Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. K. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Iš bylos duomenų matyti, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės I. K. dukra. Vaiko tėvystė nenustatyta. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo. Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-23846-1153/2022 tenkino Tarnybos prašymą. Nutartimi konstatuota, jog iš esmės pasitvirtino Tarnybos įrodinėtos aplinkybės byloje, t.y. kad atsakovė turi socialinių įgūdžių trūkumų, motinystės įgūdžių trūkumų, netinkamai prižiūri vaiką, nebendradarbiauja su specialistais, uždavinius vykdo minimaliai, nepriima pagalbos, neleidžia specialistams vykdyti stebėsenos, dažnai būna impulsyvi, agresyvi, turi dažną nuotaikų kaitą, nepastovi (tai atsisako vaiko, tai vėl susigrąžina), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo, nesiekia sukurti vaikui stabilios ir saugios aplinkos (vis ketino išvykti ir galiausiai išvyko į užsienį, palikusi kūdikį be priežiūros).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-3329/22 L. K. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, į. k. 300015813. 2022 m. rugsėjo 21 d. Tarnyboje gautas prašymas iš atsakovės, kuriame ji prašė leisti jai matytis su jos nepilnamete dukra kasdien. 2022 m. spalio 19 d. atsakovei pateiktas atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog teismui tenkinus Tarnybos pateiktą prašymą, kuriuo prašoma paimti nepilnametę iš jos, vaiko grąžinimo klausimas bus sprendžiamas atvejo vadybos posėdžio metu. 2022 m. spalio 14 d. MK specialistai pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su atsakovės šeima. MK specialistams dirbant su atsakovės šeima nustatyti rizikos veiksniai: I. K. konfliktiniai santykiai su aplinkiniais - moteris negeba konstruktyviai spręsti kylančių tarpusavio konfliktų, į juos įtraukiamas vaikas, neįsisąmonina savo elgesio pasekmių vaiko fizinei ir emocinei gerovei; tėvystės įgūdžių stoka - vaiko motina neįsisąmonina, galimai ir ne visiškai suvokia, savo asmeniniu elgesiu daromos žalos vaikui, galimai negeba užtikrinti kūdikiui saugios emocinės bei fizinės aplinkos; atsakovės psichologinė būsena - vengia prisiimti atsakomybę už šeimoje kylančius sunkumus, linkusi konfliktuoti su specialistais teikiančiais jai paslaugas bei pagalbą, jaučia pyktį ir bejėgiškumą sprendžiant šeimoje kylančius sunkumus; atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. MK specialistei atsakovei rekomendavo: apsilankyti gydytojo psichiatro konsultacijoje psichodiagnostiniam vertinimui; lankyti individualias psichologo konsultacijas, orientuotas į nekonfliktiško santykio su aplinkiniais kūrimą, kuriose moteris galėtų įgyti konfliktų valdymo žinių, tinkamų reagavimo būdų, stiprių emocijų valdymo įgūdžius; atsakovei tęsti pradėtą teisinį procesą, dėl tėvystės vaikui nustatymo; įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje ne trumpiau nei šešis mėnesius; bendradarbiauti su šeimos atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja. MK specialistų darbo su šeima metu, atsakovės elgesio pokyčiai nebuvo stebimi. 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. apsilankymų pas nepilnametę metu nustatyta, jog nepilnametės nuolatinė globa vyksta sklandžiai, globėjai tinkamai vykdo globėjų pareigas. L. K. globa atitinka vaiko interesus, jos poreikiai patenkinami, vaiko teisės užtikrinamos. 2023 m. gegužės 16 d. buvo atlikta vaiko globos peržiūra, kurios metu nutarta - kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, dėl jos ligos (nustatytų psichikos sutrikimų) ir su tuo susijusių klausimų su nepilnamete. Atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdžiai vyko: 2022-04-08, 2022-06-22, 2022-08-25, 2022-10-21, 2022-12-30, 2023-03-16 ir 2023-04-24. Paskutinio atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdžio metu bendru specialistų sprendimu nutarta - tęsti atsakovės šeimai atvejo vadybos procesą bei socialinę jos šeimos priežiūrą, su tikslu jai padėti. 2023-05-10 Tarnyboje gautas motyvuotas siūlymas iš atsakovės šeimos atvejo vadybininkės, kuriame nurodoma, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei (pokyčiai šeimoje riboti, galimai dėl atsakovei diagnozuotos ligos), todėl teikiamas siūlymas Tarnybai kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Surinkus atsakovę I. K. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė per 5 metus 10 kartų bausta administracine tvarka už važiavimus be bilieto. Sodros duomenų bazės 2023 m. spalio 27 d. išrašo duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, tačiau atsakovei nenurodžius galimą tėvą identifikuojančių duomenų, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2390-842/2023). Atsakovė patvirtino, kad šiuo metu neturi gyvenamosios vietos, kurioje galėtų auginti vaiką, taip pat šiuo metu nedirba. Atsakovei yra nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini).

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovų I. K. negyvenimas kartu su vaiku L. K. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovės (vaiko motinos) gyvenamosios vietos bei stabilių darbo santykių neturėjimo, socialinių įgūdžių stokos, galimai nulemtos psichologinės atsakovės būklės. Tačiau atsakovė palaiko ryšį su vaiku, nėra nusišalinusi nuo motinos pareigos vykdymo, domisi vaiku, bendrauja su globos centro specialistais. Šioms aplinkybėms byloje iš esmės pritarė tiek Tarnybos specialistai, tiek atsakovės atstovė, tiek trečiasis asmuo, tiek iš dalies ir pati atsakovė. Tai patvirtina ir bylos medžiaga. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas nepilnametį vaiką L. K. atskirti nuo jos motinos I. K..

Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo

Pagal CPK 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaiką nuo tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-3329/22 paskirtais laikinaisiais globėjais. Ieškovo atstovė patvirtino, kad vaikas aprūpintas visomis būtinomis priemonėmis ir daiktais, jam yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, laikinieji globėjai tinkamai vykdo pareigas. Priešingų aplinkybių įrodymų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-3329/22 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Remiantis CK 3.275 straipsniu, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo laikinieji globėjai skiriami iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo administratoriais.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovas prašo priteisti iš priteisti iš atsakovės I. K. išlaikymą vaikui L. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, ugdymui, taip pat atsižvelgus į vaiko amžių, į atsakovės I. K. darbingą amžių, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, turėtų būti priteistinas išlaikymas 100 Eur periodinis išlaikymas.

Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti (100 Eur) vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, taip pat į tai, kad atsakovė išlaikymo dydžio neginčija, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės I. K. išlaikymą L. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, kuri sutampa su bylos iškėlimo diena, (t.y. 2023 m. gegužės 26 d.) iki jos pilnametystės. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma išlaikymui reikalinga suma negali būti pripažinta neprotingo ir nerealaus dydžio.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalys dėl motinos atskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 15 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020). CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t.y. 2023 m. gegužės 26 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-3329/22 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Paskirti laikinuosius globėjus nepilnamečio vaiko L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo administratoriais.

Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos L. K. nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl motinos atskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.