Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-347-601/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
e2A-347-601/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12835-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-347-601/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12835-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7185-887/2022 pagal ieškovės NEO Finance, AB, ieškinį atsakovei M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą (Alytaus rūmus), prašydama priteisti iš atsakovės M. L. 10 000,00 Eur negrąžinto kredito, 1 033,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 19 d.), 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, 24 proc. (5 410,51 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 10 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 475,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 19 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugpjūčio 10 d.), 58,84 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 408,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. vasario 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K768133969 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovei 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 6 444,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 1 627,96 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus vykdyti sutartį nereagavo. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, 2022 m. liepos 19 d. išankstiniu pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį, atsakovė ieškovei liko skolinga 10 000,00 Eur vartojimo kredito, kitas iš sutarties kylančias ir ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio, t. y. priteisė ieškovei NEO Finance, AB, iš atsakovės M. L. 10 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 1 033,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 24,00 proc. (5 410,51 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 10 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 58,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 092,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 553,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. vasario 10 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K768133969 bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, kad ,,Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“, ir 5.3.1 punkto (tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas), bei 8.6 punkto (vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį) nuostatas. Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

4. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sutarčiai esant nutrauktai, ieškovei iš atsakovės priteisė 10 000,00 Eur negrąžinto kredito, 1 033,57 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 24 proc. (5 410,51 Eur) negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000,00 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir 58,84 Eur delspinigių.

5. Teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 475,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo, konstatavęs, kad šis reikalavimas yra grindžiamas sutarties 5.3.1 ir 8.6 punktų nuostatomis, kurios pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, ir kurias teismas skundžiamu sprendimu už akių pripažino negaliojančiomis ab initio. Anot teismo, priešinga išvada negalima net ir nustačius aplinkybę, jog šis mokestis specialiosiose sutarties sąlygose nurodytas tvirta pinigų suma.

6. Teismas, pasisakydamas dėl sutarties 6.6 punkte numatytų 15 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodė, kad, atsižvelgiant į vartotojo kaip silpnesnės sutarties šalies specifiką, ši nuostata negali būti vertinama kaip protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Todėl teismas sutarties sąlygą, numatančią 15 proc. procesinių palūkanų dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio. Nepaisant to, teismas ieškiniu suformuluotą reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 procentų dydžio metinių sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito dalies, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos sumos grąžinimo, vertino kaip reikalavimą priteisti procesines palūkanas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaudamasis šiomis nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 408,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (91 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB, apeliacinės instancijos teismo prašo:

11.1. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį (i) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovės M. L. 1 475,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 19 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugpjūčio 10 d.), (ii) dėl reikalavimo priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovės M. L. 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 19 d.), (iii) dėl bylinėjimosi išlaidų, jų paskirstymą sprendžiant, atsižvelgiant į šiame prašyme nurodytą sprendimą, (iv) kitą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;

11.2. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovės M. L. 52,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą;

11.3. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovės M. L. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apelianto pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Apeliantė pažymi, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio dėl VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinto ribojimo, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Todėl atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną;

11.2. Apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Apeliantė akcentuoja, kad nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgdama į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Tuo tarpu apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Tarpininkavimo mokestis yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti;

11.3. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, išaiškino, kad negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo;

11.4. Pirmosios instancijos teismas spendime nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir dėl to proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Remiantis aukščiau nurodyta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai.

11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalys, kuriomis atmestas ieškovės prašymas priteisti 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, ir 1 475,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

15. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. vasario 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K768133969 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė (apeliantė) suteikė atsakovei 10 000 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 6 444,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 1 627,96 Eur tarpininkavimo mokesčio, iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nuo 2022 m. liepos 19 d. nutraukė sutartį. Likusi negrąžinto kredito dalis - 10 000 Eur.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai iš atsakovės tarpininkavimo mokesčio tiek už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, tiek už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautas pajamas, apeliacinį skundą argumentuodama tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Vartojimo kredito sutarties 1.28 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

19. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).

20. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame Sutarties bendrųjų sąlygų punkte numatyta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pripažįstamos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai.

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.

22. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo, veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuojamas, ieškovė nebeatlieka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamo nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakove formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos), kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, ar ne.

23. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos.

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2022-02-10 Vartojimo kredito sutarties Nr. K768133969 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto (tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas) nuostatas, motyvuodamas tuo, kad tarpininkavimo mokesčio dydis ir vartotojo prievolė jį mokėti yra susieti su sutarties pažeidimu – vėlavimu mokėti įmokas. Nurodė, kad šios nuostatos pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį, grindžiamas niekinėmis sutarties nuostatomis, negali būti tenkinamas.

25. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

26. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, t. y. „Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos <...>“, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu sutikina su tuo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, t. y. „<...> ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas“, pažeidžia minėto įstatymo imperatyviąsias nuostatas, nes toks (papildomas) tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

27. Remiantis VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nagrinėjamu atveju – 18 072,04 Eur, kurią sudaro 10 000 Eur maksimali kredito suma, 6 444,08 Eur paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, 1 627,96 Eur tarpininkavimo mokestis. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui.

28. Nagrinėjamu atveju preliminarus tarpininkavimo mokestis yra 1 627,96 Eur, kuris pagal mokėjimo grafiką turėjo būti mokamas kas mėnesį preliminariomis 30,14 Eur – 30,15 Eur įmokomis. Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 627,96 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

29. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jei sutartis nebūtų nutraukta, bet vykdoma toliau. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte apibrėžta tarpininkavimo mokesčio sąvoka: tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantei tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 19 d.).

30. Pažymėtina, jog naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-786-413/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-601/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-657/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-775/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-390/2023 ir kt.).

31. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia Vartojimo kredito sutarties Nr. K768133969 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostata – „tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos“. Taip pat panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 608 Eur bylinėjimosi išlaidų (408 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Ieškinio suma yra 18 133,30 Eur, apeliantės ieškinį tenkinus iš dalies ir priteisus jai iš atsakovės 16 685,03 Eur, ieškovės ieškinys tenkinamas 92 proc., todėl apeliantei iš atsakovės priteistina 559,36 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 252 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus 10 proc. (155,11 Eur × 100 proc. / 1 630,38 Eur), apeliantei iš atsakovės priteistina 25,20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 1 033,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 155,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, 24,00 proc. (5 410,51 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-07-19) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-08-10), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 58,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 247,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 559,36 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022-02-10 Vartojimo kredito sutarties Nr. K768133969 bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, kad ,,Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“.

Pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2022-02-10 Vartojimo kredito sutarties Nr. K768133969 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto (<...> ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas), 8.6 punkto (vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį) nuostatas.

Kitos ieškinio dalies netenkinti“.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,20 Eur (dvidešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas