Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinės atsakomybėn patrauktos asmens R. P. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl 2019 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. 2018 m. liepos 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 450 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis Kaune, Raudondvario plente ties namu Nr. 76, 2018 m. balandžio 27 d., apie 07 val. 40 min., vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavęs Raudondvario plento ir Kėdainių gatvių sankryžą, sąmoningai ir tyčia didindamas automobilio greitį trukdė kitam, ta pačia kryptimi, pirmoje eismo juostoje važiavusiam automobiliui persirikiuoti į antrąją eismo juostą, kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir, aplenkęs besirikiuojantį automobilį, staigiai stabdydamas sulėtino automobilio greitį, kai priekyje nebuvo jokių kliūčių ir nebuvo būtinumo staigiai stabdyti. Dėl tokio R. P. elgesio ir veiksmų, į antrą eismo juostą besirikiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį bei kryptį staigiai pasukti į dešinę. Taip pat, 07 val. 41 min., Kaune, Raudondvario plento ir Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje, R. P., važiuodamas pirma eismo juosta, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, staiga pasuko į kairę, neturėdamas važiavimo pirmumo teisės, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys antra eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, rikiavosi į antrą eismo juostą ir skersuodamas automobilį visiškai sustojo taip, kad antroje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui užblokavo kelią. R. P. išlipo iš automobilio ir priėjo prie užblokuoto automobilio, atsidarė vairuotojo vietos duris ir šaukė ant vairuotojo, o nueidamas nuo automobilio kumščiu vieną kartą trenkė į variklio dangtį. Tokiu savo elgesiu ir veiksmais R. P. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nurodytais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9 punktų, 3 priedo 1.3, 82.2, 86 punktus, 117, 135.4, 136.2, 138 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. teigia, kad išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą niekaip nebuvo susijęs su chuliganišku vairavimu, staigaus stabdymo faktas paneigtas vaizdo įrašu, o žiede sustabdydamas nukentėjusiojo automobilį jis norėjo įsitikinti vairuotojo blaivumu, todėl remiantis byloje surinktų įrodymų visuma mano, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo jo veiksmus vertinti kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų, todėl atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima. Be to, apelianto teigimu, nenustatyta, kad R. P. vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad jis savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs R. P. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.

10. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

11. Byloje nėra ginčo, kad R. P., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. R. P., tiek teikdamas pirminius paaiškinimus, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad jis, siekdamas išvengti transporto priemonių susidūrimo, buvo priverstas kirsti ištisinę dvigubą juostą ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kadangi automobilio VW Passat vairuotojas atliko KET reikalavimus pažeidžiantį persirikiavimo manevrą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nesutinka su apeliantu, jog pažeidimas buvo padarytas esant neišvengiamai situacijai ir siekiant išvengti daugiau neigiamų padarinių. Apelianto nurodyta versija yra paneigta byloje surinktų duomenų visuma. V. D. viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, kad rodydamas posūkio signalą lėtai rikiavosi antrą eismo juostą. Jam pusiau įvažiavus į antrą eismo juostą ir nebaigus persirikiavimo manevro, pastebėjo iš kairės pusės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį VW Caddy, kuris lenkimo metu kirto dvigubą baltą ištisinę liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir jį aplenkęs. Nors byloje esančiame vaizdo įraše nėra matomas lenkimo manevras, kurį atliko VW Caddy, tačiau matyti, kad minėtas automobilis staigiai, didindamas greitį aplenkia V. D. vairuotą transporto priemonę iš kairės pusės. Įvertinus tai, kad V. D. vairuotojo automobilio greitis nebuvo didelis, R. P. paaiškinimai, kad jis atliko būtinus veiksmus siekdamas išvengti automobilių susidūrimo ir neturėjo tikslo pavojingai manevruoti, yra atmetami kaip nepagrįsti.

11.1. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kuomet administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybės, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. atlikti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti tuo metu, kai nei pačiam apeliantui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams dėl V. D. veiksmų negrėsė joks pavojus. Priešingai, šioje situacijoje būtent R. P. veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kadangi jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog R. P. po to, kai sugrįžo į antrą juostą, užkirto kelią nukentėjusiajam, dėl ko jis turėjo keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti. Apelianto teigimu, V. D. sugrįžo į pirmą juostą ir iš jos nebuvo išvažiavęs. Visgi, peržiūrėjus vaizdo įrašą, akivaizdu, kad šis teiginys yra klaidingas, kadangi matyti, jog V. D. automobilis į pirmą juostą sugrįžtą tuomet, kai antrojoje eismo juostoje pamoto kliūtį – staigiai stabdomą automobilį. R. P. skundo argumentas, jog jo elgesys negali būti vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi nebuvo iškilęs pavojus eismo ar žmonių saugumui, nepagrįstas. Akivaizdu, kad R. P. įvažiavus į antrąją eismo juostą, į kurią rikiavosi ir kitas automobilis, bei pradėjus staigiai stabdyti, toks pavojus buvo iškilęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių yra tik laimingas atsitikimas.

13. Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad R. P., toliau įvažiavęs į žiedinę sankryžą ir važiuodamas pirma eismo juosta, nerodydamas įspėjamųjų signalų, staiga pasuk į kairę ir skersuodamas automobilį visiškai sustojo taip, kad antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui užblokavo kelią. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. P. ir jo atstovės argumentas, kad R. P. tokiais veiksmais siekė sustabdyti automobilį, norėdamas įsitikinti kito vairuotojo blaivumu, jokiu būdu nepateisina jo veiksmų, nes eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus sau ir kitiems, nekelti pavojaus eismo saugumui.

14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio R. P. elgesys buvo chuliganiškas. R. P. iš esmės pripažįsta, jog išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta, stabdė savo vairuojamą automobilį, skersuodamas automobilį žiede užblokavo kitam vairuotojui kelią, tai patvirtina byloje esantis šalia važiavusiame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „VW Caddy“ vairuotojo tyčinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo nevienkartinis, pavojingi manevrai buvo išsidėstę ilgesniame atstume, esant pakankamai intensyviam eismui (vaizdo įraše matyti prie sankryžos stovintys ir važiuojantys kiti automobiliai). Taip R. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojo saugumui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams, ir toks automobilio “VW Caddy“ vairuotojo R. P. elgesys, kai tam nebuvo jokio pagrindo, galėjęs nulemti transporto priemonių susidūrimą, rodo R. P. chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukelia jiems, o kartu ir sau pavojų (R. P. gana intensyvioje sankryžoje vykstant eismui išlipo iš automobilio). Teismas pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad ta aplinkybė, jog R. P. išlipo iš automobilio ir kumščiu sudavė į automobilio kapotą, negali būti vertinamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau minėtas agresyvus poelgis tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad R. P. tokiu elgesiu siekė demonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo išskirtinumą, siekė sudaryti avarinę situaciją, kurios kaltininku butų kitas vairuotojas.

15. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

16. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. P. gailisi dėl pažeidimo, teigia pasimokęs iš šios situacijos, tačiau surinkta bylos medžiaga to nepatvirtina. Priešingai, pažeidėjas visais įmanomais būdais stengėsi išvengti gresiančios atsakomybės, kūrė įvairias gynybines versijas. Tokio jo elgesio negalima laikyti nei nuoširdžiu, nei atsakingu. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantas iš tiesų pažeidė kelias Kelių eismo taisykles iš eilės, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta kur kas skaudesnių pasekmių kilimo. Toks vairavimas iš tiesų yra visiškai nerūpestingas bei chuliganiškas, nors, kaip matyti iš skundo turinio, pats pažeidėjas tokio savo vairavimo ypatumų nesureikšmina ir kritiškai savo poelgio nevertina. Savo priešingais teisei veiksmais R. P. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jam teisė vairuoti reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadariusi, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Institucijos 2018 m. liepos 27 d. nutarimą. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui nėra jokio pagrindo, nes susidariusi situacija nėra nei išimtinė, nei kuo nors išskirtinė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. P. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.