Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-532-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-08-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
1-532-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22842-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
R. L.
Nukentėjusysis
A. J., V. T.
Advokatai
Pavelas Borkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-532-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22842-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 1.1.7.2.2.; 2.1.7.4.4.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei, Vilmai Žebrauskienei, Dovilei Vėgnerei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam R. L.,jo gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),nukentėjusiesiems: A. J., V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2020 m. liepos 9 d., apie 19.53 val., Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Vilnius – Utena, kryptimi nuo Utenos link Vilniaus, pasirinktu greičiu, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusius ir prie sankryžos su Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g. sustojusius automobilius: pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje sustojusį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A4“ keleivis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 punktų reikalavimus bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino (b. l. 134-136). Teisme kaltinamasis prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Gavo kaltinamojo akto kopiją, sutinka teismui duoti parodymus. Jis važiavo į savo kaimą (duomenys neskelbtini), pirmoje sankryžoje sustojo, viskas buvo gerai. Kadangi sankryžų daugiau nebuvo, tai jis važiavo 90 kilometrų per valandą greičiu. Netoli Riešės važiavo 70 kilometrų per valandą greičiu. Nuo kalniuko važiuodamas išjungęs bėgį važiavo ir galvojo - sustabdys. Jis paspaudė ant stabdžių, o mašina nestojo, žiūri - nespėja ir nėra ką jam daryti, tai tarp mašinų įvažiavo. Apgadino savo mašiną ir kitas dvi. Stabdžius iki galo nuspaudė, o mašina važiavo, rankinį bandė, bet jis nestabdė. Prieš dvi savaites buvo pataisęs kaladėles, diskus. Nežino ar ekspertai matė, kad stabdžiai neveikė, tralas atvažiavo ir išvežė. Kaltę pripažįsta, kad nepatikrino ar stabdžiai yra ar nėra, tai jo kaltė. (Duomenys neskelbtini) metų vairuoja, tikrai pedalų nesumaišytų. Gailisi. Jis važiavo išjungęs bėgį į laisvą, bandė rankiniu stabdyti. Nebuvo kur daugiau važiuoti, įvažiavo tarp mašinų. Iki įvykio važinėjo tik ten kur reikia, be reikalo jis su mašina nevažinėja. Įvykio metu jis važiavo pirma juosta, kai stabdžių pedalas nukrito, įsuko į vidurį tarp mašinų, stovinčių prie šviesoforo. Jei jis būtų nepasukęs, būtų atsitrenkęs mašinai į galą. Jis taip sugalvojo tarp mašinų įvažiuoti, bet per mažai vietos buvo, todėl apgadino tris mašinas, sugadino mašinoms šonus. Tralas paėmė jo mašiną ekspertizei. Užkabino už pusašio ir išplėšė pusašį, sulenktas liko. Matė, kad policija paspaudė pedalą su neužvestu varikliu, nebuvo užvedę. Pažeidimą padarė, kad nepasitikrino stabdžių prieš išvažiuodamas. Tarp mašinų pasuko, kai liko 30-40 metrų, nežino kas būtų buvę, jei nebūtų pasukęs tarp mašinų. Jei geri stabdžiai, tai 70 kilometrų per valandą greitis, tai nedidelis ir leistinas. Įvykio metu stabdė, kai liko 20-15 metrų iki stovinčių mašinų, nebeliko ką daryti. Nežinojo, kad reikia anksčiau stabdyti, kad nėra stabdžių. Buvo užtikrintas, kad viskas gerai su stabdžiais (b. l. 183-189). Jis vairavo, jis kaltas, ne kas kitas, kaip išėjo taip. Pirmą kartą jam taip nutiko (b. l. 203-205).

Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai

- nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., važiavo automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo A. J.. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena. Prie sankryžos Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g. stovėjo pirmoje eismo juostoje. Jų automobilis buvo pirmas prie perėjos. Laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Pajuto smūgį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smūgio automobilį nubloškė į priekį ir slysdamas automobilis „Audi A4“ priekine dalimi atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų, stovintį stulpą. Jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje už vairuotojo. Saugos diržu prisisegęs nebuvo. Jam eismo įvykio metu sulaužė nosį. Juos su V. iš įvykio vietos GMP medikai išsivežė į RVUL. Ligoninėje jam nustatė nosies kaulo lūžį ir išleido į namus. Jam išaiškinta teisė kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę dėl sveikatos sutrikdymo (b. l. 77-78). Teisme nukentėjusysis parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių neturi. Jis važiavo iš talkos (duomenys neskelbtini) plentu į (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val., su automobiliu „Audi A4“. Jis sėdėjo gale už vairuotojo, nebuvo prisisegęs, o vairavo draugas A. J. Prie sankryžos sustojo pirmoje juostoje, laukė užsidegant žalio šviesoforo. Pajuto smūgį, trenkėsi su galva pirma į šoninį stiklą, paskui į priekį. Po sutrenkimo neatsimena, šoke buvo, nesiorientavo, draugas padėjo išlipti, atvažiavo greitoji ir išvežė jį. Atsitrenkė į stiklą, priekinę sėdynę ir jam lūžo nosis, buvo galvos sutrenkimas, smegenyse išsiliejo kraujas (b. l. 187);

- nukentėjusiojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., važiavo automobiliu, „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena. Prie sankryžos Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g., stovėjo pirmoje eismo juostoje. Laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Pajuto smūgį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilį nubloškė į priekį ir slysdamas automobilis „Audi A4“ priekine dalimi atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų, stovintį stulpą. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. J. sėdėjo ant galinės sėdynės, kairėje pusėje. Jam eismo įvykio metu buvo sutrenkta galva ir nugara. Jis buvo prisisegęs saugos diržu. Juos su A. iš įvykio vietos GMP medikai išsivežė į RVUL. Ligoninėje jam nustatė nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus ir išleido namo. Jis (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gavo nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingume iki liepos 30 d. Jam išaiškinta teisė kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę dėl sveikatos sutrikdymo (b. l. 82-84). Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių neturi. Jis važiavo automobiliu „Audi A4“, 2021 m. liepos 9 d., iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vairavo draugas A. J. Prie Riešės gatvės sankryžos sustojo, laukė pirmoje juostoje, kol užsidegs žalias šviesoforas. Buvo kiek pasisukęs į vairuotoją (kairę pusę). Smūgis buvo didelis, matė kaip A. J. trenkėsi į stiklą ir į sėdynę. Taip pat matė, kaip jų mašina trenkėsi į stulpą. Tada atsisegė diržą, išlipo iš mašinos. Išlipęs iš mašinos išgirdo verkiantį vaiką, buvo šokas, kaip galėdamas pribėgo prie jų mašinos bei padėjo išlipti moteriai su vaiku. Vėliau pribėgo prie kaltinamojo, jis sėdėjo prisisegęs diržą, oro pagalvės buvo iššovusios. Paklausė ar gyvas. Tada grįžo prie savo mašinos. A. J. sėdėjo be sąmonės kurį laiką. Vairuotojas A. J. išlipo per keleivio pusę, tuomet ištraukė A. J. pro langą. Pasodino, greitai atvažiavo greitoji. Kaltinamasis išlipo iš mašinos apėjo aplink ir vėl įsėdo į savo mašiną. Jam praėjo šokas, pajuto skausmą, nuėjo į kelkraštį ir atsigulė. Atvažiavo greitoji išsivežė jį į ligoninę. Kaltinamojo jis paklausė ar gyvas, bet jis nekalbėjo. Labai pasisekė, kad smūgis buvo į ratą, kitu atveju A. J. būtų žuvęs nuo tokio smūgio. Aišku buvo, kad kaltinamasis visai nestabdė, nes nebuvo jokių stabdymo žymių. Jų automobilis stovėjo pirmas prie sankryžos, matėsi raudonos spalvos degantis šviesoforas. Vairuotojai kalbėjo, kad be stabdymo kelio padaryta avarija. Jie stovėjo pirmoje kelio juostoje, o kaltinamojo mašina trenkėsi į kairę jų stovinčio automobilio pusę. Kažkas kalbėjo apie stabdžių dingimą. Buvo susirinkę apie 10 žmonių ir diskutavo apie stabdžių dingimą. Iš kaltinamojo negirdėjo, kad buvo dingo stabdžiai. Kaltinamasis tik sėdėjo savo mašinoje, nekalbėjo. Kokie „Audi A4“ mašinos sugadinimai, apėjo ir jis padarė nuotraukas. Smūgis buvo į galinį ratą, per sparną į ratą, galinį bamperį, dureles, nes jos neatsidarė, iš vairuotojo pusės. Jie trenkėsi į stulpą po susidūrimo. „Škodos“ mašina trenkėsi į galinį ratą (b. l. 188-189);

- liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 92-94) ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad kaltinamojo, nukentėjusiųjų nepažįsta, jie nėra jos giminės. Ji ne daug atsimena, stovėjo prie sankryžos, staiga kažkas praskrido, jos mašina susiūbavo ir ji išgirdo smūgio garsą. Tolėliau priekyje iš automobilio išlipo moteris su mažu vaiku. Iš avariją sukėlusio automobilio išlipo žmogus, kuris nesiorientavo aplinkoje. Pirma mintis, kad (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos avarijai karštą dieną. Kaltinamojo mašina pro ją praskrido, atrodė, kad nestabdė mašina. Datos nepasakys, galėjo būti, kad 2021 m. liepos 9 d., „Toyota RAV4“, ji važiavo (duomenys neskelbtini) plentu link (duomenys neskelbtini), tai ta pirmoji sankryža link (duomenys neskelbtini). Pirmoje juostoje stovėjo ji, kai išgirdo smūgio garsą. Prieš ją stovėjo vienas automobilis. Jai iš kairės praskrido avariją sukėlęs automobilis, priekyje stovėjęs automobilis aplamdytas, nustumtas. Neatsimena ar į priekį ar į šoną. Po įvykio ji išlipo iš savo automobilio, kažkuris vairuotojas pasakė, kad kaltininkas nestabdė, neva tas žmogus dar bandė važiuoti iš įvykio vietos. Ji pati nematė ar bandė važiuoti kaltininkas iš įvykio vietos. Pravažiavusio ir avariją sukėlusio automobilio greitis buvo didelis apie 60-50 kilometrų per valandą. Ji nespėjo pažiūrėti, kur jis nuvažiavo, tik išgirdo smūgį. Po įvykio su „Škodos“ vairuotoju, kuris sukėlė avariją nekalbėjo, arti prie jo nebuvo priėjusi, buvo apie 10 metrų nuo šio vairuotojo. Avariją sukėlęs vairuotojas atrodė be nuovokos, besiblaškantis, judesiai keisti, nėjo į kontaktą, pasimetęs po įvykio. Jos automobiliui liko juoda dėmė, pretenzijų neturi. Jos automobilio dėmė likusi kairėje pusėje ant kairio durelių šono. Avariją sukėlęs automobilis praskriejo link sankryžos vidurio, pačio fakto nematė. Tarpe vairuotojų buvo kalbama, kad nesuveikė stabdžiai. Jos nuomone, kaltinamasis net nestabdė, kadangi buvo didelis greitis (b. l. 185-186);

- liudytojo G. M. (G. M.) ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-98) ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), tačiau jie negyvena kartu. Giminystės ryšių nėra. Nukentėjusiuosius pirmą kartą mato. Jis buvo (duomenys neskelbtini), kai paskambino jam, kad R. L. pateko į avariją. Jis paklausė kokioje vietoje įvyko avarija, po 20 - 30 minučių atvažiavo į įvykio vietą. R. L. pasakė, kad dingo stabdžiai. Kadangi jis taisė R. L. mašinai kaladėles, nuėjo pažiūrėti. Kaltinamasis pasakė, kad nukrito stabdis. Atidarė kapotą pažiūrėjo ar nėra nutekėjimo. Pažiūrėjus skystis buvo neišbėgęs, po mašina taip pat skysčiai nebuvo išbėgę. Girdėjo kaip policijos pareigūnai kalbėjo, kad stabdžiai veikia. Policijos pareigūnai stabdžius tikrino neužvedę kaltinamojo mašinos. R. L. mašiną užkėlė ant tralo ir išvežė. Kai atvežė į namus, nukeliant mašiną ją užkūrė ir paspaudęs stabdį pastebėjo, kad stabdis neveikė. Išjungus automobilio variklį stabdžiai veikė, tai patikrino kelis kartus. Liepos mėnesį buvo įvykis. Iki įvykio jis tvarkė R. L. mašiną, kaladėles, pats važinėjo tikrino ne vieną kartą. Dirba jis (duomenys neskelbtini), galėjo taip atsitikti su stabdžiais, kai dingsta vakuumo slėgis, tuomet sugenda ir nukrenta pedalas. Darbo stabdžių „cilindriukas“ be pūslės negali veikti, negalėtų įspausti pedalų. Jo specialybė - (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini), pagal profesiją dirba šešis metus. Šiuo metu pagal specialybę nedirba, tik savo žmonėms tvarko (duomenys neskelbtini). Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Kai atvyko paimti automobilio įvykio vietoje, tikrino specialistai ir jo ten nebuvo. Kai tikrino įvykio vietoje mašiną, paspaudus neužvesto automobilio stabdžių pedalą, tai jis buvo kietas. Tą pačią dieną namuose užvedus automobilį ir paspaudus stabdžio pedalą, jis buvo nukritęs. Užgesinus variklį stabdis kietas, užvedus - stabdis nukritęs. Kai pastebėjo, kad stabdis neveikia užvedus variklį, niekur nesikreipė, nes nepagalvojo, todėl niekam nepranešė, kad neveikia stabdžiai. Girdėjo, kaip pareigūnai kalbėjo, kad bus tikrinama mašina, tai nepagalvojo pranešti. Jis, kaip specialistas, mano, kad ta problema gali būti dėl guminės tarpinės, dėl susidėvėjimo, tuomet nebelaiko spaudimo ir stabdžių nebelieka. Galėjo būti problema nesandarumo – ar dėl rūdžių, ar dėl įtrūkimų. Šiuo metu galėtų problemas patikrinti vietoje ir pažiūrėti, važiuoti su R. L. mašina neįmanoma, nes pusašis išlaužtas. Užvesti R. L. mašiną galima. Stabdžių sistemos netikrino, kai keitė automobiliui kaladėles, kadangi reikalingas stendas, tai netikrino visų kitų stabdžių mechanizmų. Jis stendo neturi, tik vizualiai patikrino ar nėra nutekėjimų, bet buvo viskas gerai. Kai dirba variklis, jis pumpuoja į vakuumą ir stabdis veikia. Kai neužvestas automobilis, stabdžių pedalas nenukrenta, būna kietas. Važiuojant gali dingi stabdžiai ir kai sugenda, nebegali atsistatyti ir veikti (b. l. 186-187);

- specialisto Tomo Pasaulio teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad tvirtina išvadą. Specialisto išvadoje paminėta, kad buvo tikrinta stabdžių sistema, jos veikimas užvedus ir neužvedus variklio veikimo. Paaiškina, kad tikrinama buvo taip: spaudžiamas stabdžio pedalas ir sukami rankomis ratai. Tikrinama ar paspaudus stabdžio pedalą ratai yra stabdomi. Buvo nustatyta, kad būtent spaudžiant stabdžio pedalą ratai buvo stabdomi. Kiekvieno rato stabdis yra veikiantis. Priekinis dešinysis rato ratlankis buvo deformuotas, pažeista rato pakaba, ratas prispaustas prie kėbulo. Tyrimo metu meistrai atlenkė ratą, kad galima būtų prasukti tikrinant stabdymo mechanizmo veikimą. Taip pat nurodė, kad jie negali nustatyti, kokia jėga išvystoma stabdymo metu, nes nenustatinėjo techninio tvarkingumo fakto. Bet tyrimo metu ratas buvo sukamas rankomis ir užtraukus rankiniu stabdžiu, ratas buvo rankomis neprasukamas. Kiek jie išvysto jėgos, nelabai įsivaizduoja. Kitaip sakant, užpakalinis kairės pusės rato rankinio stabdymo metu stabdymo mechanizmas veikė. Dešinysis užpakalinio rato stabdymo mechanizmas nebuvo veikiantis. Rankinis stabdis yra skirtas, kad nejudėtų automobilis iš vietos. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kuomet automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesustabdė riedančio automobilio. Jis turėjo stabdyti darbine stabdžių sistema, kitaip sakant, stabdoma spaudžiant stabdžių pedalą. Neįsivaizduoja, kaip susieti rankinį stabdį su stovėjimo stabdžiu ar gedimu, atsiradusiu eismo įvykio metu. Pagal ekspertizių atlikimo nuostatus, Lietuvos teismo ekspertizės centre, kuri yra patvirtinta Teisingumo ministro, eismo įvykio ekspertai tiria nustatytus transporto priemonių gedimus. Jiems - ekspertams buvo pateiktas automobilis. Ar šio automobilio stabdžių sistema buvo veikianti ar neveikianti, kažkokių duomenų jiems pateikta nebuvo. Kaip vykdomas tyrimas ekspertas pats nusprendžia. Tyrimo eiga yra aprašyta tyrimų procedūrų aprašyme, tai pirminis apžiūrų etapas. Šiuo atveju tikrinama stabdžių komplektacija ar nėra kažkokių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos sistemos darbingumui. Tuomet tikrinamas sistemos veikimas. Pabrėžia, kad tikrinamas veikimas, bet ne techninis tvarkingumas. Sistema veikianti arba neveikianti. Techninis tikrinamas techninių apžiūrų stotyse, kur nustatomas mašinos techninis tvarkingumas. Demontavimas ir tikrinimas atskirų sistemos mazgų taikomas tuomet, kai nustatomas gedimas. Tuomet tas gedimas tiriamas. Tyrimo metu „Škodos Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sistemos gedimo nebuvo, todėl nebuvo tikslo nagrinėti atskirų mazgų ar detalių galimo veikimo. Jei sistema veikianti, tai ji veikianti, mechaninėje sistemoje kitaip nebūna. Nenustačius gedimo demontavimas yra taikomas, toks metodas taikomas, kuomet negalima patikrinti bendrai sistemos veikimo, pavyzdžiui nutraukta priekinė automobilio dalis ar galinė, sistema pažeista. Jei kyla rimtų abejonių dėl sistemos buvusio darbingumo, tuomet atliekamas demontavimas, tikrinami visi sistemos komponentai, jų veikimas atskirai. Šiuo atveju tikrinimo metu „Škoda Fabia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sistema buvo veikianti. Negalima pasakyti, ar stabdžių sistema buvo techniškai tvarkinga, tai ne teismo ekspertų kompetencija. Teismo įvykių ekspertizė tiria nustatytus transporto priemonių gedimus. Tai reiškia, iki paskiriant tyrimą, turėjo būti nustatytas gedimas. Šiuo atveju jie negavo jokių duomenų apie sistemos veikimą ar neveikimą. Nuvažiavo ir ištyrė sudarytomis sąlygomis stabdžių sistemą, pradžioje darbinę stabdžių sistemą, vėliau tyrė stovėjimo stabdžių sistemą (b. l. 190-193);

- specialisto Vitalijus Matusevičius teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad palaiko kolegos paaiškinimus, papildyti nieko nenori (b. l. 190-193);

- liudytojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, saulė švietė (į dešinį šoną). Kelias buvo sausas asfaltas. Prie sankryžos Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g. stovėjo antroje eismo juostoje. Jo automobilis prie pėsčiųjų perėjos stovėjo pirmas. Laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Stovėjo apie 30 sekundžių, išgirdo smūgio garsą ir pajuto smūgį į jo automobilio „Toyota Auris“ dešinę pusę. Į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieš smūgį stabdymo garso negirdėjo. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Dėl sugadinto automobilio kreipėsi į „kasko“ draudimą. Įvykio vietoje „Škoda Fabia“ vairuotojas kalbėjo, kad dingo stabdžiai, tačiau jis tuo abejoja. Dar vairuotojas minėjo, kad prieš mėnesį jo automobilyje buvo atliktas stabdžių remontas (b. l. 88-90). Teisme liudytojas parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jis nėra jo giminė. 2021 m. liepą, apie 19.00 val. jis vairavo „Toyota Auris“ važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Degant raudonos spalvos šviesoforui sustojo antroje kelio juostoje prie perėjos pirmi ir laukė žalio signalo. Po 30 sekundžių netikėtas smūgis iš galo. Nesuprato, nes negirdėjo jokio stabdymo garso, tik pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę. Pamatė, kad jų automobilis yra pažeistas ir į šviesoforą atsitrenkęs „Audi A4“, į galą įvažiavusi „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už jų stovėjo „Toyota RAV“. Tai buvo visiškai netikėta, nebuvo galima pamatyti. Jis stovėjo antroje eismo juostoje, „Audi A4“ pirmoje eismo juostoje. Smūgis buvo į jo automobilio dešinę pusę, nenukentėjo niekas nei žmona, nei vaikas. Išgirdo smūgį, ne padangų cypimo garsą, todėl teigia, kad stabdymo nebuvo. Gal kiti ir bandė aiškintis dėl stabdžių gedimo avarijos sukelto automobilio, bet jo žmona su vaiku labai išsigando, todėl jis buvo su jais. Vėliau jis pasakė, kad dingo stabdžiai, daugiau bendravimo nebuvo. „Škoda Fabia“ vairuotojas minėjo, kad stabdžiai remontuoti prieš mėnesį. Jo manymu, buvo pražiopsota ir nestabdyta, kadangi ilgai degė raudonas šviesoforas, vairuotojas gerai mato. Policija, kuri nuvežė „Škoda Fabia“ sakė, kad nėra dingę stabdžiai, tai jo abejonę sutvirtino. Ar variklį buvo užvedę policijos pareigūnai tikrindami, neatkreipė dėmesio. Negali patvirtinti ar buvo užvestas automobilis ar ne „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 190-193);

- liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena. Prie sankryžos Molėtų pl. – Medekiškių g. –Riešės g. stovėjo pirmoje eismo juostoje. Jo automobilis prie pėsčiųjų perėjos stovėjo pirmas. Laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Stovėjo gal 20-30 sekundžių, išgirdo padangų cypimą ir pajuto smūgį į jo automobilio galinę dalį, į kairę pusę. Nuo smūgio jo automobilį nubloškė į priekį ir jis slysdamas automobilio priekine dalimi atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų stovintį stulpą. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Dėl sugadinto automobilio kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu nukentėjo su juo jo automobilyje važiavę keleiviai: V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir A., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, už jo, t. y. kairėje pusėje. Juos iš įvykio vietos GMP medikai išsivežė į ligoninę. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, saulė švietė, tačiau į galinę dalį. Kelias buvo sausas, asfaltas (b. l. 73-75). Teisme parodė, kad su draugais važiavo, sustojo prie raudono šviesoforo. Molėtų plento ir Kalino gatvių sankryžoje, stovėjo pirmoje juostoje, pirmas. Tuo metu girdėjo kaip ir stabdymo garsą, bet gal tai buvo staigus pasukimas vairo ir ratų, po to pamatė, kad ir antras smūgis bus, todėl kojas pritraukė ir atsitrenkė į stulpą. Kitam automobiliui buvo blogiau, išlipo šiaip ne taip, atvyko greitoji. Matė kaltinamąjį jis buvo šoko būsenoje, grįžo į mašiną ir bandė ją užvesti, bet jie atkalbėjo, po to atvažiavo pareigūnai. Kaltinamasis užsiminė, kad stabdžiai neveikė. Pagalvojo, kad buvo garsas stabdžių, bet matyt, kad jis greit pasuko vairą ir ratai sucypė. Jis stabdymo žymių nematė, tik pamanė iš pradžių, kad stabdo. Puikios oro sąlygos buvo, nešvietė saulė į akis. Prieš metus galėjo būti 2021 m. liepos 9 d., buvo vakaras. Galėjo būti 19.50 val. V. sėdėjo šalia jo priekyje, A. gale už jo vairuotojo pusėje. V. buvo prisisegęs. A. daugiau nukentėjo, nes smūgis buvo į tą dalį. „Audi A4“ automobilis yra jo. Jis nežino, kuria juosta važiavo, bamperį kliudė, tada į antrą juostą perėjo ir tada į jį trenkėsi. Už vairuotojo į galinį ratą atsitrenkė. Žmona buvo lyg, bet dar ir jaunas atvyko vyras. Jis pareigūno paklausė, tai jis pasakė, kad kaltinamajam nesuveikė stabdžiai. Buvo atsidaręs pareigūnas kaltinamojo duris, bet jis nematė ar tikrino stabdžius. Nebuvo užvestas automobilis. Pareigūnas buvo atidaręs duris kaltinamojo automobilio, bet nebuvo užvestas jo automobilis. Buvo tik gandai, kad nesuveikė stabdžiai, bet daugiau jis nieko negirdėjo (b. l. 198-200);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros 2021 m. liepos 27 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad A. J. nustatyta minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje su nosikaulių viršutinio trečdalio lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 66-68);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros 2021 m. liepos 27 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad V. T. nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais, bei klinikinių ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b. l. 51-53);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros 2021 m. liepos 27 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad V. T. nustatyta nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais, bei klinikinių ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b. l. 51-53);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021 m. rugsėjo 17 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad V. T. nustatyta nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais, bei klinikinių ištyrimų duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Peržiūrėjus papildomai pateiktus medicininius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos, klinikinių duomenų, patvirtinančių nustatytą nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą, nėra, naujų sužalojimų taip pat nenustatyta (b. l. 54-56);

Žemesnės instancijos teismas

- 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti, t. y. spaudžiant automobilio stabdžių pedalą, ratai yra stabdomi (b. l. 119-121);

- 2022 m. sausio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta: 1. Tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ rankinio stabdžio sistema yra dalinai veikianti, t. y. užtraukus rankinio (stovėjimo) stabdžio svirtį, galinis kairys automobilio ratas yra stabdomas, o galinis dešinys nestabdomas. 2. Negalima nustatyti, dėl kokios priežasties rankiniu (stovėjimo) stabdžiu nestabdomas automobilio galinis dešinys ratas, kada atsirado šio rato stovėjimo stabdžio mechanizmo gedimas. Nėra pagrindo teigti, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti (b. l. 126-127);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad „Skoda Fabia“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, sulūžę priekinio dešinio žibinto laikikliai, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sulaužytas priekinis dešinys ratas, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sudužęs dešinys posūkio pakartotojas, sulenktos dešinės pusės durys, nulenktas dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, sulūžęs kairys galinio vaizdo veidrodėlis, sulenktos abi kairės pusės durys, sulenktas kairys galinis sparnas, sulaužytas galinis bamperis. Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio spaudžiant pedalą, pedalas kietas. Rankinis (stovėjimo) stabdis tvarkingas (b. l. 17-21);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyti keleivinio automobilio „Audi A4 Avant“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktos abejos kairės pusės durys, sudužęs galinis kairės pusės durų stiklas, sulenktas galinis kairys sparnas, išlūžęs kairys galinis ratas, sulaužytas galinis bamperis, sudužęs galinis kairys žibintas, deformuotas kėbulas, sulenktas variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis, sudužęs priekinis dešinys žibintas, radiatoriaus grotelės, sulenktas priekinis dešinys sparnas, suskilęs priekinis stiklas (b. l. 13-16);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad „Toyota Auris“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: sulūžęs priekinis bamperis, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sulenktos abejos dešinės pusės durelės, nulūžęs dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, sulenktas galinis dešinys sparnas, sulenktas dešinys slenkstis, subraižytas galinis dešinys ratas (b. l. 22-25);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ervino Mikelevičiaus (Ervin Mikelevič) tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. liepos 9 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu T. Tamošiūnu 19.57 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Molėtų pl., Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus rajono sav. prie posūkio į Kalino k. susidūrė 3 automobiliai, galimai yra sužeistų, mato iš toliau. Atvykę į nurodytą vietą, įvykio vietoje jau buvo GMP 5601 ir 5608 brigados, bei taip pat PGT komanda. Pabendravus su „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad stovėjo Molėtų pl. - Riešės g. sankryžoje, tada išgirdo automobilio stabdymą ir pajuto smūgį į automobilio galą ir staiga pajuto kito automobilio atsitrenkimą. „Audi“ vairuotojas kartu važiavo dar su dviem keleiviais t. y. V. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie po smūgio nukentėjo (sužalojimai nenustatyti), buvo išvežti į gydymo įstaigą su GMP brigadomis 5601,5608. Pabendravus su R. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairavo automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad važiuojant Molėtų pl. dingo automobilio stabdžiai, todėl bandė pravažiuoti pro dviejų automobilių tarpą, ko pasakoje apgadino tris automobilius. Pabendravus su trečio automobilio vairuotoju T. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), šis paaiškino, kad važiavo savo automobiliu „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Molėtu pl., sustojus prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui išgirdo staigų stabdymo garsą ir pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną, kartu keliavę keleiviai nenukentėjo. Pabendravus su ketvirta eismo įvykio dalyve S. V., gimusia (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad važiavo Molėtų pl. ir pajuto švelnų smūgį į automobilio kairį šoną, didelės žalos nepatyrė, tik nubrozdinta automobilio rankenėlė ir galinis automobilio sparnas. Su kolega patikrino eismo įvykio dalyvių blaivumą alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1486133, vairuotojai blaivus, nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Eismo įvykį liko forminti kolegos Vl809. Įvykis filmuotas „body 1718“ (b. l. 4, 5);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais (b. l. 7-12).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugos ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Vilnius – Utena, kryptimi nuo Utenos link Vilniaus, pasirinktu greičiu, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusius ir prie sankryžos su Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g. sustojusius automobilius: pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje sustojusį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A4“ keleivis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teisme parodė, kad kaltu prisipažįsta.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019). Nors kaltinamojo gynėjas advokatas teisme teigė, kad automobilio „Škoda Fabia“ stabdžiai netinkamai veikė ir įvykio metu stabdžiai buvo dingę, tačiau teismo vertinimu, šią aplinkybę paneigia specialistų pateiktos išvados, liudytojų duoti parodymai bei iš dalies paties kaltinamojo teisme duoti parodymai. Teismui buvo pateiktos dvi specialisto išvados, kuriose nurodoma, kad automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti, t. y. spaudžiant automobilio stabdžių pedalą, ratai yra stabdomi bei, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ rankinio stabdžio sistema yra dalinai veikianti, t. y. užtraukus rankinio (stovėjimo) stabdžio svirtį, galinis kairys automobilio ratas yra stabdomas, o galinis dešinys nestabdomas. Taip pat negalima nustatyti, dėl kokios priežasties rankiniu (stovėjimo) stabdžiu nestabdomas automobilio galinis dešinys ratas, kada atsirado šio rato stovėjimo stabdžio mechanizmo gedimas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Taigi, kaltinamasis teigė, kad nesuveikė stabdžių sistema, dėl ko jam neliko kitos išeities tik bandyti pravažiuoti tarp automobilių, tačiau šią kaltinamojo ir jo gynėjo advokato versiją paneigia minėtos specialisto išvados ir liudytojų parodymai. Liudytojai duodami parodymus teisme nurodė, kad negirdėjo stabdymo garso, jiems susidarė įspūdis, kad kaltinamasis nepamatė jų automobilių. Taip pat duodami parodymus pažymėjo, kad įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, todėl viskas gerai matėsi, jokių kliūčių nebuvo. Visi automobiliai buvo sustoję prie šviesoforo, kadangi degė raudona šviesa ir kažkur po 30 sekundžių į juos įvažiavo kaltinamasis. Taip pat ant kelio nematė jokių dryžių nuo automobilio stabdymo, o tik girdėjo ratų cypimą, kuomet jau buvo atsitrenkiama į stovinčius automobilius. Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis parodė, kad įvykio metu važiavo 70 kilometrų per valandą greičiu ir stabdė, kai liko 20 - 15 metrų iki stovinčių automobilių, todėl jam nebeliko ką daryti - tik bandyti važiuoti tarp jų. Be to, liudytojas G. M. teisme parodė, kad važiuojant gali dingi stabdžiai, tačiau jau kai sugenda, tai jie nebegali atsistatyti ir veikti. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, specialistų išvadas, paties kaltinamojo parodymus ir kitą bylos medžiagą daro išvadą, kad kaltinamasis neįvertino savo vairuojamo automobilio greičio, atstumo iki stovinčių automobilių, kurie buvo sustoję prie šviesoforo degant raudonam signalui, t. y. automobiliai stovėjo vietoje, o ne judėjo, todėl laiku nebespėjo sustabdyti automobilio ir bandydamas pravažiuoti tarp automobilių, atsitrenkė į juos ir tokiu būdu įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam A. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pažymėtina, kad kaltinamasis per vėlai pradėjo stabdyti likus tik 20-15 metrų iki stovinčių automobilių, šių aplinkybių kontekste neįvertino, kad pasirinktas greitis buvo pakankamai didelis, to pasekoje jis atsitrenkė į stovinčius automobilius, t.y. pažeidė KET 126,127 ir 128 punktų reikalavimus. Kaltinamojo kaltė padarius neatsargų nusikaltimą byloje įrodyta ne tik jo prisipažinimu ir parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Taigi, kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – neatsargumas, į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (b. l. 137), vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta (b. l. 138), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą įstatymo numatytam minimaliam.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jo padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko, kadangi kaltinamasis nors ir būdamas blaivus, netinkamai pasirinko greitį ir neįvertino atstumo iki stovinčių sankryžoje automobilių, į kuriuos buvo atsitrenka. Pažymėtina, kad įvykio metu buvo atsitrenkta į du automobilius, iš kurių „Audi A4“ nuo smūgio atsitrenkė į kelio atitvarą, tokiu būdu padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris rodo didelį kaltinamojo neatsargumą. Taip pat kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, ir liudytojų parodymais nustatyta, kad jis įvykio metu buvo pasimetęs, be nuovokos, besiblaškantis, judesiai keisti, nėjo į kontaktą. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas prašė neatimti teisių, kadangi kaltinamajam labai svarbi yra galimybė vairuoti, jis labai išgyvena dėl šios atimtos teisės, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama ar išskirtinė ir nepaneigia specialiosios priemonės atėmimo būtinumo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti taikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras kaltinamajam prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir atimti teisę vairuoti 3 (trims) metams, tačiau teismo vertinimu, minėtas terminas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų šiuo konkrečiu atveju. Teismas pažymi, kad kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka tik vieną kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, t. y. kaltinamasis pervertino savo gebėjimus, neįvertino susidariusios situacijos kelyje, nors turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti sankryžoje sustojusius automobilius ir pradėti anksčiau nei prieš 20 metrų stabdyti savo automobilį, taip pat jis vairavo blaivus, todėl tai sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 – vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti kaltinamąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė