Vilniaus apygardos teismo nutartis

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Įpareigojo ieškovę neatlygintinai pašalinti atsakovo automobilio Ford Tourneo Custom trūkumus. Grąžino atsakovui 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinį.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir pagal turto priėmimo perdavimo aktą Nr. LT-2018/15474 ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė transporto priemonę Ford Tourneo Custom, ind. Nr. WF03XXTTG3FK87297, pirmos registracijos data 2015 m. Pagal aktą turto variklio blokui ir pavarų dėžei suteikta 24 mėn. garantija nuo pirmojo techninio aptarnavimo ieškovo servise. Teismas nurodė, kad automobilis pirmą kartą buvo tikrinamas 2018-04-12, kai rida buvo 221 396 km (pakeisti Automobilio variklio alyva, kuro bei oro filtrai), kito aptarnavimo data - 236 396 km arba 2019-04-12; antrą kartą - 2018-08-01, kai rida buvo 237 023 km (pakeisti oro, tepalo filtrai), kito aptarnavimo data - 252 023 km arba 2019-08-01; trečią kartą - 2019-01-07, kai rida buvo 254 721 km, kito aptarnavimo data - 269 721 km arba 2020-01-07; ketvirtą kartą — 2019-05-06, kai rida buvo 269 165 km (pakeisti oro, tepalo filtrai), kito aptarnavimo data - 284 165 km arba 2020-05-06. 2019-05-06 buvo surašytas automobilio alyvos ir filtrų keitimo pažymėjimas (keitimo rida - 284 165 km). 2019 m. birželio 7 d. automobilis sugedo. Ieškovo servise buvo nustatyta, kad reikalingas kapitalinis variklio remontas arba variklio keitimas. Servise nurodė, kad preliminari remonto kaina 3 500 Eur, bei, kad negali taikyti garantijos, kadangi buvo pažeista garantijos sutarties sąlyga, t. y. viršyti numatyti kilometrai aptarnavimui. O atsakovas 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ( toliau – VVTAT), kuri 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį Nr. 10-1792. Nutartimi VVTAT nutarė iš dalies patenkinti vartotojo K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, t. y. pripažinti pagrįstais Vartotojo (atsakovo) reikalavimus neatlygintinai pašalinti Automobilio trūkumus (atlikti Automobilio variklio remontą) ir pripažinti, kad Vartotojas neturi pareigos mokėti 169 EUR už atliktą Automobilio patikrą, o reikalavimą atlyginti nuostolius dėl negalėjimo naudotis Automobiliu - pripažinti nepagrįstu.

10. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra ginčas, ar atsakovas pažeidė automobilio garantijos taisykles, ir dėl to ieškovė neprivalo atsakovo automobilio nemokamai suremontuoti, bei dėl to, ar ieškovė atsakovui pardavė automobilį su esminiais trūkumais (gedimais), dėl ko atsakovas turi teisę pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti.

11. Pažymėjo, kad pagal CK 6. 333 str. 2 d. įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Teismas konstatavo, kad, CK 6.335 str. 1 d. nurodoma, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija šiuo atveju galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje.

12. Teismas pasisakydamas, dėl ieškovės reikalavimo dėl VVTAT nutarimo panaikinimo dalyje dėl automobilio variklio remonto, nurodė, kad pagal 2018 m. balandžio 20 d. Automobilio garantijos taisyklių f punktą, garantija netaikoma, jeigu gedimas atsirado dėl to, kad paskutinio techninio aptarnavimo metu numatyto kito aptarnavimo rida arba terminas viršija 14 dienų ar 1000 tūkstantį kilometrų. Teismas nustatė, kad byloje, automobilis sugedo 2019 m. birželio 7 d., kai rida buvo 273 432 km. Paskutinis automobilio patikrinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 06 d., kai rida buvo 269 165 km, o priešpaskutinis buvo atliktas 2019-01-07 ir rida buvo 254 721 km. Tarp paskutinio patikrinimo ir automobilio gedimo buvo nuvažiuota 4 267 km., kai patikrinimas pagal taisykles buvo numatytas arba kartą į metus, arba kas 15 000 km. Todėl teismas konstatavo, kad garantijos taisyklių atsakovas nepažeidė bei ieškovė privalo pagal garantijos sąlygas suremontuoti atsakovo automobilį nemokamai. Teismas pažymėjo, kad todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl panaikinimo 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dalyje dėl variklio remonto, o ieškovę įpareigojo atsakovo automobilio Ford Tourneo Custom, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), variklį neatlygintinai suremontuoti (CPK 178 str.).

13. Teismas nurodė, kad ieškovė pardavė atsakovui prekę (automobilį) su paslėptu trūkumu ir teismas negalėjo konstatuoti, kad šis gedimas, t. y. variklio gedimas, yra nepataisomas gedimas, ir dėl to sutartis nutrauktina bei taikytina restitucija. Nustatė, kad ieškovas nuo pačios pradžios atsakovui nurodė, kad automobilio remontas kainuotų apie 3 500 Eur, tai reiškia, kad automobilis remontuotinas bei nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti šalių sudarytą pirkimo paradavimo sutartį bei taikyti restituciją. Todėl teismas kosntatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinamas (CPK 178 str. ).

14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vadovavosi CK 6.250 str. ir pažymėjo, kad sprendžiant atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas privalo nustatyti būtinas sąlygas tokiam reikalavimui tenkinti, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė yra preziumuojama. Nustatė, kad ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė laiku nesuremontavo atsakovo automobilio pagal Garantiją, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą (patyrimą), o teismas pagal bylos aplinkybes negalėjo konstatuoti, kad yra pagrindas ir automobilį suremontuoti, ir dar atsakovui iš ieškovės priteisti neturtinę žalą. Ne dėl kiekvienos neteisėtos veiklos galima prašyti neturtinės žalos, neturtinės žalos atsiradimą irgi reikia pagrįsti, o atsakovas nurodė, kad patyrė materialines išlaidas, nes turėjo mokėti banko paskolas. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovas ir taip turi automobilį nuosavybės teise, bei nurodytą automobilį ieškovė privalės suremontuoti, todėl negalėjo konstatuoti, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą. Be to, teismas pasisakė, kad negalima laikyti, kad atsakovas patyrė tik išlaidas , o prekės neturės. Atsakovas teigė, kad turėjo nuomoti kitą automobilį, tačiau jokių įrodymų dėl to teismui nepateikė, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad išlaidos yra faktiškai patirtos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad tuo metu turėjo nuosavybės teise ir kitą automobilį, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju įpareigojimas ieškovės suremontuoti atsakovo automobilį yra pakankama satisfakcija bei nėra pagrindo priteisti dar ir neturtinę žalą. Todėl teismas reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino kaip neįrodyto (CPK 178 str.).

15. Pažymėjo, kad netenkinus priešieškinio iš ieškovės atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas yra vartotojas, o pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vartotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl atsakovui jo sumokėtas žyminis mokestis – 30 Eur, grąžintinas.

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Dėl teisinio pagrindo dėl restitucijos taikymo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu trūkumu t. y. su netvarkingu varikliu. Atsižvelgiant į tai, teismo teigimu, jis negali konstatuoti, kad automobilio variklio gedimas yra nepataisomas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog automobilio remontas kainuotų 3500 Eur, vadinasi, automobilis remontuotinas. Apeliantas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Nors pirmosios instancijos teismas teigia nenustatęs, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu defektu, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta ir tai paneigiančių įrodymų.

17.2. Nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo situaciją perkeldamas prievolę įrodyti automobilio variklio defektą buvus automobilio pirkimo – perdavimo momentu, teismas visiškai neįvertino pačios ieškovės paaiškinimų dėl naudojimo intensyvumo įtakos variklio gedimui. Būtent pati ieškovė automobilio variklio nepataisomą gedimą susiejo su automobilio naudojimo intensyvumu, kai automobilio rida įrodo, jog būtent iki Apeliantui nuperkant automobilį jis buvo itin intensyviai naudotas, vadinasi, priežastys automobilio variklio defektui išryškėti galėjo būti jau automobilio perdavimo momentu, ką pati ieškovė pripažino. Iki 2018 m. balandžio 20 d. kada atsakovas nusipirko automobilį, automobilis nuo pirmos registracijos dienos t. y. nuo 2015 m. liepos mėn. t. y. 32 mėnesius, buvo nuvažiavęs net 221 390 km. Taigi, iki apeliantas nusipirko automobilį į mėnesį juo buvo vidutiniškai pravažiuojama 6 918,44 km. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, jog variklis galėjo sugesti dėl intensyvaus automobilio naudojimo, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovei, keliant tokią prielaidą, iš tiesų nebuvo žinoma dar prieš automobilio pardavimą Apeliantui, kad dėl intensyvaus automobilio naudojimo yra priežastys automobilio variklio defektams išryškėti. Pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai traktavo teisės aktus bei Kasacinio teismo praktiką nurodydamas pareigą įrodyti variklio defektą ar priežastis jam išryškėti jau buvus Automobilio perdavimo metu, tačiau visiškai neįvertino ir pačios ieškovės paaiškinimų, leidžiančių prieiti išvadų, kad didelė automobilio rida bei naudojimo intensyvumas galėjo turėti įtakos variklio gedimui, vadinasi, automobilio perdavimo momentu priežastys trūkumams išryškėti jau egzistavo.

17.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai konstatavo, jog siekiant taikyti restituciją būtina įrodyti, kad ieškovė pardavė Apeliantui automobilį su paslėptu defektu. Įvertinant tai, kad automobilis yra kompleksinis ir technologiškai itin sudėtingas daiktas, todėl priežastims, sukeliančioms trūkumus garantiniu laikotarpiu, išryškėti gali reikėti daugiau laiko, o vėlesnis jų (trūkumų) paaiškėjimas per garantinį laikotarpį nepaneigia fakto, kad automobilio kokybė netinkama. Teismas neįvertino ieškovės paaiškinimų, kad variklio nepataisomą gedimą galėjo įtakoti intensyvus automobilio naudojimas dar iki Apeliantui jį įsigyjant. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šiuo atveju Apeliantas turėjo įrodyti, jog automobilis buvo parduotas su paslėptu defektu, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos ir Apelianto atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neteisingai konstatavo, jog automobilio variklis yra pataisomas. Iš byloje surinktų įrodymų, taip pat ieškovės paaiškinimų žinoma, kad automobilio variklis yra nepataisomas ir jį reikia keisti nauju. Vėlgi, pirmosios instancijos teismas automobilio remontui reikiamą sumą susiejo būtent su ieškovės įvardijama suma, tačiau neanalizavo ir nesigilino, jog už tokią sumą ieškovė pakeistų automobilio variklį kitu, senu, nerestauruotu varikliu nesant jokios garantijos, kad pastarasis neturi kokių defektų ir netrukus nesuges. Tuo tarpu, atsakovas buvo pateikęs ne vieną įrodymą, jog perkant variklį iš patikimų servisų, tokių kaip UAB „Inchcape Motors", automobiliui naujas originalus variklis kainuoja apie 9 525,00 Eur, o originalus dėvėtas, restauruotas variklis tokiam automobiliui kainuoja apie 6 800,00 Eur plius PVM ir vienkartinės dalys (su priešieškiniu pateikta kaip priedas Nr. 12). Šiuo atveju, Apelianto pateikti įrodymai pagrindžia, jog Automobilio variklio kaina, perkant jį iš patikimo serviso ir gaunant šiam varikliui garantiją, su pakeitimo darbais sudaro bene pusė ir daugiau automobilio vertės. Pirmosios instancijos teismas, susiedamas automobilio variklio kainą ir keitimo darbų kainą būtent su ieškovės pateiktu pasiūlymu visiškai neįsigilino į ieškovės pateikto pasiūlymo kokybiškumą. Ieškovės nurodytas variklis ir jo kaina - 2400 Eur, tačiau jos siūlomas variklis būtų dėvėtas, neoriginalus ir nerestauruotas, todėl šis variklis yra visiškai nepatikimas ir nėra žinoma, ar jis vėlgi nebūtų su defektais. Be to, tai nebūtų sąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, kadangi jis automobilį pirko su originaliu varikliu, o vietoje jo būtų įdėtas dėvėtas ir neoriginalus, vadinasi, kad atsakovas ir vėl atsidurtų daug nepalankesnėje pozicijoje. Vėlgi, sugedus pakeistam, dėvėtam varikliui ieškovė garantijos netaikytų, kas įtakotų tolimesnius, nesibaigiančius bylinėjimosi procesus pažeidžiant atsakovo interesus. Atsakovas, atsižvelgęs į ieškovės elgesį, visiškai nepasitiki ieškovės servisu bei teikiamų darbų ir dalių kokybe. Vertinant šio automobilio variklių kainas rinkoje, manytina, kad ieškovės nurodytas automobilio variklis nebūtų patikimas, o jam vėl sugedus ieškovė nesielgtų geranoriškai.

17.4. Teismas neįvertino aplinkybių, jog dėl ieškovės kaltės apeliantas automobiliu naudotis negali jau daugiau nei metus laiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė vykdyti VVTAT Nutarimą, o dabar atsisakė vykdyti skundžiamą sprendimą, vertinant, jog ginčo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užsitęs dar pusmetį ar ilgiau, automobilis iš viso bus neeksploatuotas pusantrų – du metus. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 str. 1 d. nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų.

17.5. Nurodė, kad CK 6.334 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 str. 1 d. išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas gali reikalauti nutraukti sutartį, jei pardavėjas per protingą terminą neįgyvendino teisės gynimo priemonės arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui. Kasacinis teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB, taip pat yra pripažinęs, kad bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas privalo būti atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos (3 dalis). Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu: vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą, arba pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės, arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-158-469/2019).

17.6. Nurodė, jog Teismo sprendimui įsigaliojus po jo patikrinimo apeliacinės instancijos teisme ir Teismo sprendimu įpareigojus ieškovę laikytis Garantijos taisyklių ir pakeisti variklį Automobiliui, laiko tarpas (1,5-2 metai), per kurį ieškovė būtų pakeitusi automobilio variklį t. y. įgyvendinusi teisės gynimo priemonę, negalėtų būti laikomas protingu ir nesukeliančiu vartotojui didelių nepatogumų, kaip to reikalauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB ir Kasacinio teismo praktika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokį laiko tarpą stovėjęs neeksploatuotas automobilis turės kur kas daugiau trūkumų, nei tik variklio gedimas, tuo labiau, automobilio vertė bus gerokai kritusi, o ieškovės suteikta garantija nebegalios ir atsakovas bus praradęs metus laiko garantinio laikotarpio. Visai šiai situacijai susiklosčius dėl ieškovės kaltės, įpareigojimas ieškovei pakeisti automobilio variklį kitu, senu varikliu, neatkurs apelianto pažeistų teisių ir neatstatys jo į prieš tai buvusią padėtį, kadangi apeliantas turės savo lėšomis pašalinti kitus trūkumus, atsiradusius dėl negalėjimo automobilį eksploatuoti. Be to, ilgą laiko tarpą ieškovei nevykdžius savo pareigų, neįgyvendinus apelianto teisės į Garantijos sąlygų taikymą, sukėlus apeliantui itin didelius nepatogumus bei ateityje sekančias dideles išlaidas, tai reiškia ne tik Apelianto, kaip vartotojo, teisių pažeidimą, bet taip pat ir esminį tarp šalių sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą ir Apeliantas, kaip vartotojas, nebėra suinteresuotas šios sutarties tęsimu, dėl to tarp ieškovės ir Apelianto sudaryta sutartis turi būti nutraukta.

17.7. Teigia, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir šie trūkumai pirkimo – pardavimo metu nebuvo aptarti, automobilio gedimas yra esminis ir reikšmingas, kadangi nepataisomai sugedo viena iš pagrindinių ir svarbiausių dalių – variklis, be to, dėl šio gedimo automobilis prarado esminę savo funkciją, o negalėjimas naudotis šiuo automobiliu iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kad: 1) Automobilio gedimas yra esminis, ne mažareikšmis; 2) dėl šio gedimo automobilis prarado savo esminę savybę bei paskirtį; 3) pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išryškėja per 2 metus nuo nusipirkimo dienos; 4) ieškovė nesilaiko Garantijos taisyklių ir per protingą terminą nepašalino Automobilio trūkumų; 5) Apeliantas pirkdamas tokį automobilį negalėjo tikėtis paslėpto variklio trūkumo; Apeliantas, gindamas savo pažeistas teises, prašo teismo nutraukti Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti Apeliantui sumokėtą Automobilio pirkimo - pardavimo kainą 14 449, 00 Eur.

17.8. Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog sprendžiant atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas privalo nustatyti būtinas sąlygas tokiam reikalavimui tenkinti, viena jų – neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, neteisėti veiksmai, kaip sąlyga neturtinei žalai priteisti, turi būti grindžiami pateikiant įrodymus, patvirtinančius neturtinės žalos atsiradimą (patyrimą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal bylos aplinkybes negali konstatuoti, kad yra pagrindas ir Automobilį suremontuoti, ir dar atsakovui iš ieškovės priteisti neturtinę žalą. Teismo teigimu, ne dėl kiekvienos neteisėtos veiklos galima prašyti neturtinės žalos, o neturtinės žalos atsiradimą irgi reikia pagrįsti. Paminėtina ir tai, jog skundžiamajame sprendime teismas nurodė, kad nors atsakovo teigimu jis patyrė materialines išlaidas, nes turėjo mokėti banko paskolą už automobilį, tačiau teismas sprendžia, kad: „kuomet atsakovas ir taip turi automobilį nuosavybės teisė, bei nurodytą automobilį ieškovė privalės suremontuoti tai tik dėl to teismas negali konstatuoti, kad atsakovas patyrė neturtinė žalą“. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais nesutinka. Pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu pripažino, kad Ieškovė pažeidė pareigą laikytis Garantijos taisyklių ir sutaisyti Apelianto automobilį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pripažino būtinąją sąlygą civilinei atsakomybei kilti ir neturtinei žalai atlyginti – neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė ieškovės atsisakymu vykdyti prisiimtas pareigas ir taip sukėlė Apeliantui didelius nepatogumus, kurie tęsiasi iki šiol. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Apeliantas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, neteisėtus veiksmus turėjo grįsti įrodymais. Neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, laikantis teisės aktų, o šiuo atveju – ir Garantijos taisyklių, pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė piktybiškai jau daugiau nei metus laiko nesilaiko pareigos laikytis Garantijos taisyklių, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, jog yra neteisėti veiksmai, kurie neturi būti grindžiami dar papildomais įrodymais.

17.9. Teismo argumentai dėl paskolos už automobilį mokėjimo ir automobilio turėjimo nuosavybės teise sąsajų su neturtinės žalos atlyginimu yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylos medžiagą bei situaciją reguliuojančius teisės aktus. Apeliantas dar kartą atkreipė dėmesį ir į tai, jog nors kas mėnesį moka paskolą už automobilį ir faktiškai automobilį turi, tačiau savo esminės funkcijos automobilis neatlieka jau daugiau nei metus laiko. Tai reiškia, kad apeliantas moka paskolos įmokas, tačiau automobiliu naudotis negali, o faktinis neveikiančio ir funkcijos neatliekančio daikto turėjimas, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, pažeidžia apelianto, kaip vartotojo, teises ir interesus bei sukelia didelius nepatogumus.

17.10. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos įrodinėjimą susiejo su patirtais materialiais nuostoliais. Teismas nurodė, jog neturtinei žalai įrodyti Apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėl negalėjimo naudotis automobiliu jis patyrė kokių išlaidų, pavyzdžiui, nuomavosi kitą automobilį ir patyrė realius nuostolius. Apeliantas teigia, jog toks teismo reikalavimas – neturtinę žalą pagrįsti patirtais realiais nuostoliais – yra neteisingas ir neatitinkantis teisinio reguliavimo.

17.11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - VTAĮ) 3 str. 1 d. 5 punkte įtvirtinta vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas sprendžiant, ar netinkamos prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje taip pat vertintina, ar sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė įmonė (verslininkas), ar verslininkas operatyviai pasirinko nors vieną vartotojo teisių atstatymo būdą – pakeitė prekę kita, ar grąžino įmokėtų pinigų, taip pat tai, ar tarp šalių ginčas yra užsitęsęs. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17.12. Nurodė, kad vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris dar nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2453-541/2017). Ieškovė daugiau nei metus laiko nevykdo jai kylančių pareigų, todėl atsakovas, negalėdamas naudotis transporto priemone, patiria itin didelius nepatogumus ir šis faktas neginčytinas. Ieškovė jai kylančias pareigas grubiai pažeidė ir Apelianto atžvilgiu šis pažeidimas trunka itin ilgą laiko tarpą. Taigi, yra visos sąlygos neturtinei žalai priteisti: Apelianto teisės yra grubiai pažeistos ir šis pažeidimas trunka ilgą laiką, dėl to, kad Apeliantas negali naudotis transporto priemones jis patiria itin didelius nepatogumus. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos tiksliai apibrėžti, apčiuopti ir įrodyti jos dydį yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, Apeliantas prašo panaikinti Skundžiamą sprendimą ir priteisti jo naudai 1000 Eur dydžio neturtinę žalą.