Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. K..

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tretysis asmuo L. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu, kurio reikalavimus ieškovas patikslino pateikdamas teismui 2012-01-09 patikslintą ieškinį (b.l.82-86), ieškovas prašė teismo pripažinti, kad neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ priklausančio dienraščio „Šiaulių Naujienos" 2009 m. lapkričio 9 d. numeryje Nr.259(16077) ir 2009 m. lapkričio 16 d. numeryje Nr.265(16083) išspausdintuose L. J. straipsniuose paskelbti duomenys, t.y.:

2009 m. lapkričio 9 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" panaudoti teiginiai:

„Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa"; „ P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojasi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis "; „už tai, kad bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, mokėjo visi šiauliečiai"; „ Sąžiningasis " P. K. metų metais nesivargino pranešti bendrovei apie jo kiemą apšviečiantį šviestuvą, o ir patys Šiaulių gatvių apšvietėjai per dešimt metų nepastebėjo, kad šviestuvas tenkina tik vieno visuomenės nario - P. K. poreikius "; „susikompromitavęs ekskomisaras P. K. niekaip nesugeba atsikratyti seno įpročio - naudotis neteisėtomis privilegijomis " „Gal buvęs komisaras pamanė, kad jam suteikta išskirtinė privilegija nemokamai naudotis šviesa, už kurią moka miestelėnai?".

2009 m. lapkričio 16 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" panaudoti teiginiai:

„Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti";"Šiaulių Naujienos " išsiaiškino, jog susikompromitavęs ekskomisaras P. K. mažiausiai devynerius metus naudojosi savivaldybės bendrovės „ Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, už kurias mokėjo ne jis pats, o visi šiauliečiai",,....P. K. kiemą apšviečiantis šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys savivaldybės bendrovės „ Šiaulių gatvių apšvietimas " šviestuvai"; „Savo namuką ir prie jo priskirtą žemės lopinėlį P. K. apstvėręs tvora, o sklypo viduryje stovi stulpas - šviestuvas "; „Po „Šiaulių Naujienų" skambučio, Šiaulių gatvių apšvietėjai stulpą P. K. kieme atjungė "; „Direktorius prisiminė, kad P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas buvo užregistruotas „Šiaulių gatvių apšvietimo registre, švietė legaliai, mokėjo visas miestas, o apšvietė jis tik vienintelio ekskomisaro kiemą".

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu savo ieškinius reikalavimus palaikė.

Ieškovo argumentai dėl atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ paskleistų tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeidžiančių žinių:

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad informacijos minėtuose straipsniuose pateikimo būdas, užuominos bei tiesioginės nuorodos skaitytojams nedviprasmiškai leido susidaryti nuomonę, kad ieškovas yra visokeriopai susikompromitavęs ekskomisaras, pastoviai naudojosi kažkokiomis neteisėtomis privilegijomis ir šiuo konkrečiu atveju – daugiau kaip dešimt metų nemokamai naudojosi elektros šviestuvu, kuris pastoviai apšviesdavo jo privataus namo kiemą. Straipsniuose minimu adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas niekada nėra gyvenęs, jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Minėti atsakovo laikraštyje išspausdinti straipsniai ne tik neatitiko tikrovės, bet ir jais sąmoningai buvo siekiama viešai pažeminti ieškovą bei iš jo pasityčioti. Žurnalistė, rašydama tokius tendencingus straipsnius, ne tik iškraipė realius faktus ir taip klaidino visuomenę bei žemino ieškovo garbę bei orumą, bet nevengė imtis ir teisėjo vaidmens: jai „aiškėja, jog iš posto už tai, kad naudojosi įmonių jam įteiktomis mobiliojo ryšio kortelėmis išlėkęs P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojosi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis." Šiuo atveju iškeliama versija, kad ieškovas jau nebe pirmą kartą bando kažką neteisėto padaryti ar gal net kažką apvogti ir šį mintis laikraščio puslapiuose yra brukama plačiai skaitytojų auditorijai. 2009 m. ieškovas dirbo UAB „Šiaulių Tauro Televizoriai" apsaugos viršininku. Po straipsnio pasikeitė bendradarbių požiūris į ieškovą, dalis bendradarbių ėmė jo vengti, iškilo darbo praradimo grėsmė, dalis jį pažįstančių asmenų ėmė iš ieškovo viešai tyčiotis, vadinti „vagimi". 2009 m. buvo kreiptasi į policiją dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimo per masines visuomenės informavimo priemones, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors savo nutarime pripažino, kad laikraščio „Šiaulių Naujienos" veikoje yra nusikaltimo požymių.

Atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ argumentai dėl ieškinio reikalavimų:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose laiduojama informacijos laisvė, bet kartu pripažįstama, kad teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Pagal LR Konstitucijos 25 str. laisvė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tą pažymėjo ir LR Konstitucinis Teismas 2000-06-13 nutarime. Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. suformuluotas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis.

Ieškovo reikalavimai grindžiami CK 2.24 str. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo konstatuota (Teismų praktika Nr. 9, 1998-05-15 Nutarimas Nr. 1) - asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami, nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Žinių paskleidimo faktas, kad žinios yra paskleistos per visuomenės informavimo priemones, įrodomos šiose priemonėse bei televizijos, laidų įrašuose, esančiais duomenimis apie žinių paskleidimą (CK 2.24 str., VIĮ 2str.,39p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – atsakovo leidžiamo dienraščio „Šiaulių Naujienos" 2009 m. lapkričio 9 d. paskelbto straipsnio „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" bei 2009 m. lapkričio 16 d. paskelbto straipsnio „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" ieškinyje nurodytų straipsnių (b.l.7-9; priedai, esantys prie šios bylos, taip pat prie prijungtos baudž. bylos Nr. PK 1-480-650/2010) nustatyta, jog žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėse, be to, iš jų turinio darytina išvada, jog nurodytuose teiginiuose žinios yra paskleistos taip pat ir apie ieškovą, nes spaudos straipsniuose be kitų asmenų, minima taip pat ir ieškovo vardas bei pavardė, taip pat buvusios jo pareigos (ekskomisaras). Atsakovo atstovas procesiniuose dokumentuose buvo išreiškęs abejonę, ar visi teiginiai yra apie ieškovą, kadangi jo teigimu tik teismui pradėjus nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovas ir jo tėvas buvo ne tik bendravardžiai, bet ir bendrapavardžiai (P. K.). Reikia atkreipti dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad velionis ieškovo tėvas P. K. yra buvęs komisaru, o straipsnių teiginių negalima vertinti atsietai nuo viso straipsnio teksto, kur kalbant apie tai, kad šis asmuo yra buvęs ekskomisaras ir „išlėkęs iš posto“, neabejotinai galima teigti, kad duomenys buvo paskleisti būtent apie ieškovą ne apie jo tėvą.

Ar paskleistos žinios yra žeminančios jo garbę ir orumą, įrodinėja ieškovas, kad žinios atitinka tikrovę ir kad jas paskleidusi visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turi įrodyti atsakovas (Teismų praktika Nr. 9, 1998-05-15 LAT Senato nutarimas Nr.1, CPK 178 str.). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.).

Garbės ir orumo gynimo bylose svarbu, kad kuo greičiau būtų atstatytos galimai pažeistos asmens teisės, kadangi kuo vėliau jos bus atstatytos, tuo mažesnė bus socialinė sprendimo vertė.

Teismas aptars kiekvieną ieškovo ieškinyje nurodytą teiginį, galimai neatitinkantį tikrovės ir tariamai žeminantį jo garbę ir orumą.

Dėl 1-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-09, Nr. 259 (16077), L. J. straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa", dienraščio 1 ir 2 psl.; straipsnio antraštė). Remiantis prie šios civilinės bylos nagrinėjimo prijungtos baudž. bylos Nr. PK 1-480-650/2010 taip pat šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad P. K. iš tiesų yra buvęs ekskomisaras (Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato viršininkas), atleistas iš tarnybos vadovaujantis LR Vidaus statuto 53 str. 1 d. 7 p. ir 56 str. 1 d. – kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, nes naudojosi mobilaus ryšio telefonu, už kurio paslaugas atsiskaitydavo kitos bendrovės; buvo nurodęs atšaukti į įvykio vietą iškviestą operatyvinę grupę, dėl jo galimai nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudž.b.l.136-146). Reikia pažymėti, kad demokratinėje visuomenėje yra leistina griežta viešojo asmens kritika, o saviraiškos apribojimai turėtų būti aiškinami siaurai (EŽTT 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje 'Otnes da Silva v. Portugalija, bylos Nr. 37698/97; 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje n v. Lenkija, bylos Nr. 51744/99, EŽTT 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Lombardo & others v. bylos Nr. 7333/06). Pagal CK 2.24 str. 6 d. asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-205/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-193/2009). Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad minėtų straipsnių paskelbimo metu ieškovas būtų viešas asmuo, tuo metu jis dirbo apsaugos viršininku UAB „Šiaulių tauro televizorių“ gamykloje (b.l.32). Kad ieškovas ieškinyje minimų straipsnių paskelbimo „Šiaulių Naujienos" metu nebuvo viešas asmuo neginčija ir atsakovas, todėl apie ieškovą paskleisti teiginiai vertintini kaip paskleisti ne apie viešą asmenį ir kurių atitikimą tikrovei ir ar jie nežemina asmens garbės ir orumo reikia vertinti griežčiau. L. J. straipsnio antraštėje nurodytas teiginys, kad ekskomisaro kieme „valdiška šviesa“ vertintinas išanalizavus šio straipsnio turinį ir ką straipsnio autorė norėjo pasakyti teiginiu „valdiška šviesa“, taip pat atsižvelgiant į ieškovo posėdžio metu pateiktą 2011-06-01 kalbininko paaiškinamąjį raštą. Tiek iš antrojo, tiek iš trečiojo ir kitų ieškovo ieškinyje nurodytų žurnalistės teiginių galima susidaryti įspūdį, kad P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojosi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, nes visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, o už šviestuvą galimai mokėjo visi šiauliečiai, kai tuo tarpu tuo metu miestui buvo aktualu mažinti išlaidas (tame tarpe ir gatvių apšvietimui). Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad „Šiaulių gatvių apšvietimas" yra savivaldybės bendrovė, Juridinių asmenų registro duomenimis tai yra uždaroji akcinė bendrovė, be to, tiek iš šalių pateiktų procesinių dokumentų tiek iš jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų (2009-11-30 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojų parodymų), taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad straipsnio autorė su fotokorespondentu šviesiu paros metu buvo nuvykę prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (tai matyti ir iš straipsniuos iliustruojančios fotonuotraukos), negalima patvirtinti, kad ieškovo ieškinyje minimas šviestuvas iš tiesų šviesdavo tamsiu paros metu. Taigi atsakovas iš 1-ojo teiginio įrodė tik kad ieškovas – buvęs ekskomisaras, tačiau, antraštės teiginys „valdiška šviesa“, t.y. kad ieškovo kieme šviesdavo savivaldybės bendrovės elektros šviestuvas, apmokamas iš savivaldybės lėšų, neatitinka tikrovės. Šis teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą, nes tokia straipsnio antraštė leidžia susidaryti įspūdį, kad straipsnyje bus kalbama kaip ieškovas kaip buvęs valstybės pareigūnas galimai neteisėtai ir nemokamai naudojosi miesto apšvietimo paslaugomis, kurios buvo apmokamos iš miesto poreikiams skirtų lėšų.

Dėl 2-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojasi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-09, Nr. 259 (16077), L. J. straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa", dienraščio 1 ir 2 psl.). Atsakovas ar jo atstovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neįrodė, kad ieškovas mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojosi „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis. Nėra aišku kuom remiantis straipsnio autorė grindė šį savo teiginį, kokiais šaltiniais rėmėsi. Žurnalistai turi laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (LR Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p., 4 p., Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Žurnalistų etikos kodeksas) 6 str.). Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (LR Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d.). Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Žurnalistų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir LR Visuomenės informavimo įstatymas. Jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumo, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tada, jeigu uždelsus ją paskelbti būtų padaryta žalos visuomenei ir jeigu skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta, o paaiškėjus kad informacija yra klaidinga, žurnalistas turi pareigą nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų patikslinti arba paneigti klaidingą ar netikslią informaciją (Žurnalistų etikos kodekso 7 str., 20 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su namu yra adresu (duomenys neskelbtini). Straipsniuose minimas namas, bei žemės sklypas, kuriame stovi ginčo elektros stulpas, yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis niekada nepriklausė ieškovui; apie porą metų (iki straipsnių paskelbimo) priklausė ieškovo velioniui tėvui, kurio vardas ir pavardė taip pat buvo P. K. (gim. 1916 m., miręs 2002-07-23). Tą pripažino ir atsakovas procesiniuose dokumentuose (b.l.55) bei teismo posėdžio metu. Taip pat iš byloje esančios medžiagos, pateikto minėto sklypo plano bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo stulpas yra valstybinėje žemėje, tačiau aptvėrus šį tvora, jis atsidūrė privataus namo kieme. Posėdžio metu teisėjui bei šalių atstovams stebint ieškovui pakomentavus sklypo, (duomenys neskelbtini), planą nustatyta, kad elektros stulpas, esantis už daugiau kaip 36 m. nuo ieškovo namo kiemo, objektyviai apšviesti ieškovo kiemo negalėjo, be to, iš bylos medžiagos nenustatyta, kad tas elektros stulpas laikotarpiu, kai buvo parašyti straipsniai, apskritai šviesdavo. Kad ieškinyje minimas šviestuvas negalėjo apšviesti (jei švietė) ieškovo kiemo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojų teigimu straipsniuose esančioje nuotraukoje ieškovo namo nesimato, ieškovo sklypo tvora su (duomenys neskelbtini), ribojasi iš kitos pusės nei matosi stulpas fotonuotraukoje (baudž.b.l.171-173). Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškinyje minimas miesto šviestuvas švietė mažiausiai dešimtmetį iki L. J. straipsnio paskelbimo. Byloje įrodymų, kad ieškovas kažkokiu kitokiu būdu galėjo nemokamai naudotis „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, tuo labiau visą dešimtmetį, nenustatyta. Žurnalistė tik paskambinus telefonu Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojui dėl to, kas užsakė sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, deramai neišsiaiškinus, ar stulpas iš tiesų stovėjo ieškovo sklype, neapklausus kaimynų, kurie kiekvieną dieną turi galimybę šviestuvą stebėti, paties ieškovo, ar iš tiesų tamsiu paros metu šviestuvas įsijungia, t.y. neatlikus jokio detalesnio žurnalistinio tyrimo, paskleidė visuomenės informavimo priemonėse dezinformaciją apie ieškovą, žeminančią jo garbę ir orumą. Teismas neturi duomenų, kad žurnalistei, taip pat žurnalistės straipsnius paskelbusiais visuomenės informavimo priemonei, valdomai atsakovo, paaiškėjus, kad „Šiaulių Naujienos" buvo paskleisti klaidingi duomenys apie ieškovą, būtų paskelbti šią informaciją paneigiantys ar patikslinantys duomenys (nors ieškovas to buvo prašęs tiek iki kreipimosi į teismą, tiek civiliniame ieškinyje, pareikštame baudžiamojoje byloje). Akivaizdu, kad teiginiai, kad ieškovas ilgą laiką nemokamai naudojosi savivaldybės ar jos įmonės teikiamomis paslaugomis, žemina jo garbę ir orumą, straipsnio skaitytojus, ieškovo bendradarbius ir pažįstamus skatina manyti, kad ieškovas galėjo ilgą laiką „vogti valdišką šviesą“.

Dėl 3-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „už tai, kad bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, mokėjo visi šiauliečiai" (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-09, Nr. 259 (16077), L. J. straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa", dienraščio 1 ir 2 psl.). Dar triplike atsakovas sutiko, kad žurnalistė klaidingai paskelbė, kad ieškovui priklauso sklypas, kuriame stovi ieškinyje minimas elektros stulpas tariamai apšvietęs ieškovo kiemą. Kadangi atsakovas neįrodė, kad visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, ir kad jis apskritai žurnalistės straipsnių skelbimo metu buvo veikiantis, atsakovas taip pat neįrodė ir to fakto, kad už minėtą elektros stulpą mokėjo visi šiauliečiai. 2009 m. šalyje buvusiu sunkmečiu, kai tiek Lietuvos valstybės institucijos, tiek savivaldybės (tarp jų iš Šiaulių miesto), rengė įvairius taupymo planus, mažino išlaidas gatvių apšvietimui, žurnalistės teiginiai, kai visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas tariamai tenkino tik ieškovo poreikiams, o už tai mokėjo visi šiauliečiai, šiauliečiams leido susidaryti ypač neigiamą nuomonę apie ieškovą, žemino jo garbę ir orumą. Asmens teisė į garbę ir orumą - tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, esamą padėtį pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas yra pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas garbę apibūdina kaip visuomenės pripažįstamą asmens pagarbą už nuopelnus, šlovę, gerą vardą; orumas bendrine prasme reiškia turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę. Garbė - tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį; orumas – tai teigiamas asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas; tai nėra subjektyvus savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas, kadangi būtent visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė (Teismų praktika Nr. 9, Garbės, orumo ir reputacijos bei privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo civilinių bylų nagrinėjimo ypatumai).

Dėl 4-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Sąžiningasis" P. K. metų metais nesivargino pranešti bendrovei apie jo kiemą apšviečiantį šviestuvą, o ir patys Šiaulių gatvių apšvietėjai per dešimt metų nepastebėjo, kad šviestuvas tenkina tik vieno visuomenės nario - P. K. poreikius“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-09, Nr. 259 (16077), L. J. straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa", dienraščio 1 ir 2 psl.). Kadangi teismas nenustatė, kad ieškovo kieme stovėjo ginčo stulpas, ieškovas ir neturėjo pareigos pranešti bendrovei, kuri turi užtikrinti Š. B. gatvės apšvietimą, apie tariamai jo privatų kiemą apšviečiantį miesto šviestuvą (CK 6.383 str., 6.387 str.). Skaitant žurnalistės straipsnį „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" galima pastebėti, kad „už valdiškus pinigus apšviesti kiemai – ne naujiena“, be to, straipsnyje toliau kalbama, kad stulpas privačiame kieme stovi jau mažiausiai devynerius metus. Reikia pastebėti, kad žurnalistė, atvykusi šviesiu paros metu į vietą, neapklaususi nei kaimynų nei ieškovo negalėjo nustatyti, kad stulpas iš tiesų veikiantis, tuo labiau kad bendrovė, kuri turi užtikrinti Š. B. gatvės apšvietimą, be to, mažinti išlaidas apšvietimui, dešimt metų tariamo pažeidimo nepastebėjo, nes gatvės apšvietėjai „bent jau lemputę <...> privataus sklypo kieme stovinčiame šviestuve turėjo pakeisti“. Minėtas šviestuvas, stovėjęs ne ieškovo kieme, be to, nesant neginčijamų įrodymų, kad per dešimt metų iki straipsnio paskelbimo iš tiesų tamsiu paros metu šviesdavo, tikrai negalėjo tenkinti tik vieno visuomenės nario – ieškovo P. K. poreikius. Esant visuomenės informavimo priemonėje paskleistiems tikrovės neatitinkantiems teiginiams, be to, ir tarpusavyje prieštaringiems, negalima kalbėti apie ieškovo sąžiningumą ar nesąžiningumą, nes tai yra vertinamasis kriterijus. Skaitant žurnalistės 4-ąjį teiginį, straipsnio skaitytojai tikrai turėjo pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu, nes straipsnio autorės teigimu, Šiaulių gatvių apšvietėjai ilgą laiką tariamai tenkino ieškovo poreikius, o galimas pažeidėjas apie tai šiems nesivargino pranešti. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nėra jokio oficialaus patvirtinimo, konstatavimo, kad ieškovas neteisėtai naudojosi gatvių apšvietimo paslaugomis, tokiu būdu 4-ajame teiginyje netgi galima įžvelgti ieškovo nekaltumo prezumpcijos pažeidžiamą (LR Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 3 d.). Taigi, ir 4-asis žurnalistės 2009 m. „Šiaulių Naujienos" straipsnyje išspausdintas teiginys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

Dėl 5-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „susikompromitavęs ekskomisaras P. K. niekaip nesugeba atsikratyti seno įpročio - naudotis neteisėtomis privilegijomis“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-09, Nr. 259 (16077), L. J. straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa", dienraščio 1 ir 2 psl.). Atsakovas procesiniuose dokumentuose, jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad šis žurnalistės teiginys buvo jos nuomonė, bet ne žinia. Teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleistos žinios, ar tik pareikšta nuomonė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2A-1/2009). LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. ir 84 d. nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, o žinia – tai visuomenės įavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Jau aptarti ieškovo atleidimo iš tarnybos pagrindai (neteisėtas naudojimasis bendrovių mobiliaisiais telefonais, atšaukimas operatyvinės grupės iš įvykio vietos, ieškovo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas), apie ką buvo plačiai rašoma ir skelbiama įvairiose žiniasklaidos priemonėse (kokiuose, išvardija atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, b.l.52-54), iš tiesų leido žurnalistei susidaryti nuomonę, kad ieškovas buvo susikompromitavęs ekskomisaras, o aplinkybėms per klaidą sutapus (ieškovas ir jo tėvas buvo ne tik bendrapavardžiai, bet ir bendravardžiai), žurnalistė galėjo susidaryti nuomonę, kad ieškovas ir vėl galimai naudojosi neteisėtomis privilegijomis (kad jo kiemą galimai apšvietė Šiaulių miesto žibintas, stovintis aptvertoje sklypo teritorijoje) ir paskubomis paskelbti „sensacingus“ teiginius, kad buvęs susikompromitavęs ekskomisaras vėl galimai naudojosi neteisėtomis privilegijomis. Beje reiktų aptarti, ką reiškia žodis privilegija, nes šiuo teiginiu straipsnio autorė kalba ne apskritai, kad ieškovas galimai naudojosi apšvietimo paslaugomis, bet tai lyg ir turėjo tam „privilegiją“. Tarptautinių žodžių žodynuose bei kituose šią sąvoką apibrėžiančiuose šaltiniuose (pvz. internetinis tinklapis http://lt.wikipedia.org/wiki/Privilegija) privilegija reiškia išimtinę teisę, pirmumą, lengvatą. Šis žodis šiuo metu rečiau vartojamas, kadangi įstatymuose, apibrėžiančiuose tam tikrų asmenų, institucijų teises, suteikiamas tik šiems asmenims, atsižvelgiant į specifinę jų padėtį visuomenę, į pareigas ir t.t., daugiau yra kalbama apie išimtines teises. Naudojimasis miesto apšvietimo paslaugomis, jeigu tai daroma nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, yra kiekvieno miestelėno teisė, apie kažkokias ieškovo privilegijas negalima kalbėti, tačiau šis žodis išsakytas kaip žurnalistės nuomonė kartu su 5-uoju teiginiu iš esmės ieškovo teisių nepažeidžia, nežemina jo garbės ir orumo. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada jog atsakovas nepaskleidė ieškinio reikalavime teiginyje Nr. 5 tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių, kadangi tai tebuvo žurnalistės nuomonė (Teismų praktika Nr. 9, 1998-05-15 LAT Senato nutarimas Nr.1).

Dėl 6-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Gal buvęs komisaras pamanė, kad jam suteikta išskirtinė privilegija nemokamai naudotis šviesa, už kurią moka miestelėnai?“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-09, Nr. 259 (16077), L. J. straipsnis „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa", dienraščio 1 ir 2 psl.). Šis žurnalistės teiginys yra panašus į prieš tai aptartąjį, išsakytas abstrakčiai. Vėl kalbama apie buvusio komisaro tariamas privilegijas, kurios jau prieš tai buvo aptartos. Kad ieškovas iš tiesų yra buvęs komisaras patvirtinta bylos duomenimis. Pagal teiginio konstrukciją galima vėl spręsti, kad tai tebuvo straipsnio autorės išreikšta nuomonė, tai nebuvo kažkoks teiginys, be to, ši nuomonė pateikta klausimu, apeliuojant į ieškovo mintis. Taigi ir šis ieškovo teiginys iš esmės ieškovo teisių nepažeidžia, nebuvo nukreiptas pažeminti jo garbę ir orumą, todėl darytina išvada jog atsakovas ieškinio reikalavime teiginyje Nr. 6 taipogi nepaskleidė tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių, kadangi tai tebuvo žurnalistės nuomonė.

Dėl 7-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-16, Nr. 265 (16083), L. J. straipsnis „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti", dienraščio 2 psl.; straipsnio antraštė). Minėtą L. J. straipsnio antraštę reikia vertinti išanalizavus šio straipsnio turinį. Reikia pastebėti, kad nors antraštėje nurodyta, kad miesto pinigai „taškomi“ (sinonimai - švaistomi, neracionaliai naudojami ir pan.) privatiems kiemams apšviesti, kad „Šiaulių gatvių apšvietimas" vos ne kasdien atjungia po 5-6 miesto stulpus-šviestuvus, kurie tenkina ne visuomenės poreikius, tačiau straipsnyje daugiausia kalbama apie ieškovą, kitų tariamų pažeidėjų pavardžių neminint, šis straipsnis yra ankstesnio žurnalistės apie ieškovą parašyto straipsnio tęsinys. Jau prieš tai aptarta, kad žurnalistės pakleisti teiginiai, kad ieškinyje minimas elektros stulpas stovi ieškovo kieme, kad jis apšviečia ieškovo privatų kiemą, kad tam naudojami Šiaulių miesto gyventojų ar savivaldybės pinigai, neatitinka tikrovės. Atsakovas taip pat neįrodė, kad minėta straipsnio antraštė, nukreipta ir prieš ieškovą, atitinka tikrovę. Atkreiptinas dėmesys į žodį „taškomas“, kurį žurnalistė pavartojo siekiant paryškinti, kad tariamai neteisėtai buvo naudojami miesto pinigai, kad jais naudojosi ieškovas, kurio privatus kiemas tariamai apšviestas miesto lėšomis. Akivaizdu, kad kiekvieną save gerbiantį žmogų tokie žurnalistės atitinkamame kontekste pavartoti „vaizdingi“ žodžiai įžeistų. Pripažintina, kad 7-asis ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys taip pat neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.

Dėl 8-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Šiaulių Naujienos" išsiaiškino, jog susikompromitavęs ekskomisaras P. K. mažiausiai devynerius metus naudojosi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, už kurias mokėjo ne jis pats, o visi šiauliečiai“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-16, Nr. 265 (16083), L. J. straipsnis „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti", dienraščio 2 psl.). Panašus teiginys buvo nurodytas ir ankstesniame žurnalistės L. J. straipsnyje apie ieškovą. Tačiau šiame straipsnyje kalbama jau ne apie dešimt metų kaip 2-ajame ieškovo ieškinyje nurodytame žurnalistės teiginyje, bet jau apie devynis metus. Tai, kad atsakovas neįrodė, kad tokie teiginiai atitinka tikrovę jau buvo kalbėta prie minėto 2-ojo teiginio, be to reiktų papildomai pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs kažkokių įsiskolinimų už elektrą, už Šiaulių miesto apšvietimą ar pan. Atskirai už gatvių apšvietimą kiek teismui yra žinoma Šiaulių miesto gyventojai tiesiogiai nemoka nei UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" nei Šiaulių miesto savivaldybei. Viešosios informacijos rengėjui, paskleidusiam publikacijos autorės straipsnyje nurodytas garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias ir netikslias žinias apie ieškovą, kurios nėra paremtos jokiais neginčijamais faktais ir kurių negalima vertinti kaip straipsnio autorės nuomonės (nes pagal teiginio konstrukciją yra paskleista žinia), taikytina civilinė atsakomybė ir dėl 8-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio.

Dėl 9-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „....P. K. kiemą apšviečiantis šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys savivaldybės bendrovės „ Šiaulių gatvių apšvietimas "šviestuvai“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-16, Nr. 265 (16083), L. J. straipsnis „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti", dienraščio 2 psl.). Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t.y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių, nors iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, tačiau reikalaujama, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-488/2007), o žurnalistų etikos kodeksas reikalauja, kad būtų išklausyta ir kita šalis. Kaip jau minėta atsakovas neįrodė, kad ginčo elektros stulpas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ieškinyje minimų straipsnių paskelbimo metu, tiek dešimt ar devynis metus iki tol, tiek po straipsnių paskelbimo buvo veikiantis. Atsakovas neįrodė, kad šis minėtas šviestuvas būtų apšvietęs ieškovo kiemą. Žurnalistė, neapklaususi kitos šalies, t.y. ieškovo, kaimynų, kurie gyvena netoli (duomenys neskelbtini), ir paskelbusi straipsnius, turėdama ne visą informaciją apie aprašomus įvykius, veikė nesąžiningai, ne pagal Žurnalistų etikos kodekso reikalavimus. 9-asis ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys ne tik kad neatitinka tikrovės, tačiau žurnalistei skleidžiant dezinformaciją apie ieškovą tuo pačiu žemina jo garbę ir orumą.

Dėl 10-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Savo namuką ir prie jo priskirtą žemės lopinėlį P. K. apsitvėręs tvora, o sklypo viduryje stovi stulpas - šviestuvas“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-16, Nr. 265 (16083), L. J. straipsnis „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti", dienraščio 2 psl.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas turi gyvenamą namą ir žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta „Šiaulių Naujienos" 2009 m. paskleistose publikacijose. Tokiu būdu neturi reikšmės, ar ieškovas apsitvėręs ar ne savo žemės sklypą. Tačiau iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų, posėdžio metu pateikto straipsniuose minimo žemės sklypo plano nenustatyta, kad šio (duomenys neskelbtini) ar ieškovo sklypo ((duomenys neskelbtini)) viduryje stovi stulpas – šviestuvas. Iš sklypo plano bei straipsniuose matomos jo fotonuotraukos matyti, kad minėtas stulpas stovi aptvertas adresu, (duomenys neskelbtini), šio sklypo pakraštyje. Reiktų pastebėti, kad nekilnojamo turto nedidelis plotas ne visada apsprendžia tariamai menkesnę jo vertę. Žurnalistės teiginyje vartojami užgaulūs, siekiantys sumenkinti ieškovą žodžiai „namukas“, „žemės lopinėlis“ buvo skirti pabrėžti jo turimo nekilnojamo turto ploto mažumą, galbūt pažymėti, kad miesto stulpas, tariamai stovėjęs vidury ieškovo kiemo, apšvietė ne tik jo kiemą, bet praktiškai visą ieškovo žemės sklypą. Akivaizdu, kad šie tikrovės neatitinkantys žurnalistės teiginiai, kurie negali būti vertinami kaip nuomonė, žemino ieškovo garbę ir orumą, tokiais teiginiais siekta jį sumenkinti, pabrėžti, kad jo turimas turtas nėra didelis ir pan. Pripažintina, kad minėtas 10-asis ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys ne tik neatitiko tikrovės, bet ir akivaizdžiai pažeidė, menkino ieškovo garbę ir orumą.

Dėl 11-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Po „Šiaulių Naujienų" skambučio, Šiaulių gatvių apšvietėjai stulpą P. K. kieme atjungė“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-16, Nr. 265 (16083), L. J. straipsnis „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti", dienraščio 2 psl.). Šis teiginys nėra paremtas jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai šiuo klausimu nesutapo, todėl pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad šis žurnalistės straipsnyje išsakytas teiginys atitinką tikrovę. Atsižvelgiant į teiginio konstrukciją taip pat turint omeny visą straipsnį, taip pat ankstesniame straipsnyje apie ieškovą išsakytus teiginius, jo skaitytojams gali susidaryti įspūdis, kad tik po „Šiaulių Naujienų" skambučio Šiaulių gatvių apšvietėjai atjungė tariamai ieškovo kieme stovėjusį elektros stulpą. Negalima sutikti su žurnalistės teiginiais, kad Šiaulių miesto apšvietimą prižiūrinčiai bendrovei galėjo būti nežinoma apie tai, kad tariamai dešimt ar devynis metus „valdiška šviesa“ apšvietė ieškovo privatų kiemą ir tik su žurnalistės pagalba buvo nutraukti tariamai neteisėti ieškovo veiksmai, nutrauktas ieškovo privilegijų naudojimąsis. Reikia pastebėti, kad šioje civilinėje byloje nei viena iš šalių nenorėjo kviesti liudytojų, sutiko kad byla būtų nagrinėjama be trečiojo asmens paaiškinimų. Teismas, norint patvirtinti ar paneigti minėtą teiginį negali remtis vien baudžiamojoje byloje esančiais kaltinamosios žurnalistės parodymais (baudž.b.l.159,169-170), o atsakovas teismui nepateikė oficialių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių žurnalistės 11-ame teiginyje išsakytą žinią, kurios negalima vertinti kaip žurnalistės nuomonės, nes teikiama kaip neginčijama informacija. Pripažintina, jog atsakovas neįrodė, kad 11-asis ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys atitinką tikrovę, o atsižvelgiant į teiginio esmę – kad ieškovo tariamai neteisėti veiksmai buvo nutraukti tik po „Šiaulių Naujienų" skambučio – pripažintina, kad šis teiginys taip pat žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat pažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpciją, numatytą LR Konstitucijos 31 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Reikia pažymėti, kad būtent nurodytos teisės normos, numatančios asmens nekaltumo prezumpciją, šiuo atveju riboja kitą asmens teisę numatytą LR Konstitucijos 25 str. - laisvę reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui.

Dėl 12-ojo ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio „Direktorius prisiminė, kad P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas buvo užregistruotas „Šiaulių gatvių apšvietimo registre, švietė legaliai, mokėjo visas miestas, o apšvietė jis tik vienintelio ekskomisaro kiemą“ (paskelbta dienraštyje „Šiaulių Naujienos" 2009-11-16, Nr. 265 (16083), L. J. straipsnis “ „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti", dienraščio 2 psl.). Reikia pastebėti, kad šis ne visai tiksliai ieškovo pacituotas teiginys, kuriame nurodyta, kad būtent straipsnio autorė ar redakcija „direktoriui priminė“, ne UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" direktorius prisiminė nurodytus teiginius, apjungia jau ne vieną prieš tai teismo aptartą straipsniuose nurodytą tikrovės neatitinkantį teiginį – kad „Šiaulių gatvių apšvietimo registre užregistruotas P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas (iš bylos medžiagos nenustatyta, kad toks faktas būtų pagrįstas rašytiniais įrodymais) straipsniuose minimu laikotarpiu švietė, kad už jį mokėjo visas miestas, kad jis apšvietė tik vienintelio ekskomisaro kiemą. Teismas dėl šių teiginių, kurių atitikimo tikrovei atsakovas neįrodė, pakartotinai nepasisako, tik nori pabrėžti, kad toks apibendrinantis tariamą ieškovo naudojimąsi „valdiška šviesa“, už kurią „mokėjo visas miestas“, negali nežeminti ieškovo, straipsnių išspausdinimo metu jau penkis metus nebuvusio viešu asmeniui (baudž.b.l.136-146), garbės ir orumo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žurnalistė L. J. ieškinyje minimų straipsnių apie ieškovą paskelbimo metu buvo laikraštį „Šiaulių Naujienos" spaudinančios bendrovės – atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ – darbuotoja. Būtent viešosios informacijos rengėjui, paskleidusiam publikacijos autoriaus straipsniuose nurodytas garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, taikytina civilinė atsakomybė (Teismų praktika Nr. 9, 1998-05-15 LAT Senato nutarimas Nr.1, CK 2.24 str.5 d.,6 d., 6.264 str., LR Visuomenės informavimo įstatymo 51 str.).

Teismas nenustatė jokių pagrindų atsakovą atleisti nuo atsakomybės šiam paskleidus ieškinyje pacituotą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovo garbę ir orumą (išskyrus 5-ą ir 6ą teiginius, kur buvo išsakyta žurnalistės nuomonė). Atmestini atsakovo argumentai, kad visi ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai galėtų būti vertinami kaip žurnalistės nuomonė, kad žurnalistė tariamai išsamiai atliko žurnalistinį tyrimą prieš paskleisdama tikrovės neatitinkančius teiginius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, kad ieškinyje minimuose laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsniuose žinios paskleistos ne apie viešą asmenį. Tai, kad ieškovas kažkada anksčiau buvo viešas asmuo ir buvo atleistas iš tarnybos nesuteikia teisės nei žurnalistams nei jų straipsnius publikuojančias visuomenės informavimo priemones skelbti tokius tikrovės neatitinkančius straipsnius, pažeidžiant asmens teises, garbę ir orumą, kuriuos gina tiek nacionaliniai tiek tarptautiniai teisės aktai.

Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad ieškinyje nurodyti 2009 m. lapkričio 9 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" panaudoti teiginiai (išskyrus 5-ą ir 6ą teiginius, kur buvo išsakyta žurnalistės nuomonė), taip pat 2009 m. lapkričio 16 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" panaudoti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, pripažinęs, kad dešimt iš dvylikos ieškovo ieškinyje nurodytų teiginių neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, patenkino 83,33 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 93 str. 2d. ieškovui iš atsakovo priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 115,83 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 98 str. 1 d., c.b.l.40), o atsakovui iš ieškovo priteistina 625,29 Lt atsakovo turėtų išlaidų už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 270 str., CK 2.24 str., 6.250 str., LR Visuomenės informavimo įstatymo 20 str.2 d.,3d., 45 str., 54 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad UAB „Šiaulių naujienos“ priklausančio dienraščio „Šiaulių Naujienos" 2009 m. lapkričio 9 d. numeryje Nr.259 (16077) ir 2009 m. lapkričio 16 d. numeryje Nr.265(16083) išspausdintuose L. J. straipsniuose paskelbti duomenys, t.y.

2009 m. lapkričio 9 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa" panaudoti teiginiai:

„Ekskomisaro kieme - valdiška šviesa"; „P. K. mažiausiai dešimtmetį nemokamai naudojasi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas "paslaugomis "; „už tai, kad bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" visuomenės poreikiams skirtas šviestuvas apšvietė privataus namo, kuriame gyvena P. K., kiemą, mokėjo visi šiauliečiai"; „ Sąžiningasis" P. K. metų metais nesivargino pranešti bendrovei apie jo kiemą apšviečiantį šviestuvą, o ir patys Šiaulių gatvių apšvietėjai per dešimt metų nepastebėjo, kad šviestuvas tenkina tik vieno visuomenės nario - P. K. poreikius ";

taip pat 2009 m. lapkričio 16 d. laikraščio „Šiaulių Naujienos" straipsnyje „Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti" panaudoti teiginiai:

„Miesto pinigai taškomi privatiems kiemams apšviesti";"Šiaulių Naujienos" išsiaiškino, jog susikompromitavęs ekskomisaras P. K. mažiausiai devynerius metus naudojosi savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" paslaugomis, už kurias mokėjo ne jis pats, o visi šiauliečiai",,....P. K. kiemą apšviečiantis šviestuvas įsijungia ir išsijungia tuo pačiu metu, kaip ir miestą apšviečiantys savivaldybės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas" šviestuvai"; „Savo namuką ir prie jo priskirtą žemės lopinėlį P. K. apstvėręs tvora, o sklypo viduryje stovi stulpas - šviestuvas "; „Po „Šiaulių Naujienų" skambučio, Šiaulių gatvių apšvietėjai stulpą P. K. kieme atjungė "; „Direktorius prisiminė, kad P. K. kiemą apšvietęs šviestuvas buvo užregistruotas „Šiaulių gatvių apšvietimo registre, švietė legaliai, mokėjo visas miestas, o apšvietė jis tik vienintelio ekskomisaro kiemą",

neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“, į.k. 144342654, ieškovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 115,83 Lt žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“, į.k. 144342654, naudai 625,29 Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.