Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-02-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-2846-534/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
e2YT-2846-534/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32105-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
R. I.
Suinteresuotas asmuo
J. U., Žodinio
Kategorijos
  • 12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2846-534/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32105-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 12.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,Sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,Dalyvaujant pareiškėjai R. I. ir jos atstovei adv.I.Lemežytei,Suinteresuotam asmeniui J. U.,

Žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje J. U.. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. I. į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. P. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja nurodo faktines aplinkybes: pareiškėja R. I. yra A. P. V. ir A. V. dukra. Pareiškėjos tėvas A. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja apie savo tėvo mirties faktą sužinojo tik 2021 m. lapkričio 22 d., kai jos motina gavo iš Vilniaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-33950-465/2021 procesinius dokumentus: J. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iki tol pareiškėjai niekas nepranešė apie tėvo mirtį, pareiškėja neturėjo galimybės dalyvauti tėvo laidotuvėse.Pareiškėjos motina A. V. ir velionis A. P. V. išsituokė (duomenys neskelbtini) kai pareiškėjai nebuvo vienerių metų, palikėjas artimų ryšių su pareiškėja nebuvo suinteresuotas palaikyti, todėl labai artimas ryšys nesusiformavo. Paaugusi pareiškėja mėgino atkurti su tėvu artimą ryšį, tačiau atsako nesulaukė, todėl bendravimas buvo itin retas, paprastai inicijuojamas paties velionio tėvo iniciatyva, kai pastarajam iškildavo kokių klausimų ar reikalų. Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes dėl nežinomų aplinkybių pareiškėja nebuvo informuota, kad jos tėvas A. P. V. mirė. Termino atnaujinimas nepažeis civilinių santykių stabilumo principo, suinteresuotojo asmens teisėtų lūkesčių principo, nes paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, o suinteresuotajam asmeniui buvo žinoma apie pareiškėjos, kaip įstatyminės įpėdinės teisę į palikimą, ir netgi tikslingai siekė nuslėpti tėvo mirtį. Tuo tarpu termino priimti palikimą atnaujinimas atitiktų CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo teisingumo ir protingumo principus, nes pareiškėja, būdama tos pačios eilės įstatyminė įpėdine su suinteresuotu asmeniu, turėtų galimybę paveldėti savo tėvo palikimą.Pareiškėja 2021 m. lapkričio 22 d. sužinojusi, kad tėvas mirė, nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. U. nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad tarp pareiškėjos ir jos tėvo A.P. V. nebuvo bendravimo, faktiškai jokių ryšių. Tėvą pastoviai prižiūrėjo ir rūpinosi ji. Jam mirus, ji informavo kaimynus, visus pažįstamus, kurių turėjo kontaktus, jai teko rūpestis palaidoti tėvą. Ji neturėjo pareiškėjos, jos motinos telefono, adreso. Pareiškėjos paaiškinimas, kad siekė nuslėpti tėvo mirtį, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais– gimimo liudijimu ir santuokos liudijimu, nustatyta, kad pareiškėja yra A. P. V. ir A. V. dukra. Medicininis mirties liudijimas rodo, kad A. P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma rodo, A. P. V. yra trijų pilnamečių vaikų tėvas. S. Ž. V. paveldėjimo teisę į tėvo turtą padovanojo seseriai J. U.. Testamentų registro išrašas rodo, A. P. V. testamento nepaliko. Dukra J. U. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja teismui nurodo, kad 2021 m. lapkričio 22 d. sužinojo apie tėvo mirtį, kaip pirmos eilės paveldėtoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po tėvo A. P. V. mirties baigėsi.Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimo, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nedalyvavo tėvo laidotuvėse, nes nebuvo jai pranešta. Suinteresuotas asmuo J. U. parodė, kad ji organizavo tėvo laidotuves, tačiau pareiškėjai nepranešė, nes nežinojo telefono numerio, jos gyvenamosios vietos adreso. Pareiškėja nurodo, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2021 m. lapkričio 22 d., kai jos motina gavo iš Vilniaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-33950-465/2021 procesinius dokumentus. Pagal pateiktus įrodymus nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti paveldėjimo teisės.Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėja, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų numatytų civiliniame kodekse. Pareiškėja, sužinojusi, kad tėvas mirė, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui priimti pratęsiamas trims mėnesiams.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443 str. 6 d., prašymą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 578 str.,

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. I., a.k(duomenys neskelbtini)terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis