. – 2000 Eur (už darbus pagal rangos sutartį). 2015 m. gruodžio 8 d. registruotu laišku ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymui jis buvo pasitelkęs subrangovus, su kuriais yra visiškai atsiskaitęs. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar ieškovas (rangovas) atliko šalių rangos sutartyje ir darbų specifikacijoje sulygtus darbus. Ieškovo (rangovo) surašytais atliktų darbų aktais turėjo būti tarp šalių įformintas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Atsakovė yra pasirašiusi ir apmokėjusi ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 35, 36. Tuo tarpu kitus aktus atsakovo vadovas J. A. atsisakė pasirašyti (keli iš jų yra pasirašyti atsakovo darbų vadovo E. A.), todėl ieškovas aktuose pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašė juos vienašališkai.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialiąsias įstatymo nuostatas įgyja net tuo atveju, jei jį pasirašo tik viena iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neginčijo ieškovo vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų, todėl jie turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai turi tokią pačią galią, kaip ir abiejų šalių pasirašyti aktai, o atsakovė neįrodė, kad ji pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl darbų perdavimo, kadangi liudytojas E. A. patvirtino, kad ieškovas kreipėsi į liudytoją, kaip atsakovės atstovą, ketindamas perduoti atliktus darbus, ką patvirtino ir atsakovės atstovas J. A..

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovo atlikti darbai neatitinka normatyvinių statybos dokumentų, nors tokio pobūdžio bylose būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti statinio defektus, kuriais savo atsikirtimuose remiasi rangovas (CPK 178 str.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė atsisakė teismo pasiūlymo atlikti teismo statinio ekspertizę. Būtent atsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas atliko techninę statybos kontrolę, tačiau byloje nėra duomenų apie fiksuotus pažeidimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė statybos rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą visiškai neatsižvelgė į ieškovo kaip statybos rangovo pareigas. Aiškindamas statybos rangos sutartį reglamentuojančias nuostatas iš esmės pasisako tik dėl atsakovės kaip užsakovės pareigų. Tačiau ieškovas, kaip statybos rangovas turėjo tikrai ne mažesnes pareigas nei atsakovė, į kurias teismas visiškai neatsižvelgė. Statybos darbų atlikimas yra ieškovo verslas, ką patvirtina ir byloje esanti individualios veiklos pažymą. Todėl ieškovui taikytini ir padidintini reikalavimai, bei atsakomybė be kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovei tokias pat pasekmes, jei ieškovas juos būtų pasirašęs. Kadangi atsakovė atsikirtimais į ieškinį įrodinėjo, jog perdavimo aktai nepasirašyti pagrįstai, nes ieškovo atlikti darbai neatitiko projekte nustatytų sprendinių, kas reiškia, kad neatitiko įstatymo ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų. Todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo aktus, kuriuos ieškovas pasirašė vienašališkai.

Atsiliepimas

Ieškovas E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai įvertinus visas byloje esančius įrodymus, tinkamai taikant bei aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas ir priimant teisingą sprendimą. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog atsakovė nepagrįstai nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktų, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti aktai turi tokią pačią juridinę galią kaip pasirašyti abejų šalių. Laiko, kad teismas visiškai teisingai aiškino ir taikė CPK 6.695 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė, neva žinodama apie esamus neatitikimus statinio projektui, nestabdė darbų atlikimo, neprašė atsakovės nurodomų darbų trūkumų pašalinti. Nesant šalių sudarytose ginčo rangos sutartyse nuorodos į konkrečią projektine medžiagą, sutartimi sutarta tik dėl darbu apimties ir įkainių, paliekant šalims galimybę susitarus nukrypti nuo darbu specifikacijos (sutarties 2.1.1. punktas). Todėl teismas atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovo atliktais darbais ir nesikreipė į kitus rangovus dėl ieškovės atliktų darbų taisymo, pagrįstai darė išvadą, jog, atsakovė be pagrindo vilkina darbų priėmimą ir vengia atsiskaityti su ieškovu. Tai, kad teismas atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, stogo įrengimo neesminius neatitikimus statinio projektui vertino kitaip nei atsakovas norėtų, nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl 2015 m. rugsėjo mėnesį tarp šalių sudarytų rangos sutarčių vykdymo, konkrečiai dėl apmokėjimo pagal pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. 39, 40, 41,42, 46, kurios buvo išrašytos pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurie atsakovės nebuvo pasirašyti jai atsisakius, todėl pasirašyti tik ieškovo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovo E. R. (rangovo) ir atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ (užsakovė), buvo sudarytos 5 rangos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieškovas įsipareigojo įrengti namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus mokėti pagal atliktų darbų aktą ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas visus darbus atliko laiku. Atsakovė jokių pretenzijų ieškovui dėl netinkamai atliktų darbų nereiškė. Nepaisant atliktų stogų dengimo darbų, atsakovė atsisakė pasirašyti jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Atsakovė yra pasirašiusi tik už apmokėtas 2015 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 35, 36 ir pagal jas pateiktus priėmimo-perdavimo aktus bei 2015 m. rugsėjo 29 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus bei pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, tačiau atsakovė į šiuos raštus nereagavo. Atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo pareiškusi pastabų dėl atliktų darbų kokybės, nei pasirašiusi priėmimo-perdavimo aktų. Todėl, atsakovei nepasirašius priėmimo-perdavimo aktų ir nenustačius sąlygų dėl kurių atsakovė būtų galėjusi nepasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų bei nenustačius statinio trūkumų, šiuo aktus pasirašė ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus pripažino pagrįstais. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje, tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus darbus ieškovas atliko. Darbų priėmimo aktų nepasirašė atsakovė, kuri laiko, jog ieškovo darbai atlikti nekokybiškai. Pareigą atsiskaityti su ieškovu už aktuose nurodytus darbus apeliantė ginčija tuo, kad ginčo darbai buvo atlikti ne pagal projektą ir rangos sutartį, bei kad net jei šalys ir būtų taręsi dėl darbų atlikimo ne pagal projektą, toks susitarimas būtų negaliojantis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo atliktų darbų ir netinkamo jų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad darbai buvo atlikti pagal byloje esančias rangos sutartis, kuriose nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti uždengiami stogai bei pagal atsakovės pateiktą darbo brėžinį ir medžiagas. Aplinkybę, kad darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija. Todėl, nors nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilus nesutarimams, darbų priėmimo-perdavimo aktai atsakovės nebuvo pasirašyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, tuo atveju, kai ginčas yra nagrinėjamas teisme, ta aplinkybė, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra pasirašytas, savaime nepriboja teismo teisės iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą pareikštų reikalavimų ribose, t. y. nustačius, kad rangovas turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus, o užsakovas – nepagrįstai su juo neatsiskaito, priteisti rangovui visą jam priklausantį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie minėtos išvados, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą. Apeliantei neįrodžius, jog jos nurodyti ieškovo atliktų darbų nukrypimai yra esminiai, turintys kokios nors įtakos stogo kokybei ar sukeliantys kokių nors neigiamų pasekmių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovo atlikti stogo dengimo darbai neatitiko visus atsakovės reikalavimų už kuriuos ji neturi atsiskaityti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, atmesta kaip nepagrįstus.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą visiškai neatsižvelgė į ieškovo kaip statybos rangovo pareigas, kuriam taikytini padidintini reikalavimai bei atsakomybė be kaltės. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, vykdydamas visas jam tenkančias pareigas siuntė atsakovei raginimus atsiskaityti, tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovo atliktų darbų kokybe, nebuvo pateikusi nė vienos pretenzijos ieškovui dėl jo atliktų darbų trūkumų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neobjektyvumo, nepagrįsti, todėl atmestini.

Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovo atsakovei reiškiami reikalavimai grindžiami ne tik atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, bet ir kitais rašytiniais įrodymais apie atliktus darbus ir jų apmokėjimą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad visi įrodymai, patvirtinantys jo reikalavimų pagrįstumą, pateikti teismui ir yra byloje. Atsakovei taip pat tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrindą (CPK 12, 178 str.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismui pasiūlius apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje tikslingumo, atsakovė šiuo klausimu pozicijos nepareiškė (CPK 13 str., 17 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 str.), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo E. R. atsiliepime pareikštas prašymas priteisti jam bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Ieškovas E. R. turi teisę į tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą jis sumokėjo 500 Eur (penkis šimtus eurų) jam teisinę pagalbą teikusiai advokatei. Esant ieškovo E. R. prašymui šias išlaidas priteisti ir atstovavimo išlaidoms neviršijant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nustatytų maksimalių jų dydžių, ieškovui šio dydžio išlaidos priteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ (įmonės kodas 300140852).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas