Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ales Bukavinienes, Virginijos Cekanauskaites (pranešeja) ir Arturo Driuko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo akcines bendroves ,,Žiemys“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilineje byloje Nr. 2⁴⁵-418/2002 pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves ,,Alviga“ ieškini atsakovui akcinei bendrovei ,,Žiemys“, treciasis asmuo Kirgizijos Respublikos imone RAB ,,Viltok“, del prievoles ivykdymo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo sprendimas nepagristas, nes byloje nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu, jog ieškovas vykde ginco 1997 m. vasario 28 d. sutarti Nr. 18. Šiuos teiginius gali patvirtinti kitu civiliniu bylu medžiaga: 1) Vilniaus apygardos teismas nagrineja civiline byla Nr. 2³⁹-214/2002 pagal AB ,,Žiemys“ ieškini UAB ,,Alviga“ bei firmai ,,Kamkor“ del 200 000 Lt priteisimo, kurioje irodinejama, kad pagal 1997 m. rugpjucio 7 d. sutarti Nr. 53 UAB ,,Alviga“ turejo pateikti 50 000 vnt. avikailiu AB ,,Žiemys“ ir šis už tai sumokejo, taciau nebuvo nei pateikti avikailiai, nei gražinti pinigai; 2) Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme nagrinejama civiline byla pagal UAB ,,Alviga“ ieškini atsakovams AB ,,Žiemys“ bei RAB ,,Viltok“ del sutarties Nr. 54, sutarties be numerio bei del 1997 m. rugpjucio 14 d. žaliavu priemimo pagal kokybe akto Nr. 16 pripažinimo negaliojanciais tuo pagrindu, jog atsakovas AB ,,Žiemys“ minetas sutartis sudare apgaules budu bei suklastojo akta Nr. 16. Be to, Tardymo valdyboje prie Vilniaus miesto VPK vyksta parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-163-00, kurioje tiriamos sutarciu Nr. 53 bei Nr. 54 sudarymo bei vykdymo aplinkybes.Ieškovas nepateike irodymu, patvirtinanciu bent dalini 1997 m. vasario 28 d. sutarties Nr. 18 vykdyma (CPK 58 str.). Teismo sprendimas nepagristas, nes 1997 m. gruodžio 29 d. kasos pajamu orderio kvitu Nr. 1139774 (t. 1, b. l. 29) ieškovas 11 160 Lt užpajamavo tik 1997 m. gruodžio 29 d. kaip lešas už žaliavos pristatyma pagal sutarti Nr. 53. Teismas nepagristai neanalizavo ir nevertino Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001 m. lapkricio 7 d. nutartyje paminetuose AB ,,Žiemys“ raštuose Vilniaus miesto VPK nurodytos aplinkybes, susijusios su minetos baudžiamosios bylos tyrimu.Teismas pažeide CPK 31 straipsnio pirmosios dalies, 57 straipsnio pirmosios ir treciosios daliu bei 65 straipsnio reikalavimus, nes i teismo posedi nekviete ir neapklause liudytoju.Nepagrista teismo išvada, jog 1997 m. rugpjucio 12 d. saskaita faktura Nr. 2032995 turi buti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi. Ši saskaita faktura yra vienašalis apskaitos dokumentas, nepasirašytas antrosios šalies, todel negali buti laikomas sutartimi. Be to, grisdamas savo sprendima šiuo dokumentu kaip sutartine prievole, teismas išejo už ieškinio ribu. Nepagrista teismo išvada, kad žaliavos rušiavimo aktas Nr. 2 bei mineta saskaita faktura irodo, jog ieškovo atgabentos eriuku odos yra pateiktos pagal 1997 m. vasario 28 d. sutarti Nr. 18. Šis žaliavu rušiavimo aktas Nr. 2 tegalejo buti surašytas po to, kai buvo surašytas ir pasirašytas 1997 m. rugpjucio 14 d. žaliavu priemimo aktas Nr. 16, nes akte nenurodytas jo surašymo laikas, vieta, pagal kokius dokumentus žaliava gauta UAB ,,Alviga“, jame taip pat nenurodyta, jog pirkejas AB ,,Žiemys“, pristatymo laikas bei saskaita faktura Nr. 2032995. Teismo sprendimas nepagristas, nes 1997 m. vasario 28 d. sutartis Nr. 18 ne negalejo buti vykdoma, kadangi pagal jos salygas tiekejas žaliava turejo atgabenti tik iki Lietuvos Respublikos muitines, o ten ja išmuitinti ir parsigabenti turejo pats pirkejas, šioje sutartyje nebuvo numatytas ivežimo PVM mokejimas ir atsiskaitymas užsienio valiuta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, jog pagal 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 7 straipsnio pirmaja dali bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki šiuo metu galiojancio Civilinio proceso kodekso isigaliojimo, apeliaciniai skundai del ju išnagrinejami pagal proceso teises normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso isigaliojimo. Atsižvelgiant i tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2002 m. birželio 25 d., tai yra iki šiuo metu galiojancio CPK isigaliojimo 2003 m. sausio 1 d., ši byla apeliacine tvarka nagrinejama pagal proceso teises normas, galiojusias iki šiuo metu galiojancio CPK isigaliojimo.

Pagal 1964 m. Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 215 straipsni, teismo sprendimas turi buti teisetas ir pagristas, tai yra priimtas tiksliai nustacius faktines bylos aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teises normu reikalavimus. Apeliacines instancijos teismas byla nagrineja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, taip pat patikrina, ar nera CPK 338 straipsnio antrojoje dalyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 332 str.). Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todel byla nagrineja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytu ribu.

Kaip matyti iš ieškininio pareiškimo, nagrinejamas gincas tarp šaliu kilo del 1997 m. vasario 28 d. šaliu sudarytos žaliavu pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 18 (toliau – sutartis Nr. 18) ivykdymo. Ieškovo teigimu, jis pagal šia sutarti pateike atsakovui 3 000 kg karakuliu už 161 778 Lt (su PVM), o atsakovas šia žaliava prieme, visos kainos nesumokejo ir liko skolingas 126 408 Lt. Aplinkybe, jog ginco kailiukai buvo pateikti atsakovui, ieškovas grindžia 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995 bei 1997 m. rugpjucio 14 d. žaliavu priemimo pagal kokybe aktu Nr. 16 (toliau – aktas Nr. 16) (t. 1, b. l. 15, 17). Taciau atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu gražinti skola, nurodo, jog ginco sutartis Nr. 18, kuria remiasi ieškovas, nebuvo vykdoma. Nurodo, kad iš tiesu ieškovas pateike 3 000 kg arba 2 997 vnt. eriuku odos žaliavos už 161 778 Lt, taciau, jo teigimu, ši žaliava buvo patiekta pagal 1997 m. rugpjucio 14 d. sutarti Nr. 54 ir rusiško teksto sutarti be numerio, sudarytas tarp atsakovo, kaip pirkejo, ieškovo, kaip vežejo, bei bendroviu ,,Viltok“ bei ,,Kamkor“, kaip pardaveju. Mineta 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995 bei 1997 m. rugpjucio 14 d. aktas Nr. 16 buvo išrašyti šiu sutarciu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškini patenkino. Ivertines minetus šaliu teiginius bei pateiktus irodymus, teismas sprende, kad 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995 turi buti laikoma pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri patvirtina, kad ieškovas pardave, o atsakovas nupirko 3 000 kg eriuku kailiu, kuriuos atsakovas 1997 m. rugpjucio 12 d. orderiu Nr. 571 užpajamavo. Teismas nurode, kad 1997 m. rugpjucio 12 d. žaliavu rušiavimo aktas Nr. 2 patvirtina žaliavos gavimo pagrinda – sutarti Nr. 18 bei saskaita Nr. 2032995 (t. 1, b. l. 257). Teismas sprende, jog šie irodymai paneigia atsakovo nurodyta aplinkybe, kad sutartis Nr. 18 nebuvo vykdoma. Del šio teismo sprendimo atsakovas AB ,,Žiemys“ pateike apeliacini skunda.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi bylos medžiaga bei atsižvelgdama i bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme metu paaiškejusias papildomas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog ši teismo išvada nepagrista ir neatitinka tarp ginco šaliu susiklosciusiu realiu teisiniu santykiu (CPK 215 str.).

Nagrinejamos bylos esme sudaro šaliu pateiktu irodymu vertinimas, nes gincas tarp šaliu kilo del skirtingo tu paciu dokumentu – sutarties Nr. 18, sutarties Nr. 54, sutarties rusu kalba be numerio, 1997 m. rugpjucio 14 d. žaliavu priemimo pagal kokybe akto Nr. 16 bei PVM saskaitos fakturos – sudarymo bei išrašymo pagrindu nustatymo bei sutarciu vykdymo. Kaip teisingai nurodo apeliantas, del tu paciu sutarciu vykdymo tarp šaliu yra kiles ne tik šioje byloje nagrinejamas gincas, nes teismuose jau yra išnagrineta civiline byla pagal ieškovo UAB ,,Alviga“ ieškini atsakovui AB ,,Žiemys“ del minetu 1997 m. rugpjucio 14 d. sutarties Nr. 54, sutarties rusu kalba bei 1997 m. rugpjucio 14 d. akto Nr. 16 4 punkto pripažinimo negaliojanciais. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimus grinde tuo, jog minetas sutartis sudare atsakovo apgautas bei jam suklastojus dokumentus. Tuo tarpu nagrinejamoje byloje, kaip mineta, atsakovas, gindamasis nuo ieškovo teiginiu, susijusiu su sutarties Nr. 18 vykdymu, nurodo, jog ši sutartis nebuvo vykdoma, o turtas ieškovui buvo pateiktas sutarties Nr. 54 bei sutarties rusu kalba be numerio pagrindu. Akivaizdu, jog abi šios bylos yra susijusios del jose nagrinejamu reikalavimu, taip pat del to, kad reikalavimai grindžiami PVM saskaita faktura Nr. 2032995 bei aktu Nr. 16, todel Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo sustabdes bylos nagrinejima iki tol, kol bus baigtas minetos bylos nagrinejimas. Atsižvelgiant i tai, atmestini ieškovo atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai, kad apeliantas nepagristai šia byla sieja su kitomis civilinemis bylomis.

Kita mineta civiline byla buvo baigta nagrineti Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartimi (civiline byla Nr. 3K-3-172/2008), kuria buvo palikti nepakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsejo 4 d. nutartis. Šiais teismu sprendimais UAB ,,Alviga“ ieškinys del sutarties Nr. 54, sutarties rusu kalba bei akto Nr. 16 4 punkto pripažinimo negaliojanciais buvo atmestas.

Nagrinejamai bylai yra reikšminga tai, jog ieškovas, gincydamas mineto akto Nr. 16 4 punkta, kuriame nurodyta, jog žaliavos gavimo pagrindas yra 1997 m. rugpjucio 14 d. pasirašyta sutartis Nr. 54, teige, kad iš tiesu šiuo aktu buvo priimtos prekes pagal 1997 m. vasario 28 d. sutarti Nr. 18 ir 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995. Beje, tai ieškovas teigia ir šioje byloje. Ieškovo tvirtinimu, jis tik veliau sužinojo, kad akto 4 punkte, kuris pasirašant pati akta nebuvo užpildytas, atsakovas be ieškovo žinios padare mineta iraša, jog nurodytos prekes pateiktos pagal 1997 m. rugpjucio 14 d. sutarti Nr. 54. Teismai ivertino šiuos ieškovo teiginius bei atmete reikalavima pripažinti negaliojanciu mineto akto Nr. 16 4 punkta. Taigi buvo pripažinti nepagristais ieškovo teiginiai, jog aktas žymi prekiu gavima pagal 1997 m. vasario 28 d. sutarti Nr. 18, kuria remiamasi nagrinejamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas minetame 2007 m. kovo 28 d. sprendime atmete ieškovo argumenta, kad ieškovas UAB ,,Alviga“ eriuku odu žaliava atsakovui AB ,,Žiemys“ pristate vykdydamas minima sutarti Nr. 18, ir sprende, kad mineti kailiukai pateikti vykdant atsakovo isipareigojimus pagal sutarti Nr. 54. Taip pat teismas atmete ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojanciu 1997 m. rugpjucio 14 d. akto Nr. 16 4 punkta, nurodydamas, jog jame aprašyta pristatytu prekiu pagal važtarašti Nr. 2032995 – 3 000 kg eriuku odu kokybe, o ieškovas, teismo nuomone, neirode, kad pasirašant ši akta nebuvo užpildytas jo 4 punktas, tai yra jog akto pasirašymo metu nebuvo irašytas prekiu gavimo pagrindas, ir kad atsakovas ji užpilde veliau, apgaudamas ieškova. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugsejo 4 d. nutartimi, palikdamas mineta teismo sprendima nepakeista, taip pat konstatavo, jog 1997 m. rugpjucio 14 d. žaliavu, pusfabrikaciu, prekiu priemimo pagal kokybe aktas Nr. 16 surašytas veliau nei buvo atvežtos atsakovui prekes, o šio akto 6 punkto duomenys patvirtina, kad 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995 nera savarankiškas dokumentas ir negali buti traktuojamas kaip sutartis, nes yra tik krovini lydintis dokumentas. Kaip mineta, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartimi minetus teismu sprendimus paliko nepakeistus. Ši kasacinio teismo nutartis yra galutine bei neskundžiama, isiteisejusi nuo jos priemimo dienos.

Taigi, minetoje byloje teismai nustate ne tik tai, jog aktas Nr. 16 irodo žaliavos gavima pagal sutarti Nr. 54, taciau konstatavo ir tai, kad šiame akte nurodyta žaliava yra gauta pagal važtarašti Nr. 2032995. Tokiu budu teismai nustate, jog ieškovo nurodyta PVM saskaita faktura Nr. 2032995 yra išrašyta sutarties Nr. 54 pagrindu ir yra šios sutarties lydimasis dokumentas.

Šios teismu nustatytos aplinkybes ir padarytos išvados yra reikšmingos ir nagrinejamoje byloje, nes pagal CPK 61 straipsnio nuostatas šalys atleidžiamos nuo faktu, kurie isiteisejusiu teismo sprendimu jau nustatyti kitose bylose, irodinejimo. Isiteisejes teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenugincijamas, todel kitoje civilineje byloje nereikia irodineti fakto, kuriuo šalis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksciau nagrinetoje byloje, kur dalyvavo tie patys asmenys. Be to, šalys nebegali tokio fakto ir gincyti. Žinoma, tokia teismo sprendimo prejudicine galia turi subjektines ribas, nes ji taikoma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinejant ankstesne byla. Nagrinejamu atveju, kaip mineta, visu instanciju teismu buvo išnagrineta byla tarp tu paciu šaliu, tai yra pagal UAB ,,Alviga“ ieškini AB ,,Žiemys“, o nustatyti faktai susije su tu paciu šaliu sudarytu sutarciu vykdymu, su tu paciu dokumentu vertinimu. Atsižvelgdama i tai, teiseju kolegija sprendžia, kad minetoje civilineje byloje, kurioje galutinis sprendimas priimtas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartimi, nustatytos aplinkybes bei konstatuoti faktai turi prejudicine reikšme šioje byloje ir dar karta ju nereikia irodineti, taip pat ju nebegalima ir gincyti.

Atsižvelgdama i minetas teismu padarytas išvadas, teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagristai nurode, kad 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995 laikytina pirkimo–pardavimo sutartimi. Be to, minetoje civilineje byloje nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybes patvirtina atsakovo teiginius šioje byloje, kad ieškovas 3 000 kg arba 2 997 vnt. eriuku odos žaliavos už 161 778 Lt pateike atsakovui vykdydamas 1997 m. rugpjucio 14 d. dienos sutarti Nr. 54 ir rusiško teksto sutarti be numerio, o 1997 m. rugpjucio 12 d. PVM saskaita faktura Nr. 2032995 bei 1997 m. rugpjucio 14 d. aktas Nr. 16 buvo išrašyti šiu sutarciu pagrindu, o teismo išvada, kad mineti kailiukai buvo gauti pagal sutarti Nr. 18, nepagrista. Šia išvada teismas grinde nurodydamas, jog sutarties Nr. 18 vykdyma patvirtina PVM saskaita faktura Nr. 2032995, taciau šios saskaitos teisinis statusas, kaip mineta, buvo ivertintas minetais teismu sprendimais ir konstatuota priešingai. Be to, teismas remesi 1997 m. rugpjucio 12 d. orderiu Nr. 571, nurodydamas, jog šiuo orderiu atsakovas užpajamavo pagal mineta saskaita faktura gautas prekes, bei 1997 m. rugpjucio 12 d. žaliavu rušiavimo aktu Nr. 2, kuris, teismo nuomone, patvirtina žaliavos gavimo pagrinda – sutarti Nr. 18 bei saskaita Nr. 2032995 (t. 1, b. l. 257). Teiseju kolegija sprendžia, jog remiantis anksciau šioje nutartyje išdestytais argumentais darytina išvada, kad šie pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai neirodo, kad sutartis Nr. 18 buvo vykdoma. Kaip matyti iš 1997 m. rugpjucio 12 d. orderio Nr. 571 turinio, jo pagrindu esanti sutartis nera ivardinta, taciau nurodyta saskaita faktura Nr. 2032995 (t. 1, b. l. 16). Esant nustatytam šios saskaitos fakturos pagrindui, išvada, kad orderis buvo išrašytas pagal kita sutarti, o ne pagal ta pacia, kaip ir mineta saskaita, yra nepagrista. Žaliavu rušiavimo akte Nr. 2 pažymeta, jog šios žaliavos gavimo pagrindas yra 1997 m. vasario 28 d. sutartis Nr. 18 bei saskaita Nr. 2032995. Taciau nustacius, jog pastaroji saskaita buvo išrašyta kitos sutarties pagrindu, bei atsižvelgiant i anksciau aptartu irodymu visuma, nera pagrindo spresti, jog šis irodymas negincijamai patvirtina sutarties Nr. 18 ivykdyma (CPK 58 str.).

Šiu aplinkybiu kontekste teiseju kolegija remiasi irodymu pakankamumo taisykle, kuria civiliniame procese leidžiama taikyti. Minima taisykle yra grindžiama tikimybiu pusiausvyros principu, pagal kuri išvada apie fakto buvima civiliniame procese gali buti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikru abejoniu, taciau irodymu visuma leidžia manyti esant labiau tiketina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Del šios irodymu vertinimo taisykles, kuri yra universali taikant tiek 1965 m. CPK normas, tiek ir 2003 m. CPK normas, konkreciose bylose yra pasisakes taip pat ir kasacines instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Remdamasi tuo, teiseju kolegija, ivertinusi nagrinejamos bylos medžiaga, taip pat atsižvelgdama i isiteisejusiais teismu procesiniais sprendimais konstatuotas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinejamu atveju labiau tiketina yra tai, kad ginco sutartis Nr. 18 nebuvo vykdoma, todel nera pagrindo priteisti ieškovui pagal šia sutarti reikalaujama skola.

Teiseju kolegija sprendžia, kad tokia išvada patvirtina ir kitos reikšmingos aplinkybes.

Kaip mineta, isiteisejusiais teismu sprendimais buvo pripažinta, kad sutartis Nr. 54 bei sutartis be numerio rusu kalba buvo vykdomos, tai yra pagal jas i Lietuvos Respublika ieškovas UAB ,,Alviga“ iveže kailiukus. Tuo tarpu bylos medžiagoje esanciame Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2000 m. gegužes 31 d. rašte Nr. MM15-05-5841 bei jo prieduose yra pateikiama informacija, jog 1997-2000 metais ši bendrove eriuku odas i Lietuvos Respublika iveže tik viena karta – pagal bendraji dokumenta Nr. 7VK23802182 ir jo pagrindu išrašyta importo bendraji dokumenta Nr. 7VR12410238 (t. 1, b. l. 239). Atsižvelgiant i tai, nera jokio pagrindo manyti, jog minimos rušies prekes buvo ivežtos dar karta pagal ginco sutarti Nr. 18, o ieškovas priešingai neirode (CPK 58 str.).

Teiseju kolegija sprendžia, kad šalia anksciau šioje nutartyje išdestytu motyvu butina pabrežti, jog nagrinejamoje byloje konstatuota situacija, kai šalys iš esmes skirtingai aiškina ju paciu sudarytas sutartis, kaltina viena kita dokumentu klastojimu bei apgaule, nevienodai aiškina su sutarciu vykdymu susijusias aplinkybes ir pan., yra butina ivertinti atsižvelgiant i ginco šaliu patirti bei profesionaluma konkrecioje verslo srityje. Nagrinejamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, abi ginco šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, vykde veikla, susijusia su odu bei kailiuku pirkimu. Baudžiamosios bylos Nr.10-1-163-00 medžiaga atskleidžia, jog ieškovas intensyviai ir ilga laika vertesi prekybos verslu ir ne vien eriuku odu (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-163-00 t. 1, b. l. 158-160, 174-182, t. 2, b. l. 136, 157, 161, 173-179, t. 4, b. l. 86-88, 139-142, 157-176, 178-187 ir kt.). Taigi ieškovas yra profesionalus bei patyres šios srities verslininkas. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, jog jam buvo ar turejo buti gerai žinomos teisines sutarciu sudarymo bei iforminimo taisykles, ivairiu dokumentu, susijusiu su prekiu perdavimu, siuntimu, rušiavimu, ju apmokejimu ir pan., surašymo tvarka, reikalavimai tokiems dokumentams. Del to jis taip pat turejo suvokti rizika bei teisines pasekmes, kurios atsiranda ar gali atsirasti, kai iforminant ivairius sandorius yra nesilaikoma minetu reikalavimu. Kaip matyti iš šios bylos bei prijungtos kitos civilines bylos medžiagos, gincas tarp šaliu kilo iš esmes del to, jog, ju teigimu, sutarciu sudarymo metu nebuvo pildomos kai kurios sutarciu dalys, o tai veliau galejo sudaryti prielaidas galimam piktnaudžiavimui bei gincams kilti. Tai, jog kilo gincas del keliu sutarciu vykdymo, kai šalys iškelia visiškai priešingas ivykiu versijas, susijusias su konkreciu sutarciu vykdymu, yra naturali tokio iš esmes netvarkingo dokumentu surašymo pasekme. Todel rizika bei atsirandancios tam tikros neigiamos pasekmes tenka pacioms šalims. Tuo tarpu teismai, šaliu pateiktus dokumentus bei paaiškinimus vertina pagal savo vidini isitikinima, vadovaudamiesi pamineta tiketinumo taisykle. Nagrinejamu atveju, kaip mineta, labiau tiketina yra tai, jog sutartis Nr. 18 nebuvo vykdoma, o sumaištis kilusi del netvarkingu dokumentu, vertintina kaip ieškovo prisiimta rizika.

Teiseju kolegija, atsižvelgdama i nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog neturi teisines reikšmes atsakovo apeliaciniame skunde bei ieškovo atsiliepime i ši skunda nurodyti argumentai, susije su 1997 m. rugpjucio 7 d. sutartimi Nr. 53 bei jos vykdymu, su liudytoju kvietimu i teismo posedi, su objektyvia galimybe vykdyti sutarti Nr. 18, todel teiseju kolegija ju nenagrineja ir del ju nepasisako.

Esant tokioms aplinkybems atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 126 408 Lt skola už karakuliu žaliava, patiekta pagal 1997 m. vasario 28 d. žaliavu pirkimo–pardavimo sutarti Nr. 18, bei 46 517 Lt delspinigiu už sutarties salygu nevykdyma yra atmestinas kaip nepagristas (1964 m. CPK 58, 65 str., 1964 m. CK 166, 195, 260 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 101, 108, 112, 113 str.). Nagrinejamu atveju teiseju kolegija naikina skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendima, priima nauja sprendima, kuriuo ieškini atmeta. Del to atitinkamai turi buti perskirstytos ir bylinejimosi išlaidos.

Atižvelgiant i tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovui priteistinas pastarojo sumoketas žyminis mokestis už apeliacini skunda (CPK 112 str.), tai yra 4 323,12 Lt (t. 2, b. l. 48). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas turejo 1000 Lt išlaidu advokato pagalbai (t. 2, b. l. 85), todel ši suma taip pat priteistina atsakovui iš ieškovo (CPK 113 str.). Be to, atsižvelgiant i CPK 117 straipsnio nuostatas, iš ieškovo valstybei priteistina 62,7 Lt išlaidoms, susijusioms su procesiniu dokumentu siuntimu, atlyginti (t. 1, b. l. 1, 315; t. 2, b. l. 1, 71, 123).

Teiseju kolegija panaikina laikinasias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkricio 12 d. nutartimi (t. 1, b. l. 3) (CPK 161 str.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.

Atmesti ieškovo uždarosios akcines bendroves ,,Alviga“ (imones kodas 123232279) ieškini atsakovui akcinei bendrovei ,,Žiemys“ (imones kodas 121958466) del 126 408 Lt skolos už patiekta karakuliu žaliava bei 46 517 Lt delspinigiu už sutarties salygu nevykdyma priteisimo.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcines bendroves ,,Alviga“ atsakovui akcinei bendrovei ,,Žiemys“ 4 323,12 Lt (keturi tukstanciai trys šimtai dvidešimt trys litai 12 ct) žyminio mokescio už apeliacini skunda bei 1 000 Lt (tukstantis litu) bylinejimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcines bendroves ,,Alviga“ valstybei 62,7 Lt (šešiasdešimt du litai 70 ct) išlaidoms, susijusioms su procesiniu dokumentu iteikimu, atlyginti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkricio 12 d. nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones, tai yra akcines bendroves ,,Žiemys“ 172 925 Lt dydžio turto arešta.