Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-08-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-14
Bylos Nr.
1A-621-576/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22842-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Pavelas Borkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-576/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22842-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 30 MGL (1 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.53 val., Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Vilnius – Utena, kryptimi nuo Utenos link Vilniaus, pasirinktu greičiu, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusius ir prie sankryžos su Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g. sustojusius automobilius: pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje sustojusį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A4“ keleivis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 126, 127, 128 punktų reikalavimus bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Pavelas Borkovskis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį – R. L. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priimtu nuosprendžiu ir nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejonės, kurių negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, aiškinamos kaltinamo asmens naudai. Teigiama, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti, byloje turi būti kruopščiai ištirtos visos versijos, renkami bei tiriami tiek asmenį kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai.

2.2. Nurodoma, kad baudžiamojoje byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nesurinkta. Nuosprendyje R. L. kaltė grindžiama prielaida, kad jis nepasirinko saugaus greičio ir laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kuri paremta specialisto aktu, kad patikrinimo metu stabdžiai veikė. Gynėjo teigimu, teismas įrodymus vertino pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, vieniems įrodymams yra suteiktas prioritetas, kiti bylos įrodymai arba nevertinami, arba apie juos nutylima. Įrodymai nuosprendyje išdėstyti nenuosekliai ir prieštaringai, o teismo išvados nepagrįstos nešališkai ištirtais įrodymais.

2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad specialistų išvados, liudytojų parodymai bei iš dalies paties R. L. teisme duoti parodymai paneigia, kad automobilio stabdžiai netinkamai veikė ir įvykio metu buvo dingę. Teigiama, kad R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, kad stabdžiai eismo įvykio metu nesuveikė. Jo ginamasis iš karto po įvykio teigė, kad automobilyje dingo stabdžiai ir kad jis tikrai nesumaišė pedalų. Tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir rašytiniame paaiškinime. Apelianto vertinimu, priešingai, nei apkaltinamajame nuosprendyje nurodo teismas, liudytojai patvirtina R. L. dar įvykio vietoje išsakytą versiją, kad automobilyje dingo stabdžiai. Apeliantas aptaria liudytojų T. R., V. T., G. M. parodymus ir akcentuoja, kad liudytojas G. M. po įvykio tikrino automobilio stabdžius, kai automobilis buvo neužvestas ir pedalas buvo tvirtas. Po automobilio transportavimo šis liudytojas vėl patikrino stabdžius įjungus automobilio variklį ir stabdžio pedalas nukrito iki dugno. Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, kad automobilio stabdžiai neveikė. Nurodo, kad gynybai nėra suprantama, kuo remiantis teismas sprendė, kad R. L. kaltė įrodyta, be kita ko, ir jo paties prisipažinimu, nes jo ginamasis nurodė pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį – nesuveikė automobilio stabdžiai.

2.4. Toliau skunde nesutinkama su teismo išvada, kad R. L. nepasirinko saugaus greičio ir laiku nestabdė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kitas transporto priemones, jas apgadino bei nesunkiai sutrikdė Audi A4 keleivio A. J. sveikatą, teigiama, kad tokia išvada prieštarauja bylos įrodymams. Nurodoma, kad R. L. veiksmams atlikti (darė manevrą į kairę, stengėsi pravažiuoti tarp automobilių Audi A4 ir Toyota Auris) reikia pakankamai laiko, be to, jis pravažiavo nemažą atstumą, todėl gynėjui akivaizdu, kad R. L. turėjo pakankamai laiko stabdyti ir jeigu stabdžiai veiktų, būtų sustabdęs. Pažymi, kad R. L. yra patyręs vairuotojas, o automobilis „Škoda Fabia“ sustojo tik susidūrus su kitais automobiliais. Automobilių „Škoda Fabia“, „Audi“ ir „Toyota Auris“ apgadinimai leidžia daryti išvadą, kad R. L. bandė pravažiuoti tarp dviejose eismo juostose stovinčių automobilių.

2.5. Apeliantas nurodo, kad bylos duomenys (eismo įvykio vietos apžiūros rezultatai, liudytojo V. T., nuteistojo R. L. parodymai) patvirtina, kad automobilio „Škoda Fabia“ stabdymo žymių eismo įvykio vietoje nebuvo. Gynėjo teigimu, ši aplinkybė patvirtina nuteistojo R. L. poziciją, kad automobilio stabdžiai neveikė ir realiai stabdymo nebuvo. Teigiama, kad byloje nesant duomenų, kad R. L. prieš susidūrimą stabdytų automobilį, turėjo būti svarstomos ir patikrintos dvi versijos – vairuotojas nespaudė stabdžių pedalo, buvo neatidus ir laiku nepastebėjo stovinčių automobilių arba automobilio „Škoda Fabia“ stabdžiai nesuveikė.

2.6. Skunde nurodoma, kad byloje pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11- 2370(21) bei Nr. 11-2994(21) yra prieštaringos, o specialistai neatsakė į keliamus klausimus. Nors išvadose nurodoma, kad buvo atlikti diagnostiniai tyrimai, tačiau specialistai iš esmės apsiribojo stabdžių mechanizmų išorine apžiūra bei fiziškai patikrino stabdžių veikimą. Pasak gynėjo, tokių metodų nepakanka atsakyti, ar darbiniai bei rankinis stabdžiai veikia tinkamai, ar neturi gedimų, dėl kurių gali tam tikru važiavimo momentu nesuveikti. Specialistai negalėjo nustatyti dėl kokios priežasties rankiniu (stovėjimo) stabdžiu nestabdomas automobilio galinis dešinysis ratas, kada atsirado šis gedimas. Tokia išvada apeliantui kelia abejones dėl naudotų metodų, išvados aiškumo bei visapusiškumo. Gynėjui nesuprantama, kodėl specialistai negalėjo nustatyti rankinio stabdžio dalinio neveikimo priežasties, nes tokią priežastį galima nustatyti be kokiame autoservise.

2.7. Nurodoma, kad teisme specialistai patvirtino 2021 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. 11-2370(21), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti. Tačiau specialistai nematė pagrindo tikrinti pagrindinio stabdžių cilindro, o atlikti stabdžių sistemos diagnostiniai tyrimai, jų eiga, gynėjo teigimu, neleidžia vertinti tokio tyrimo kaip automobilio „Škoda Fabia“ darbinių stabdžių tirtos diagnostikos (patikros). Teigiama, kad atliekant stabdžių diagnostiką, be kitų patikrinimų, turėjo būti atlikta ir pagrindinio stabdžių cilindro patikra (diagnostika). Tai turėjo būti padaryta tam, kad būtų atsakyta į klausimą, ar dėl pagrindinio cilindro gedimo stabdžiai gali veikti neefektingai, tačiau teismas atsisakė tenkinti gynybos prašymą dėl ištyrimo automobilio „Škoda Fabia“ darbinės stabdžių sistemos.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pakankamai įrodymų, kad į stovinčius automobilius „Škoda Fabia“ vairuotojas nuteistasis R. L. atsitrenkė dėl to, kad nesilaikė saugaus greičio, kad viršijo toje vietoje leistiną bei saugų pagal važiavimo sąlygas greitį, kad būtų neatidus vairavimo metu, laiku nepastebėtų stovinčių automobilių ir pavėluotai atliktų stabdymo manevrą, nėra. Byloje išlieka abejonės dėl eismo įvykio priežasčių ir R. L. kaltės, o visuma surinktų įrodymų nepatvirtina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo kaltė dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė visas bylos aplinkybes, nepašalino esančių prieštaravimų, nepagrįstai atmetė nuteistojo R. L. ir gynybos versiją, kad neveikė automobilio stabdžiai ir nepašalino abejonių dėl eismo įvykio priežasčių, dėl to padarė neteisingą išvadą dėl R. L. kaltės.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išanalizavęs pagrįstai konstatavo, jog R. L. veiksmai (neįvertino savo vairuojamo automobilio greičio, atstumo iki stovinčių automobilių, laiku nebespėjo sustabdyti automobilio ir bandydamas pravažiuoti tarp automobilių, atsitrenkė į juos) laikytini eismo įvykio kilimo priežastimi ir pripažino jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis neviršija už nesunkius nusikaltimus numatytos minimalios baudos dydžio, taip pat paskirta minimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir kilusius padarinius, yra teisingos ir ne per griežtos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2015).

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

9. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. L. 2021 m. liepos 9 d. apie 19.53 val. vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu Vilnius – Utena, kryptimi nuo Utenos link Vilniaus, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusius bei prie sankryžos su Molėtų pl. – Medekiškių g. – Riešės g. sustojusius automobilius: pirmoje eismo juostoje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje - „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata automobilio „Audi A4“ keleiviui A. J. Šias aplinkybes patvirtina tiek nuteistojo R. L. parodymai, tiek tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių nukentėjusiųjų A. J., V. T., liudytojų S. V., A. J. parodymai, tiek duomenys, užfiksuoti rašytinėje bylos medžiagoje: vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane, transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose. A. J. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad ekspertė J. Majauskaitė-Čobot susipažinusi su A. J. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis davė išvadą, kad A. J. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. Apeliaciniu skundu ginčijama R. L. kaltė, tačiau pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad nuteistasis pažeidė KET 126, 127, 128 punktus, o tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dar kartą patikrinusi byloje surinktus duomenis.

11. Nuteistasis R. L. viso proceso metu neneigė, jog vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitus stovinčius sankryžoje automobilius, kuriems degė raudonas šviesoforo signalas, juos apgadino ir sužalojo žmogų, tačiau kaltės iš esmės nepripažino, nurodydamas, kad nesuveikė automobilio stabdžiai. Pastebėtina, kad R. L. laikėsi tokios savo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių viso proceso metu. Visgi jo parodymai dėl stabdymo aplinkybių nebuvo nuoseklūs: 1) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. M. 2021 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 4-5) užfiksuota, jog įvykio vietoje R. L. paaiškino, kad vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuojant Molėtų pl. dingo automobilio stabdžiai, todėl bandė pravažiuoti pro dviejų automobilių tarpą ir taip apgadino tris automobilius; 2) 2021 m. liepos 9 d. paaiškinime (t. 1, b. l. 38) nurodė, kad Riešės sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, pradėjo stabdyti, tačiau stabdžių nebuvo; 3) 2021 m. rugsėjo 8 d. apklausiant įtariamuoju (t. 1, b. l. 134-136) R. L. parodė, kad birželio mėnesį buvo pakeistos stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Įvykio dieną važiuojant keliu Vilnius–Utena artėjant prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos ties Medekiškių g.–Riešės g. matė, kad degant raudonam šviesoforo signalui stovi trys automobiliai. Prie sankryžos artėjo važiuodamas apie 70 km/val. greičiu. Priartėjęs prie stovinčių automobilių apie 20 metrų pradėjo stabdyti automobilį. Nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis nestojo ir šitaip pavažiavo dar apie 10 metrų, bandė stabdyti rankiniu stabdžiu, tačiau taip pat sustabdyti automobilio nepavyko. Teigė, jog automobiliui dingo stabdžiai ir pedalų nesumaišė; 4) pirmosios instancijos teisme apklausos metu parodė, kad važiuodamas pirmoje sankryžoje sustojo ir viskas buvo gerai. Važiavo 90 km/val. greičiu, netoli Riešės važiavo 70 km/val. greičiu, nuo kalniuko važiuodamas išjungė bėgį ir nuspaudus iki galo stabdį, mašina nestojo. Bandė stabdyti rankiniu stabdžiu, tačiau vis tiek nesustabdė. Prieš dvi savaites buvo taisęs stabdžių kaladėles ir diskus. Važiavo pirma juosta ir stabdžių pedalas nukrito.

12. Taigi pareigūno tarnybiniame pranešime, kuris užrašytas iš R. L. žodžių, iš viso neužfiksuota, kad R. L. būtų stabdęs automobilį kokiu nors būdu, pirminiame paaiškinime jis jau teigė, kad stabdė, bet stabdžių nebuvo, dar vėliau apklaustas įtariamuoju nurodė, kad pradėjo stabdyti, kai iki stovinčių automobilių buvo likę apie 20 metrų, stabdė nuspausdamas stabdžio pedalą, o kai automobilis nestojo, stabdė panaudodamas rankinį stabdį, tačiau ir taip stabdyti nepavyko. Pirmosios instancijos teisme nurodė naujas aplinkybes, kad buvo išjungęs bėgį, stabdžio pedalą spaudė iki galo, stabdžių pedalas nukrito. Taip pat teigė, kad bandė stabdyti panaudodamas rankinį stabdį.

13. Kadangi nuteistasis ir jo gynėjas laikėsi versijos, kad automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžių sistema neveikė (tiek naudojant rankinį, tiek kojinį stabdžius automobilis nestabdė), buvo paskirtas tyrimas ir byloje pateiktos dvi specialisto išvados. Pažymėtina, kad techninio pobūdžio klausimai, reikšmingi teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiami atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas teismas privalo įvertinti, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus, ir specialistų išvados yra svarbus informacijos šaltinis, todėl šioje byloje jas taip pat būtina įvertinti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-2370 (21) (t. 1, b. l. 116-121) nustatyta, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti, t. y. spaudžiant automobilio stabdžių pedalą, ratai yra stabdomi. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvada Nr. 11-2994 (21) (t. 1, b. l. 122-127) nustatyta, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ rankinio stabdžio sistema yra dalinai veikianti, t. y. užtraukus rankinio (stovėjimo) stabdžio svirtį, galinis kairys automobilio ratas yra stabdomas, o galinis dešinys nestabdomas. Taip pat išvadoje pasisakyta, jog negalima nustatyti, dėl kokios priežasties rankiniu (stovėjimo) stabdžiu nestabdomas automobilio galinis dešinys ratas, kada atsirado šio rato stovėjimo stabdžio mechanizmo gedimas. Nėra pagrindo teigti, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme buvo apklausti specialistai Vitalijus Matusevičius ir Tomas Pasaulis, kurie išvadas patvirtino. Tomas Pasaulis dar paaiškino, kad buvo tikrinamas stabdžių sistemos veikimas, o ne jos techninis tvarkingumas, ir buvo nustatyta, kad stabdžių sistema buvo veikianti. Paaiškino, kad paspaudus automobilio stabdžio pedalą, ratai buvo stabdomi. Paaiškino, kad tikrinant rankinio stabdymo metu veikė galinis kairės pusės rato stabdymo mechanizmas, o neveikė galinis dešinės pusės rato stabdymo mechanizmas. Rankinis stabdis skirtas, kad automobilis nejudėtų iš vietos, o vairuotojas turėjo stabdyti darbine stabdžių sistema, spaudžiant stabdžių pedalą. Nurodė, kad tai, ar sistema techniškai tvarkinga, nėra teismo ekspertų kompetencija. Specialistas Vitalijus Matusevičius palaikė Tomo Pasaulio parodymus ir papildyti nenorėjo (t. 1, b. l. 190-193). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti specialistų išvadomis ir pateiktų paaiškinimų patikimumu. Nors gynėjas skunde teigia, kad turėjo būti atlikta pagrindinio stabdžių cilindro patikra, tačiau kaip paaiškino specialistas T. Pasaulis, minėto automobilio stabdžių sistemos gedimo nebuvo, todėl nebuvo tikslo nagrinėti atskirų mazgų ar detalių veikimo.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad specialistų išvados yra prieštaringos, o specialistai neatsakė į keliamus klausimus, ir laiko jį deklaratyviu. 2021 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2370 (21) (t. 1, b. l. 116-121) pasisakyta, kad automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti, o 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2994 (21) (t. 1, b. l. 122-127) pasisakyta, kad automobilio „Škoda Fabia“ rankinio stabdžio sistema yra iš dalies veikianti, t. y. užtraukus rankinio (stovėjimo) stabdžio svirtį, galinis kairys automobilio ratas yra stabdomas, o galinis dešinys nestabdomas. Visgi, ekspertai pasisakė, kad nėra pagrindo teigti, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Kaip matyti, specialistai vienoje iš išvadų tyrė ir pasisakė dėl kojinio stabdžio, o kitoje dėl rankinio, todėl išvados viena kitai neprieštarauja, nes tirti skirtingi objektai. Be kita ko, specialistų išvadose nurodoma, kokiais metodais rėmėsi specialistai jas teikdami.

16. Nors teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018), tačiau teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

17. Aplinkybę, kad automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema veikė patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. liepos 9 d. 19 val. 53 min. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 17-18) automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant R. L. buvo apžiūrėtas Molėtų pl., Didžiosios Riešės k., Riešės sen, Vilniaus r., 2021 m. liepos 9 d., nuo 21,15 val. iki 21,35 val., t.y. po įvykio tepraėjus 20 min. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio stabdžių sistemos manometro parodymo nėra, rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis: pirmas bėgis; kojinio (pagrindinio) stabdžio, spaudžiant stabdžio pedalą, pedalas kietas, o rankinis (stovėjimo) stabdis tvarkingas. Apžiūrą atliko tyrėjas L. B., dalyvaujant R. L. ir pastarais jokių pastabų dėl surašyto protokolo nereiškė. Taigi, iš karto po įvykio nebuvo užfiksuota, kad automobilio kojinio stabdžio sistema neveikianti.

18. Aplinkybę, kad automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema veikė netiesiogiai patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą po 20-30 minučių po įvykio, ir nurodė girdėjęs, kaip policijos pareigūnai kalba, kad stabdžiai veikia. Apeliaciniame skunde akcentuojama liudytojo G. M. parodymai, teigiama, kad minėtas liudytojas tikrino automobilio stabdžius po įvykio ir jie neveikė, ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šių svarbių liudytojo parodymų neįvertino. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas G. M., keitęs nuteistojo automobiliui stabdžių kaladėles ir diskus, nurodė, kad po įvykio išmynė neužvesto automobilio stabdžio pedalą, jis buvo tvirtas, todėl nusprendė, kad stabdžiai veikia. Patikrinus stabdžių skystį, jo lygis buvo geras. Girdėjo policijos pareigūnus kalbant, kad stabdžiai veikė. Transportavus automobilį iki nuteistojo namų, užvedus variklį, stabdis nukrito iki dugno. Vėliau, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai nuteistojo namuose pastebėjo, kad stabdis neveikia užvedus variklį, niekur nesikreipė. Teigė, kad važiuojant gali dingti stabdžiai, ir kai sugenda, nebegali atsistatyti ir veikti.

19. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų nevertino. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus aptarė ir juos vertino kartu su kitais ištirtais įrodymais. Nors liudytojas G. M. teigė, kad įvykio vietoje stabdžių sistemą veikė, o vėliau įjungus automobilio variklį neveikė, tačiau šioje byloje specialistai tikrino automobilio „Škoda Fabia“ stabdžių sistemos veikimą tiek užvedus variklį, tiek jo neužvedus, ir nustatė, kad stabdžių sistema veikia. Kaip minėta, netikėti specialistų išvada, nėra pagrindo. Tuo tarpu liudytojas G. M. parodymus davė savo turimų žinių pagrindu ir teisme teigė, kad važiuojant gali dingi stabdžiai, tačiau jau kai sugenda, tai jie nebegali atsistatyti ir veikti. Šiuo gi atveju nustatyta, kad automobilio „Škoda Fabia“ stabdžiai po įvykio veikė. Apeliacinės instancijos teismui išanalizavus bylos medžiagą, akivaizdu, kad apeliantas liudytojo G. M. parodymus vertina selektyviai ir atsietai nuo visumos, t. y. akcentuoja tik tokius aspektus, kurie aktualūs paneigiant nuteistojo kaltę.

20. Gynėjas skunde teigia, kad R. L. artėjant iki sankryžos ir stabdant, stabdžiai jau nebeveikė. Visgi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau aptartus duomenis sprendžia, kad daryti išvadą, kad R. L. vairavo automobilį, kurio stabdžių sistema prieš eismo įvykį galėjo nustoti veikti ar neefektyviai veikti, remiantis vien tik gynybos ir nuteistojo R. L. paaiškinimais, nepakanka, tuo labiau, kad abejones dėl standžių sistemos būklės šalina jau aptartos specialistų išvados ir užfiksuoti iš karto po įvykio automobilio stabdžių būklės duomenys, kuriais netikėti nėra pagrindo. Skundo argumentas, jog nuteistojo atlikti veiksmai, turimas pakankamas laikas ir nuvažiuotas nemažas atstumas iki susidūrimo reiškia, kad jeigu stabdžiai būtų veikę, automobilis būtų sustabdytas, yra deklaratyvaus pobūdžio.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. liepos 9 d. – 2021 m. liepos 10 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 7-8) numatyta, jog įvykio metu buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa, taip pat nurodyta, jog įvykio vietoje nėra užfiksuota stabdymo žymių. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, stabdymo žymių nebuvimas savaime nepatvirtina fakto, kad automobilio stabdžiai neveikė. Šiuo atveju daroma išvada, kad įvykio metu nebuvo laiku stabdoma.

Žemesnės instancijos teismas

22. Vertinant aptartus duomenis visumoje, svarbūs yra ir įvykyje dalyvavusių liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai. Liudytojas A. J. paaiškino išgirdęs automobilio stabdymą (t. 1, b. l. 4-5), vėlesnėje apklausoje teigė išgirdęs padangų cypimą (t. 1, b. l. 73-75), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu pagalvojo, jog girdėjo stabdymo garsą, bet, tikriausiai, greitai pasukus automobilio vairą, sucypė ratai, stabdymo žymių nematė (t. 1, b. l. 198-200). Liudytojas T. R. paaiškino, jog išgirdo staigų stabdymo garsą (t. 1, b. l. 4-5), vėliau paaiškinime nurodė, kad įvykio metu stabdymo garso negirdėjo (t. 1, b. l. 41), apklausoje teigė prieš smūgį stabdymo garso negirdėjęs (t. 1, b. l. 88-90), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdo smūgį, o ne padangų cypimą (t. 1, b. l. 190-193). Liudytoja S. V. įvykio metu teigė pajutusi tik smūgį (t. 1, b. l. 4-5), vėliau apklausoje nurodė išgirdusi smūgio, bet ne stabdymo garsą (t. 1, b. l. 92-94), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuteistojo automobilis praskrido lyg nestabdant ir išgirdo smūgį. Dar parodė, kad parodė, kad avariją sukėlęs automobilio vairuotojas atrodė be nuovokos, judesiai keisti, nėjo į kontaktą, pasimetęs po įvykio (t. 1, b. l. 183-189). Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pajuto smūgį ir nuo sutrenkimų nesiorientavo, o nukentėjusysis V. T. parodė, kad R. L. nestabdė, nes nebuvo jokių stabdymo žymių, iš kaltininko negirdėjo, kad dingo stabdžiai, apie tai diskutavo tik susirinkę žmonės (t. 1, b. l. 183-189). Taigi iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų darytina išvada, jog nuteistasis R. L. laiku nestabdė.

23. Pažymėtina, kad įstatyme yra nustatyta pareiga vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Vairuotojai taip pat yra atsakingi už techniškai tvarkingą automobilį. Be kita ko, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2014 nurodyta, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

24. Pažymėtina ir tai, kad pagal KET 126 punktą rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Šiuo gi atveju nustatyta, kad degė raudonas šviesoforo signalas ir sankryžoje automobiliai stovėjo, o ne judėjo, tad R. L. kaip pats nurodė važiuodamas 70 km/h greičiu ir pradėdamas stabdyti likus iki sankryžoje stovinčių automobilių 15-20 metrų, turėdamas didelę vairavimo patirtį, matydamas degantį raudoną šviesoforo signalą ir atsižvelgęs į tai, jog visai neseniai buvo poreikis tvarkyti automobilio stabdžius, akivaizdu nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, nebuvo pakankamai atidus bei laiku nepradėjo stabdyti automobilio, taip pažeisdamas KET 126, 127, 128 punktus, o minėti pažeidimai ir buvo priežastiniame ryšyje su automobilių susidūrimu ir vienam iš nukentėjusiųjų padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

25. Pastebėtina, kad nuteistojo gynėjas nepagrįstai nurodo ir in dubio pro reo principo taikymo pažeidimą nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju visos abejonės buvo pašalintos ir pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

26. Apibendrinus išdėstytą, pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar pagrindžiančiomis esminį baudžiamojo proceso normų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio (Pavel Borkovski) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė