Vilniaus apygardos teismo nutartis

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovės A. A. 515,44 Eur už nesumokėtą nuomą, 14,62 delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 530,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 8 mėnesiams, įpareigojant atsakovę A. A. septynis mėnesius mokėti po 65 Eur, aštuntą mėnesį – 75,06 Eur, sumas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės „Vilniaus miesto būstas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Išaiškino atsakovei, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovės A. A. 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,96 Eur teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2018 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartis Nr. 1.40-GT18/0240, kuria A. A. buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punktu buvo susitarta, kad kartu su A. A. Bute gali gyventi jos sūnus P. A. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-366-863/2020, nusprendė: 1) nutraukti ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ su atsakove A. A. 2018 m. gegužės 31 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240; iškeldinti atsakovus A. A. ir P. A. su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų; priteisti solidariai iš atsakovų A. A. ir P. A. 172,37 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 172,37 Eur skola už nuomą buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1792-852/2020, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

8. Iš byloje pateikto 2022 m. vasario 11 d. antstolio Andriaus Bublio iškeldinimo protokolo Nr. 0042/21/00969; 0042/21/00970 matyti, kad atsakovė A. A. ir P. A. iš Buto, adresu (duomenys neskelbtini), priverstinai iškeldinti 2022 m. vasario 11 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad P. A. (duomenys neskelbtini) mirė.

9. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius) (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis).

10. Sutarties 10 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja Sutarties 12 punkte nustatytais terminais ir tvarka mokėti Nuomotojui Nuomos mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta galiojančia tvarka. Sutarties 12 punkte nustatyta, kad nuomos mokestį nuomininkė (atsakovė) už pirmąjį mėnesį turi sumokėti ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d. Visi vėlesni mokėjimai mokami kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Iš ieškovės 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymos apie įsiskolinimą už Buto nuomą matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. vasario 11 d. sudaro 515,44 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

12. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

13. Sutarties 15 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti Nuomotojui Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nustatyto dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nuomininko pareiga išlaikyti išsinuomotą daiktą reglamentuojama CK 6.493 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

17. Sutarties 5.6 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja savo lėšomis daryti einamąjį Savivaldybės būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Nuomotojas, patikrinęs Savivaldybės būsto būklę ir palyginęs su Savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo akte apibūdinta Savivaldybės būsto būkle perdavimo nuomininkui metu ir nusprendęs, kad yra būtinas einamasis remontas, gali įpareigoti nuomininką tokį remontą atlikti. Nuomininkas privalo užtikrinti, kad šių remonto darbų atlikimo metu bendro naudojimo patalpos ir kitiems asmenims priklausančios patalpos nebūtų užterštos, taip pat nebūtų trukdoma kitiems pastate gyvenantiems ar veiklą vykdantiems asmenims įprastu būdu naudotis pastate esančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja visą Sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti Savivaldybės būstą bei jame esančią įrangą, baldus (jeigu baldai perduoti) ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant, sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) Savivaldybės būsto elementų (durų, langų ar jų rankenų, grindų, sienų ir lubų dangos ir pan.) pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad Savivaldybės būsto būklė kuo labiau atitiktų tą būklę, kurios jis buvo perduotas nuomininkui.

18. Sutarties 5.9 numatyta, kad nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja norėdamas pagerinti Savivaldybės būstą turi gauti išankstinį rašytinį nuomotojo leidimą, kuriame turi būti detaliai aptariama pagerinimo apimtis (nurodoma pagerinimo techninė specifikacija, pagerinimui atlikti reikalingų medžiagų kiekiai, konkrečios kainos ir (ar) jų ribos), pagerinimo atlikimo terminas, pagerinimui panaudotų medžiagų išlaidų atlyginimo sąlygos (išskyrus atvejus, kai Sutartis pasibaigia arba yra nutraukta). Klausimas dėl leidimo nuomininkui pagerinti Savivaldybės būstą suteikimo turi būti svarstomas nuomotojo sudarytos komisijos, o esant reikalui, nuomotojo teikiamas svarstyti Savivaldybės būsto savininko kompetentingai komisijai.

19. Sutarties nuostatos (kurios atitinka įstatyminį reguliavimą) atsakovę įpareigojo informuoti ieškovę apie planuojamus atlikti Buto pagerinimo darbus bei gauti išankstinį rašytinį ieškovės leidimą. Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama leidimo atlikti Buto pagerinimo darbus (įstatyti naujus langus ir pan.). Kita vertus, Sutarties 5.6 punkte įtvirtinta būtent atsakovės, kaip nuomininkės, pareiga atlikti buto einamąjį remontą ir tai daryti savo lėšomis. Todėl teismas priėjo išvadą, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai priteisti 900 Eur už Bute įstatytus langus ir 150 Eur už remonto darbus atmestini kaip nepagrįsti.

20. Atmetęs atsakovės priešieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė 515,44 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo ir 14,62 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 530,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškovės reikalavimus ir atmetus atsakovės priešieškinį, teismas iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 22,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis).

22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteisė 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

23. Atsakovė baigiamųjų kalbų metu prašė būsto nuomos įsiskolinimą išdėstyti po 20 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad ji yra socialinės paramos gavėja, gauna socialinę pašalpą, negali dirbti. Ieškovė prašė atmesti atsakovės prašymą, nes jis pareikštas procesiškai netinkamu laiku, taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų prašymui pagrįsti, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė negali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė byloje nėra atstovaujama profesionalaus teisininko, prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nors ir pareikštą baigiamosios kalbose, priėmė.

24. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką.

25. Teismas nustatė, jog byloje atsakovė yra teikusi duomenis apie jos turtinę padėtį (duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro patvirtina, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, ji nėra juridinių asmenų dalyvė, valstybės įmonės Regitra duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi transporto priemonių). Atsakovė taip pat teikė duomenys, jog jai yra pritaikytas disponavimo sąskaitoje esančiomis lėšomis apribojimas. Šie duomenys atspindi atsakovės turtinę padėtį, buvusią 2023 m. sausio mėnesį. Atsakovė, prašydama teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimi, nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia jos turtinė padėtis yra praėjus metams. Kita vertus, byloje atsakovei buvo skiriama valstybės garantuojama pagalba, tai (anksčiau atsakovės teiktų duomenų kontekste) leidžia manyti, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir ji iš karto apmokėti teismo sprendimu priteistą sumą iš karto gali neturėti galimybių. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovei. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iki šiol neatsiskaitė su ieškove net iš dalies (tiek iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, tiek ir iškėlus civilinę bylą), o ieškovės teisėti lūkesčiai taip pat turi būti užtikrinti, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovei didesnėmis įmokomis, nei prašo atsakovė, – t. y. aštuoniems mėnesiams. Teismas vertino, jog toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys. Toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Taigi ieškovei iš atsakovo teismo sprendimu priteistą 530,06 Eur dydžio sumą lygiomis dalimis išdėstė aštuoniems mėnesiams, įpareigojant atsakovę mokėti septynis mėnesius po 65 Eur, aštuntą mėnesį – 75,06 Eur, sumas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Apeliantės vertinimu, iš sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis teismas atmetė atsakovės priešieškinį. Nors sprendime yra nurodyta, kad jis yra atmetamas tuo pagrindu, jog nebuvo gautas išankstinis ieškovės leidimas pagerinimams atlikti (CK 6.501 straipsnio 1 dalis), tačiau tame pačiame sprendime yra nurodyta ir tai, kad atsakovės atlikti pagerinimai laikytini einamojo remonto darbais, kuriuos pagal sudarytąją su ieškove sutartį ji buvo įpareigota atlikti savo lėšomis (sprendimo 21 p.). Taigi, iš čia nėra aišku, ar atsakovės atlikti darbai iš tikrųjų yra laikytini pagerinimu, dėl ko tokiu atveju sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi CK 6.501 straipsniu), ar jie tokiais nelaikytini, dėl ko ginčo sprendimui turėjo būti taikoma kita teisės norma, t. y. CK 6.493 straipsnis. Apeliantė pažymi, kad esminis klausimas, į kurį turėjo atsakyti teismas, taikydamas CK 6.501 straipsnio nuostatas, yra tai, ar atsakovės atlikti ginčo patalpų remonto darbai, gali būti pripažinti patalpų pagerinimu, ar tai yra einamojo remonto dalis. Kaip matyti, spręsdamas šį klausimą teismas jokių teisinių argumentų, įgalinančių minėtus darbus pripažinti patalpų pagerinimais, nenurodė, dėl ko Atsakovės vertinimu, nurodytos teismų išvados nėra tinkamai motyvuotos bei nėra grindžiamos tinkamais įrodymais. Teismas nenustatė ir nevertino, kiek dėl šių pagerinimų atlikimo pagerėjo patalpų kokybė, jų vertė, taip pat kokia padėtis, patalpų būklė buvo iki tariamų (galimų) pagerinimų (remonto darbų) ir po jų atlikimo. Tik nustačius šias aplinkybes galima buvo spręsti, ar atsakovės priešieškinyje nurodomi veiksmai galėjo būti pripažinti ginčo patalpų pagerinimu. Tai yra svarbu ir dėl tos priežasties, jog tokios išvados buvimas įgalintų teismą svarstyti klausimą dėl išankstinio leidimo jiems atlikti buvimo (ar jo nebuvimo). Kitaip tariant, teismui neišsprendus klausimo apie tai, kaip turėtų būti vertinami atsakovės atlikti darbai (ar kaip einamasis remontas, ar kaip pagerinimai), teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo apie išankstinio leidimo tokio pobūdžio darbams atlikti buvimą (ar nebuvimą). Taip pat teismas privalėjo svartyti klausimą apie tai, ar tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo sudarytas žodinis susitarimas dėl tokių atlikimo ir apmokėjimo už juos (t. y. ar nebuvo duotas žodinis leidimas tokiems darbams atlikti). Šiuo aspektu pažymi, kad atsakovė teisminio proceso metu nurodė, jog ieškovė apie senų langų pakeitimą naujais žinojo nuo pat jų įrengimo momento (šios įmonės darbuotojai periodiškai lankydavosi jos bute bei tikrindavo patalpų būklę ir jose gyvenančių asmenų skaičių), tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė (t. y. neinformavo jos apie savo nesutikimą su atliktais darbais ir jų apimtimi, nesidomėjo atliktų darbų kaina). Todėl įvertinus šią aplinkybę, pagrįstai teigtina, kad teismas privalėjo apsvarstyti pačios ieškovės atsakomybės esamoje situacijoje klausimą, t. y. ar pats nuomotojas turėdamas pareigą rūpintis savo turto priežiūra bei išsaugojimu, nesielgė neatidžiai ir nerūpestingai, tuo sukeldamas atsakovei teisėtą lūkestį, jog jos atlikti veiksmai jam yra priimtini.

27.2. Papildomai nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad prieštaravo atsakovės atliktiems pagerinimams. Tokiu būdu yra aišku, kad teismas neturėjo teisės formalizuotai vertinti to fakto, jog atsakovės atliktiems pagerinimo darbams nebuvo gautas išankstinis leidimas, o privalėjo bylos aplinkybes vertinti jų visumoje, taip pat privalėjo įvertinti ir atlikto pagerinimo būtinumą, jo savalaikiškumą bei ekonominę naudą taupant energetinius išteklius (šilumos energiją). Taigi, iš čia yra aišku, kad teismas nenustatė ir neįvertino visų byloje pareikštam reikalavimui tinkamai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai.

27.3. Teismas, be kita ko, savo sprendime atsakovės atliktus pagerinimus laikė einamuoju remontu ir sprendė, kad ieškovė už juos atlyginti neprivalo. Nesutikdama su tokia išvada atsakovė pažymi, kad susidėvėjusių, senos konstrukcijos langų pakeitimas naujos technologijos langais neatitinka šios sąvokos turinio. Einamasis remontas yra tų pačių daiktų atnaujinimas, bet ne jų pakeitimas naujų savybių turinčiais, aukštos kokybės, ilgaamžiais daiktais. Šiuo atveju atsakovė, įstatydama naujus langus, atliko daikto pagerinimą, kadangi dėl to daikto (būsto) būklė pakito, įgavo naujų savybių, kurių anksčiau neturėjo (buvo užtikrinta triukšmo, drėgmės bei oro izoliacija, tinkamas vėdinimas). Kita vertus tai yra tvarus sprendimas, padiktuotas šiuolaikinio būtinumo, užtikrinantis gyvenamojo būsto tinkamumą gyventi (palaikyti tinkamą oro temperatūrą bute, sumažinantis šilumos suvartojimą bute, padedantis taupyti energiją). Dėl šios priežasties teismo išvada apie tai, kad atsakovės atlikti pagerinimai laikytini einamuoju remontu, yra nepagrįsta.