Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-12 · Civilinė byla Nr. 2S-641-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-87/2013Nutartis · 2013-11-14Šiaulių apygardos teismas
  2. 2KT-111/2013Nutartis · 2013-12-18Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-06Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-12Šiaulių apygardos teismas
  5. 2KT-26-267/2015Nutartis · 2015-03-23Šiaulių apygardos teismas
  6. 2KT-78-267/2015Nutartis · 2015-06-08Šiaulių apygardos teismas
  7. 2KT-68-943/2015Nutartis · 2015-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
2S-641-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00830-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-641-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00830-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 106.4; 106.3; 111; 114.12; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2178-632/2013 sprendžiant ieškovės R. V. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-02-19 ieškovė R. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11, išreikalauti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011, priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 4900,00 Lt turtinę žalą, 120 000,00 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (33-43 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir jį su priedais gražino ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį neįvykdė teismo įpareigojimo nurodyti baudžiamosios bylos duomenis, kuriais grindžia ieškinį (47 b.l.). Minėta nutartis Šiaulių apygardos teismo 2014-05-06 nutartimi panaikinta, R. V. ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (54-57 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-05-12 nutartimi nutarė išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11 ir iš Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-287/2011; sudaryti galimybę ieškovei susipažinti su šiomis baudžiamosiomis bylomis, nurodyti kopijuotinus bylų lapus ir įpareigoti ieškovę iki 2014-06-12 pateikti jų tiek egzempliorių, kiek yra atsakovų byloje. Teismas nurodė, kad nurodytu laiku nepašalinus trūkumų ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti ieškovei galimybę pateikti visus įrodymus, yra tikslinga išreikalauti ieškovės prašomą baudžiamąją bylą iš Radviliškio rajono apylinkės teismo ir baudžiamąją bylą iš Pakruojo rajono apylinkės teismo, kurioje būtų ieškovės minima nutartis, tokiu būdu suteikiant galimybę ieškovei nurodyti reikalaujamus nukopijuoti bylos lapus, kuriuos kaip įrodymus privaloma pateikti kiekvienai šaliai, sudarant galimybę joms atsikirsti ir taip suformuoti civilinę bylą.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartį dalyje (per klaidą ieškovė nurodo nutarties datą 2014-02-26), kuria nutarta išreikalauti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-287/2011, sudaryti galimybę ieškovei susipažinti su šiomis baudžiamosiomis bylomis, nurodyti kopijuotinus bylų lapus ir įpareigoti ieškovę iki 2014-06-12 pateikti jų tiek egzempliorių, kiek yra atsakovų byloje, kad nurodytu laiku nepašalinus trūkumų ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, įpareigoti Radviliškio rajono apylinkės teismą informacinės sistemos LITEKO duomenų pagalba gauti ieškovės prašomą Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011 esančią 2011-10-10 nutartį. Ieškovė taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. 2014-05-06 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-445-154/2014 nutartimi nutarė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį ir apeliantės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevykdė nurodytos Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties. Minėtoje nutartyje apygardos teismas nurodė, kad „Teismas informacinės sistemos LITEKO duomenų pagalba nesunkiai gali gauti ir ieškovės prašomą Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011 esančią 2011 m. spalio 10 d. nutartį“, todėl visos bylos išreikalavimas iš Pakruojo rajono apylinkės teismo yra nepagrįstas, kadangi Radviliškio rajono apylinkės teismas turi veikti taip kaip yra nurodyta aukštesnės instancijos teismo.

2. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas apeliantei kopijuoti Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11 yra nepagrįstas, nes teismas išreikalauja pačią bylą. Byla yra didelės apimties, o vienas iš ieškinio reikalavimų dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo bus įrodinėjamas visa byla, nes iš visos bylos matysis atliktų procesinių veiksmų chronologija. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymas yra bylos originalas, su bylos originalu galės susipažinti šalys, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo reikalavimas kopijuoti bylą yra nepagrįstas. Radviliškio rajono apylinkės teismo teiginys, kad nukopijuotos bylos lapais suformuos civilinę bylą yra nelogiškas, nes civilinę bylą galima suformuoti išreikalauta originalia byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis 2013-11-07 ieškovė R. V. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11, iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011, priteisti iš Lietuvos Respublikos 4900,00 Lt turtinę žalą, 100000,00 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (1-5 b.l.). 2013-11-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui (15 b.l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-11-25 nutartimi ieškovei nustatė terminą iki 2013-12-09 ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti kiekvieną iš reikalavimų ir nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius kiekvieną reikalavimą atskirai. Teismas nurodė, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu (16 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2014-01-27 nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartį paliko nepakeistą, ieškovei R. V. nustatė terminą iki 2014-02-17 ieškinio trūkumams, nurodytiems Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartyje, pašalinti (28-30 b.l.). 2014-02-17 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11, iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011, priteisti iš Lietuvos Respublikos 4900,00 Lt turtinę žalą, 120000,00 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl pernelyg ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kuris užtruko beveik tris metus, dėl prokurorės pradėjusios ikiteisminį tyrimą šališkumo, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies b, c punktų, 13 straipsnio, 14 straipsnio pažeidimo, dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, dėl ieškovės nekaltumo nepaisymo, imuniteto netaikymo, dėl teisinio tikrumo principo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pažymėjo, kad turtinę žalą sudaro 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo (kelionių išlaidos) ir 3900,00Lt paskirta bauda, kuri neesant nurodytiems ieškovės teisių ir įstatymų nuostatų pažeidimams nebūtų paskirta. Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje pabrėžė, kad visi įrodymai dėl nurodytų pažeidimų yra baudžiamojoje byloje, esančioje Radviliškio rajono apylinkės teisme, o įrodymai dėl prokurorės pradėjusios ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu yra 2011-10-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011 (33-43 b.l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį su priedais grąžino ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės, nenurodyta, nekonkretizuota kokia žala ieškovei padaryta ir būtent – kuo pasireiškė neteisėti valstybės institucijų veiksmai dėl per ilgo bylos nagrinėjimo, nepagrįstas žalos dydžio nustatymas. Pažymėjo, kad 2013-11-25 nutartyje ji buvo įpareigota nurodyti baudžiamosios bylos duomenis, kuriais remiasi grįsdama ieškinį, tačiau patikslintame ieškinyje to nenurodė, o nesant šiems duomenims, atsakovui neįmanoma tinkamai pasiruošti gynybai ir atsikirsti į ieškinį (47 b.l.). 2014-05-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovės atskirasis skundas tenkintas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartis panaikinta ir R. V. ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (54-57 b.l.).

Sprendžiant dėl Radviliškio apylinkės teismo 2014-05-12 nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti teismo nurodytus trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo atsižvelgtina į byloje esančius duomenis bei įstatymo nuostatas dėl trūkumų šalinimo.

Vadovaujantis LR CPK 135 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. atitikti LR CPK 111 straipsnio reikalavimus, taip pat jame turi būti LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys. LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutardamas išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856-11 ir iš Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-287/2011 ir įpareigodamas įpareigoti ieškovę susipažinus su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-108-856-11 ir Nr. 1-145-287/2011 pateikti ieškovės pasirinkimu nukopijuotų bylos lapų tiek egzempliorių, kiek yra atsakovų byloje, tai yra pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidė civilinio proceso nuostatas reglamentuojančias ieškinio trūkumo šalinimo instituto taikymą bei pasirengimo bylos nagrinėjimui taisykles.

Pažymėtina, kad LR CPK 225 straipsnis numato, kad teismas priėmęs ieškinį prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti; nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas; nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama; atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo nutarė išreikalauti rašytinius įrodymus, šiuo atveju baudžiamąsias bylas Nr. 1-108-856-11 ir Nr. 1-145-287/2011, kadangi tokia teismo teisė yra numatyta tik pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje.

Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (LR CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Paminėtina, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas LR CPK 160 straipsnyje - teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus LR CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (LR CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (LR CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (LRCPK 423⁸ straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Tačiau dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393).

Nagrinėjamu atveju ieškovei nurodžius faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis ji sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovui, tačiau, pirmosios instancijos vertinimu, nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti šį trūkumą – pateikti baudžiamųjų bylų lapų kopijas. Kaip jau minėta, ieškovės pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovės pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis dėl ieškovės įpareigojimo pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, neproporcingai apriboja ieškovės teisę kreiptis į teismą, prieštarauja ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai, todėl yra naikintina.

Taip pat paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų procesinis savarankiškumas taikomas ta apimtimi kiek aukštesnės grandies teismai negali duoti konkrečių, privalomų nurodymų dėl bylos baigties, tačiau jis savaime nereiškia, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, gali nepaisyti aukštesnės instancijos teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2014-05-06 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-445-154/2014 nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats arba kurie jau yra teismo žinioje, o būtent, ieškovės prašomą išreikalauti Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-108-856/2011, nes pateikti baudžiamosios bylos ieškovė neturi jokios galimybės (LR CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taip pat Šiaulių apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas informacinės sistemos LITEKO duomenų pagalba nesunkiai gali gauti ir ieškovės prašomą Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-287/2011 esančią 2011-10-10 nutartį, todėl šių įrodymų nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2014-05-06 nutartyje nurodytus motyvus, apeliacinio teismo nutartimi nurodytų esminių aplinkybių tinkamai neįvertino ir jomis nesivadovavo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo, įrodymų išreikalavimo klausimus, todėl priimta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį ir R. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Teisėja Vilija Valantienė