- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-39-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05175-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., notarė J
- Pareiškėjas
- P. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-93-1026/2024 pagal pareiškėjo P. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys notarė J. V. ir A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam po sutuoktinės O. B., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties buvo reikalingas išlaikymas ir pripažinti jam teisę į privalomąją 1/8 palikimo dalį sutuoktinės O. B. palikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo žmona O. B., todėl jis 2021 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos pradėjimo ir dėl privalomojo palikimo dalies priėmimo. Notarė J. V., 2022 m. kovo 17 d. išnagrinėjusi O. B. turto paveldėjimo bylos medžiagą bei gautą pareiškimą, nutarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi testamentinė įpėdinė, t. y. mirusiosios duktė A. P., nesutinka, kad nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu, kaip ir nesutinka, jog pareiškėjui yra reikalingas išlaikymas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo pensininkas, jo mėnesinės pajamas sudarė senatvės pensija 323,54 Eur ir našlių pensija 32 Eur, viso 355,54 Eur. Nuosavybės teise pareiškėjui priklausė ir šiuo metu priklauso vieno kambario butas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjo finansinė padėtis buvo prasta ir jam buvo reikalingas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiek sutuoktinės mirties dieną, tiek ir šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, jo pajamų, kurias sudaro senatvės ir našlio pensijos, kurių nepakako ir nepakanka jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties jis savo poreikius tenkino ir tenkina iš gaunamos senatvės pensijos, taip pat jam išgyventi padeda dukra, kuri atveža maisto, kartais padeda finansiškai. Jis turi tik du vaikus – dukrą ir sūnų. Pareiškėjas pensininku yra jau apie septynis metus, iki tol oficialiai nedirbo kurį laiką. Turi problemų su stuburu, jo prasta rega.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškimu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas savo poreikius detalizavo poreikių lentelėje, tačiau nėra aišku, kokio laikotarpio ši lentelė: ar šie pareiškėjo poreikiai egzistavo 2021 m. spalio mėn., palikėjos mirties dieną, ar šių poreikių patenkinimui reikėjo būtent pareiškėjo nurodomų sumų. Poreikių lentelėje pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo maisto išlaidos per mėnesį sudaro 350 Eur, tačiau į bylą nėra pateikta jokių tokią sumą pagrindžiančių įrodymų. Iš pateiktų vaistinės čekių matyti, kad praktiškai visi įsigyti vaistai buvo kompensuoti, o pareiškėjo išleistų pinigų suma siekė apie 10 Eur. Be to, už mobilaus ryšio paslaugas, į kurias įeina 10 GB interneto, pareiškėjas moka 15,90 Eur, taip pat atskirai moka ir už „Mezon“ internetą, kurio kaina yra 8,63 Eur. Suinteresuotas asmuo abejojo, ar tokias paslaugas galima vertinti kaip būtinas asmeniui, kai naudojamas internetas mobiliajame telefone ir, tikėtina, kitame, namuose esančiame įrenginyje (kompiuteryje ar planšetiniame kompiuteryje), ir už abi analogiškas paslaugas mokama atskirai. Pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, pagrindžiančius jo išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, išlaidas draudimo įmokoms už būstą padengti. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų likusias poreikių lentelėje aptartas eilutes, pareiškėjas į bylą nepateikė. Ne visi poreikių lentelėje aptarti poreikiai yra būtinieji. Vertinant būtinuosius, kasdienius, taip pat papildomus poreikius ir siekiant juos atriboti bei nustatyti, kuriems poreikiams kokių sumų reikia, suinteresuotas asmuo teigė, kad yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika. Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. 2021 m. šis minimalių vartojimo poreikių dydis buvo 260 Eur. Palikėjos mirties dieną, pareiškėjas turėjo teisę į 323,54 Eur senatvės pensiją, taip pat pareiškėjas turėjo galiojančią sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga (iš kurios 2021 m. lapkričio 24 d. gavo 82,64 Eur). Pareiškėjui taip pat asmeninės nuosavybės teise priklausė ir priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėja negyveno su pareiškėju ir nevedė su juo bendro ūkio nuo 2017 m. Nuo 2017 m. iki palikėjos mirties, visiškai negyvendamas su palikėja ir negaudamas iš jos jokios paramos, pareiškėjas save pilnai išlaikė ir jam materialinis išlaikymas iš sutuoktinės nebuvo reikalingas. Pareiškėjas nėra socialiai remtinas asmuo, jis nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojasi dviejų atstovų – advokato ir advokato padėjėjos paslaugomis ir pats sumokėjo už paslaugas, t. y. asmens turtinė padėtis nėra itin sunki. Pareiškėjas turi keturis suaugusius vaikus.
4. Suinteresuotas asmuo J. V. paliko spręsti pareiškimo tenkinimo klausimą teismui. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi vaikus, kurie gali jam padėti finansiškai. Taip pat tai, kad turtas, kurį pareiškėjas gautų patenkinus pareiškimą, galimai nepagerintu jo turtinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui, jo sutuoktinės O. B. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį. Teismas pripažino pareiškėjui teisę į privalomąją 1/8 O. B. palikimo dalį ir iš suinteresuoto asmens A. P. pareiškėjo naudai priteisė 1 091 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir O. Š. sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje. Pareiškėjas ir O. B. (B.) susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės būklės aktų įrašų biure. O. B. (duomenys neskelbtini) mirė. 2012 m. spalio 15 d. testamentu O. B. visą savo turtą paliko dukrai A. P.. Pareiškėjas ir A. P. po O. B. mirties padavė pareiškimus notarui dėl mirusiosios turto paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2022 m. kovo 17 d. nutarimu atsisakyta atlikti notarinį veiksmą pagal gautą sutuoktinio pareiškimą O. B. paveldėjimo byloje, kadangi testamentinė įpėdinė A. P. nesutiko, jog O. B. turtas įgytas santuokos su pareiškėjos metu ir kad pareiškėjui yra reikalingas išlaikymas. Nutarimas nebuvo skundžiamas. Pareiškėjas kreipimosi į teismą dieną buvo (duomenys neskelbtini) m. pensininkas, jo gaunama senatvės pensija nuo 2021 m. kovo iki 2022 m. gruodžio sudarė 323,54 Eur, o nuo 2022 m. sausio – 355,89 Eur, taip pat pareiškėjas nuo 2022 m. sausio gauna 32 Eur dydžio našlio pensiją.
7. Teismas nurodė, kad nuosavybės teise pareiškėjui priklausė ir šiuo metu priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas transporto priemonių neturėjo, pareiškėjas iki 2017 m. kartu su palikėja gyveno suinteresuoto asmens A. P. sutuoktiniui E. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o po pareiškėjo motinos mirties, siekdamas išsaugoti turtą, 2017 m. pareiškėjas persikraustė į jam nuosavybės teise priklausantį butą, kurį jis išlaikė iš savo gaunamų pajamų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pensinio amžiaus (t. y. nedarbingas dėl savo amžiaus), pareiškėjo pajamas sudarė 323,54 Eur senatvės pensija, pareiškėjo pajamos mažesnės už vidutinę pensiją (vidutinė pensija Lietuvoje 2021 m. spalio mėnesį – apie 412,90 Eur) ir tik nežymiai viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris palikimo atsiradimo metu (2021 m. spalį) buvo 260 Eur, dėl savo amžiaus ir turimų sveikatos problemų pareiškėjas neturėjo galimybės užsidirbti daugiau. Pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų.
8. Teismas taip pat nurodė, kad, pagal pareiškėjo pateiktus skaičiavimus, būtiniesiems poreikiams per mėnesį yra reikalinga apie 630 Eur sumą, kurią sudaro: maistas – 350 Eur per mėnesį; avalynė – 10 Eur per mėnesį; striukės – 15 Eur per mėnesį; apatiniai drabužiai – 5 Eur per mėnesį; kelnės – 10 Eur per mėnesį; megztiniai – 5 Eur per mėnesį; švarkeliai, džemperiai – 10 Eur per mėnesį; marškiniai, marškinėliai – 10 Eur per mėnesį; pirštinės, šalikai, kepurės – 5 Eur per mėnesį; patalynė – 5 Eur per mėnesį; vitaminai, vaistai – 30 Eur per mėnesį; švenčių dovanos – 20 Eur per mėnesį; buitinės, higienos priemonės – 10 Eur per mėnesį; laisvalaikis – 25 Eur per mėnesį; sveikatos priežiūra (vizitai pas gydytojus, tyrimai, ir kt.) – 5 Eur per mėnesį; mobilus telefonas 15,90 Eur per mėnesį; internetas „Mezon“ 8,63 eurų per mėnesį; komunalinės paslaugos 84,81 Eur; būsto draudimas 5,90 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų pagal formuojamą teismų praktiką yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens poreikius. Kartu pažymėjo, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2021 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga 642 Eur. Dėl to teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos sumos nekelia abejonių dėl jų pagrįstumo ir būtinybės, atitinka asmens poreikius pagal jo amžių, sveikatos būklę.
9. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojos J. V. paaiškinimų sprendė, kad 1) (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pensinio amžiaus (t. y. nedarbingas dėl savo amžiaus), 2) pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjo pajamas sudarė 323,54 Eur senatvės pensija, 3) pareiškėjo pajamos buvo mažesnės už vidutinę pensiją (vidutinė pensija Lietuvoje 2021 m. spalio mėn. – apie 412,90 Eur) ir tik nežymiai viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris palikimo atsiradimo metu (2021 m. spalio mėn.) buvo 260 Eur, 4) dėl savo amžiaus ir turimų sveikatos problemų pareiškėjas neturėjo galimybės užsidirbti daugiau, 7) pareiškėjo būtinuosius poreikius sudarė apie 630 Eur per mėnesį, 8) pareiškėjas turi vaikų, kurie prisidėjo prie pareiškėjo būtinųjų poreikio tenkinimo.
10. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad sutuoktiniai nevedė bendro ūkio ir palikėja neturėjo pareigos prisidėti prie pareiškėjo išlaikymo, kadangi nors bendravimas tarp O. B. ir pareiškėjo nebuvo visiškai nutrūkęs, jie bendravo nereguliariai, kartą ar kelis kartus per mėnesį, kai pareiškėjas atvykdavo pas savo sutuoktinę. Be to, šiuo atveju išlaikymo reikalingumas siejamas ne konkrečiai su sutuoktinės asmeniu ir klausimu, ar ji prisidėjo prie sutuoktinio išlaikymo, bet, kad asmeniui esant tokios socialinės būklės ir padėties, apskritai buvo reikalingas išlaikymas. Dėl to teismas detaliai nenustatinėjo faktinių aplinkybių dėl sutuoktinių santykių, kadangi byloje ir nekilo ginčo dėl to, jog, nors palikėja O. B. ir pareiškėjas buvo sutuoktiniai, tačiau apie keturis metus iki palikėjos mirties, t. y. nuo 2017 m., jie gyveno skyrium, bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai – pareiškėjas savo bute, o palikėja suinteresuoto asmens A. P. sutuoktiniui E. P. priklausančiame bute, kur palikėja deklaravo savo gyvenamąją vietą dar nuo (duomenys neskelbtini).
11. Teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjo sutuoktinės mirties dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas, kadangi jo turimo turto ir gaunamų pajamų apimties nepakako jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Tai, kad O. B. negyveno su pareiškėju nuo 2017 m. ir tai, kad jis pats, padedamas kitų asmenų (dukters ir kitų asmenų), pagal galimybes tenkino savo būtinuosius poreikius, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui nėra ir nebuvo reikalingas išlaikymas, nes pareiškėjo nustatyta turtinė padėtis (nustatytų aplinkybių visuma) neabejotinai leido spręsti, jog jo gaunamos ir palikimo atsiradimo metu gautos pajamos nėra pakankamos pagyvenimui (gyvenamojo būsto išlaikymui, maistui, vaistams ir kt.). Teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad pareiškėjas pats, savo kaltais veiksmais (neveikimu) sukūrė savo sunkią materialinę padėtį. Teismas vertino, kad suinteresuoto asmens A. P. teiginiai, kad pareiškėjas save pilnai išlaikė ir jam materialinis išlaikymas iš sutuoktinės nebuvo reikalingas nuo 2017 m., kadangi jis nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jos pareiškėjui palikimo atsiradimo momentu nebuvo reikalingas išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalies normą, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, pateiktų bylose dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjui palikėjos mirties dieną nebuvo reikalinga gyvenamoji vieta, nes jis ją turėjo, be to, ši gyvenamoji vieta sutapo su jam pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu. Tačiau teismas šios aplinkybės išlaikymo reikalingumo kontekste nevertino. Pareiškėjas gavo pastovias pajamas – senatvės pensiją, našlio pensiją. Pareiškėjui, jo paties teigimu, taip pat jo dukros J. V. teigimu, būtent jo dukra pastoviai padėjo ir iki šiol padeda. Pastarąją aplinkybę teismas vertino ne kaip aplinkybę, kad tokia pagalba reiškia, jog pareiškėjui nebereikia išlaikymo iš kitų asmenų, o kaip aplinkybę, jog vien faktas, kad dukra padeda, reiškia, jog pareiškėjui išlaikymas yra reikalingas. Tokios pozicijos laikėsi ir pats pareiškėjas. Tačiau tai prieštarauja tiek aktualių teisės normų turiniui, tiek ir teismų praktikos išaiškinimams bylose dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo.
1.2. Naujausia teismų praktika patvirtina, kad aplinkybė, ar pareiškėjas turi pilnamečių vaikų, ar pareiškėjas kreipėsi į pilnamečius vaikus dėl išlaikymo teikimo, ar pilnamečiai vaikai teikia pareiškėjui išlaikymą, yra svarbi nustatant, ar pareiškėjas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑152‑730/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-626-460/2024, Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 21 d. spendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1267-601/2023.
1.3. Pareiškėjas nuo 2017 m. iki palikėjos mirties, visiškai negyvendamas su palikėja ir negaudamas iš jos jokios paramos, save pilnai išlaikė ir jam materialinis išlaikymas iš sutuoktinės nebuvo reikalingas. Be to, O. B. ir nebūtų galėjusi teikti išlaikymo sutuoktiniui, nes turimų pajamų pakako tik pačiai išsilaikyti (ji buvo pensinio amžiaus asmuo ir gavo tik senatvės pensiją, jai padėjo suinteresuotas asmuo, taip pat ji turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios ir lėmė jos mirtį). Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kurie būtų patvirtinę priešingas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertinti atsisakė kaip nereikšmingas tinkamam ginčo išsprendimui, nors teismų praktikoje jos yra vertinamos, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-653/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1216-480/2023.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti reikia 630 Eur sumos per mėnesį ir, kad ši suma atitiko minimaliosios mėnesinės algos dydį 2021 m., kas yra būtent toks dydis, kurį teismai pripažįsta kaip dydį, skirtą būtiniesiems žmogaus poreikiams patenkinti. Suinteresuotas asmuo pateikė argumentuotus pastebėjimus dėl pareiškėjo poreikių lentelės, tačiau teismas į minėtus pastebėjimus dėmesio neatkreipė ir juose nurodytų abejonių nepašalino. Be to, 2021 m. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių buvo 642 Eur, o atskaičius mokesčius – 467,20 Eur. Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. 2021 m. šis minimalių vartojimo poreikių dydis buvo 260 Eur.
1.5. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama. Pareiškėjas neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimą.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas P. B. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pareiškėjas iš esmės atkarto ginčijamo sprendimo turinį, kurio apeliacinės instancijos teismas papildomai nekartoja, ir papildomai nurodo, kad, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas įrodė, jog jam sutuoktinės (palikėjos) mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį.
16. Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
17. Kasacinio teismo praktikoje aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: 2012 m. spalio 15 d. testamentu palikėja O. B. visą savo turtą paliko dukrai A. P.; palikėja O. B. mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėjas P. B. 2021 m. lapkričio 13 d. pareiškimu, o suinteresuotas asmuo A. P. 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškimu kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo po O. B. mirties; (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2022 m. kovo 17 d. nutarimu atsisakyta atlikti notarinį veiksmą pagal gautą sutuoktinio P. B. pareiškimą O. B. paveldėjimo byloje, kadangi testamentinė įpėdinė A. P. nesutiko, kad O. B. turtas įgytas santuokos su P. B. metu ir kad P. B. yra reikalingas išlaikymas
19. Taigi, pareiškėjas nepaveldėjęs palikėjos turto pagal testamentą (palikėjai testamentu nušalinus jį nuo palikimo), ir nesant palikėjos turto, paveldimo pagal įstatymą, šioje byloje iškėlė klausimą dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad: 1) (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pensinio amžiaus (t. y. nedarbingas dėl savo amžiaus); 2) pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjo pajamas sudarė 323,54 Eur senatvės pensija; 3) pareiškėjo pajamos buvo mažesnės už vidutinę pensiją (vidutinė pensija Lietuvoje 2021 m. spalio mėnesį – apie 412,90 Eur) ir tik nežymiai viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris palikimo atsiradimo metu (2021 m. spalį) buvo 260,00 Eur; 4) dėl savo amžiaus ir turimų sveikatos problemų pareiškėjas neturėjo galimybės užsidirbti daugiau; 7) pareiškėjo būtinuosius poreikius sudarė apie 630 Eur per mėnesį; 8) pareiškėjas turi vaikų, kurie prisidėjo prie pareiškėjo būtinųjų poreikio tenkinimo. Taigi pareiškėjo pajamos palikimo atsiradimo metu buvo labai mažos ir tik nežymiai viršijo minimalių vartojimo poreikių dydį.
21. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) A. P., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjas nuo 2017 m. iki palikėjos mirties, visiškai negyvendamas su palikėja ir negaudamas iš jos jokios paramos, save pilnai išlaikė ir jam materialinis išlaikymas iš sutuoktinės nebuvo reikalingas. Be to, apeliantės teigimu, O. B. ir nebūtų galėjusi teikti išlaikymo sutuoktiniui, nes turimų pajamų pakako tik pačiai išsilaikyti.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl apeliaciniame skunde įvardijamos aplinkybės apie įpėdinio ir palikėjos gyvenimą skyrium, palikėjos galimybes teikti išlaikymą nėra reikšmingos sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
23. Pažymėtina, kad palikėjo sutuoktinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176–178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑131/2010; 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010; kt.).
24. Spręsdamas dėl pareiškėjo turtinės padėties ir dėl pareiškėjo konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo gaunamos pajamos buvo mažesnės už vidutinę pensiją (vidutinė pensija Lietuvoje 2021 m. spalio mėn. – apie 412,90 Eur) ir tik nežymiai viršijo minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris palikimo atsiradimo metu (2021 m. spalio mėn.) buvo 260 Eur.
25. Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors minimalių vartojimo poreikių dydis yra vienas iš socialinės paramos išmokų rodiklių, nustatytas nurodyto įstatymo taikymo tikslais, jis, kaip apibrėžiantis asmens minimalių vartojimo poreikių visumą ir jų sumą eurais, gali būti kartu su kitais kriterijais taikomas ir sprendžiant dėl asmens atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vieno asmens poreikiai gali skirtis nuo kito asmens poreikių. Tam tikri minimalūs standartiniai poreikiai yra būdingi kiekvienam žmogui, specialiuosius poreikius turinčio asmens poreikiai, sudarantys būtinųjų gyvenimo reikmių visumą, skirsis nuo tokių specialiųjų poreikių neturinčio asmens.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, teikė byloje įrodymus, patvirtinančius jo poreikių dydį. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia tai, kad sveikatos sutrikimai pareiškėjui diagnozuoti iki palikėjos mirties ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, jog šie sutrikimai buvo laikino pobūdžio ir (ar) išnyko iki palikėjos mirties. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjo būtinuosius poreikius sudarė apie 630 Eur per mėn., tačiau net ir sutinkant su suinteresuoto asmens argumentais, jog tam tikros išlaidos yra perteklinės (dubliuojasi mobilaus ryšio paslaugos, įsigyjami kompensuojami vaistai), t. y . atėmus tam tikras išlaidas, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas gaunamomis pajamomis gali patenkinti savo poreikius.
27. Taigi bylos duomenimis patvirtinta, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjas turėjo rimtų sveikatos problemų, o jo gaunamų pajamų, kurios nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio ir tik nežymiai viršijo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą minimalų vartojimo poreikių dydį, nepakako jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su palikimo atsiradimo dieną buvusia pareiškėjo turtine padėtimi, jo objektyviomis galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, taip pat jos sveikatos būkle bei socialine padėtimi, padarė bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas bei tinkamai aiškino bei taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą.
28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę į privalomąją palikimo dalį, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės A. P. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.