Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07308-2011-4

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-901/2012 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“, trečiajam asmeniui L. J., dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

„Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa"; „P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojasi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas "paslaugomis "; „už tai, kad bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, mokėjo visi šiauliečiai"; „ Sąžiningasis" P. K. metų metais nesivargino pranešti bendrovei apie jo kiemą apšviečiantį šviestuvą, o ir patys Šiaulių gatvių apšvietėjai per dešimt metų nepastebėjo, kad šviestuvas tenkina tik vieno visuomenės nario - P. K. poreikius ";

„Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti";"Šiaulių Naujienos" išsiaiškino, jog susikompromitavęs ekskomisaras P. K. mažiausiai devynerius metus naudojosi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, už kurias mokėjo ne jis pats, o visi šiauliečiai",,....P. K. kiemą apšviečiantis šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" šviestuvai"; „Savo namuką ir prie jo priskirtą žemės lopinėlį P. K. apstvėręs tvora, o sklypo viduryje stovi stulpas - šviestuvas "; „Po „Šiaulių Naujienų" skambučio, Šiaulių gatvių apšvietėjai stulpą P. K. kieme atjungė "; „Direktorius prisiminė, kad P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas buvo užregistruotas „Šiaulių gatvių apšvietimo registre, švietė legaliai, mokėjo visas miestas, o apšvietė jis tik vienintelio ekskomisaro kiemą",

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Sprendimas dalyje, kurioje teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad 2009 m. lapkričio 9 d. laikraščio „Šiaulių naujienos" straipsnio „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" fragmentai: „susikompromitavęs ekskomisaras P. K. niekaip nesugeba atsikratyti seno įpročio - naudotis neteisėtomis privilegijomis";„ Gal buvęs komisaras pamanė, kad jam suteikta išskirtinė privilegija naudotis šviesa, už kurią moka miestelėnai? "neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą apeliacine tvarka neskundžiamas, todėl teisėjų kolegija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą, apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Asmens garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad duomenys pažeidžia garbę ir orumą.

Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie paskelbti, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia.

Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006).

Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Paskelbtas faktas pagal savo pobūdį (būtent kaip tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys) gali žeminti asmens garbę ir orumą bei neatitikti tikrovės tik tuo atveju, kai toks faktas yra tarsi „išimtas“ iš konteksto.

Pateikiamiems teiginiams, juolab apie privatų asmenį, negali trūkti aiškaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo būti neiškraipyti, galbūt ne visiškai tikslūs, tačiau paskelbti prieš tai ėmusis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, neesminiai teiginių netikslumai neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti.

Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. K.-L., UAB “Ukmergės spaustuvė”, bylos Nr. 3K-3-828/2001).

Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. UAB „ REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).

Ar paskleisti duomenys žemina orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas, dėl to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad tuos pačius duomenis, teiginius skirtingi žmonės vertina skirtingai. Svarbu ne tai, kokią reikšmę pats savaime pagal etimologinę kilmę arba pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną turi tam tikru žodžiu (žodžių junginiu) išreikštas teiginys, o tai, kokia reikšmė jam suteikiama tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vieni ir tie patys žodžiai, nelygu, kur ir kam jie pasakyti, vienu atveju yra neutralūs garbės ir orumo požiūriu, kitu – asmenį žeminantys teiginiai. Paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam duomenų (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011).

Paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumą – fakto vertinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nepatvirtina, kad pažeisti asmens garbė ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. O., A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Tuo tarpu faktą, kad, paskleidus apie jį (su juo susijusios) ir tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovas.

LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo bylą, kiekvienu atveju turi spręsti, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia (duomenys), ar išreikšta ją pasakiusio asmens nuomonė. Vadovaujantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 p. asmens nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tuo tarpu žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 p.).

Iš atsakovo leidžiamo dienraščio „Šiaulių Naujienos" 2009 m. lapkričio 9 d. paskelbto straipsnio „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" bei 2009 m. lapkričio 16 d. paskelbto straipsnio „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" ieškinyje nurodytų straipsnių ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK 1-480-650/2010) byloje nustatyta, jog žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėse.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija aptaria kiekvieną ieškovo ieškinyje nurodytą teiginį apeliaciniame skunde nurodomų argumentų kontekste.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl ieškovo garbės gynimo, neargumentavo ir nepasisakė, kaip pasireiškė ieškovo, kuris buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teigiamas vertinimas visuomenėje.Šio klausimo teismas neanalizavo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl garbės ir orumo vertinimo

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas P. K. iš tiesų yra buvęs ekskomisaras, dirbęs (duomenys neskelbtini), iš pareigų buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. – už pareigūno vardo pažeminimą ir 56 str. 1 d. – kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, nes naudojosi mobilaus ryšio telefonu, už kurio paslaugas atsiskaitydavo kitos bendrovės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-14-159-05 yra konstatavęs, kad ieškovas P. K. pažemino pareigūno vardą.

Teisėjų kolegija pastebi, kad apie ieškovo elgesį buvo plačiai rašoma ir skelbiama įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Tačiau bet kuriuo atveju toks ieškovo elgesys pažeidžiantis tiek teisės normas, tiek bendražmogiškosios moralės principus negali būti teigiamai vertinamas visuomenėje, o ieškovo padaryti daugkartiniai ir tęstiniai tarnybiniai nusižengimai dėl kurių ieškovas atleistas iš tarnybos, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad tokie ieškovo elgesio standartai buvo neigiami ir neigiamai vertinami pačios visuomenės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nebuvo nuoseklus ir prieštaringai pasisakė dėl garbė ir orumo pažeidimo vertinimo. Teismas pripažino, kad neatitinka tikrovės visas 2009 m. lapkričio 16 d. straipsnio „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" fragmentas „Šiaulių Naujienos" išsiaiškino, jog susikompromitavęs ekskomisaras P. K. mažiausiai devynerius metus naudojasi savivaldybės bendrovės „ Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, už kurias mokėjo ne jis pats, o visi šiauliečiai". Teismas pripažino, kad žodžiai „susikompromitavęs ekskomisaras" yra nuomonė ir ieškinį toje dalyje atmetė, tačiau kitoje sprendimo vietoje jau pripažino, kad tie patys žodžiai „susikompromitavęs ekskomisaras" jau neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

Dėl viešo asmens pripažinimo

Nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, kad viešojo asmens kritika, kokia griežta ji būtų, yra leistina, dėl ko viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens žvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, kad šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių - asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę, koliziją pirmenybė teiktina pastarajai. Viešasis asmuo turi tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad dėl savo pastebimumo jis gali būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas, būti atlaidesnis įvairioms nuomonėms apie su juo susijusius duomenis. Tai taip pat reiškia, kad gali būti pateisinama kritiškesnės nuomonės apie tokį viešąjį asmenį reiškimas, nes jo kritikos ar komentavimo ribos yra platesnės, kad atsakomybė už nuomonę, žurnalisto pareikštą dėl fakto, susijusio su viešuoju asmeniu, gali būti taikoma tik nustačius, kad žurnalistas piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę, o sprendžiant, ar buvo piktnaudžiavimas teise, turi reikšmės, kad nuomonė išreikšta apie viešą asmenį, su kuriuo susiję duomenys gali būti labiau interpretuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje D. J. v. UAB „Ekstra" ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje J. P. ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.).Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje D. J. v. UAB „Ekstra" ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad ieškovas nebuvo viešasis asmuo, laikytina nepagrįsta. Negalima viešojo asmens statuso susieti tik su oficialiai užimamomis pareigomis ir pripažinti, kad jau kitą atleidimo iš valstybės tarnybos dieną asmuo negrįžtamai tampa privačiu asmeniu. Žinoma, ilgainiui buvęs aukštas pareigūnas praranda viešojo asmens statusą. Nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika nepasisako, po kiek laiko buvęs aukštas pareigūnas neturėtų būti laikomas viešuoju asmeniu. Kolegijos vertinimu, ieškovas priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai, kadangi jis neabejotinai buvo viešasis asmuo, nes jis buvo (duomenys neskelbtini). Taigi, pagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad ieškovas buvo viešasis asmuo LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 d. prasme, kurioje nustatyta, kad viešieji asmenys yra ir valstybės pareigūnai, ir iki straipsnių išspausdinimo neprarado viešojo asmens statuso. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas P. K. straipsnių išspausdinimo metu buvo viešasis asmuo.

Dėl 1-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa“.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atitinkamai 2009 m. lapkričio 9 d. straipsnio antraštė „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" yra bendro pobūdžio straipsnio pavadinimas, kuris apibendrina straipsnyje aptariamą temą. Straipsnio pavadinimas yra straipsnyje analizuojamos temos pristatymas koncentruota forma, o detalesnė analizė pateikiama pačiame straipsnyje; pavadinimui sukurti gali būti panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartyje civ. byloje UAB "Klevo lapas" v. UAB „Respublikos leidiniai" ir kt., bylos Nr. 3K-3-1092/200).

Remiantis išdėstytu, teismas nepagrįstai pripažino, kad neatitinka tikrovės straipsnių pavadinimai, atitinkamai 2009 m. lapkričio 9 d. straipsnio „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" ir 2009 m. lapkričio 16 d. straipsnio „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" pavadinimai.

Dėl 2-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojasi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis“.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad klaida atsirado dėl neįtikėtino aplinkybių sutapimo, kaip sąlygos pašalinančios civilinę atsakomybę.

Atsakovas gavęs informacijos, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi elektros stulpas su šviestuvu, prijungtu prie miesto gatvių apšvietimo tinklų, privalėjo tinkamai šią informaciją patikrinti. Iš rašytinių įrodymų – Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PK 1-480-650/2010 matyti, kad trečiasis asmuo atliko žurnalistinį tyrimą - su laikraščio fotografu buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau neįsitikino, kad prie aptvertame žemės sklype stovinčio stulpo su šviestuvu yra prijungti elektros laidai ir jis šviečia. Pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad trečiasis asmuo skambino į UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas", kur jai pasakė, kad toks jiems priklausantis šviestuvas nurodytu adresu tikrai yra, o vėliau informavo, kad šis šviestuvas atjungtas.

Apelianto argumentą, kad trečiasis asmuo skambino į Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių, kur jai patvirtino, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) , priklauso P. K., taip pat kad detaliojo plano užsakovas buvo P. K. paneigia byloje esantys įrodymai, kad straipsniuose minimas namas, bei žemės sklypas, kuriame stovi ginčo elektros stulpas, yra adresu(duomenys neskelbtini) , niekada nepriklausė ieškovui; kad apie porą metų (iki straipsnių paskelbimo) priklausė ieškovo velioniui tėvui, kurio vardas ir pavardė taip pat buvo P. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini)), kad ginčo stulpas yra valstybinėje žemėje, tačiau aptvėrus šį tvora, jis atsidūrė privataus namo kieme. Trečiasis asmuo paskambinęs telefonu Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojui dėl to, kas užsakė sklypo, (duomenys neskelbtini) , planą, deramai neišsiaiškino, ar stulpas iš tiesų stovėjo ieškovo sklype, neapklausė kaimynų, kurie kiekvieną dieną turi galimybę šviestuvą stebėti, paties ieškovo, ar iš tiesų tamsiu paros metu šviestuvas įsijungia, t.y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad neatlikus jokio detalesnio žurnalistinio tyrimo paskleidė visuomenės informavimo priemonėse dezinformaciją apie ieškovą, žeminančią jo garbę ir orumą. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei apeliantas, nei trečiasis asmuo nepadarė visko ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, tai yra minimi faktai liko nepatikrinti.

Pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, nes atsakovas neįrodė fakto, kad ieškinyje minimas miesto šviestuvas švietė mažiausiai dešimtmetį iki L. J. straipsnio paskelbimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovas mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojosi „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, todėl teiginiai, kad ieškovas ilgą laiką nemokamai naudojosi savivaldybės ar jos įmonės teikiamomis paslaugomis, žemina ieškovo garbę ir orumą. Tokie teiginiai straipsnio skaitytojus, ieškovo bendradarbius ir pažįstamus skatina manyti, kad ieškovas galėjo ilgą laiką neteisėtai naudotis paslaugomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje yra nurodęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tačiau Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant minėtą proceso teisės normą, taip pat ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. išteisinamajame nuosprendyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartyje konstatuojama, kad trečiojo asmens veikoje nebuvo tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą, vertintinas kaip nereikšmingas.

Dėl 3-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „už tai, kad bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, mokėjo visi šiauliečiai".

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad neatitinka tikrovės teiginys, jog už publikacijose minimo šviestuvo sunaudojamą elektros energiją mokėjo visi šiauliečiai. Ši aplinkybė atitinka tikrovę, nes šis šviestuvas buvo prijungtas prie miesto gatvių apšvietimo tinklų. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad atskirai už gatvių apšvietimą Šiaulių miesto gyventojai nei Šiaulių miesto savivaldybei, nei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra visuotinai žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina aplinkybė, kad už elektros energiją reikia mokėti, t. y. jeigu ant elektros stulpo pakabintas šviestuvas šviečia, tai jis naudoja elektros energiją už kurią kas nors vis tiek moka. Neginčijama, jeigu šviestuvas prijungtas prie UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" eksploatuojamų miesto gatvių apšvietimo tinklų, tai už tokio šviestuvo sunaudotą elektros energiją sumoka visi šiauliečiai. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad ieškinyje minimas šviestuvas negalėjo apšviesti (jei švietė) ieškovo kiemo. Šia prasme reikšminga, kad atitiko tikrovę faktinė aplinkybė, jog prie miesto gatvių apšvietimo tinklų prijungtas šviestuvas, už kurio sunaudojamą elektros energiją mokėjo Šiaulių miesto savivaldybė, t. y. visi mokesčių mokėtojai, tikrai buvo sumontuotas aptvertame žemės sklype. Tai patvirtina Straipsnių fragmentai, kurių ieškovas neprašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės: „Bendrovės meistrai „Šiaulių naujienas" patikino: „Šviestuvas išjungtas todėl, kad privačių kiemų „Šiaulių gatvių apšvietimas" už valdiškus pinigus neapšviečia"; „Buvau nuvažiavęs, atjungėm tą stulpą"; „ Gavome pranešimą, kad privačiame kieme stovi, patikrinom, paaiškėjo, jog iš tiesų privačiame, ir atjungėme" (2009 m. lapkričio 9 d. Straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa").

Pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo teiginys, kad šiuo atveju atsakovas siekė apginti viešąjį interesą, t. y. siekdamas, kad savivaldybės skiriamos lėšos gatvių apšvietimui būtų naudojamos efektyviai, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų apšviečiamos būtent bendro naudojimo gatvės ar kitos viešosios erdvės, o ne atskirų gyventojų privačios teritorijos.

Beje, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" nėra savivaldybės bendrovė. Viešo juridinių asmenų registro duomenimis, šios bendrovės vienintelis akcininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, o akcininko teises ir pareigas įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracija (1 t., 169-171 b. l.).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad žurnalistės teiginiai, kai visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė ieškovo kiemą, o mokėjo visi šiauliečiai, nors ir nėra tikslus fakto prasme, tačiau neleido visuomenei susidaryti neigiamos nuomonės apie ieškovą, todėl jo garbės ir orumo nežemino. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl 4-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Sąžiningasis" P. K. metų metais nesivargino pranešti bendrovei apie jo kiemą apšviečiantį šviestuvą, o ir patys Šiaulių gatvių apšvietėjai per dešimt metų nepastebėjo, kad šviestuvas tenkina tik vieno visuomenės nario - P. K. poreikius“ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byloje nėra nustatyta, kad ieškovo kieme stovėjo ginčo stulpas, todėl ieškovas ir neturėjo pareigos pranešti bendrovei, kuri turi užtikrinti (duomenys neskelbtini) gatvės apšvietimą, apie tariamai jo privatų kiemą apšviečiantį miesto šviestuvą

Byloje teisėjų kolegijos minėta, kad trečiasis asmuo siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą faktų nepatikrino, tai yra ar minėtas šviestuvas iš viso švietė, o žurnalistė, atvykusi šviesiu paros metu į vietą, neapklausė nei kaimynų nei ieškovo, todėl ir negalėjo nustatyti, kad stulpas iš tiesų veikiantis. Kadangi ieškinyje minimas šviestuvas, stovėjo ne ieškovo kieme, be to, nesant neginčijamų įrodymų, kad per dešimt metų iki straipsnio paskelbimo iš tiesų tamsiu paros metu šviesdavo, todėl tikrai negalėjo tenkinti tik vieno visuomenės nario – ieškovo P. K. poreikių. Iš žurnalistės 4-ąjį teiginio, straipsnio skaitytojai tikrai turėjo pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu, nes straipsnio autorės teigimu, Šiaulių gatvių apšvietėjai ilgą laiką tariamai tenkino ieškovo poreikius, o galimas pažeidėjas apie tai šiems nesivargino pranešti. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas neteisėtai naudojosi gatvių apšvietimo paslaugomis, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai 4-ajame teiginyje įžvelgė ieškovo nekaltumo prezumpcijos pažeidžiamą ir 4-ąjį žurnalistės 2009 m. „Šiaulių Naujienos" straipsnyje išspausdintą teiginį laikė kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.

Dėl 5-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „susikompromitavęs ekskomisaras P. K. niekaip nesugeba atsikratyti seno įpročio - naudotis neteisėtomis privilegijomis ir dėl 6-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Gal buvęs komisaras pamanė, kad jam suteikta išskirtinė privilegija nemokamai naudotis šviesa, už kurią moka miestelėnai teismo sprendimas neskundžiamas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl 7-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti“.

Teisėjų kolegija vertina, kad atitinkamai 2009 m. lapkričio 16 d. straipsnio antraštė „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti“ yra bendro pobūdžio straipsnio pavadinimas, kuris apibendrina straipsnyje aptariamą temą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai straipsnio antraštę vertino išanalizavus šio straipsnio turinį. Šioje straipsnio antraštėje nekalbama apie ieškovą. Šis bendro pobūdžio teiginys, kad miesto pinigai taškomi būtent ieškovo privačiam kiemui apšviesti, susijęs turinio prasme ne su ieškovo elgesio apibūdinimu, bet su Šiaulių miesto savivaldybės veiksmų įvertinimu. Todėl iš šio teiginio negalima daryti išvados, kad šis teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą. Remiantis išdėstytu, sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl 8-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Šiaulių Naujienos" išsiaiškino, jog susikompromitavęs ekskomisaras P. K. mažiausiai devynerius metus naudojosi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, už kurias mokėjo ne jis pats, o visi šiauliečiai“.

Dėl 9-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „....P. K. kiemą apšviečiantis šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys savivaldybės bendrovės „ Šiaulių gatvių apšvietimas "šviestuvai“.

Kaip minėta, atsakovas neįrodė, jog ginčo elektros stulpas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ieškinyje minimų straipsnių paskelbimo metu, tiek dešimt ar devynis metus iki tol, tiek po straipsnių paskelbimo buvo veikiantis. Byloje nenustatyta, ar šis minėtas šviestuvas buvo apšvietęs ieškovo kiemą, tačiau aplinkybė ar šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys šviestuvai, nėra reikšminga ar neteisėta ir nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Teisėjų kolegijos vertinimu šis teiginys, sakinio formuluotė, nepriklausomai nuo faktinių aplinkybių egzistavimo ar ne, savaime nėra įžeidžiantis ar žeminantis ieškovą. Todėl 9-asis ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 10-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Savo namuką ir prie jo priskirtą žemės lopinėlį P. K. apsitvėręs tvora, o sklypo viduryje stovi stulpas - šviestuvas“.

Apeliacinio skundo argumentas, kad garbės ir orumo gynimo nusipelno tik tie asmenys, kurių žemės sklypai didesni, nei apšviečia vienas šviestuvas, todėl jeigu apie tokį asmenį parašoma taip, kad ieškovas ar bylą nagrinėjantis teisėjas supranta, kad tuo norėta parašyti, kad miesto stulpas, tariamai stovėjęs vidury kiemo, apšvietė ne tik kiemą, bet praktiškai visą žemės sklypą, jau yra įstatymų ir teismo ginamas pažeidimas, laikytinas apelianto interpretacija.

Byloje nustatyta, kad ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) viduryje nestovi stulpas – šviestuvas. Iš sklypo plano bei straipsniuose matomos jo fotonuotraukos matyti, kad minėtas stulpas stovi adresu(duomenys neskelbtini) , šio sklypo pakraštyje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie žurnalistės teiginiai neatitinka tikroves. Tačiau kolegija sprendžia, kad šio teiginio formuluotė nors ir neatitinka fakto, nėra įžeidžianti ir nežemina ieškovo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegijos pripažintina, kad minėtas 10-asis ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys neatitinka tikrovės, tačiau ieškovo garbės ir orumo nepažeidžia.

Dėl 11-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Po „Šiaulių Naujienų" skambučio, Šiaulių gatvių apšvietėjai stulpą P. K. kieme atjungė“.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis teiginys nėra paremtas jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai šiuo klausimu nesutapo, nei viena iš šalių nenorėjo kviesti liudytojų, sutiko kad byla būtų nagrinėjama be trečiojo asmens paaiškinimų. Byloje nėra oficialių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių žurnalistės 11-ame teiginyje išsakytą žinią, kuri teikiama kaip neginčijama informacija. Atsižvelgiant į teiginio esmę – kad šiame teiginyje jokie ieškovo neteisėti veiksmai neminimi, o apšvietėjai stulpą atjungė po „Šiaulių Naujienų" skambučio – teisėjų kolegijos vertinimu šis teiginys ieškovo garbės ir orumo nežemina.

Dėl 12-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Direktorius prisiminė, kad P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas buvo užregistruotas „Šiaulių gatvių apšvietimo registre, švietė legaliai, mokėjo visas miestas, o apšvietė jis tik vienintelio ekskomisaro kiemą“.

Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad šis ne visai tiksliai ieškovo pacituotas teiginys, kuriame nurodyta, kad būtent straipsnio autorė ar redakcija „direktoriui priminė“, ne UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" direktorius prisiminė nurodytus teiginius. Byloje nenustatyta, kad toks faktas būtų pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovas neįrodė, kad ginčo elektros stulpas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo veikiantis ir būtų apšvietęs ieškovo kiemą, tačiau aptariamas teiginys savo prasme nesusijęs su faktų apie ieškovą pateikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame teiginyje dėstoma trečiojo asmens galimai išsakyta nuomonė, o teiginys „apšvietė tik vienintelio ekskomisaro kiemą“ pateiktas ne kaip redakcijos, bet trečiojo asmens turimi duomenys. Asmens viešai išsakyta subjektyvi nuomonė, kad tam tikros faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog kitas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimus, nelaikytina žeminančia fizinio asmens garbę ir orumą, bet kuriuo atveju tiek, kad nuomonę ar žinią išsakiusiam asmeniui, kiltų teisinė atsakomybė. Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė, kad šią nuomonę atsakovai išsakė turėdami tikslą įžeisti ieškovą, jį pažeminti ar sumenkinti, kadangi jokių įžeidžiančių ar žeminančių teiginių ieškovo atžvilgiu atsakovai neišsakė. Taigi, atsakovo atžvilgiu reikalavimas dėl garbės ir orumo pažeminimo šiuo teiginiu, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ priklausančio dienraščio „Šiaulių Naujienos" 2009 m. lapkričio 9 d. numeryje Nr.259(16077) ir 2009 m. lapkričio 16 d. numeryje Nr.265(16083) išspausdintuose L. J. straipsniuose paskelbtus duomenis yra neturtinis reikalavimas. Ieškinį tenkinus iš dalies, nepriklausomai nuo patenkintų išvestinių reikalavimų t.y. pripažintų neatitinkančiais tikrovės teiginių skaičiaus, ieškovo reikalavimas yra patenkintas ir sprendimas priimtas ieškovo naudai. Šis sprendimas atitinka CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl pirmojoje instancijoje už ieškovo naudai priimtą sprendimą neturi būti atlyginamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas.

Apeliacinėje instancijoje iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, neturtinio išvestinio reikalavimo dalį atmetus, apelianto skundas laikytinas patenkintu 50 procentų, todėl proporcingai turi būti atlygintos šalių bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas pateikė prašymą dėl 1936,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pagrindžiančius dokumentus (2 t.,1-3 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 968.00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje ir 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalyse, kuriose pripažinta, kad UAB „Šiaulių naujienos“ priklausančio dienraščio „Šiaulių Naujienos" 2009 m. lapkričio 9 d. numeryje Nr.259 (16077) ir 2009 m. lapkričio 16 d. numeryje Nr.265(16083) išspausdintuose L. J. straipsniuose paskelbti duomenys, t.y.

2009 m. lapkričio 9 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" panaudoti teiginiai:

1. „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa";

2. „už tai, kad bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, mokėjo visi šiauliečiai";

taip pat 2009 m. lapkričio 16 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" panaudoti teiginiai:

„Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti";,,....P. K. kiemą apšviečiantis šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" šviestuvai"; „Savo namuką ir prie jo priskirtą žemės lopinėlį P. K. apstvėręs tvora, o sklypo viduryje stovi stulpas - šviestuvas "; „Po „Šiaulių Naujienų" skambučio, Šiaulių gatvių apšvietėjai stulpą P. K. kieme atjungė "; „Direktorius prisiminė, kad P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas buvo užregistruotas „Šiaulių gatvių apšvietimo registre, švietė legaliai, mokėjo visas miestas, o apšvietė jis tik vienintelio ekskomisaro kiemą",

neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, sprendimą panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų dalyje teismo sprendimą panaikinti ir ieškinio reikalavimą atmesti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“, įmonės kodas 144342654, 1018.00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniolika litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.