- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1477-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00533-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- E. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-974-743/2022 pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pagal kreditoriaus E. A. pareiškimą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. išdavė teismo įsakymą priteisti kreditoriui iš skolininkės V. A. 4 564,75 skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 564,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. sausio 3 d. teisme gauti skolininkės V. A. prieštaravimai. 2022 m. sausio 19 d. ieškovas, primokėjęs dalį žyminio mokesčio, pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo iš atsakovės V. A.. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. sausio 27 d. nutartimi ieškinį priėmė, panaikino 2021 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymą, atsakovei nustatė terminą atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl bylos teismingumo, kuriuose nurodė, jog yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, kurioje gyvena daug metų, prašė atsisakyti jurisdikcijos iškeltai civilinei bylai pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl 4 564,75 skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti iš ieškovo 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, paliko ieškovo E. A. ieškinį nenagrinėtą, atsisakė jurisdikcijos iškeltai civilinei bylai pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei V. A.. Ieškovui dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. birželio 8 d. nutartimi priimtą savo žinion civilinę bylą Nr. 2-974-418/2022 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00533-2021-0) pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovės V. A. prašymo dėl jurisdikcijos atsisakymo netenkino. Taip pat nustatė ieškovui E. A. 7 dienų terminą ieškinio trūkumui pašalinti.
5. Teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo turi tarptautinį elementą – atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinio teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos vidaus teise, kadangi tarptautinio teismingumo klausimų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės nereglamentuoja jokia dvišalė ar tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos reglamentai šiems klausimams spręsti taip pat netaikomi, nes Jungtinė Karalystė, su kuria ši byla yra susijusi, pasitraukė iš Europos Sąjungos, o bylos procesas pradėtas po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) (Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalis).
6. Teismingumui nustatyti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis du atskirus jurisdikcijos nustatymo elementus – prievolės atsiradimo vietą arba prievolės įvykdymo vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ieškinį grindžia prievoliniais teisiniais santykiais ir iš jų kylančia savo teise reikalauti įvykdyti piniginę prievolę – grąžinti pusę jo sumokėtos bendros su atsakove skolos sumos – 4 564,75 Eur. Ieškovas vadovaujasi Lietuvos materialine teise, reguliuojančia prievolinius santykius.
7. Įvertinęs ieškinyje išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad šalių ginčo esmė – prievolės, kuri galimai atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje, buvimas ar nebuvimas, gali būti išsiaiškinta ir daugiau įrodymų, reikšmingų aiškinantis šalių ginčo aplinkybes, ir surinkta Lietuvoje. Konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad ginčas yra glaudžiau susijęs su Lietuva ir tai rodo CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pagrindą šiuo atveju.
8. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo V. A. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), laisvu nuo darbo ir vaiko ugdymo laikotarpiu su vaiku reguliariai būna Lietuvoje, kurią laiko savo interesų centru, ieškovė teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys civilinėje byloje Nr. e2-413-393/2022). Šiame kontekste sprendė, kad teismo sprendimas dėl jurisdikcijos, grindžiamas CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinka ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus ir neapriboja atsakovės teisės gintis nuo ieškinio.
9. Teismas sprendė, kad atsakovės prašymas atsisakyti jurisdikcijos iškeltai civilinei bylai yra nepagrįstas, todėl atmetė.
Šalies argumentai
10. Ieškovas jo pateiktą ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena užsienyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimo negalima nagrinėti dokumentinio proceso, ieškinys nagrinėtinas ginčo teisena. Ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė V. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. liepos 26 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2-974-743/2022 dalį, susijusią su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija ieškovo ieškiniui ir priimti naują nutartį – atsisakyti jurisdikcijos civilinėje byloje Nr. 2-974-743/2022 pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl 4564,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo 919,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendžiant ES ir JK turinčio elementą ginčą, bylos jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis tarptautinį civilinį procesą, tačiau pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šias teisės normas.
11.2. Pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pripažino, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nepaisant to, kad apeliantė deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir ten gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teismas, vadovaudamasis CPK 783 straipsnio 3 dalimi, teismingumą pripažino pagal paskutinę apeliantės gyvenamąją vietą Lietuvoje. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir apeliantės nuolatinės bei deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra. Abi šalys deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Šalys yra buvę sutuoktiniai, tiek po santuokos sudarymo, tiek ją nutraukusios gyveno ir šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. 2020 m. birželio 17 d. Jungtinės Karalystės Šeimo teismo Absoliučiu dekretu nutraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta šalių santuoka. Vadovaujantis Jungtinėje Karalystėje galiojančiu teisiniu reguliavimu nutraukiant santuoką privalomai nėra sprendžiami tokie klausimai, kurie privalomai sprendžiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą Lietuvos Respublikos teismuose.
11.3. Ieškovas pareiškė ieškinį Alytaus apylinkės teismui, kuriuo įrodinėja, kad jo grąžinta skola yra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė ir prašo priteisti iš apeliantės regreso tvarka 1/2 šios skolos dalį. Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenusių sutuoktinių prievolės kreditoriui pobūdžio. Vien tai, kad ieškovas Lietuvoje veikiančiam kreditoriui grąžino paskolą, nesuponuoja pirmos instancijos teismo išvados, kad šią paskolą sutuoktiniai panaudojo šeimos poreikiams ir būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje.
11.4. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti be kita ko, turto ir prievolių padalijimo klausimus, CPK 784 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris be kita ko privalo išnagrinėti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikciją spręsti dėl sutuoktinių prievolių padalijimo. Ši taisyklė taikytina tik papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo.
11.5. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos sąlygos, kurios pagrindu ieškinys būtų teismingas Lietuvos teismams. Apeliantės ieškinio įteikimo metu Lietuvoje nebuvo ir šiuo metu, ginčo dalyku nėra Lietuvoje esantis daiktas ir prievolė, nes šalys gyveno Jungtinėje Karalystėje, kurios teismas nutraukė šalių santuoką ir turi spręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
11.6. Apeliantė Lietuvoje neturi turto ir negauna pajamų, todėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo nebus galimybės įvykdyti Lietuvoje. Taip pat jokių pajamų Lietuvoje negauna ir ieškovas. Abi šalys šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, tai lemia, kad šalių ginčas yra nesusijęs su Lietuva, tai sukels naujus teisminius procesus dėl šio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje. Įrodinėjimo dalykas yra susijęs su Jungtine Karalyste, kadangi turi būti sprendžiama, ar ši prievolė yra solidarioji Jungtinėje Karalystėje gyvenusių sutuoktinių prievolė ir kaip ji turėtų būti padalinta tarp šalių, Jungtinės Karalystės teismas nutraukdamas šalių santuoką šio klausimo neišsprendė.
11.7. Šiuo atveju derėtų remtis ne procesiniais šalių dokumentais ar jų teiginiais, bet įsiteisėjusiais teismo procesiniais dokumentais, kuriuose teismas atitinkamai tokius šalių pasisakymus įvertino ir dėl jų pasisakė. 2021 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6917-393/2021 teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina šalių socialinius – ekonominius saitus su užsienio valstybe; ieškovė šalindama trūkumus nors ir pateikė duomenis apie savo lankymąsi Lietuvos Respublikoje, tačiau šis lankymasis nėra reguliarus; argumentai, kad savo faktinę gyvenamąją vieta laiko ne Jungtinę Karalystę, o Lietuvos Respubliką laikytini nepagristais; iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė savo gyvenimą sieja su užsienio valstybe. Nesivadovaudamas minėtoje 2021 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, bet savo nutartį grįsdamas šalių procesiniais dokumentais (jų teiginiais) pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnį. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, ji buvo priimta vertinant klausimą dėl apeliantės ryšio su Lietuva teismingumo aspektu, priimta tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje byloje, todėl nurodytoje nutartyje pateiktas teismo įvertinimas dėl apeliantės ryšių su Lietuva yra laikytinas prejudiciniu faktu.
11.8. Sudariusi atstovavimo sutartį, apeliantė advokatės paslaugomis pasinaudojo tik teikdama prieštaravimus dėl bylos teismingumo, neteikė atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad ji nesutinka su šios bylos teismingumu Lietuvos teismams. Apeliantė neturi specialių žinių tinkamai atstovauti savo interesus sprendžiant ieškovo ieškinio teismingumo klausimą, todėl tai, kad naudojasi teisinėmis paslaugomis šiuo atveju negali būti vertinama jos nenaudai.
12. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas apeliantės prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: Jungtinės Karalystės Šeimo teismo Absoliutų dekretą su vertimu į lietuvių kalbą, santuokos liudijimą ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
17. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieškovo ir apelianto santuoka yra nutraukta, o santuokos nutraukimo klausimas buvo išnagrinėtas Jungtinėje Karalystėje. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su santuokos nutraukimo faktu, būtent tai ir patvirtina. Pažymėtina, kad šie įrodymai negali nei patvirtinti nei paneigti su teismų jurisdikcija spręsti šalių ginčą Lietuvos Respublikos teisme susijusių aplinkybių, kas yra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus atsisako priimti. Pažymėtina, kad šių rašytinių įrodymų atsisakymas priimti apeliacinės instancijos teisme neužkerta kelio juos pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Gavęs ieškinį teismas, pirmiausia patikrina, ar tas ieškinys nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, ar teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo atveju, kai byloje yra tarptautinis elementas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereguliuoja kitaip.
19. Taigi, teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016 ir kt.).
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 780 straipsnis numato, kad šio kodekso normos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo turi tarptautinį elementą – atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Konstatuotina, kad teismas pagrįstai vertino, koks tarptautinės teisės aktas nagrinėjamu atveju nustato civilinės bylos teismingumą. Teismas nurodė, kad tarptautinio teismingumo klausimų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės nereglamentuoja jokia dvišalė ar tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos reglamentai šiems klausimams spręsti taip pat netaikomi, nes Jungtinė Karalystė, su kuria ši byla yra susijusi, pasitraukė iš Europos Sąjungos, o bylos procesas pradėtas po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) (Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikrino ir nusprendė, kad tarptautinės teisės aktai nereglamentuoja šios civilinės bylos jurisdikcijos. Pažymėtina, kad apeliantė savo atskirajame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados dėl tarptautinio reglamentavimo neginčija.
21. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendžiant ginčo, turinčio ES ir JK elementą, jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis tarptautinį civilinį procesą, tačiau teismas netinkamai aiškino ir taikė šias teisės normas. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų aiškinimą ir jų taikymą.
22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo šioje civilinėje byloje atsisakyti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Savo esme pirmosios instancijos teismo nutartis prilygsta nutarčiai atsisakyti ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu (laikyti nepaduotu).
23. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022).
25. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, visgi yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (liet. tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
26. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria atmestas jos prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas faktiškai atsisakė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu. CPK 298 straipsnyje nustatyta, jog dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK tiesiogiai numatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, o nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenumatyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartis, kuria atmetamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, neužkerta kelio tolimesnei proceso eigai, nes ieškinys yra toliau nagrinėjamas ir procesas vyksta toliau.
27. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas apeliantės teisę teikti atskirąjį skundą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016, kurioje išaiškinta, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu, tačiau neatsižvelgė į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022).
28. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-96-467/2022 nutraukė pradėtą apeliacinį skundą dėl nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas palikti priešieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje. Analogiška nutartis tęsiant teismo praktiką buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-707-450/2022, kurioje 2022 m. liepos 5 d. nutartimi apeliacinis procesas buvo taip pat nutrauktas. Pažymėtina, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-96-467/2022, tiek civilinėje byloje Nr. e2-707-450/2022 atskiruosius skundus pateikė užsienio subjektai, kurie atskiruosius skundus grindė argumentais dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą. Nė vienoje iš minėtų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių nėra taikomas plečiamasis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas, siekiant pagrįsti pradėto apeliacinio proceso teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022).
29. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi jau neaktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022).
30. Įvertinus CPK reglamentavimą bei minėtą aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK nenumato apeliantei teisės apskųsti nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti jos prašymą dėl jurisdikcijos civilinėje byloje atsisakymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad minėta nutarties dalis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokia teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nurodytam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022).
31. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu reiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė rengdama atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-236/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.