- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-445-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00830-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-139-632/2014 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. R. V. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11, iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011, priteisti iš Lietuvos Respublikos 4900 Lt turtinę žalą, 100 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad dėl pernelyg ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kuris užtruko beveik tris metus, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovei R. V. nustatė terminą iki 2013-12-09 ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.
Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia kelis reikalavimus, todėl įpareigojo aiškiai suformuluoti kiekvieną iš reikalavimų ir nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius kiekvieną reikalavimą atskirai. Nors ieškovė remiasi baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau nepateikė įrodymų iš baudžiamosios bylos, kurios duomenimis remiasi ir grindžia savo reikalavimus.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą, o Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. I. R. V. nustatė terminą iki 2014 m. vasario 17 d. ieškinio trūkumams, nurodytiems Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje, pašalinti.
Šalies argumentai
I. R. V. 2014 m. vasario 19 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11, iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011, priteisti iš Lietuvos Respublikos 4900 Lt turtinę žalą, 120 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį su priedais grąžino ieškovei.
Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės, nenurodyta, nekonkretizuota kokia žala jai padaryta ir būtent – kuo pasireiškė neteisėti valstybės institucijų veiksmai dėl per ilgo bylos nagrinėjimo, nepagrįstas žalos dydžio nustatymas. Pažymėjo, kad 2013-11-25 nutartyje ji buvo įpareigota nurodyti baudžiamosios bylos duomenis, kuriais remiasi grįsdama ieškinį, tačiau patikslintame ieškinyje to nenurodė, o nesant šiems duomenims, atsakovui neįmanoma tinkamai pasiruošti gynybai ir atsikirsti į ieškinį. Konstatavo, kad ieškovė nepašalino 2013-11-25 nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra aiškūs. Ieškovė pakankamai aiškiai nurodė kiekvienu atveju žalos dydžius bei visa kita, ko reikia, jog byla būtų nagrinėjama.
2. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats arba kurie jau yra teismo žinioje. Teigia, kad ieškovė nurodė baudžiamųjų bylų numerius ir dokumentus, esančius baudžiamosiose bylose, kuriuos prašė išreikalauti. Todėl šių įrodymų nepateikimas neturi esminės įtakos proceso eigai, ir nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
3. Teisinio tikrumo principo nepaisymas ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas konstatuotinas dėl to, jog ieškovės ieškinys nenagrinėjamas, o kiti praktiškai analogiški ieškiniai yra išnagrinėti (pvz., ieškovo A. V. Šiaulių apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. 2-3964-650/2013).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko, juo siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o taip pat teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, tačiau šis institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, bet siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų visus įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje ir todėl nėra pagrindo civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1 d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).
Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos turtinę ir neturtinę žalą, nurodė žalos dydžius, taip pat aiškiai nurodė baudžiamųjų bylų numerius ir jose esančius procesinius dokumentus, kuriuos prašė išreikalauti teismo (b. l. 33-43). Kaip matyti iš pareikšto patikslinto ieškinio, ieškovės reikalavimas suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog pareikštas ieškinys yra su trūkumais, kurie trukdytų atsakovams suvokti pareikšto reikalavimo esmę, dėl ko jie negalėtų suformuoti savo pozicijos ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o teismas negalėtų efektyviai vykdyti teisingumo.
Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats arba kurie jau yra teismo žinioje, o būtent, ieškovės prašomą išreikalauti Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856/2011, juolab, kad pateikti baudžiamąją bylą ieškovė tikrai neturi jokios galimybės (LR CPK 135 str. 2 d.). Teismas informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų pagalba nesunkiai gali gauti ir ieškovės prašomą Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011 esančią 2011 m. spalio 10 d. nutartį, todėl šių įrodymų nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Teismas, net ir nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl išdėstyto panaikintina Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir R. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.