Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „SLT Industrial Components“ atstovei advokatei R. I., atsakovui J. L., jo atstovui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pripažinti atsakovo J. L. atleidimą iš darbo ieškovės įmonėje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtu, atmesti atsakovo prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti jį į darbą; teismui atmetus ieškovės prašymą pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi atsakovo negrąžinti į darbą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė R. I. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. L. ir jo atstovas advokatas A. P. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus (DK 214 straipsnio 3 dalis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis) (DK 231 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. L. dirbo nuo 2013-07-31 pagal neterminuotą Darbo sutartį įvairių detalių surinkėju - apruošėju. Ieškovės direktorius 2020 m. gegužės 6 d. priėmė įspėjimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, kuriuo atsakovas J. L. buvo įspėtas, kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų. Su pateiktu įspėjimu atsakovas 2020-05-07 susipažino pasirašytinai. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2020-07-06 DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nustatyta, kad ieškovės direktorius 2020-07-03 priimdamas įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo J. L. atleidimo iš darbo, vadovavosi DK 57 str. l d. 2 p. ir „atsižvelgdamas į įvairių detalių surinkėjo - apruošėjo J. L. sutikimą 2020-05-07 d. 2020 m. liepos mėn. 6 d. atleidžiu iš darbo įvairių detalių surinkėją - apruošėją J. L.“ bei nurodė jam sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrįstai ir teisėtai, kadangi atsakovas ilgą laiką dirbo nekokybiškai, konfliktavo su tiesioginiais vadovais bei kitais darbuotojais, sistemingai netinkamai vykdė jam pavestą darbą – gamino netinkamos kokybės detales, todėl atsakovo daromi pažeidimai buvo fiksuojami jo tiesioginių vadovų tarnybiniais pranešimais, buvo prašoma dėl jų pateikti paaiškinimus, tačiau atsakovas su darbdavio atstovais bei administracijos atstovais nebendradarbiavo, nepaaiškino dėl ko atlieka netinkamai pavestą darbą ir darbdaviui šios priežastys buvo nežinomos. Kadangi darbdavio netenkino toks atsakovo darbas ir elgesys ieškovė vykdydama DK 57 straipsnio 5 dalies reikalavimus, atsakovui 2020-02-05 parengė ir ketino įteikti raštą „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“. Atsakovas posėdžio metu bei procesiniuose dokumentuose nurodė, jog aukščiau minėti darbdavio dokumentai jam nebuvo įteikti, jis apie juos neinformuotas ir niekas jam jokių pastabų dėl blogai atliekamo darbo funkcijų nereiškė. Iš ieškovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2019 m. spalio 9 d. gamybos meistrė J. P. Tarnybiniu pranešimu ieškovės direktorių L. V. informavo apie tai, kad atsakovas konfliktavo su bendradarbiais bei nepakluso gamybos meistrės teisėtam nurodymui nutraukti konfliktą ir grįžti į darbo vietą. Atsakovas išplūdo gamybos meistrę. Dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių atsakovui 2019 m. spalio 9 d. buvo teikiamas Reikalavimas pasiaiškinti raštu. Ant Reikalavimo ranka parašyta, jog „J. L. atsisako rašytis“ įrašą patvirtino parašu kokybės administratorius D. K.. 2019 m. spalio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“ atsakovui paskirta drausminė nuobauda - buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Ant minėto įsakymo kokybės administratorius D. K. ir meistrė J. P. ranka parašė, jog „2019-10-15 atsisako rašytis“. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. kokybės administratorius D. K. tarnybinio pranešimo įmonės direktoriui matyti, jog detalių surinkėjas – apruošėjas J. L. netinkamai surinko dalį detalių – surinko jas nepilnai bei dalį blogų detalių įdėjo prie gerų. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. parengto Reikalavimo pasiaiškinti raštu dėl nustatytų darbo trūkumų matyti, kad ranka D. K., J. P., Ž. B. įrašė, jog 2019-11-11 J. L. atsisakė pasirašyti. 2019 m. lapkričio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-718 J. L. paskirta drausminė nuobauda - buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Ant minėto įsakymo ranka D. K., J. P., Ž. B. įrašė, jog 2019-11-12 J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020 m. sausio 10 d. kokybės administratorius D. K. tarnybinio pranešimo įmonės direktoriui matyti, kad detalių surinkėjas – apruošėjas J. L. pakartotinai netinkamai surinko dalį detalių - surinko jas nepilnai bei dalį blogų detalių įdėjo prie gerų. 2020-01-10 atsakovui buvo parengtas Reikalavimas pasiaiškinti raštu dėl nustatytų darbo trūkumų. Ant minėto Reikalavimo D. K., J. P., Ž. B. 2020-01-10 ranka įrašė, jog J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020 m. sausio 14 d. įmonės direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovui paskirta drausminė nuobauda - atsakovas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą. Ant minėto įsakymo ranka D. K., J. P., Ž. B. 2020-01-14 įrašė, jog J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020 m. vasario 5 d. ieškovės parengto atsakovui rašto „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“, turinio matyti, jog ieškovė atsakovą informavo, kad jo atliekamo darbo kokybė yra nepatenkinama, apie surenkamų detalių kokybės trūkumus 2019-11-11 ir 2020-01-10 buvo informuotas, Reikalavimus pasiaiškinti raštu atsisakė priimti. Atsakovo darbo rezultatai negerėjo. Atsakovui rašte buvo siūloma sudaryti darbo rezultatų gerinimo planą. Darbdavys siūlė organizuoti darbuotojui papildomus apmokymus šalių suderintu laiku. Atsakovui buvo siūloma informuoti, ar pateiktas darbų gerinimo planas jam yra tinkamas ir pateikti savo pasiūlymus. Ant minėto rašto „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ ranka D. K., R. R., V. S., G. K. įrašė, jog 202-02-05 J. L. atsisakė pasirašyti šį dokumentą. Iš ieškovės 2020 m. gegužės 6 d. įspėjimo „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ turinio matyti, jog atsakovas buvo įspėtas, kad 2020 m. liepos 6 d. jo darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl nepasiektų darbo rezultatų, neįvykdytų normų. Su pateiktu įspėjimu atsakovas 2020-05-07 susipažino pasirašytinai. Iš 2020 m. birželio 2 d. kokybės administratorius D. K. tarnybinio pranešimo įmonės direktoriui turinio matyti, jog atsakovas detalių surinkėjas – apruošėjas J. L. pakartotinai netinkamai surinko dalį detalių. Ant minėto tarnybinio pranešimo ranka įrašyta „Pasinaudojant nubraukimu kompensacijos ir išėjimu iš darbo motyvuoja mūtarkių neįdėjimu ir prašo pasirašyti“. 2020-06-03 Reikalavimo pasiaiškinti raštu dėl nustatytų darbo trūkumų matyti, jog D. K., J. P. ranka įrašė, kad 2020-06-03 J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020 m. birželio 4 d. direktoriaus įsakymo „Dėl J. L. įspėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat pažeidimą dėl pažeidimų, nurodytų kokybės administratoriaus D. K. tarnybiniame pranešime, t. y. nekokybiškų gaminių gamybą/surinkimą. Ant minėto įsakymo ranka D. K., J. P., Ž. B. įrašė, jog 2020-06-04 J. L. atsisakė pasirašyti. Iš 2020-07-03 pranešimo „Dėl J. L. atsisakymo pasirašyti“ įmonės direktoriui matyti, jog J. P., D. K., V. S. patvirtino, kad darbuotojas atsisakė pasirašyti darbo sutarties dokumente, atleidimo įsakyme, kad susipažino. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais J. P., D. K., R. R., V. S., G. K. paaiškino ir patvirtino, jog aukščiau minėtų darbdavio dokumentų atsakovas neėmė, ant jų nepasirašė ir dėl jų neteikė jokių paaiškinimų, tačiau apie darbo kokybės trūkumus atsakovas buvo informuotas. Nors atsakovas ir jo atstovas neigė, jog minėti dokumentai jam buvo įteikti, su jais supažindintas ir apie juos nieko nežino, niekas apie darbo trūkumus neinformavo, dokumentai sudaryti galimai fiktyviai atgalinėmis datomis, tačiau teismas įvertinęs aukščiau minėtų dokumentų turinį, ieškovės atstovės bei liudytojų paaiškinimus posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas neimdavo darbdavio surašytų dokumentų ir apie juos nieko nežinojo, todėl daro išvadą, jog ieškovė įrodė aplinkybes dėl minėtų dokumentų įteikimo ir atsakovo jais informavimo. Atsakovo išdėstytą poziciją teismas vertina kaip gynybinę poziciją, nes ją paneigia aukščiau paminėti įrodymai. Esant šioms aplinkybėms labiau tikėtina, jog minėti darbdavio priimti dokumentai atsakovui buvo bandomi įteikti ir atsakovas apie juos buvo informuotas bei žinojo. Taip pat sprendžia, kad atsakovui buvo žinoma apie jam siūlomą darbo rezultatų gerinimo plano organizavimą. Be to, tai kad atsakovas minėtus dokumentus atsisakydavo priimti arba pasirašyti dėl jo gavimo ar susipažinimo, tai pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį prilyginama procesinio dokumento (darbdavio dokumentų) įteikimui.

Atsakovas iš darbo atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. Darbo rezultatų gerinimo plano sudarymo pagrindai numatyti DK 57 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai, nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Kaip matyti šia teisės norma darbdaviui suteikiama teisė reaguoti į darbuotojo darbo kokybės pablogėjimą, kuris nėra siejamas su jo kaltais veiksmais. Prerogatyva vertinti minėtojo plano įvykdymo rezultatus tenka darbdaviui, bet kilus ginčui darbo ginčus nagrinėjantis organas turi išsiaiškinti, ar darbdavio ir darbuotojo sutartas rezultatų gerinimo planas atitinka šalių valią, ar darbdavys sąžiningai vertino plano vykdymo rezultatus. Atsižvelgiant į šio straipsnio normos konstrukciją, norint atleisti darbuotoją iš darbo šio straipsnio pagrindu turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės ir vienos iš nurodytų aplinkybių nepakanka.

Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai darbo ginčuose dėl teisės taikomi tiek, kiek tai nepažeidžia įstatymų ir darbo teisės normų nustatytų teisinių prezumpcijų (DK 214 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Esant darbo ginčui darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas ir teisės normos pritaikytos tinkamai bei pagrįstai.

Byloje nustatyta, jog atsakovui ieškovės priimti ir įforminti dokumentai dėl darbo kokybės trūkumų, tame tarpe ir 2020-02-05 raštas „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“ laikytini įteiktais ir apie juos atsakovui tikėtina, kad buvo žinoma, tačiau tai tik įrodo, jog darbdavys įvykdė vieną iš trijų įstatyme keliamų reikalavimų norint nutraukti su darbuotoju sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą. Byloje nėra duomenų, jog darbuotojas ir darbdavys buvo sudarę rezultato gerinimo planą, kuris apima laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai bei šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami ir šiuos rezultatus vertino darbdavys. Pareiga šiuo atvejų įrodyti šias aplinkybes tenka darbdaviui, t. y. ieškovei. Ieškovė byloje pateikė tik pasiūlymą, t. y. 2020-02-05 raštą „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“. Duomenų, jog būtų ieškovė ir atsakovas sudarę individualiai aptartą darbuotojo rezultato gerinimo planą ir jį darbuotojas būtų mažiausiai du mėnesius vykdęs, ir vėliau darbdavys būtų vertinęs plano įvykdymo rezultatus, nėra ir byloje nepateikta. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovės atstovė, tiek procesiniuose dokumentuos, tiek posėdžio metu, nurodė bei pripažino aplinkybę, jog dėl darbuotojo pozicijos ir neveikimo darbdavys negalėjo tinkamai vykdyti DK numatytu darbo sutarties nutraukimo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi J. L. atsisakė paimti jam teikiamą raštą „Dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, rezultatų gerinimo plano“, darbdavys neturėjo galimybės sutarti su darbuotoju dėl darbo rezultatų gerinimo plano ir bendrai jį sudaryti, taigi ir įvertinti, ar toks planas buvo įvykdytas ir, kad šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami, kaip to reikalauja DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Pagal DK 57 str. 5 d. reikalavimus, sudarant darbuotojo rezultatų gerinimo planą, šiame procese privalo dalyvauti ir darbuotojas, t. y. darbdavys negali patvirtinti plano vien savo nuožiūra ir valia. Nepaisant to, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad toks planas nebuvo sudarytas, o atsakovui tik pateiktas pasiūlymas jį sudaryti, tačiau kaip nurodė ieškovė, plano sudaryti ir vėliau jo įvertinti negalėjo dėl atsakovo pozicijos ir neveikimo, tačiau tai nereiškia, jog dėl darbuotojo valios neišreiškimo ar kitokių jo veiksmų nesant galimybių įvykdyti DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 dalyje numatytą atleidimo procedūrą, tą darbdavys galėjo atlikti formaliai, t. y. pateikti pasiūlymą, sulaukus 2 mėnesio termino pabaigos vienašališkai įvertinti darbuotojo pasiektus/nepasiektus rezultatus bei nutraukti su darbuotoju darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš ieškovės paaiškinimų, ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas nesiekė bendradarbiauti su darbdaviu, atsisakydavo pasirašyti darbdavio dokumentus, dėl jų neteikdavo pasiaiškinimų, dirbo nekokybiškai ir darydavo trūkumus, buvo ūmaus charakterio, konfliktuodavo su darbuotojais. Šias ieškovės aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojai J. P., D. K., R. R., V. S., G. K., kurie yra atsakovo bendradarbiai, paaiškindami, jog atsakovas bet kokias darbo funkcijas bei paskirtus darbus atlikdavo blogai, nes nesugebėdavo jų tinkamai atlikti, nenorėdavo pripažinti savo klaidų ir jas neigdavo, buvo konfliktiška asmenybė bei ignoravo darbdavio nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei nebuvo lojalus įmonei. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais liudytojų paaiškinimais, nes jie iš dalies buvo nuoseklus, dalis liudytojų nurodė, jog su atsakovu santykiai yra neutralūs bei nekonfliktiški, o dalies liudytojų santykiai su atsakovu yra konfliktiški, tačiau tik kas liečia darbo santykius ir pareigų atlikimą, tačiau jokių asmeninių nusistatymų prieš atsakovą neturi. Iš dalies ir atsakovo atstovas pripažino, jog jo atstovaujamojo sudėtingas charakterio būdas ir tai nėra ši aplinkybė atleidimo iš darbo priežastis bei nėra numatyta DK 57 straipsnyje. Tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog darbdavys įrodė, jog siekė bendradarbiauti su atsakovu, siekė išsiaiškinti priežastis su darbuotoju, siūlė jam papildomus mokymus bei ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo darbo rezultatams gerinti, tačiau esant tokiai situacijai, jog darbuotojas ignoravo darbdavio pasiūlymus, nebendradarbiavo su juo b bei nesilaikė Darbo vidaus taisyklių darbdavys turėjo pasirinkimą ir galimybę nutraukti su atsakovu darbo sutartį ir kitais DK numatytais sutarties nutraukimo pagrindais, o ne DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog darbdavys 2020-07-03 priimdamas įsakymą Nr. AT-44 dėl atsakovo atleidimo iš darbo, vadovavosi DK 57 str. l d. 2 p. ir „atsižvelgdamas į įvairių detalių surinkėjo - apruošėjo J. L. sutikimą 2020-05-07 d. 2020 m. liepos mėn. 06 d. atleido iš darbo įvairių detalių surinkėją - apruošėją J. L.“ ir nurodė jam sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi teismui nebuvo pateiktas šiame įsakyme nurodytas J. L. 2020-05-07 sutikimas, todėl ši aplinkybė ieškovės direktoriaus įrašytą įsakyme laikytina neįrodyta ir nepagrįsta.

Sprendžiant ginčą svarbu atsižvelgti ir į tai, ar darbdavys tinkamai įgyvendino DK 24 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos darbo teisiniuose santykiuose šalys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise; darbo teisinių santykių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Iš bylos duomenų, šalių bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad darbdavys iš dalies tinkamai įgyvendino ir DK 24 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau teismas sprendžia, kad darbdavys nesilaikė darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų, t. y. ieškovė neteisėtai atleido atsakovą iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl kompensacijų

Nustačius, kad atsakovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, daroma išvada, jog yra pagrindas taikyti DK 218 straipsnio nuostatas. Nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 218 straipsnio 4 dalis). Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Ieškovė ieškinyje prašė atsakovo negrąžinti į darbą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo jo negrąžinti į darbą pas ieškovę. Posėdžio metu šalių atstovai šias pozicijas ir reikalavimus palaikė. Iš ieškovės byloje pateikto 2020-07-27 Kreipimosi „Dėl J. L. negrąžinimo į kolektyvą“ matyti, jog 47 darbuotojai pateikė ieškovės direktoriui prašymą negrąžinti atsakovo į darbą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatytina, jog atsakovas į buvusį darbą negrąžintinas, todėl jo teisėms ir teisėtiems interesams ginti yra taikomas įstatymo numatytas alternatyvus teisių gynimo būdas (DK 218 straipsnio 4 dalis). Todėl, ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų apie atsakovo vidutinį darbo vienos dienos užmokesčio dydžio (29,37 Eur) pagrindu atsakovui priteistina iš ieškovės 3245,40 Eur (619,71x 5 mėn. = 3098,55 + (29,37 x 5 d. d.)) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, 2020-07-06, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 2020-12-11, ir po 29,37 Eur už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokesčių) nuo 2020-12-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (taikant penkių dienų darbo savaitę) (DK 218 straipsnio 4 dalis). Atsakovas pas ieškovę išdirbo beveik 7 metus, todėl jam išmokėtina trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacija. Įvertinus tai, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo metu ieškovė išmokėjo dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išmoką, atsakovui priteisina iš ieškovės 1 mėnesio vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacinė išmoka, t. y. 619,71 Eur (neatskaičius mokesčių) (DK 218 straipsnio 4 dalis) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis įpareigoja darbdavį atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovė įpareigotina pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai teisingus duomenis apie teisingą atsakovo atleidimo iš darbo dieną ir priskaičiuotas prastovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, tenkinus iš dalies atsakovo reikalavimus, įvertinus tai, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinus taip pat bylos pobūdį, jos apimtį, trukmę, atsakovui iš ieškovės priteistina 1200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovas J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai atleistas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš darbo 2020 m liepos 6 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3245,40 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 40 centus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, 2020 m. liepos 6 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 29,37 Eur (dvidešimt devynis eurus 37 centus) už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokesčių) nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (taikant penkių dienų darbo savaitę).

Priteisti atsakovui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieno atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 619,71 Eur (šešių šimtų devyniolikos eurų 71 centų) (neatskaičius mokesčių).

Atsakovo J. L. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinti.

Įpareigoti ieškovę UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai duomenis apie teisingą atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo dieną, pagrindą ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

Priteisti atsakovui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 10,19 Eur (dešimt eurų 19 ct) pašto išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.