- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-825-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23804-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Malava“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Haver“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1992-820/2022 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malava“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Haver“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Malava“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Haver“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Malava“ 3 383,91 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas su priedais ir teismo pranešimas) atsakovei UAB „Malava“ buvo įteikti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnyje ir 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (per EPP paskyrą). Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, esant ieškovės prašymui, 2021 m. rugsėjo 17 d. byloje priėmė sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „Haver“ iš atsakovės UAB „Malava“ 3 383,91 Eur skolą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 439 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Malava“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-29217-820/2020 peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių (įmonės vadovo ilgalaikių atostogų) nebuvo laiku pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Pažymėjo, jog priimtas sprendimas už akių neteisingas, nepagrįstas, ieškovė nepateikė visų įsiskolinimą pagrindžiančių dokumentų atsakovei, nebendradarbiavo su ja.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Haver“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad buvo visos būtinos sąlygos sprendimui už akių priimti, todėl prašė pateikto pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog priimtas sprendimas už akių yra teisingas, priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios jai nėra aiškios šalių ginče, nepateikė jokių jos nurodomus teiginius patvirtinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovės UAB „Malava“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl įmonės vadovo ilgalaikių atostogų (laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d.). Teismas vertino, jog atsakovė teismui nepateikė jokių tas aplinkybes įrodančių dokumentų, neįrodė, kad atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl svarbių priežasčių, todėl konstatavo, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas už akių priimtas pagrįstai.
5.2. Teismas nurodė, jog ieškinys pareikštas dėl konkrečios skolos pagal konkrečias sąskaitas priteisimo, o atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė, kurios sąskaitos yra neteisingos, nesibaigę prievolių įvykdymo terminai ar pan., taip pat nenurodė, kaip jos nurodomos aplinkybės yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir/ar pagrįstumu (reikalavimo buvimu, priteistos skolos dydžiu ir pan.). Teismas vertino, jog atsakovės teiginiai, susiję su UAB „Baltvat“ pareigų nevykdymu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali daryti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir/ar pagrįstumui.
5.3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog atsakovės teiginiai nėra pagrįsti leidžiamais įrodymais, juos atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis, CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė UAB „Malava“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
6.1. Teismo sprendimas dėl skolos priteisimo, kurį teismas priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d., nebuvo laiku apskųstas, dokumentai nebuvo pateikti laiku, nes įmonės vadovas nuo 2021 m. liepos iki rugsėjo mėn. atostogavo, nebuvo Lietuvoje ir neturėjo galimybės susipažinti su dokumentais.
6.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašymą įpareigoti ieškovę pasiaiškinti, kodėl nenurašė 150 Eur skolos už grąžintą kelių rinkliavos automatą, atsakovė dėl nežinomų priežasčių siuntos nepriėmė laiku ir neigia faktą, kad apie jos gavimą jai buvo pranešta laiku. Atsakovė oficialiai kreipėsi į Lietuvos paštą prašant nurodyti, dėl kokių priežasčių pašto darbuotojai neįteikė laiško laiku arba įmonė nenorėjo priimti laiško.
6.3. Teismas neįpareigojo UAB „Haver“ pateikti paaiškinimą, kodėl sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 62,89 Eur sumai nebuvo įtraukta į bendrą sąskaitų faktūrų sąrašą.
6.4. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti dokumentus UAB „Malava“, nes 2021 m. birželio-liepos mėn. sąskaitose yra neatitikimų, būtent 2021 m. gegužės mėn. UAB „Malava“ nutraukė automobilio nuomos sutartį ir automobilis buvo grąžintas savininkui. Atsakovė skolos ieškovei neneigia, yra pasiruošusi situacijos sureguliavimui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAV Haver“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
7.1. Atsakovės atskirasis skundas vertintinas kaip padrikų tezių rinkinys, kuriuo visiškai neargumentuota, kodėl skundžiama nutartis naikintina, iš nerišlių ir padrikų sakinių net neįmanoma nustatyti atsakovės argumentų.
7.2. Ieškovei nesuprantama, kokių dokumentų gavimo iš ieškovės atsakovė pageidauja, atsakovė jokiame procesiniame dokumente nenurodė, kas konkrečiai konkrečioje sąskaitoje jai nėra aišku (kurią dieną, kuriuo maršrutu nuvažiuotas kilometražas ar jo įkainis), ieškovė neturi pagrindo atspėti, kas atsakovei yra neaišku, ką ji turėtų ar galėtų paaiškinti.
7.3. Atsakovės atskirasis skundas laikytinas tik kaip nesąžiningai naudojama procesinė priemonė kuo labiau vilkinti vykdomojo rašto išdavimą ieškovei dėl atsakovės skolos. Atsakovei buvo puikiai žinoma apie ieškovės praktiką sudaryti taikos sutartį.
7.4. Iš atsakovės pateikto neįskaitomo kvito neįmanoma nustatyti jokių aplinkybių, atitinkamai jis nelaikytinas įrodymu, o juo grindžiami reikalavimai laikytini neįrodytais, taip pat, tai niekaip nepaneigia atsakovės skolos ieškovei egzistavimo.
7.5. Atsakovės siekis kažką įrodyti pridedamu 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu dėl įmonės vadovo atostogų, laikytinas nenusisekusiu, kai tame pačiame įsakyme yra nurodytas įmonės vadovą jo atostogų laiku pavaduosiantis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės UAB „Malava“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
12. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Prašymą dėl nemokamų atostogų Nr. 0613 ir Nr. 0913, prašymą ir atsakymą Lietuvos paštu, Susitarimą Nr. 200302 174/4 RS. Įvertinęs apeliantės pateiktų įrodymų turinį ir pažymėdamas, kad pastarųjų įrodymų pridėjimas prie bylos medžiagos neturės neigiamos įtakos proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui, teismas prideda prie bylos apeliantės pateiktus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
15. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
16. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
17. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad šis procesinis dokumentas nebuvo pateiktas laiku dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, t. y. įmonės vadovo ilgalaikių atostogų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybes, nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių tas aplinkybes įrodančių dokumentų, neįrodė, kad atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl svarbių priežasčių. Teismas vertindamas tai, jog ieškinys pareikštas dėl konkrečios skolos pagal konkrečias sąskaitas priteisimo, laikė, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė, kurios sąskaitos yra neteisingos, nesibaigę prievolių įvykdymo terminai ar pan., nenurodė ir kaip jos nurodomos aplinkybės yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir/ar pagrįstumu, todėl atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde akcentuodama iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės direktoriaus atostogomis bei neturėjimu galimybės susipažinti su dokumentais bei pateikti procesinį dokumentą.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, t. y. įmonės vadovo atostogų, neįrodė procesinio dokumento nepateikimo svarbių priežasčių. Įrodymas, 2021 m. rugpjūčio 13 d. Prašymas dėl nemokamų atostogų, dėl įmonės direktoriaus atostogų buvo pateiktas tik kartu su atskiruoju skundu, iš kurio turinio matyti, jog įmonės direktoriaus atostogų metu atsakingu asmeniu buvo paskirtas kitas asmuo, o tai leidžia daryti išvadą, jog įmonei turėjo būti žinoma apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir procesinio dokumento pateikimą. Atskirajame skunde taip pat nenurodyta priežasčių, kodėl įmonės vadovo paskirtas atsakingas asmuo nepateikė procesinio dokumento nagrinėjamoje byloje. Teismas taip pat pažymi, jog iš Prašymo dėl nemokamų atostogų turinio matyti, jog įmonės vadovas atostogavo iki 2021 m. rugsėjo 14 d., o sprendimas dėl akių buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 17 d., kas rodo, jog įmonės vadovas jau buvo sugrįžęs iš atostogų ir jam turėjo būti žinoma apie bylos nagrinėjimą.
20. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo imtis aktyvių veiksmų ginant savo poziciją konkrečioje byloje, juo labiau, pačios atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonės vadovas nebuvo vienintelis asmuo, turintis teisę atsakovės vardu teikti procesinius dokumentus ir ją atstovauti.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje dalyvaujančiu asmeniu yra ne konkretus fizinis asmuo, bet juridinis asmuo, kuris gali būti atstovaujamas įstatyme nurodytų asmenų (CPK 55 ir 56 straipsniai). Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes pavesti atitinkamus darbus atlikti kitiems atstovams, tačiau konkrečiu atveju atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti termino šiam procesiniam dokumentui pateikti, neprašė atnaujinti praleisto termino ir/ar pan., todėl darytina išvada, kad sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovės pasyvumas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nelaikytinos svarbiomis ir iš esmės apsunkinusiomis atsakovės galimybes įgyvendinti savo procesines teises bei vykdyti pareigas. Kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).
23. Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių pagrįstų įrodymų ir pareiškimo rezoliucinėje dalyje neišdėstė prašymų, išskyrus tiesiogiai susijusį su sprendimo už akių panaikinimu, taip pat nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nepagrįstumą. Teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs pateiktus ieškovės įrodymus jų pagrindu ieškinį tenkino.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.