Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9010-1086/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovo J. L. atleidimą iš darbo ieškovės įmonėje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtu, atmesti atsakovo J. L. prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti jį į darbą; teismui atmetus ieškovės prašymą pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovo negrąžinti į darbą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas sistemingai netinkamai vykdė jam pavestą darbą – gamino netinkamos kokybės detales, todėl 2019 m. lapkričio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-718 J. L. buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. 2020 m. sausio 10 d. atsakovas pakartotinai netinkamai surinko dalį detalių - jas surinko nepilnai, dalį blogų detalių įdėjo prie gerų. Paaiškinimo dėl nustatytų trūkumų neteikė. 2020 m. sausio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-7671 atsakovas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą.

3. Ieškovė, vykdydama DK 57 straipsnio 5 dalies reikalavimus, atsakovui 2020 m. vasario 5 d. parengė raštą „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“, kuriuo atsakovą informavo, kad jo atliekamo darbo kokybė yra nepatenkinama. Darbdavys siūlė organizuoti darbuotojui papildomus apmokymus šalių suderintu laiku, tačiau atsakovas atsisakė priimti dokumentus ir į ieškovės siūlymus nereagavo, tą patvirtino komisija. Todėl buvo priimtas sprendimas šalių sudarytą darbo sutartį nutraukti.

4. Darbuotojui 2020 m. gegužės 6 d. buvo įteiktas įspėjimas „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“. Juo atsakovas buvo įspėtas, kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų. Su pateiktu įspėjimu atsakovas 202 m. gegužės 7 d. susipažino pasirašytinai. Darbuotojas net ir įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, toliau netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, nesistengė gerinti darbo rezultatų.

5. 2020 m. birželio 2 d. atsakovas pakartotinai netinkamai surinko dalį detalių. 2020 m. birželio 4 d. direktoriaus įsakymu „D. J. L. įspėjimo“ Nr. D-851 atsakovas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Suėjus atsakovui įteiktame įspėjime „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ nurodytam dviejų mėnesių terminui, atsakovo direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.AT-44 „D. J. L. atleidimo iš darbo“ šis buvo atleistas iš darbo 2020 m. liepos 6 d., vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovui buvo išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino, kad atsakovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo 2020 m liepos 6 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kad darbo sutartis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo J. L. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Priteisė atsakovui iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) “, 3 245,40 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, 2020 m. liepos 6 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 29,37 Eur už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokesčių) nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (esant penkių dienų darbo savaitei); atsakovui J. L. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieno atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 619,71 Eur (neatskaičius mokesčių) 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 10,19 Eur pašto išlaidas valstybei. Atsakovo J. L. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Įpareigojo ieškovę pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai duomenis apie teisingą J. L. atleidimo iš darbo dieną, pagrindą ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas J. L. dirbo nuo 2013 m. liepos 31 d. pagal neterminuotą Darbo sutartį įvairių detalių surinkėju - apruošėju. Ieškovės direktorius 2020 m. gegužės 6 d. priėmė įspėjimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, kuriuo atsakovas buvo įspėtas, kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų. Su pateiktu įspėjimu atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. susipažino pasirašytinai. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. liepos 6 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nustatyta, kad ieškovės direktorius 2020 m. liepos 3 d. priimdamas įsakymą Nr. AT-44 dėl atsakovo J. L. atleidimo iš darbo, vadovavosi DK 57 straipsnio l dalies 2 punktu ir „atsižvelgdamas į įvairių detalių surinkėjo - apruošėjo J. L. sutikimą 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. liepos mėn. 6 d. atleidžiu iš darbo įvairių detalių surinkėją - apruošėją J. L.“ bei nurodė jam sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

8. 2019 m. spalio 10 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. P-713 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“ atsakovui paskirta drausminė nuobauda – jis buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Atsakovas atsisakė pasirašyti. 2019 m. lapkričio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-718 J. L. paskirta drausminė nuobauda - įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020 m. sausio 14 d. įmonės direktoriaus įsakymo Nr. P-7671 matyti, kad atsakovui paskirta drausminė nuobauda - jis buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. J. L. atsisakė pasirašyti.

9. Iš 2020 m. vasario 5 d. ieškovės parengto atsakovui rašto „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ turinio matyti, jog ieškovė atsakovą informavo, kad jo atliekamo darbo kokybė yra nepatenkinama, apie surenkamų detalių kokybės trūkumus, 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 10 d. jis buvo informuotas, reikalavimus pasiaiškinti raštu atsisakė priimti. Rašte buvo siūloma sudaryti darbo rezultatų gerinimo planą, rengti mokymus. Ant minėto rašto „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ D. K., R. R., V. S., G. K. įrašė, jog 2020 m. vasario 5 d. J. L. atsisakė pasirašyti šį dokumentą.

10. Iš 2020 m. gegužės 6 d. įspėjimo „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ turinio matyti, jog atsakovas buvo įspėtas, kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų. Su pateiktu įspėjimu atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. susipažino pasirašytinai.

11. Iš 2020 m. birželio 2 d. kokybės administratorius D. K. tarnybinio pranešimo įmonės direktoriui turinio matyti, jog atsakovas detalių surinkėjas – apruošėjas J. L. pakartotinai netinkamai surinko dalį detalių. Ant minėto tarnybinio pranešimo įrašyta „Pasinaudojant nubraukimu kompensacijos ir išėjimu iš darbo motyvuoja mūtarkių neįdėjimu ir prašo pasirašyti“. Ieškovės darbuotojai patvirtino, kad 2020 m. birželio 3 d. J. L. atsisakė pasirašyti.

12. Iš 2020 m. birželio 4 d. direktoriaus įsakymo „D. J. L. įspėjimo“ Nr. D-851 matyti, jog atsakovas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą dėl pažeidimų, nurodytų kokybės administratoriaus D. K. tarnybiniame pranešime, t. y. nekokybiškų gaminių gamybą/surinkimą. Ant minėto įsakymo ranka ieškovės darbuotojai įrašė, jog 2020 m. birželio 4 d. J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020 m. liepos 3 d. pranešimo „D. J. L. atsisakymo pasirašyti“ įmonės direktoriui matyti, jog ieškovės darbuotojai patvirtino, kad atsakovas atsisakė pasirašyti darbo sutarties dokumente, atleidimo įsakyme.

13. Teismas nustatė, kad nors ir ant visų nurodytų dokumentų nėra atsakovo parašo, tačiau apie juos atsakovui buvo žinoma, atsakovo teiginius apie tai, kad dokumentai nebuvo įteikti ir apie juos nieko nežino, laikė atsakovo gynybine pozicija.

14. Ieškovės priimtus ir įformintus dokumentus dėl darbo kokybės trūkumų, tame tarpe ir 2020 m. vasario 5 d. raštas „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ laikė įteiktais, tačiau konstatavo, kad darbdavys įvykdė tik vieną iš trijų įstatyme keliamų, norint nutraukti su darbuotoju sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą, reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog darbuotojas ir darbdavys buvo sudarę rezultato gerinimo planą, kuris apima laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai bei šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami, kad šiuos rezultatus vertino darbdavys.

15. Ieškovė pateikė tik pasiūlymą, t. y. 2020 m. vasario 5 d. raštą „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas būtų sudarę individualiai aptartą darbuotojo rezultato gerinimo planą ir jį darbuotojas būtų mažiausiai du mėnesius vykdęs, ir vėliau darbdavys būtų vertinęs plano įvykdymo rezultatus, byloje nepateikta. Rezultatų gerinimo planas nebuvo sudarytas, o atsakovui tik pateiktas pasiūlymas jį sudaryti, tačiau kaip nurodė ieškovė, plano sudaryti ir vėliau jo įvertinti negalėjo dėl atsakovo pozicijos ir neveikimo, tačiau tai nereiškia, jog dėl darbuotojo valios neišreiškimo ar kitokių jo veiksmų, nesant galimybių įvykdyti DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 dalyje numatytą atleidimo procedūrą, darbdavys tą galėjo atlikti formaliai, t. y. pateikti pasiūlymą, sulaukus 2 mėnesio termino pabaigos vienašališkai įvertinti darbuotojo pasiektus/nepasiektus rezultatus bei nutraukti su darbuotoju darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

16. Iš ieškovės paaiškinimų, ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog atsakovas nesiekė bendradarbiauti su darbdaviu, atsisakydavo pasirašyti darbdavio dokumentus, dėl jų neteikdavo paaiškinimų, dirbo nekokybiškai, buvo ūmaus charakterio, konfliktuodavo su darbuotojais. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog darbdavys įrodė, jog jis siekė bendradarbiauti su atsakovu, išsiaiškinti su darbuotoju nekokybiško darbo priežastis, siūlė jam papildomus mokymus bei ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo darbo rezultatams gerinti, tačiau esant situacijai, jog darbuotojas ignoravo darbdavio pasiūlymus, nebendradarbiavo su juo bei nesilaikė Darbo vidaus taisyklių, todėl darbdavys turėjo pasirinkimą ir galimybę nutraukti su atsakovu darbo sutartį ir kitais DK numatytais sutarties nutraukimo pagrindais, o ne DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

17. Teismas pažymėjo, jog darbdavys 2020 m. liepos 3 d. priimdamas įsakymą Nr. AT-44 dėl atsakovo atleidimo iš darbo, vadovavosi DK 57 straipsnio l dalies 2 punktą ir „atsižvelgdamas į įvairių detalių surinkėjo - apruošėjo J. L. sutikimą 2020 m. gegužės 7 d. 2020 m. liepos mėn. 6 d. atleido iš darbo įvairių detalių surinkėją - apruošėją J. L.“, nurodė jam sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi teismui nebuvo pateiktas šiame įsakyme nurodytas J. L. 2020 m. gegužės 7 d. sutikimas, todėl šią aplinkybę ieškovės direktoriaus įrašytą įsakyme laikė neįrodyta ir nepagrįsta.

18. Iš bylos duomenų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad darbdavys iš dalies tinkamai įgyvendino ir DK 24 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau teismas sprendė, kad darbdavys nesilaikė darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų, t. y. ieškovė neteisėtai atleido atsakovą iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

19. Nustačius, kad atsakovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taikė DK 218 straipsnio nuostatas. Įvertinęs, kad ieškovė prašė atsakovo negrąžinti į darbą, atsakovo į buvusį darbą negrąžino, todėl jo teisėms ir teisėtiems interesams ginti taikė įstatymo numatytas alternatyvų teisių gynimo būdą (DK 218 straipsnio 4 dalis) ir priteisė iš ieškovės 3 245,40 Eur (619,71x 5 mėn. = 3098,55 + (29,37 x 5 d. d.)) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. liepos 6 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 11d. ) ir po 29,37 Eur už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokesčių) nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (taikant penkių dienų darbo savaitę) (DK 218 straipsnio 4 dalis). Atsakovas pas ieškovę išdirbo beveik 7 metus, todėl jam turėtų būti išmokėta trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacija. Įvertinus tai, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo metu ieškovė išmokėjo 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išmoką, atsakovui priteisė iš ieškovės 1 mėnesio vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacinę išmoką, t. y. 619,71 Eur (neatskaičius mokesčių) (DK 218 straipsnio 4 dalis). Atmetus ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinį ir pripažinti J. L. atleidimą iš darbo ieškovo įmonėje DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtu; priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš J. L. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; pripažinus, kad atsakovas J. L. buvo neteisėtai atleistas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš darbo 2020 m liepos 6 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pripažinti, kad teismas neteisėtai pritaikė DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą ir vieno atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 619,71 Eur priteisė neteisėtai ir šią teismo sprendimo dalį panaikinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

20.1. teismas sprendime konstatavo, jog nustačius, kad atsakovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti DK 218 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu esant šioms sąlygoms: darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo arba atleidimo metu pažeidžiama įstatymų numatyta tvarka, todėl teismas turėjo nustatyti šių sąlygų buvimą;

20.2. J. L. darbo rezultatai nebuvo tinkami, todėl 2019 m. lapkričio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-718 J. L. buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Atsakovui toliau netinkamai atliekant darbą, 2020 m. sausio 14 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. P-7671 atsakovas pakartotinai buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Taigi, J. L. darbo rezultatai negerėjo;

20.3. (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdydamas DK 57 straipsnio 5 dalies reikalavimus, atsakovui 2020 m. vasario 5 d. parengė ir ketino įteikti raštą "Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“, kuriuo J. L. informavo, kad jo atliekamo darbo kokybė yra nepatenkinama, apie ką pastarasis buvo jau ne kartą informuotas; darbdavys, įvertinęs netinkamus J. L. darbo rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis nekeičia savo elgesio, su darbdavio atstovais nebendradarbiauja, 2020 m. gegužės 6 d. įspėjimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ informavo J. L., kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų;

20.4. atsakovas 2020 m. birželio 2 d. kokybės administratorius tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini) direktorių informavo apie tai, kad detalių surinkėjas – apruošėjas J. L. pakartotinai netinkamai surinko dalį detalių. Tik gavęs eilinį reikalavimą pasiaiškinti dėl netinkamai atliekamo darbo 2020 m. birželio 2 d. darbuotojas raštu paaiškino, kad netinkamai surenka detales dėl to, kad yra atleidžiamas iš darbo, t.y. sąmoningai; J. L. žinojo apie tai, kad darbdavio netenkina jo atliekamo darbo kokybė, tačiau darbuotojas nebandė aiškintis susidariusios situacijos, atsakovas nesiekė bendradarbiauti su darbdaviu, atsisakydavo pasirašyti darbdavio dokumentus, dėl jų neteikdavo pasiaiškinimų, dirbo nekokybiškai ir darydavo trūkumus toliau sistemingai netinkamai vykdė jam pavestą darbą – gamino netinkamos kokybės detales;

20.5. teismas sprendime konstatavo visas būtinas DK 57 straipsnio 5 dalies sąlygas, kad darbuotojo darbo rezultatai galėtų būti priežastis nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu: atsakovo darbo rezultatai netenkino darbdavio; darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai, taigi pastarasis apie nurodytas aplinkybes žinojo; darbdavys siūlė darbuotojui bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planą bei pateikė savo siūlymus; darbuotojas tokio plano su darbdaviu nederino, savo pasiūlymų neteikė; du mėnesius po darbdavio siūlymo sudaryti darbo rezultatų gerinimo planą J. L. toliau nepasiekė darbdavio reikalaujamų darbo rezultatų;

20.6. teismas nurodė, kad darbdavys procedūras turėjo įvykdyti formaliai. Todėl mano, kad formalių veiksmų neįvykdymas ne dėl darbdavio kaltės negali būti teisėtas ir tinkamas pagrindas konstatuoti, kad darbdavys nesilaikė darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų, t. y. ieškovė neteisėtai atleido atsakovą iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu;

20.7. atsakovas bet kokias darbo funkcijas bei paskirtus darbus atlikdavo blogai, nenorėdavo pripažinti savo klaidų ir jas neigdavo, buvo konfliktiška asmenybė bei ignoravo darbdavio nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei nebuvo lojalus įmonei. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – J. L. nevienkartinius įspėjimus dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo akivaizdu, kad darbdavys turėjo faktinį ir teisinį pagrindą jį atleisti iš darbo, kas neatitinka DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu;

20.8. teismas sutiko, kad darbdavio neteisėtas elgesys pasireiškė tik tuo, kad jis nesilaikė formalių įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo procedūrą. Darbdavys turėjo pagrindą nutraukti J. L. darbo sutartį ne tik DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bet ir vadovaudamasis DK 58 straipsnio 1 dalimi - darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, dėl 2 dalies 2 punkte numatytos priežasties – kai per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, kas buvo konstatuota. Tokiu atveju darbuotojas apie atleidimą nėra informuojamas iš anksto, išeitinė išmoka jam nemokama. Darbdavys pademonstravo geranoriškumą ir, nepaisant J. L. elgesio, parinko pastarajam teisinėmis pasekmėmis palankesnį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, numatantį dviejų mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą bei išeitinės išmokos mokėjimą, ko nenumatoma nutraukiant darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu, tai patvirtina, kad darbdavys nesiekė atleisti darbuotoją iš darbo kuo greičiau;

20.9. pabrėžia, kad ne bet koks, o tik esminis atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas turėtų būti laikomas pagrindu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Formalūs, procedūrinio pobūdžio pažeidimai (dokumentų įforminimo procedūros pažeidimai, paaiškinimo negavimas), atsižvelgiant į jų padarinius (ar pažeistos atleidžiamo darbuotojo teisės ir teisėti lūkesčiai, teisėtumo ir kiti principai), gali būti nelaikomi atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 42/2008);

20.10. laikantis teismo sprendime pateiktos tinkamos darbdavio elgsenos nuorodos - sulaukus dviejų mėnesių termino pabaigos vienašališkai įvertinti darbuotojo pasiektus/nepasiektus rezultatus bei nutraukti su darbuotoju darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, faktiškai ir teisiškai darbdavys įvykdė analogiškas darbo sutarties nutraukimo procedūras. Taigi nagrinėjamame ginče turi būti teikiama viršenybė darbo teisinių santykių dalyvių veiksmų turiniui, o ne jų formaliai jų išraiškai;

20.11. teismui nepasisakius dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų nagrinėtam tarp šalių ginčui esminių argumentų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų principų dėl formalių pažeidimų darbo sutarties nutraukimo procese, siekiant išvengti teisinių pasekmių, vertinimo bei galimo nepagrįsto kalto asmens gynimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą teismo pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį);

20.12. nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas;

20.13. teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo jo negrąžinti į darbą pas ieškovą. Ieškovė savo prašymo, nurodyto ieškinyje, dėl atsakovo negrąžinimo į darbą bylos nagrinėjimo metu neteikė. Pačiam darbuotojui teismo prašant jo negrąžinti į darbą, ieškovės teiktas analogiškas prašymas tapo teisiškai nereikšmingas. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir sprendime nurodė, kad atsakovas į buvusį darbą negrąžinamas, todėl jo teisėms ir teisėtiems interesams ginti yra taikomas įstatymo numatytas alternatyvus teisių gynimo būdas (DK 218 straipsnio 4 dalis).

20.14. DK 218 straipsnio 4 dalis nenumato, kad joje alternatyvus darbuotojo teisių gynimo būdas gali būti taikomas, kai į darbą negrąžinti prašo pats darbuotojas. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, pritaikė neteisingą atsakovo pažeistų teisių gynimo būdą ir neteisėtai nusprendė priteisti J. L. iš ieškovės vieno atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 619,71 Eur.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. L. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

21.1. apeliantė skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindė ieškinį bei nenurodė kokias procesines teismas normas pažeidė pirmosios instancijos teismas;

21.2. pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir laikėsi įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių ir byloje esančių įrodymų pagrindu priėmė sprendimą.

21.3. atleisti pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbuotoją galima tik tada, kai yra laikomasi įstatyme numatytos veiksmų sekos. Įstatymo normų nelaikymas negali būti laikomas formaliu;

21.4. atsakovo darbo pareigos yra apibrėžtos darbo sutartyje, tačiau iš darbo jis buvo atleistas ne tik dėl netinkamo darbo pareigų laikymosi, bet ir dėl plano nesilaikymo. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas turi pasiekti tam tikrų normų ir rezultatų, o jei šalys nesusitarė dėl tam tikrų normų, tai negali būti taikoma prieš darbuotoją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atsakovo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

23. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija, patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. liepos 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 138, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairių detalių surinkėju - apruošėju. Ieškovas pradėjo dirbti 2013 m. liepos 31 d., darbo sutarties 1.3 punktas pakeistas nuo 2020 m. gegužės 1 d. Ieškovė įsipareigojo atsakovui (darbuotojui) už atliekamą darbą mokėti pagal direktoriaus patvirtintus įkainius, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. Darbo sutartyje pažymėta, jog darbo sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik šalių susitarimu, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) Darbo kodekse. 2020 m. vasario 5 d. ieškovės surašė atsakovui raštą „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ turinio matyti, jog ieškovė atsakovą informavo, kad jo atliekamo darbo kokybė yra nepatenkinama, apie surenkamų detalių kokybės trūkumus 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 10 d. jis buvo informuotas, reikalavimus pasiaiškinti raštu atsisakė priimti. 2020 m. gegužės 6 d. įspėjimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ informavo J. L., kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų. 2020 m. liepos 6 d. darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą).

24. Apeliantės teigimu, vien formalus veiksmų neįvykdymas atleidžiant darbuotoją, negali būti pagrindas konstatuoti, kad darbdavys nesilaikė darbuotojo atleidimo procedūrų.

25. DK 53 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu (1 punktas); nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva (2 punktas); nutraukus darbo sutartį darbdavio valia (3 punktas); nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios (4 punktas); mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui (5 punktas); Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos (6 punktas); kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (7 punktas). DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

26. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis).

27. Pirmiau išdėstytos nuostatos patvirtina, kad esminė darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sąlyga – darbo rezultatų pagal nustatytą planą nepasiekimas. Taigi atleidžiant darbuotoją šiuo pagrindu, darbdavys darbuotojui turi raštu nurodyti jo darbo trūkumus, šalys bendrai turi susitarti dėl rezultatų gerinimo plano, kuriame nurodytos konkrečios darbo užduotys, ne trumpesnio nei du mėnesiai laikotarpiui, o pasibaigus šiam laikotarpiui turi būti konstatuota, kad plano vykdymo rezultatai nepatenkinami, t. y. nustatyti ir nurodyti darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai.

28. Nagrinėjamu atveju darbdavys 2020 m. vasario 5 d. rašte „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ informavo atsakovą, kad jo atliekamo darbo kokybė yra nepatenkinama ir siūlė atsakovui sudaryti darbo rezultatų gerinimo planą, organizuoti papildomus mokymus suderintu laiku. Prašė atsakovą per 3 darbo dienas informuoti ar pateiktas darbų gerinimo planas yra tinkamas ir pateikti savo pasiūlymus. Ant rašto yra žyma, kad atsakovas atsisakė pasirašyti šį dokumentą, todėl pagrįstai buvo pripažinta, kad atsakovui jis buvo įteiktas ir apie jį žinoma.

29. Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. DK 57 straipsnio 1 dalyje 2 punkte imperatyviai nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir nustatyta šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka, kurios darbdavys privalo laikytis. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad darbdavys vykdė kitas įstatyme numatytas sąlygas - sudarė individualiai aptartą darbuotojo rezultato gerinimo planą ir jį darbuotojas būtų mažiausiai du mėnesius vykdė, vėliau darbdavys vertino plano įvykdymo rezultatus. Taigi ieškovė neįvykdė procedūrinių DK 57 straipsnio reikalavimų – nors ir nurodė atsakovui jo darbo trūkumus, tačiau nesudariusi rezultatų gerinimo plano ir nesuformulavusi konkrečių užduočių, darbuotoją atleido iš darbo už plano neįvykdymą. Šios aplinkybės ieškovė iš esmės neginčija. Tačiau nurodė, kad negalėjo laikytis įstatymo nuostatų dėl to, kad atsakovas atsisakė pasirašyti dokumentą ir darbdavys neturėjo galimybės sutarti su darbuotoju dėl darbo rezultatų gerinimo plano ir bendrai jį sudaryti, taigi ir įvertinti, ar toks planas buvo įvykdytas ir, kad šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

30. Nors kaip teigia ieškovė ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovas konfliktavo su kitais darbuotojais, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to buvo ne kartą įspėtas ir ieškovė galimai galėjo jį atleisti kitu pagrindu, tačiau pati ieškovė atleisdama darbuotoją nurodė, būtent DK 57 straipsnyje 1 dalies 2 punkte numatytą atleidimo pagrindą, siejamą su plano laikymosi rezultatais. Taigi, darbo sutarties nutraukimas negali būti grindžiamas kitokia priežastimi, negu nurodyta įspėjime. Todėl šiuo atveju, ieškovės argumentai, kad atsakovas galėjo būti atleistas ir kitu DK numatytu pagrindu, nėra teisiškai reikšmingi.

31. Ieškovės nurodyta procedūros nesilaikymo priežastis – darbuotojo nebendradarbiavimas, atsisakymas pasirašyti dokumentus, negali paneigti ieškovės pareigos laikytis nustatytos atleidimo iš darbo procedūros. Konstatavus esminius procedūrinius pažeidimus, teismui buvo pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu.

32. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atleidimo neteisėtumo.

Dėl išmokų susijusių su neteisėtu atleidimu mažinimo

33. Pripažinus, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, teismas turi išspręsti iš neteisėto atleidimo iš darbo kylančių teisinių pasekmių taikymo klausimus, taikant DK 218 straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus (CPK 417 - 418 straipsniai). Jeigu darbuotojas nušalintas nuo darbo, kai nėra teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Tokiu atveju teismas, remdamasis DK 218 straipsnio 6 dalimi, pripažįsta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

34. Apeliantės teigimu, atsakovas, o ne ieškovė neprašė jo grąžinti į darbą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė alternatyvų atsakovo pažeistų teisių gynimo būdą ir priteisė vieno mėnesio kompensaciją atsakovui.

35. Bylos duomenimis ieškovė pateikdama ieškinį teismui prašė pripažinti atsakovo atleidimą teisėtu ir atsakovo negrąžinti į darbą. Apeliantės teiginiai, kad pats atsakovas, o ne ji prašė negrąžinti jo į darbą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas įstatymo nuostatas, į tai, kad ieškovė neprašė atsakovo grąžinti į darbą, to nepageidavo ir teismo posėdžio metu, įvertinęs atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes bei Darbo ginčų komisijai ieškovės darbuotojų pateiktą kolektyvinį prašymą negrąžinti atsakovo į darbą, pagrįstai laikė, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga. Pripažinęs atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė DK 218 straipsnio 4 dalį ir sprendė dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo.

36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo išdirbtą pas ieškovę laiką (7 m.), priteisė trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo metu ieškovė išmokėjo dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išmoką, atsakovui pagrįstai priteisė iš ieškovės 1 mėnesio vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacinę išmoką.

37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti J. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.