Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Byla Nr. 2KT-111/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2KT-111/2013
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00830-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Policijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-111/2013 Apylinkės teisme nagrinėjamos Civilinės bylos Nr. 2-2178-632/2013Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00830-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 98.1; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-2178-632/2013 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams Policijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš neteisėtų pareigūnų veiksmų ir byloje 2013 m. gruodžio 6 d. ieškovės R. V. reiškiamu pareiškimu nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo visą Radviliškio rajono apylinkės teismą (visus teisėjus in corpore) bei spręsti dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Bylojenustatyta :Bylos aplinkybės

Radviliškio rajono apylinkės teismui 2013 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi perduota nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui, nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalinus visiems Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjams. 2013-12-06 Rdaviliškio rajono apylinkės teisme gautas ieškovės R. V. pareiškimas, kuriuo reiškiamas nušalinimas Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjui A. Mitkui, nagrinėjančiam bylą ir kitiems šio teismo teisėjams (visam teismui in corpore) bei prašoma civilinę bylą Nr. 2-2178-632/2013 perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos Šiaulių apygardos teritorijoje veikiančiam teismui. Kadangi nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams, byla dėl nušalinimo klausimo išsprendimo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog ieškovė nepasitiki bylą nagrinėjančiu teisėju dėl jo atliekamų procesinio pobūdžio veiksmų byloje, t. y. dėl teisėjo priimtos nutarties ieškinio trūkumų šalinimo klausimu ir kitų nenurodomų aplinkybių, susijusių su kitų bylų nagrinėjimu, kurių dalyviu buvo ieškovė, taip pat visiems teisėjams reiškiamas nušalinimas dėl to, kad byla iš dalies susijusi su Radviliškio rajono apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamąja byla.

Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Grįžtant prie nušalinimo instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, draudžia įstatymas (CPK 68 straipsnio 5 d.).

Grįžtant prie pareiškėjos R. V. pareiškimo turinio, konstatuojama jog nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas iš esmės tik teisėjo (teismo) jurisdikcinės veiklos ir nagrinėjamoje byloje atliekamų teismo procesinio pobūdžio veiksmų, kuriems įstatymo leidėjas yra nustatęs kitokią, t. y. instancinę peržiūrėjimo tvarką. Kartu nušalinimas reiškiamas ir dėl šiame teisme nagrinėtų kitų bylų, kuriose dalyviu yra buvusi pareiškėja, tačiau bylos nėra susijusios su šia byla ir joje nustatinėjamas faktais. Pareiškėjos keliamos abejonės Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl teisėjo Augustino Mitkaus priimtų procesinių sprendimų nagrinėjamoje byloje, yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu šioje ir kitose bylose. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo ar teismo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pareiškėja šiuo atveju nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjos keliamos abejonės dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Byloje reikalavimas reiškiamas subjektams, kurie nėra tiesiogiai susiję su Radviliškio rajono apylinkės teismu ir niekaip negali įtakoti savarankiško ir nepriklausomo teismo priimamų sprendimų. Taip pat ir ta aplinkybė, kad vienu aspektu nagrinėjama byla yra iš dalies susijusi su šiame teisme (kito teisėjo ) išnagrinėta baudžiamąja byla, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra ar gali būti šališkas. Todėl konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunde nurodomų aplinkybių nekils abejonių, jog Radviliškio rajono apylinkės teisme pareiškėjos nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, R. V. pareiškimas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2178-632/2013 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Pareiškėjos R. V. pareiškimo dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2178-632/2013 netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius