- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1835-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36797-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- K. U.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos realizacijos centras‘‘ ir atsakovo K. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovui K. U. dėl ginčo iš esmės išnagrinėjimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovo K. U. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo bei neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2019-11-06 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10-1792 ir išnagrinėti ginčą tarp ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovo K. U. iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-04-20 ieškovė kartu su atsakovu sudarė automobilio Ford Tourneo, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - sutartis), pagal kurią buvo parduotas minėtas automobilis. Automobilio variklio ir pavarų dėžės blokams BRC suteikė dviejų metų garantiją, kuri turėjo galioti iki 2020-04-20 ir kurios sąlygos aptartos garantijos taisyklėse.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas kreipdamasis į ieškovę ir Komisiją nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. atvykęs iš Vilniaus į Klaipėdą pastebėjo, kad pasikeitė Automobilio variklio darbas, jis pradėjo leisti nemalonų garsą. Atsakovas pristatė automobilį ieškovei, kur buvo atlikta apžiūra ir nustatyta, kad variklio tepalo sistemoje rasta metalo drožlių yra prasukti alkūninio veleno įdėklai ir konstatuota, kad gedimui didelę įtaką turėjo retas variklio alyvos keitimas, kadangi laiku neatlikus tepalų keitimo, tepalai praranda tepimo savybes. Nesant normaliam variklio tepalų tepimui, gali atsirasti metalo drožlių, kurios patekusios į variklį ir sukelia gedimą. Išvadą servisas surašė vadovaudamasis išvados pateikimo data, kai to pareikalavo atsakovas, nors apie gedimą jam buvo pranešta žodžiu bei el. paštu. Atsakovas reikalavo ieškovės, kad variklis būtų sutvarkytas pagal minėtas garantijos Taisykles, tačiau ieškovė atsisakė teigdama, kad atsakovas pažeidė garantijos Taisyklių sąlygas, o preliminari darbų sąmata yra 2400 Eur už variklį bei 900 Eur už darbus, viso apytiksliai 3300 Eur (tokį įrodymą pateikė pats Atsakovas Komisijai). Ieškovas nurodė, kad automobilio defektas kilo dėl netinkamos automobilio priežiūros, todėl, darytina išvada, kad automobilis buvo perduotas be užslėptų defektų ir negaliojant garantijai dėl jos taisyklių pažeidimo, taip pat nesant užslėptų defektų atsakovas neturi teisės reikalauti defektą pašalinti ieškovės sąskaitą, o komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas naikintinas, bei ginčas turėtų būtų nagrinėjamas iš esmės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį nutraukiant tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. balandžio 20 d. sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, taikant restituciją. Prašė įpareigoti ieškovę grąžinti už automobilį sumokėtą pirkimo kainą, kuri sudaro 14 499,00 Eur, taip pat pripažinti neteisėtu ieškovės reikalavimą atsakovui sumokėti 169 Eur, bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 20 d. atsakovas iš ieškovės nusipirko 2015 m. automobilį Ford Tourneo Custom WF03XXTTG3FK87297, valst. nr. HUL 521 (toliau – Automobilis), už kurį ieškovei sumokėjo 14 499,00 Eur. Automobilio pirkimui atsakovas pasiėmė kreditą iš SEB banko, kuriam kas mėnesį moka 281,80 Eur dydžio įmokas. Sudarant Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį Automobilio variklio ir pavarų dėžės blokams Ieškovė suteikė dviejų metų garantiją, kuri galioja iki 2020 m. balandžio 20 d. ir kurios sąlygos aptartos garantijos taisyklėse. Taisyklių f punkte nurodyta, garantija netaikoma jei gedimas atsirado dėl to, kad: paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršijami 14 dienų arba 1000 (vienu tūkstančiu) kilometrų. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. gegužės 6 d. vadovaudamasis taisyklėmis bei neviršydamas nustatytos ridos ir numatyto kito techninio aptarnavimo datos, atliko kasmetinį privalomą Automobilio techninį aptarnavimą Ieškovės servise ir šis faktas patvirtintas automobilio aptarnavimo knygutėje bei 2019 m. gegužės 6 d. sąskaitoje Nr. LT-2019/5276. Praėjus mėnesiui po ieškovės servise atlikto automobilio techninio aptarnavimo dienos, 2019 m. birželio 7d. atsakovas atvykęs iš Vilniaus į Klaipėdą, pastebėjo, kad pasikeitė variklio darbas ir pranešė apie tai ieškovei bei susitarė, kad jį priimtų automobilio apžiūrai ieškovės servise.
6. Atsakovas nurodė, kad palikus automobilį ieškovo servise, daugiau nei dešimt dienų nesulaukė jokio atsakymo dėl automobilio gedimo ir tik 2019 m. birželio 18 d. paskambimo ieškovės darbuotojas, kuris nurodė, kad būtina keisti automobilio variklį, bet kas nutiko varikliui negalėjo pasakyti, tik informavo, jog matosi prasukti alkūninio veleno įdėklai, bet tepalo kiekis variklyje geras. Tą pačią dieną el. laišku buvo informuotas, kad ieškovė atsisako laikytis Taisyklių ir taikyti garantiją automobilio varikliui, nes kažkuriame etape atsakovas viršijo techninio aptarnavimo ridą. Ieškovė pareikalavo už dėvėtą, nerestauruotą automobilio variklį sumokėti 2400 Eur bei 900 Eur už keitimo darbus, iš viso: 3300 Eur. 2019 m. liepos 18 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad atsakovas Garantijos taisyklių nepažeidė, todėl ieškovė privalo jų laikytis, bei įpareigojo ieškovę per 30 dienų pašalinti automobilio trūkumus, pripažino, kad vartotojas neturi pareigos sumokėti ieškovei 169 Eur už atliktą automobilio patikrą – išvados parengimą. Tačiau ieškovė minimo nutarimo nevykdė ir pateikė teismui šį ieškinį.
7. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad palaiko savo 2019 m. liepos 6 d. nutarime nurodytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Įpareigojo ieškovę neatlygintinai pašalinti atsakovo automobilio Ford Tourneo Custom trūkumus. Grąžino atsakovui 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinį.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir pagal turto priėmimo perdavimo aktą Nr. LT-2018/15474 ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė transporto priemonę Ford Tourneo Custom, ind. Nr. WF03XXTTG3FK87297, pirmos registracijos data 2015 m. Pagal aktą turto variklio blokui ir pavarų dėžei suteikta 24 mėn. garantija nuo pirmojo techninio aptarnavimo ieškovo servise. Teismas nurodė, kad automobilis pirmą kartą buvo tikrinamas 2018-04-12, kai rida buvo 221 396 km (pakeisti Automobilio variklio alyva, kuro bei oro filtrai), kito aptarnavimo data - 236 396 km arba 2019-04-12; antrą kartą - 2018-08-01, kai rida buvo 237 023 km (pakeisti oro, tepalo filtrai), kito aptarnavimo data - 252 023 km arba 2019-08-01; trečią kartą - 2019-01-07, kai rida buvo 254 721 km, kito aptarnavimo data - 269 721 km arba 2020-01-07; ketvirtą kartą — 2019-05-06, kai rida buvo 269 165 km (pakeisti oro, tepalo filtrai), kito aptarnavimo data - 284 165 km arba 2020-05-06. 2019-05-06 buvo surašytas automobilio alyvos ir filtrų keitimo pažymėjimas (keitimo rida - 284 165 km). 2019 m. birželio 7 d. automobilis sugedo. Ieškovo servise buvo nustatyta, kad reikalingas kapitalinis variklio remontas arba variklio keitimas. Servise nurodė, kad preliminari remonto kaina 3 500 Eur, bei, kad negali taikyti garantijos, kadangi buvo pažeista garantijos sutarties sąlyga, t. y. viršyti numatyti kilometrai aptarnavimui. O atsakovas 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ( toliau – VVTAT), kuri 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį Nr. 10-1792. Nutartimi VVTAT nutarė iš dalies patenkinti vartotojo K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, t. y. pripažinti pagrįstais Vartotojo (atsakovo) reikalavimus neatlygintinai pašalinti Automobilio trūkumus (atlikti Automobilio variklio remontą) ir pripažinti, kad Vartotojas neturi pareigos mokėti 169 EUR už atliktą Automobilio patikrą, o reikalavimą atlyginti nuostolius dėl negalėjimo naudotis Automobiliu - pripažinti nepagrįstu.
10. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra ginčas, ar atsakovas pažeidė automobilio garantijos taisykles, ir dėl to ieškovė neprivalo atsakovo automobilio nemokamai suremontuoti, bei dėl to, ar ieškovė atsakovui pardavė automobilį su esminiais trūkumais (gedimais), dėl ko atsakovas turi teisę pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti.
11. Pažymėjo, kad pagal CK 6. 333 str. 2 d. įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Teismas konstatavo, kad, CK 6.335 str. 1 d. nurodoma, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija šiuo atveju galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje.
12. Teismas pasisakydamas, dėl ieškovės reikalavimo dėl VVTAT nutarimo panaikinimo dalyje dėl automobilio variklio remonto, nurodė, kad pagal 2018 m. balandžio 20 d. Automobilio garantijos taisyklių f punktą, garantija netaikoma, jeigu gedimas atsirado dėl to, kad paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršija 14 dienų ar 1000 tūkstantį kilometrų. Teismas nustatė, kad byloje, automobilis sugedo 2019 m. birželio 7 d., kai rida buvo 273 432 km. Paskutinis automobilio patikrinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 06 d., kai rida buvo 269 165 km, o priešpaskutinis buvo atliktas 2019-01-07 ir rida buvo 254 721 km. Tarp paskutinio patikrinimo ir automobilio gedimo buvo nuvažiuota 4 267 km., kai patikrinimas pagal taisykles buvo numatytas arba kartą į metus, arba kas 15 000 km. Todėl teismas konstatavo, kad garantijos taisyklių atsakovas nepažeidė bei ieškovė privalo pagal garantijos sąlygas suremontuoti atsakovo automobilį nemokamai. Teismas pažymėjo, kad todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl panaikinimo 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dalyje dėl variklio remonto, o ieškovę įpareigojo atsakovo automobilio Ford Tourneo Custom, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), variklį neatlygintinai suremontuoti (CPK 178 str.).
13. Teismas nurodė, kad ieškovė pardavė atsakovui prekę (automobilį) su paslėptu trūkumu ir teismas negalėjo konstatuoti, kad šis gedimas, t. y. variklio gedimas, yra nepataisomas gedimas, ir dėl to sutartis nutrauktina bei taikytina restitucija. Nustatė, kad ieškovas nuo pačios pradžios atsakovui nurodė, kad automobilio remontas kainuotų apie 3 500 Eur, tai reiškia, kad automobilis remontuotinas bei nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti šalių sudarytą pirkimo paradavimo sutartį bei taikyti restituciją. Todėl teismas kosntatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinamas (CPK 178 str. ).
14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vadovavosi CK 6.250 str. ir pažymėjo, kad sprendžiant atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas privalo nustatyti būtinas sąlygas tokiam reikalavimui tenkinti, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė yra preziumuojama. Nustatė, kad ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė laiku nesuremontavo atsakovo automobilio pagal Garantiją, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą (patyrimą), o teismas pagal bylos aplinkybes negalėjo konstatuoti, kad yra pagrindas ir automobilį suremontuoti, ir dar atsakovui iš ieškovės priteisti neturtinę žalą. Ne dėl kiekvienos neteisėtos veiklos galima prašyti neturtinės žalos, neturtinės žalos atsiradimą irgi reikia pagrįsti, o atsakovas nurodė, kad patyrė materialines išlaidas, nes turėjo mokėti banko paskolas. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovas ir taip turi automobilį nuosavybės teise, bei nurodytą automobilį ieškovė privalės suremontuoti, todėl negalėjo konstatuoti, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą. Be to, teismas pasisakė, kad negalima laikyti, kad atsakovas patyrė tik išlaidas , o prekės neturės. Atsakovas teigė, kad turėjo nuomoti kitą automobilį, tačiau jokių įrodymų dėl to teismui nepateikė, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad išlaidos yra faktiškai patirtos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad tuo metu turėjo nuosavybės teise ir kitą automobilį, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju įpareigojimas ieškovės suremontuoti atsakovo automobilį yra pakankama satisfakcija bei nėra pagrindo priteisti dar ir neturtinę žalą. Todėl teismas reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino kaip neįrodyto (CPK 178 str.).
15. Pažymėjo, kad netenkinus priešieškinio iš ieškovės atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas yra vartotojas, o pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vartotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl atsakovui jo sumokėtas žyminis mokestis – 30 Eur, grąžintinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
16. Apeliantė (ieškovė) UAB ,,Baltijos realizacijos centras‘‘ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę neatlygintinai pašalinti atsakovo K. U. automobilio Ford Tourneo Custom, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) trūkumus (atlikti automobilio variklio remontą), bei priimti naują sprendimą: atmesti ir pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą ieškovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ neatlygintinai pašalinti atsakovo automobilio trūkumus. Iš atsakovo K. U. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai, o likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
16.1. Pažymėjo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog pirmąjį techninį aptarnavimą atsakovas vadovaujantis garantijos taisyklių a) punktu atliko 2018 m. balandžio 7 d., o pakeista automobilio variklio alyva, kuro, oro filtrai 2018 m. balandžio 12 d., kai tuo metu automobilio rida buvo 221395 km, o antras aptarnavimas buvo atliktas 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai rida buvo 237023 km, t. y. nustatytą 15000 km ridą viršijant 628 km. Trečias aptarnavimas buvo atliktas 2019 m. sausio 7 d., kai rida buvo viršyta 2698 km – odometras rodė 254721 km, šias aplinkybes patvirtino byloje pateikta techninių aptarnavimų serviso knygutė. Apeliantas vertindamas šią aplinkybę nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 7d. garantija automobiliui nebegaliojo, kadangi buvo pažeistas garantijos taisyklių f punktas, buvo viršyta leistina kilometrų rida net 2698 km.
16.2. Nurodė, kad atsakovas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu pareiškė, kad su garantijos sąlygomis susipažino, su jomis sutiko, jam buvo viskas aišku, o ieškovės vadybininkas papildomai paaiškino, kad negalima viršyti 1000 km. pagal garantijos taisykles. Atsakovas taip pat nurodė, kad suprato, kad turi laiku atlikti priežiūrą, neviršyti nustatytos ridos, neva nežinojo, kad viršijo garantijoje nustatytą ridą, sekė „maždaug“, stengėsi atvyti automobilį laiku. Atsakovas taip pat nurodė, kad nežinojo apie viršytą ridą, nebuvo apie tai perspėtas, į aptarnavimų knygelę nežiūrėdavo, tačiau pats ridą sekdavo pagal lipduką, bei nurodė, kad automobilio alyvą reikia keisti, kas 10000 km intervalu. Apeliantė nurodė, kad akivaizdu tai, kad atsakovas suprato, kad turi keisti variklio alyvą nurodytu laiku ir nuvažiavus atitinkamą atstumą kilometrais, tačiau savo aplaidžiais veiksmais nesirūpino keisti variklio alyvos laiku, todėl net nesuprato, kad pažeidė garantijos sąlygas. Tokiais savo veiksmais atsakovas prisiėmė riziką sau, turėjo suprasti, kad garantijos taisyklių nesilaikymas gali lemti, kad jos nebus taikomos atsiradus gedimui. Atsakovo atliktas 2019 m. gegužės 6 d. techninis aptarnavimas buvo atliktas jau negaliojant ieškovės suteiktai garantijai ir atsakovui suprantant, kad variklio alyva bet kuriuo atveju turėjo būti pakeista, net ir tuo atveju jei garantija negalioja. Tai, kad atsakovas atliko techninį patarnavimą pas ieškovę, nereiškia, kad garantija atsakovui toliau galėjo būti taikoma, nes jos sąlygos buvo pažeistos. Pirmos instancijos teismo išvada, kad paskutinis automobilio patikrinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 6 d. ir todėl tarp paskutinio patikrinimo ir automobilio gedimo buvo nuvažiuota 4 267 km., kai patikrinimas pagal taisykles buvo numatytas arba kartą į metus, arba kas 15 000 km, todėl garantija nebuvo pažeista yra klaidinga. 2019 m. gegužės 6 d. techninis aptarnavimas turi būti laikomas atliktu garantijai jau negaliojant dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai atsakovas viršijo garantijų f punkte nustatytą 15000 km ridą net 2698 km – odometras rodė 254721 km.
16.3. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad garantijos taisyklės nurodo „Paskutinio techninio aptarnavimą“ ir „kitą techninį aptarnavimą“ ir iš pateiktų įrašų apie techninius aptarnavimus matyti, kad 2019 m. sausio 7 d. techninio aptarnavimo, kurio metu buvo viršyti 2698 km, paskutinis techninis aptarnavimas buvo atliktas 2018 m. rugpjūčio 1d., todėl garantija nebegaliojo nuo 2019 m. sausio 7 d. nustatyto pažeidimo. O 2019 m. gegužės 6 d. techninis aptarnavimas buvo atliktas jau negaliojant ieškovės suteiktai garantijai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad paskutinis aptarnavimas buvo atliktas 2019m. gegužės 6 d., kai rida buvo 269 165 km, o priešpaskutinis buvo atliktas 2019 m. sausio 7 d. Atsakovui pažeidus garantijos taisykles, garantija nėra taikoma (garantijos f) punktas).
16.4. Nurodė, kad automobilio kokybė atitiko Sutarties sąlygas. Be to, iš priežiūros įrašų ir pažymėjimo, taip pat automobilio odometro buvo matyti, kad su automobiliu yra nuvažiuoti 273437 km. 2018 m. balandžio 20 d. automobilis atsakovui buvo perduotas su odometro duomenimis 221390 km. Atsakovas automobiliu nuvažiavo net 52047 km per 13 mėnesių laikotarpį. Teigia, kad automobilio defektas kilo dėl netinkamos automobilio priežiūros, todėl, darytina išvada, kad automobilis buvo perduotas be užslėptų defektų ir atsakovas neturi teisės reikalauti defektą pašalinti ieškovės sąskaita, o komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas naikintinas, o ginčas turėtų būti nagrinėjamas teisme iš esmės. Pirmosios instancijos sprendimas nepagrįstas, todėl turi būti priimtas naujas sprendimas dalyje dėl automobilio variklio remonto neatlygintinai.
17. Apeliantas atsakovas K. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria apelianto priešieškinis buvo atmestas, bei tenkinti priešieškinį. Nutraukti tarp ieškovės ir apelianto 2018 m. balandžio 20 d. sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją – įpareigoti ieškovę priimti automobilį ir grąžinti apeliantui už automobilį sumokėtą pirkimo kainą, kuri sudaro 14 499,00 Eur. Priteisti iš ieškovės apelianto naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, taip pat iš ieškovės apelianto naudai visas, išankstinėje bylinėjimosi stadijoje patirtas, bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 270 Eur. bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Dėl teisinio pagrindo dėl restitucijos taikymo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu trūkumu t. y. su netvarkingu varikliu. Atsižvelgiant į tai, teismo teigimu, jis negali konstatuoti, kad automobilio variklio gedimas yra nepataisomas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog automobilio remontas kainuotų 3500 Eur, vadinasi, automobilis remontuotinas. Apeliantas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Nors pirmosios instancijos teismas teigia nenustatęs, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu defektu, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta ir tai paneigiančių įrodymų.
17.2. Nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo situaciją perkeldamas prievolę įrodyti automobilio variklio defektą buvus automobilio pirkimo – perdavimo momentu, teismas visiškai neįvertino pačios ieškovės paaiškinimų dėl naudojimo intensyvumo įtakos variklio gedimui. Būtent pati ieškovė automobilio variklio nepataisomą gedimą susiejo su automobilio naudojimo intensyvumu, kai automobilio rida įrodo, jog būtent iki Apeliantui nuperkant automobilį jis buvo itin intensyviai naudotas, vadinasi, priežastys automobilio variklio defektui išryškėti galėjo būti jau automobilio perdavimo momentu, ką pati ieškovė pripažino. Iki 2018 m. balandžio 20 d. kada atsakovas nusipirko automobilį, automobilis nuo pirmos registracijos dienos t. y. nuo 2015 m. liepos mėn. t. y. 32 mėnesius, buvo nuvažiavęs net 221 390 km. Taigi, iki apeliantas nusipirko automobilį į mėnesį juo buvo vidutiniškai pravažiuojama 6 918,44 km. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, jog variklis galėjo sugesti dėl intensyvaus automobilio naudojimo, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovei, keliant tokią prielaidą, iš tiesų nebuvo žinoma dar prieš automobilio pardavimą Apeliantui, kad dėl intensyvaus automobilio naudojimo yra priežastys automobilio variklio defektams išryškėti. Pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai traktavo teisės aktus bei Kasacinio teismo praktiką nurodydamas pareigą įrodyti variklio defektą ar priežastis jam išryškėti jau buvus Automobilio perdavimo metu, tačiau visiškai neįvertino ir pačios ieškovės paaiškinimų, leidžiančių prieiti išvadų, kad didelė automobilio rida bei naudojimo intensyvumas galėjo turėti įtakos variklio gedimui, vadinasi, automobilio perdavimo momentu priežastys trūkumams išryškėti jau egzistavo.
17.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai konstatavo, jog siekiant taikyti restituciją būtina įrodyti, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu defektu. Įvertinant tai, kad automobilis yra kompleksinis ir technologiškai itin sudėtingas daiktas, todėl priežastims, sukeliančioms trūkumus garantiniu laikotarpiu, išryškėti gali reikėti daugiau laiko, o vėlesnis jų (trūkumų) paaiškėjimas per garantinį laikotarpį nepaneigia fakto, kad automobilio kokybė netinkama. Teismas neįvertino ieškovės paaiškinimų, kad variklio nepataisomą gedimą galėjo įtakoti intensyvus automobilio naudojimas dar iki Apeliantui jį įsigyjant. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šiuo atveju Apeliantas turėjo įrodyti, jog automobilis buvo parduotas su paslėptu defektu, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos ir Apelianto atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neteisingai konstatavo, jog automobilio variklis yra pataisomas. Iš byloje surinktų įrodymų, taip pat ieškovės paaiškinimų žinoma, kad automobilio variklis yra nepataisomas ir jį reikia keisti nauju. Vėlgi, pirmosios instancijos teismas automobilio remontui reikiamą sumą susiejo būtent su ieškovės įvardijama suma, tačiau neanalizavo ir nesigilino, jog už tokią sumą ieškovė pakeistų automobilio variklį kitu, senu, nerestauruotu varikliu nesant jokios garantijos, kad pastarasis neturi kokių defektų ir netrukus nesuges. Tuo tarpu, atsakovas buvo pateikęs ne vieną įrodymą, jog perkant variklį iš patikimų servisų, tokių kaip UAB „Inchcape Motors", automobiliui naujas originalus variklis kainuoja apie 9 525,00 Eur, o originalus dėvėtas, restauruotas variklis tokiam automobiliui kainuoja apie 6 800,00 Eur plius PVM ir vienkartinės dalys (su priešieškiniu pateikta kaip priedas Nr. 12). Šiuo atveju, Apelianto pateikti įrodymai pagrindžia, jog Automobilio variklio kaina, perkant jį iš patikimo serviso ir gaunant šiam varikliui garantiją, su pakeitimo darbais sudaro bene pusė ir daugiau automobilio vertės. Pirmosios instancijos teismas, susiedamas automobilio variklio kainą ir keitimo darbų kainą būtent su ieškovės pateiktu pasiūlymu visiškai neįsigilino į ieškovės pateikto pasiūlymo kokybiškumą. Ieškovės nurodytas variklis ir jo kaina - 2400 Eur, tačiau jos siūlomas variklis būtų dėvėtas, neoriginalus ir nerestauruotas, todėl šis variklis yra visiškai nepatikimas ir nėra žinoma, ar jis vėlgi nebūtų su defektais. Be to, tai nebūtų sąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, kadangi jis automobilį pirko su originaliu varikliu, o vietoje jo būtų įdėtas dėvėtas ir neoriginalus, vadinasi, kad atsakovas ir vėl atsidurtų daug nepalankesnėje pozicijoje. Vėlgi, sugedus pakeistam, dėvėtam varikliui ieškovė garantijos netaikytų, kas įtakotų tolimesnius, nesibaigiančius bylinėjimosi procesus pažeidžiant atsakovo interesus. Atsakovas, atsižvelgęs į ieškovės elgesį, visiškai nepasitiki ieškovės servisu bei teikiamų darbų ir dalių kokybe. Vertinant šio automobilio variklių kainas rinkoje, manytina, kad ieškovės nurodytas automobilio variklis nebūtų patikimas, o jam vėl sugedus ieškovė nesielgtų geranoriškai.
17.4. Teismas neįvertino aplinkybių, jog dėl ieškovės kaltės apeliantas automobiliu naudotis negali jau daugiau nei metus laiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė vykdyti VVTAT Nutarimą, o dabar atsisakė vykdyti skundžiamą sprendimą, vertinant, jog ginčo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užsitęs dar pusmetį ar ilgiau, automobilis iš viso bus neeksploatuotas pusantrų – du metus. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 str. 1 d. nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų.
17.5. Nurodė, kad CK 6.334 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 str. 1 d. išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas gali reikalauti nutraukti sutartį, jei pardavėjas per protingą terminą neįgyvendino teisės gynimo priemonės arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui. Kasacinis teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB, taip pat yra pripažinęs, kad bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas privalo būti atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos (3 dalis). Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu: vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą, arba pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės, arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-158-469/2019).
17.6. Nurodė, jog Teismo sprendimui įsigaliojus po jo patikrinimo apeliacinės instancijos teisme ir Teismo sprendimu įpareigojus ieškovę laikytis Garantijos taisyklių ir pakeisti variklį Automobiliui, laiko tarpas (1,5-2 metai), per kurį ieškovė būtų pakeitusi automobilio variklį t. y. įgyvendinusi teisės gynimo priemonę, negalėtų būti laikomas protingu ir nesukeliančiu vartotojui didelių nepatogumų, kaip to reikalauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB ir Kasacinio teismo praktika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokį laiko tarpą stovėjęs neeksploatuotas automobilis turės kur kas daugiau trūkumų, nei tik variklio gedimas, tuo labiau, automobilio vertė bus gerokai kritusi, o ieškovės suteikta garantija nebegalios ir atsakovas bus praradęs metus laiko garantinio laikotarpio. Visai šiai situacijai susiklosčius dėl ieškovės kaltės, įpareigojimas ieškovei pakeisti automobilio variklį kitu, senu varikliu, neatkurs apelianto pažeistų teisių ir neatstatys jo į prieš tai buvusią padėtį, kadangi apeliantas turės savo lėšomis pašalinti kitus trūkumus, atsiradusius dėl negalėjimo automobilį eksploatuoti. Be to, ilgą laiko tarpą ieškovei nevykdžius savo pareigų, neįgyvendinus apelianto teisės į Garantijos sąlygų taikymą, sukėlus apeliantui itin didelius nepatogumus bei ateityje sekančias dideles išlaidas, tai reiškia ne tik Apelianto, kaip vartotojo, teisių pažeidimą, bet taip pat ir esminį tarp šalių sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą ir Apeliantas, kaip vartotojas, nebėra suinteresuotas šios sutarties tęsimu, dėl to tarp ieškovės ir Apelianto sudaryta sutartis turi būti nutraukta.
17.7. Teigia, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir šie trūkumai pirkimo – pardavimo metu nebuvo aptarti, automobilio gedimas yra esminis ir reikšmingas, kadangi nepataisomai sugedo viena iš pagrindinių ir svarbiausių dalių – variklis, be to, dėl šio gedimo automobilis prarado esminę savo funkciją, o negalėjimas naudotis šiuo automobiliu iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kad: 1) Automobilio gedimas yra esminis, ne mažareikšmis; 2) dėl šio gedimo automobilis prarado savo esminę savybę bei paskirtį; 3) pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išryškėja per 2 metus nuo nusipirkimo dienos; 4) ieškovė nesilaiko Garantijos taisyklių ir per protingą terminą nepašalino Automobilio trūkumų; 5) Apeliantas pirkdamas tokį automobilį negalėjo tikėtis paslėpto variklio trūkumo; Apeliantas, gindamas savo pažeistas teises, prašo teismo nutraukti Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti Apeliantui sumokėtą Automobilio pirkimo - pardavimo kainą 14 449, 00 Eur.
17.8. Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog sprendžiant atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas privalo nustatyti būtinas sąlygas tokiam reikalavimui tenkinti, viena jų – neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, neteisėti veiksmai, kaip sąlyga neturtinei žalai priteisti, turi būti grindžiami pateikiant įrodymus, patvirtinančius neturtinės žalos atsiradimą (patyrimą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal bylos aplinkybes negali konstatuoti, kad yra pagrindas ir Automobilį suremontuoti, ir dar atsakovui iš ieškovės priteisti neturtinę žalą. Teismo teigimu, ne dėl kiekvienos neteisėtos veiklos galima prašyti neturtinės žalos, o neturtinės žalos atsiradimą irgi reikia pagrįsti. Paminėtina ir tai, jog skundžiamajame sprendime teismas nurodė, kad nors atsakovo teigimu jis patyrė materialines išlaidas, nes turėjo mokėti banko paskolą už automobilį, tačiau teismas sprendžia, kad: „kuomet atsakovas ir taip turi automobilį nuosavybės teisė, bei nurodytą automobilį ieškovė privalės suremontuoti tai tik dėl to teismas negali konstatuoti, kad atsakovas patyrė neturtinė žalą“. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais nesutinka. Pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu pripažino, kad Ieškovė pažeidė pareigą laikytis Garantijos taisyklių ir sutaisyti Apelianto automobilį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pripažino būtinąją sąlygą civilinei atsakomybei kilti ir neturtinei žalai atlyginti – neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė ieškovės atsisakymu vykdyti prisiimtas pareigas ir taip sukėlė Apeliantui didelius nepatogumus, kurie tęsiasi iki šiol. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Apeliantas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, neteisėtus veiksmus turėjo grįsti įrodymais. Neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, laikantis teisės aktų, o šiuo atveju – ir Garantijos taisyklių, pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė piktybiškai jau daugiau nei metus laiko nesilaiko pareigos laikytis Garantijos taisyklių, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, jog yra neteisėti veiksmai, kurie neturi būti grindžiami dar papildomais įrodymais.
17.9. Teismo argumentai dėl paskolos už automobilį mokėjimo ir automobilio turėjimo nuosavybės teise sąsajų su neturtinės žalos atlyginimu yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylos medžiagą bei situaciją reguliuojančius teisės aktus. Apeliantas dar kartą atkreipė dėmesį ir į tai, jog nors kas mėnesį moka paskolą už automobilį ir faktiškai automobilį turi, tačiau savo esminės funkcijos automobilis neatlieka jau daugiau nei metus laiko. Tai reiškia, kad apeliantas moka paskolos įmokas, tačiau automobiliu naudotis negali, o faktinis neveikiančio ir funkcijos neatliekančio daikto turėjimas, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, pažeidžia apelianto, kaip vartotojo, teises ir interesus bei sukelia didelius nepatogumus.
17.10. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos įrodinėjimą susiejo su patirtais materialiais nuostoliais. Teismas nurodė, jog neturtinei žalai įrodyti Apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėl negalėjimo naudotis automobiliu jis patyrė kokių išlaidų, pavyzdžiui, nuomavosi kitą automobilį ir patyrė realius nuostolius. Apeliantas teigia, jog toks teismo reikalavimas – neturtinę žalą pagrįsti patirtais realiais nuostoliais – yra neteisingas ir neatitinkantis teisinio reguliavimo.
17.11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - VTAĮ) 3 str. 1 d. 5 punkte įtvirtinta vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas sprendžiant, ar netinkamos prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje taip pat vertintina, ar sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė įmonė (verslininkas), ar verslininkas operatyviai pasirinko nors vieną vartotojo teisių atstatymo būdą – pakeitė prekę kita, ar grąžino įmokėtų pinigų, taip pat tai, ar tarp šalių ginčas yra užsitęsęs. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
17.12. Nurodė, kad vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris dar nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2453-541/2017). Ieškovė daugiau nei metus laiko nevykdo jai kylančių pareigų, todėl atsakovas, negalėdamas naudotis transporto priemone, patiria itin didelius nepatogumus ir šis faktas neginčytinas. Ieškovė jai kylančias pareigas grubiai pažeidė ir Apelianto atžvilgiu šis pažeidimas trunka itin ilgą laiko tarpą. Taigi, yra visos sąlygos neturtinei žalai priteisti: Apelianto teisės yra grubiai pažeistos ir šis pažeidimas trunka ilgą laiką, dėl to, kad Apeliantas negali naudotis transporto priemones jis patiria itin didelius nepatogumus. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos tiksliai apibrėžti, apčiuopti ir įrodyti jos dydį yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, Apeliantas prašo panaikinti Skundžiamą sprendimą ir priteisti jo naudai 1000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas K. U. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta, bei tenkinti atsakovo 2020 m. rugpjūčio 28 d. apeliacinį skundą pilna apimtimi. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18.1. Dėl garantijos taisyklių taikymo atsakovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. atsakovas iš ieškovės nusipirko nusipirko 2015 m. automobilį Ford Tourneo Custom WF03XXTTG3FK87297, valst. nr. HUL 521, už kurį ieškovei sumokėjo 14 499,00 Eur. Sudarant Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį automobilio variklio ir pavarų dėžės blokams ieškovė suteikė dviejų metų garantiją, kuri galiojo iki 2020 m. balandžio 20 d. ir kurios sąlygos aptartos garantijos taisyklėse. Taisyklių f punkte nurodyta, kad garantija netaikoma jei gedimas atsirado, dėl to, kas paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršijami 14 dienų arba 1000 (vienu tūkstančiu) kilometrų. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad Garantijos taisyklės nuo 2019 m. sausio 7 d. buvo nutrauktos ir automobiliui tapo negaliojančios. Tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime konstatavo, kad šiuo atveju Garantijos taisyklės atsakovo automobiliui privalėjo būti taikomos, kadangi priešingai, nei teigia ieškovė, jos nebuvo pažeistos.
18.2. Pažymėjo, pati ieškovė sudarė atsakovui įteiktas Garantijos taisykles, kuriose aiškiai suformavo sąlygas garantijos taikymui nurodydama, kokiais atvejais garantija nėra taikoma, o kokiais yra. Taisyklių f punkte rašoma: garantija netaikoma jei gedimas atsirado dėl to, kad paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršijami 14 dienų arba 1000 (vienu tūkstančiu) kilometrų. Tai reiškia, kad atsiradus gedimui Garantija netaikoma tuo atveju kai yra visų šių sąlygų visuma: 1) Automobilio paskutinio techninio aptarnavimo metu rida buvo viršyta; 2) rida buvo viršyta daugiau 1000 km (iki 1000 km viršyti leidžiama bet kuriuo atveju); 3) gedimas atsirado būtent dėl daugiau nei 1000 km viršytos ridos t. y. net jei paskutinio techninio aptarnavimo metu rida viršyta daugiau nei 1000 km, bet nėra įrodymų, kad gedimas atsirado dėl viršytos ridos, Garantijos taisyklės vis vien taikomos. Atsakovas garantijos taisyklių nepažeidė, kadangi paskutinio techninio aptarnavimo metu rida viršyta nebuvo. Ieškovė teigia, kad Garantijos taisyklės tapo negaliojančios dar nuo 2019 m. sausio 7 d. atsakovui pažeidus paskutinio techninio aptarnavimo ridą, todėl atsiradusiam gedimui garantinis remontas netaikomas. Ieškovė teigė, kad neva Garantijos taisyklėse nurodyta, kad laiku neatlikus techninio aptarnavimo Garantijos taisyklės nustoja galioti. Tačiau, Garantijos taisyklių tekste tokios sąlygos nėra, o ieškovė nepateikė įrodymo, kad apie tokią sąlygą atsakovą būtų informavusi, ar, kad 2020 m. sausio 7 d. informavo atsakovą apie Garantijos taisyklių nutraukimą. Garantijos taisyklių f punkte nurodyta, kad garantija visus 2 metus galioja ir yra automobiliui taikoma, išskyrus atvejus, jei atsiradus gedimui, prieš tai atlikto techninio aptarnavimo metu rida buvo viršyta daugiau nei 1000 km ir būtent šis viršijimas įtakojo gedimą. Paskutinis automobilio techninis aptarnavimas ieškovės servise buvo atliktas 2019 m. gegužės 6 d. ir jo metu rida nebuvo viršyta, o praėjus mėnesiui po atlikto techninio aptarnavimo automobilio variklis sugedo. Ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti garantiją automobiliui nuo 2019 m. sausio 7 d., kadangi tuo metu automobilis nebuvo sugedęs dėl viršytos ridos, be to, garantiją riboti leidžiančios normos nėra įtvirtintos nei taisyklėse, nei teisės aktuose.
18.3. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, neva automobiliui netaikant garantijos atsakovas vis tiek būtų atlikęs automobilio techninį aptarnavimą, neturi jokios teisinės reikšmės ir priešingai, nei teigia ieškovė, neįrodo, kad atsakovas, net ir žinant apie garantijos taisyklių nutraukimą, vis tiek būtų keitęs alyvą ieškovės servisuose. Atsakovas buvo priverstas automobilio techninę apžiūra bei remontą atlikti ieškovės servise dėl garantijos sąlygų taikymo ir ieškovės argumentas, kad atsakovas keitė alyvą būtent ieškovės servisuose tik įrodo, kad ieškovė nebuvo informavusi atsakovo apie garantijos nutraukimą. Ieškovė, reguliariai teikdama automobilio techninio aptarnavimo paslaugas bei pildydama automobilio aptarnavimo knygutę ir joje nurodydama datą bei ridą, kada atsakovas privalo vėl ieškovės servise atlikti techninę apžiūrą, taip pat toliau įpareigodama atsakovą automobilį remontuoti išimtinai ieškovės servise, konkliudentiniais veiksmais leido atsakovui pagrįstai tikėtis, kad ieškovės suteikta garantija yra galiojanti. Kitu atveju visiškai neaišku, kodėl ieškovė, neva 2019 m. sausio 7 d. nutraukusi Garantijos taisykles dėl daugiau nei 1000 km viršytos ridos, neįspėjusi atsakovo, vis tiek atliko automobilio techninį aptarnavimą ir toliau įpareigojo atsakovą nurodytomis datomis atvykti techninio aptarnavimo darbams būtent pas ieškovę. Ieškovė savo apeliaciniame skunde klaidingai nurodė, kad 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad su Garantijos taisyklėmis susipažino, su jomis sutiko, jam buvo viskas aišku. Priešingai, 2020 m. liepos 13 d. posėdžio metu Atsakovas nurodė, kad šio automobilio pirkimas sudomino būtent dėl taikomos garantijos, Atsakovas net papildomai sumokėjo tam, kad garantija automobiliui būtų taikoma. Į klausimą, kaip Atsakovas suprato Garantijos taisykles, Atsakovas nurodė: „Supratom kaip parašyta“. Atsakovas taip pat nurodė, kad Garantijos taisyklių laikėsi, jų nepažeidė ir apie tai, kad neva šias Taisykles pažeidė ir jos yra nutrauktos, sužinojo tik iš ieškovės procesinių dokumentų. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas niekur nenurodė, kad jam Garantijos taisyklės buvo visiškai aiškios, tuo labiau, kad Garantijos taisykles jis suprato būtent taip, kaip dabar jas aiškina Ieškovė. Garantijos taisyklėse nebuvo ir nėra nurodyta, kad garantija automobiliui automatiškai ir besąlygiškai nebėra taikoma jei paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršija 14 dienų arba 1000 km ridą, taigi, atsakovas negalėjo suprasti ir sutikti su tokia sąlyga, kokios Garantijos taisyklėse nėra. Atsakovas nurodė, kad automobilis, likus net 11 mėnesių iki garantijos termino pabaigos, sugedo iš esmės ir nebeatlieka pagrindinės savo funkcijos jau 1,5 metų.
18.4. Garantijos taisyklėse nebuvo nuostatos, kad viršijus ridą 1000 km garantija automatiškai nutrūksta ir nebėra taikoma ir būtent pati ieškovė garantijos taisyklėse nurodė sąlygas, kada garantija automobiliui yra taikoma. Tačiau Ieškovė Garantijos taisyklėse neįtvirtino nei techninio aptarnavimo ciklo 15 000 km ar/ir 1 metai privalomumo, nei tokio punkto, kad viršijus ridą 1000 km ir laiku neatlikus techninio aptarnavimo, garantija nutrūksta be įspėjimo, kuo dabar iš esmės grindžia savo poziciją.
18.5. Dėl atliktos automobilio apžiūros, atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad gedimui didelę reikšmę turėjo neva retas alyvos keitimas. Ilgą laiką ieškovė savo poziciją netaikyti garantijos automobilio varikliui gynė vienintele aplinkybe - ridos viršijimu, o ne tuo, kad gedimas atsirado viršijus ridą, kaip teigia dabar. Tik 2019 m. liepos 12 d., atsakovo atstovei reikalaujant pateikti įrodymus, kad buvo pažeistas Taisyklių f punktas, o ieškovei tokių įrodymų neturint, ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, atgaline data surašė išvadą, kad neva variklio gedimas yra įtakotas kažkuriame etape viršytos ridos. Įvykus automobilio variklio gedimui ieškovė šio gedimo nesiejo su atsakovo kažkuriame etape viršyta rida, taip pat neteigė, kad gedimas yra įtakotas atsakovo veiksmų. Vienintelis ieškovės argumentas atsisakant taikyti garantiją ilgą laiką buvo ridos viršijimas kažkuriame etape ir dėl to neva automatiškai nutrūkusios Garantijos taisyklės. Atsakovas pabrėžę, kad ieškovė yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos išvada parengta atgaline data, yra nepatikimas įrodymas, kuriuo nesivadovavo nei VVTAT, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas.
18.6. Dėl Automobilio naudojimo intensyvumo pasisakė, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, ieškovė automobilio variklio gedimą kaip tik susisiejo būtent su automobilio naudojimosi intensyvumu nurodydama, kad atsakovas per mėnesį automobiliu vidutiniškai pravažiavo 4 003,62 km nors dar iki atsakovui nusiperkant Automobilį, per 32 mėnesius, jis jau buvo nuvažiavęs 221 390 km. Iki atsakovas nusipirko automobilį į mėnesį juo buvo vidutiniškai pravažiuojama 6 918,44 km. Atitinkamai, teikiant apeliacinį skundą ieškovė savo poziciją pakeitė nurodydama, jog dėl to, kad atsakovas automobiliu naudojosi itin intensyviai, automobilis užslėpto defekto negalėjo turėti. Pirma, nėra duomenų, per kiek laiko gali išryškėti paslėptas defektas, ar kokiu intensyvumu naudojant daiktą galima laikyti, kad laikas pastebėti užslėptą defektą jau praėjo. Todėl šie Ieškovės teiginiai jokios teisinės reikšmės neturi. Antra, kaip minėta, pati ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad automobilio naudojimo intensyvumas kaip tik galėjo iššaukti variklio gedimą. Atitinkamai, įvertinus tokius Ieškovės argumentus kilo pagrįstų abejonių, ar Ieškovei, keliant tokią prielaidą, iš tiesų jai nebuvo žinoma dar prieš Automobilio pardavimą Atsakovui, kad dėl prieš tai intensyvaus Automobilio naudojimo yra atsiradęs automobilio variklio trūkumas. Vėlgi, kai Ieškovės darbuotojas paskambino informuoti atsakovo apie variklio gedimą, jis taip pat nurodė, kad variklis sugedo dėl intensyvaus naudojimo. Be to, atsižvelgiant ir į tai, kad Ieškovė vis teigia, kad defektas atsirado dėl netinkamos automobilio techninės priežiūros, nėra žinoma, ar prieš tai intensyviai naudodamas Automobilį jo savininkas laiku ir tiksliai atliko automobilio techninę priežiūrą, keitė tepalus, kokius tepalus naudojo ir kt., nes kitu atveju tai reikštų, kad būtent dėl tuo laikotarpiu intensyvaus Automobilio naudojimo ir netinkamos priežiūros variklio defektas ir galėjo pradėti ryškėti. Šiuo atveju, automobilis visą laiką periodiškai buvo prižiūrimas, tikrinamas ir remontuojamas tik ieškovės servise, todėl taip pat kyla klausimas, ar ieškovė tikrai negalėjo pastebėti ryškėjančio Automobilio variklio alkūninio veleno įdėklų gedimo, nes tik prieš mėnesį laiko būtent ieškovė keitė automobilio variklio tepalus ir jį apžiūrėjo. Tokiu atveju tai reikštų, kad ieškovė, būdama šios srities profesionale, privalėjo apie tai informuoti atsakovą. Atsakovas neturi jokių žinių apie automobilius ir jų technines savybes, todėl visiškai pasitikėjo ieškovės konsultantais ir jų siūlomu automobiliu bei atliekama technine apžiūra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo nurodžiusi, kad automobilio variklis galėjo sugesti dėl intensyvaus naudojimo, manytina, kad būtent intensyvus naudojimas iki automobilio perdavimo atsakovui galėjo įtakoti variklio defektą. Apibendrinant išdėstyta matyti, kad įstatymų numatyta tvarka ieškovė, būdama verslininke, turėjo pareigą atsakovui perduoti tinkamos būklės automobilį, be paslėptų defektų, kurį atsakovas netrukdomai galėtų naudoti pagal jo paskirtį visą garantinį laikotarpį. Įstatymų numatyta tvarka ieškovė taip pat yra įpareigojama užtikrinti, kad parduodamas daiktas, šiuo atveju – Automobilis, būtų tinkamas naudoti du metus nuo jo nusipirkimo momento. Tuo tarpu, Atsakovas, būdamas vartotoju, pasitikėjo ieškove ir jos parduodamu automobiliu, todėl negalėjo tikėtis, kad automobilis turi paslėptų defektų, atsižvelgiant į tai, prieš pirkdamas Automobilį jo netikrino savo pasirinktame servise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė sieja automobilio variklio gedimą su jo naudojimo intensyvumu, tuo tarpu, iki atsakovui nusiperkant Automobilį jis buvo naudojamas itin intensyviai, ką įrodo automobilio rida pirkimo – pardavimo metu. Pirma, nėra aišku, kokiais tikslais automobilis tuo metu buvo naudojamas taip intensyviai tuometinio savininko. Antra, įrodymų, kad automobilio tuometinis savininkas griežtai laikėsi ridos ciklo reikalavimų ir tinkamai keitė variklio tepalus bei rinkosi kokybišką alyvą, filtrus ir kt. - nėra. Tai reiškia, jog būtent tuo metu netinkamos automobilio eksploatacijos ir priežiūros padarinys galėjo būti dabar išryškėjęs variklio defektas, kurio pirkimo – pardavimo metu Atsakovas negalėjo dar pastebėti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovui perdavė tinkamos būklės Automobilį, taip pat to, kad išryškėjęs defektas yra atsiradęs dėl atsakovo kaltės ir veiksmų. Tuo tarpu, ieškovės teiginiai apie automobilio naudojimo intensyvumą bei užslėptus defektus yra prieštaringi, nenuoseklūs bei neturi jokios teisinės reikšmės.
2. Ieškovė UAB ,,Baltijos realizacijos centras‘‘ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinės teismo sprendimą dalyje dėl K. U. priešieškinio reikalavimų nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas palikti nepakeistą, bei atmesti K. U. reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
19.1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog ieškovė pardavė atsakovui prekę (automobilį) su paslėptu trūkumu. Ieškovė pabrėžia, kad 6.333 str. 1 d. yra numatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Atsakovas pirko naudotą automobilį ir jį eksploatavo intensyviai 13 mėnesių.
19.2. Pabrėžė, kad iš priežiūros įrašų ir pažymėjimo, taip pat automobilio odometro matyti, kad su automobiliu yra nuvažiuoti 273437 km. Automobilis atsakovui buvo 2018-04-20 perduotas su odometro duomenimis 221390 km. Taigi atsakovas automobiliu naudojosi intensyviai, t. y. nuvažiavo net 52047 km per 13 mėnesių laikotarpį (laikotarpis skaičiuojamas Automobilio perdavimo dienos (2018-04-20) iki defekto atsiradimo dienos, kurią pateikia atsakovas, t. y. nuo 2019-06-07). Visą naudojimosi automobiliu laikotarpį atsakovas nepateikė ieškovei jokių pretenzijų dėl automobilio trūkumų, iki kol jis nesugedo dėl atsakovo kaltės. Jei automobilio variklis būtų sugedęs pardavimo metu, atsakovas nebūtų galėjęs juo naudotis. Taigi atsakovas neturi jokio teisėto pagrindo nutraukti sutartį, kadangi jam buvo perduotas kokybiškas daiktas ir jis neįrodė, kad automobilis turėjo defektų jo perdavimo metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad automobilis yra pataisomas, atsakovas pats nurodė remonto kaštus, o ginčas yra automobilio remonto, ir kuri bylos šalis turėtų apmokėti automobilio remontą. Taip pat visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti šalių sudarytą pirkimo paradavimo sutartį bei taikyti restituciją“, todėl prašymas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją nėra tenkinantis.
19.3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar aplinkybių, kurios leistų teigti, kad neturtinė žala buvo patirta, todėl ji neturėtų būti priteista. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesdamas atsakovo priešieškinį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas „nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą (patyrimą), o teismas pagal bylos aplinkybes negali konstatuoti, kad yra pagrindas ir automobilį suremontuoti, ir dar atsakovui iš ieškovės priteisti neturtinę žalą.“
19.4. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad atsakovas nuomojosi kitą automobilį ir patyrė realius nuostolius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos metu atsakovas argumentų dėl neva patirtų nepatogumų neteikė ir neįrodinėjo. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad „Atsakovas, tiek jo sutuoktinė patiria didelius emocinius išgyvenimus ir gyvena nežinomybėje“ (priešieškinio 50 pastraipa); taip pat, kad „Automobilio pardavimas sukėlė ir vis dar sukelia Atsakovui ir jo sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams itin neigiamus išgyvenimus, kadangi pažeidimas yra intensyvus ir trunka kiekvieną dieną jau net 8 mėnesius laiko. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad kredito įmokos mokamos iš bendrų su sutuoktine lėšų ir dėl šios situacijos emocinius išgyvenimus patiria ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė, taip pat dėl to nukenčia nepilnamečių vaikų interesai“ (priešieškinio 54 pastraipa). Atsakovas tokios pačios pozicijos laikėsi ir teismo posėdžio metu - Atsakovas savo neturtinę žalą įvertino kaip transportavimo išlaidas, stovėjimo aikštelės išlaidas, nurodė, kad vaikams ir žmonai buvo stresas, pergyvenimai, taip pat buvo pažeistos atsakovo kaip vartotojo teisės. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad turi kitą automobilį (2020-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 35 sek. iki 58 min. 45 sek.) – šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Taigi, argumentai dėl Atsakovo patirtų nepatogumų kitos neturtinės žalos, įskaitant ir nepatogumus, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos sprendimas atsakovo skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl VVTAT nutarimo panaikinimo dalyje dėl automobilio variklio remonto nepagrįstas, nes atsakovo automobiliui turi būti taikoma garantija. Pagal 2018 m. balandžio 20 d. automobilio garantijos taisyklių f punktą, garantija netaikoma, jeigu gedimas atsirado dėl to, kad paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršija 14 dienų ar 1000 tūkstantį kilometrų. Teismas nustatė, kad automobilis sugedo 2019 m. birželio 7 d., kai rida buvo 273 432 km. Paskutinis automobilio patikrinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 06 d., kai rida buvo 269 165 km, o priešpaskutinis buvo atliktas 2019-01-07 ir rida buvo 254 721 km. Tarp paskutinio patikrinimo ir automobilio gedimo buvo nuvažiuota 4 267 km., kai patikrinimas pagal taisykles buvo numatytas arba kartą į metus, arba kas 15 000 km. Teismas konstatavo, kad garantijos taisyklių atsakovas nepažeidė bei ieškovė privalo pagal garantijos sąlygas suremontuoti atsakovo automobilį nemokamai. Ieškovės skundo argumentai, kad garantija nebegaliojo atsakovui jau nuo trečiojo automobiliui atlikto techninio aptarnavimo, kuris buvo atliktas 2019 m. sausio 7 d., nes tuo metu automobilio rida buvo viršyta 2698 km – odometras rodė 254721 km atmestini dėl to, kad garantijos taisyklių f punkte nurodyta apie paskutinį techninį aptarnavimą iki gedimo atsiradimo, kurį pažeidus, būtų netaikoma garantija. Tai, kad atsakovui atvykus techniniam aptarnavimui 2019-01-07 rida buvo viršyta 2698 km, tačiau jokio gedimo automobiliui neatsirado per laikotarpį nuo šio aptarnavimo iki sekančio techninio aptarnavimo 2019 m. gegužės 6 d., leidžia daryti išvadą, kad viršijimas nustatytų pravažiuoti kilometrų 2698 kilometrais, nesukėlė pasekmių automobilio varikliui, jis toliau buvo eksploatuojamas be gedimų iki 2019 m. birželio mėn. 7 d., todėl ta aplinkybė, kad ankstesniu patikrinimu nebuvo griežtai laikytasi nustatyto patikrinimui kilometrų skaičiaus, nebuvo variklio gedimo priežastimi. Kadangi garantijos galiojimas turi būti vertinamas pagal joje nustatytas sąlygas, teismas tinkamai įvertino sąlygą, jog turi būti laikytasi techninio aptarnavimo taisyklių paskutiniu iki gedimo techninio aptarnavimu.
4. Ieškovė teigia, kad atsakovas automobiliu nuvažiavo net 52047 km per 13 mėnesių laikotarpį. Teigia, kad automobilio defektas kilo dėl netinkamos automobilio priežiūros, todėl, darytina išvada, kad automobilis buvo perduotas be užslėptų defektų ir atsakovas neturi teisės reikalauti defektą pašalinti ieškovės sąskaita. Aplinkybė, kad atsakovas nuvažiavo per trumpą laikotarpį tam tikrą kilometrų skaičių būtų svarbi tuo atveju, jei garantijos taisyklėse būtų nųmatytas pravažiuotų bendrų kilometrų skaičius, nuo kurio garantija netaikoma. Nesant tokios sąlygos, tikėtina, kad variklio gedimui galėjo turėti įtakos jo intensyvus eksploatavimas, tačiau tai neturėjo įtakos garantijos taikymui. Byloje nėra duomenų, per kiek laiko gali išryškėti paslėptas defektas, kokiu intensyvumu naudojant daiktą galima laikyti, kad laikas pastebėti užslėptą defektą jau praėjo, tačiau garantijos taikymui nėra reikšminga, ar defektas buvo užslėptas, ar jis atsirado dėl intensyvaus automobilio eksploatavimo. Ieškovė suteikė garantiją neribodama jos defekto išryškėjimo faktu.
5. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu trūkumu, t. y. su netvarkingu varikliu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad automobilio variklio gedimas yra pataisomas, kad automobilio remontas kainuotų 3500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo išvadomis pagal atsakovo priešiekšinį, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, jog ieškovė pardavė apeliantui automobilį su paslėptu defektu, jog ieškovei turėjo būti žinoma apie defektą ir defektas jau buvo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, yra pagrįsta, vien tai, kad atsakovas automobiliu naudojosi ir intensyviai 13 mėn., leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pardavė atsakovui kokybišką automobilį todėl ne- taikytinos CK 6.334 straipsnyje numatytas pasekmes, kurios taikomos pardavus kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.