Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-220-817/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-24
Bylos Nr.
AN2-220-817/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00288-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Arnas Uleckas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-220-817/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00288-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. Š. atstovo advokato Arno Ulecko (toliau – pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjos atstovo advokato Arno Ulecko skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ir byla grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimui atlikti. Pareiškėjos atstovo advokato prašymas dėl advokato išlaidų atlyginimo J. Š. paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2023 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 1 800 Eur dydžio bauda. J. Š. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktore, atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o būtent: kad 2022 m. gruodžio 7 d. objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dirbęs tyrimo metu nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą. Šiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjos atstovas advokatas Arnas Ulecka jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pažymėjo tai, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jo nuomone, J. Š. jokio administracinio nusižengimo nepadarė, o skundžiamas nutarimas priimtas peržengiant administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos atstovo advokato Arno Ulecko skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ir byla grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimui atlikti. Pareiškėjos atstovo advokato prašymas dėl advokato išlaidų atlyginimo J. Š. paliktas nenagrinėtu. Nutartimi konstatuota, kad administracinio nusižengimo tyrimas šioje byloje buvo atliktas nepakankamai išsamiai, kaltinimas suformuluotas nekonkrečiai, netiksliai, dėl ko buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad šiuo atveju reikalinga papildomai tirti bylos aplinkybes ir jas tikslinti. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti, pareiškėjos atstovo advokato prašymas pareiškėjai J. Š. atlyginti 1 016,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti paliktas nenagrinėtu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu J. Š. atstovas advokatas Arnas Ulecka prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria byla grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimui atlikti, nutraukti administracinę teiseną J. Š. atžvilgiu be priteisti J. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

5. Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados aiškiai ir nedviprasmiškai leidžia teigti, jog administracinio nusižengimo protokole, kuriame buvo suformuluotas kaltinimas pareiškėjai J. Š., buvo nurodyta neegzistuojanti teisės norma, kurią pareiškėja neva pažeidė, o iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus priimto nutarimo itin didelės apimties nėra aišku, už kokį nusižengimą pareiškėja J. Š. yra nubausta.

6. Pareiškėjos atstovo vertinimu, negalima sutikti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų skundžiamoje 2023 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytais argumentais, kad iš skundžiamo Institucijos nutarimo nėra aišku, ar pareiškėja yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, jog minėtame objekte dirbo asmuo, kuris neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ar už tai, jog objekte tiesiog buvo (tačiau nedirbo) asmuo, kuris nepateikė identifikavimo priemonės, kadangi iš Institucijos nutarimo aiškiai matyti, jog pareiškėja J. Š. nubausta už tai, jog objekte dirbo asmuo, kuris neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, tačiau šios aplinkybės nepasitvirtino, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, jog nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad objekte buvęs asmuo dirbo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, turėjo pareigą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

7. Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, jog vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, bet ne tais atvejais, kai yra nustatoma, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos atstovo vertinimu, darytina išvada, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, nustatę, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jį panaikinęs, turėjo pareigą administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos J. Š. nutraukti, o ne bylą grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimui atlikti.

8. Pareiškėjos atstovo nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties dalis, kuria byla grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimui atlikti, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos J. Š. atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos J. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat paliktas nenagrinėtu visiškai nepagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išspręsti šį prašymą ir priimti sprendimą atlyginti pareiškėjai jos patirtas advokato išlaidas.

Atsiliepimas

9. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į J. Š. atstovo advokato Arno Ulecko apeliacinį skundą prašo atmesti J. Š. atstovo advokato Arno Ulecko apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį.

10. Atsiliepime Institucija nurodo, kad atliekant administracinės bylos tyrimą buvo padarytos klaidos, kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo ištaisyti skundą nagrinėjant teisme. Institucija pažymi, jog ji atliks išsamų papildomą tyrimą ir priims naują procesinį sprendimą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei nurodžius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista J. Š. teisė į gynybą.

Šalies argumentai

11. 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas J. Š. atstovo advokato Arno Ulecko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Šiuo prašymu prašoma J. Š. naudai priteisti (atlyginti) 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias J. Š. patyrė apeliacinės instancijos teisme pagal prie šio prašymo pridedamus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. Š. atstovas advokatas Arnas Ulecka iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinio nusižengimo byla grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimui atlikti. Pareiškėjos atstovas prašo nutraukti administracinę teiseną J. Š. atžvilgiu be priteisti J. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai grąžino pagrįstai.

15. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-9-2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu administracinio nusižengimo byla gali būti grąžinama institucijai ir tais atvejais, kai institucijos sprendimas nėra motyvuotas ir surašytas nesilaikant įstatymo nutarimo turiniui keliamų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-165-957/2023).

16. ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 21¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybvietėje gali būti asmenys, kurie:1) turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba 2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, identifikavimo priemonę, prireikus – jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį (SĮ 21¹ straipsnio 3 dalis). Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

17. Iš 2023 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad jame yra nurodyta, kad dėl netinkamo įmonės darbo organizavimo ir nepakankamos veiksmų kontrolės tapo įmanoma tokia situacija, kad statybvietėje ((duomenys neskelbtini)) dirbo (buvo) asmuo, neturintis skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, dėl įmonės atstovo J. Š. neveikimo (neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022-12-07 esantys fiziniai asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu), buvo pažeisti imperatyvūs SĮ 21¹ straipsnio 4 dalies reikalavimai. Tame pačiame nutarime, tik kitoje jo dalyje jau nurodyta, kad J. Š. neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o būtent: kad 2022 m. gruodžio 7 d. objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dirbęs tyrimo metu nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą. Be to, nutarime dalyje, įvardintoje „Dėl skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo“, yra išdėstytos visos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21¹ straipsnio nuostatos, tai yra tiek nuostatos, reglamentuojančios statybos darbus statybvietėje atliekančių asmenų, tiek ir statybvietėje esančių asmenų identifikavimą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šio nutarimo, o taip pat ir 2023 m. sausio 5 d. administracinio nusižengimo protokolo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kaltinimas suformuluotas netiksliai, kas sudaro tam tikrų kliūčių nustatyti kaltinimo turinį.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra atliktas nepakankamai išsamiai. Nors skundžiamoje nutartyje nėra konkrečiai nurodyta kokius veiksmus institucija turėtų atlikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad papildomas aplinkybių tyrimas yra reikalingas. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad į tikrinamą statybvietę patikrinimo metu buvo atėjęs (pagal vaizdo įrašus, asmuo į objektą atėjo 11.27 val.) ir su patikrinimą atlikusiais Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriais bendravo asmuo, kurio duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad šis asmuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) lankėsi ir iki tol, kol Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko minėtos statybvietės patikrinimą. Tačiau šis asmuo administracinio nusižengimo byloje neapklaustas, jo tapatybė nenustatyta (byloje tokių duomenų nėra). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija nesiaiškino, ar šiuo atveju statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas kam nors nebuvo išdavęs SĮ 21¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos asmens identifikavimo priemonės. Šių bylos medžiagos trūkumų teismas pats ištaisyti negali, tam būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog skundžiama nutartimi teismas pagrįstai konstatavo, kad suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o administracinio nusižengimo tyrimas yra atliktas nepakankamai išsamiai. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir J. Š. atstovo advokato Arno Ulecko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė