Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1084-730/2015

NUTARTIS

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. N. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams J. N. ir R. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje notarė A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dovanojimo sutartis sudaryta ieškovės iniciatyva, jos valia bei apsisprendimu, po jos sudarymo ieškovės ir atsakovės santykiai buvo šeimyniški. Nekilnojamasis turtas dovanotas atsakovės gimtadienio proga, todėl atsakovė dovaną priėmė. Atsakovė jokių veiksmų, kurie pripažintini smerktinais moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis), tiek iki dovanojimo sandorio sudarymo, tiek po sandorio sudarymo prieš ieškovę neatliko, įrodymų, pagrindžiančių atsakovės elgesį kaip smerktiną moralės požiūriu, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2011-03-25 sudarė testamentą, kuriuo ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ieškovės mirties dieną, taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po ieškovės mirties, paliko dukrai J. N. (b. l. 15, I tomas). Tarp ieškovės D. B. ir atsakovės J. N. 2012-08-20 sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovei butą, (duomenys neskelbtini), garažą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14, I tomas). Tarp atsakovės, atstovaujamos ieškovės, ir atsakovo R. Š. 2013-04-19 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigijo garažą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–20, I tomas). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių bei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 30–31, I tomas). Santuoka tarp ieškovės ir A. B. nutraukta 1999-09-09 (b. l. 32, I tomas). Atsakovė pateikė fotonuotraukas iš ieškovės viešnagių atsakovės šeimos namuose (b. l. 66–82, 128–131, I tomas).

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes neįvertino svarbių aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarytos išvados prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tai yra, atsakovė jokių veiksmų, kurie pripažintini smerktinais moralės požiūriu neatliko. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Kaip pažymi kasacinis teismas, vertinant apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją, reikšmingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiškinimas. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

Moralės požiūriu smerktinų veiksmų atlikimo faktas gali būti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, dovanojimo sandoris, kurį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu, yra sudarytas tarp mamos ir dukters. Vadinasi, sandorio šalis sieja labai artima kraujo giminystė (CK 3.135 straipsnio prasme jos yra artimos giminaitės), kuri yra ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą.

Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatymo nustatyta asmens pareiga ir žmogiškumo, padorumo bei geros moralės kriterijus atitinkantis veiksmas.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė 2011-03-25 sudarė testamentą, kuriuo ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ieškovės mirties dieną, taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po ieškovės mirties, nusprendė palikti atsakovei. Iš 2015-02-24 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog testamentą sudarė savo valia, testamentas nėra panaikintas ar pakeistas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas buvęs ieškovės vyras A. B. parodė, kad dar gyvenant su ieškove santuokoje buvo sutarta, jog butas bus paliktas atsakovei J. N.. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ieškovės sūnus bei atsakovės brolis D. B. papildomai parodė, jog į mamos turtą nepretendavo ir dabar nepretenduoja. Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog niekada neprašė, nereikalavo ieškovės sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau liudytojų I. M., V. Š. parodymai bei pačios ieškovės paaiškinimai apie tai, jog atsakovė prašė ieškovės sudaryti dovanojimo sutartį dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, nes, atsakovės nuomone, testamentą gali bandyti nuginčyti atsakovės brolis, prieštarauja atsakovės nurodomoms aplinkybėms. Vertinant liudytojų parodymus, nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymų objektyvumu. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, jog tarp šeimos narių buvo sutarimas, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas po ieškovės mirties atiteks atsakovei, bei esant sudarytam testamentui, kuris patvirtina minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė paveikta atsakovės sudarė ginčijamą sandorį, kadangi pagrindo sudaryti ginčijamos dovanojimo sutarties nebuvo.

Iš liudytojų parodymų ir pačių šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės santykiai visada buvo geri iki 2014 m. vasaros ir pablogėjo po ieškovės viešnagės Ispanijoje atsakovės šeimos namuose. Liudytoja A. G. papildomai parodė, jog 2014 m. birželio mėnesį su vyru viešėjo pas atsakovę, tuo metu buvo ir ieškovė. Liudytoja viešnagės pabaigoje pastebėjo, jog ieškovė paskutines dvi dienas su visais kartu nebevažiavo į ekskursijas, nebevalgė vakarienės, elgesys pasikeitė. Atsakovė byloje esančiomis fotonuotraukomis įrodinėjo, jog 2014 m. birželio mėnesį ieškovė bendravo su atsakovės šeima, keliavo po Ispaniją, gerai leido laiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo byloje dėl to, jog ieškovė 2014 m. birželio mėnesį bendravo su atsakovės šeima, nesutarimų tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo, nėra. Abi šalys pripažino, jog bendravimas tarp šalių pasikeitė tik paskutines dvi ieškovės viešnagės dienas, kai, kaip teigia ieškovė, iš jos buvo tyčiojamasi, neleista valgyti namuose, atidaryti savo kambario lango, bendrauti su anūkais, todėl fotonuotraukos iš viso 2014 m. birželio mėnesio atostogų laikotarpio įrodomosios reikšmės neturi.

Pažymėtina tai, jog dovanojimo sutartis sudaryta 2012-08-20, į šią sutartį šalys neįtraukė sąlygos dėl to, jog atsakovė įsipareigoja ieškovę išlaikyti, rūpintis, leisti gyventi bute iki gyvenimo pabaigos. Tačiau ieškovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį suprato, jog minėta sutartimi papildomai užtikrina parašytą testamentą tam, kad nekilnojamasis turtas, pažadėtas atsakovei, neatitektų kitiems asmenims. Be to, tarp atsakovės ir ieškovės buvo susitarimas, jog ieškovė galės gyventi bute (duomenys neskelbtini), jog atsakovė ja rūpinsis, atsakovei papasakojus, jog ji su savo šeima ketina pradėti verslą Ispanijoje, ieškovei buvo pažadėta, jog ji galės kartu dirbti arba padėti prižiūrėti atsakovės vaikus Ispanijoje. Apie tai, jog ieškovė galės gyventi bute kiek tik norės, patvirtino liudytoja V. Š., kuri parodė, jog tokius žodžius jai pasakė pati atsakovė. Kaip teigė ieškovė, abejonių, jog atsakovė nepasirūpins ieškove, niekada nekilo iki to momento, kai buvo parduotas atsakovei dovanotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog sudarant dovanojimo sandorį tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovė galės gyventi dovanotame atsakovei bute iki gyvenimo pabaigos.

Kaip teigė ieškovė, turtą dovanojo tikėdamasi, jog atsakovė ja rūpinsis, prižiūrės, leis gyventi bute. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, butas yra visas ieškovės per gyvenimą sukurtas ir sukauptas turtas, kuriame ieškovė gyveno jau daug metų. Be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog ieškovė neturi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų, kurios leistų įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą, jai nuo 2007-10-18 neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama pensija, kurios dydis 609,86 Lt / 176,63 Eur.

Iš liudytojos nekilnojamojo turto agentės T. P. parodymų nustatyta, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos vasaros sezonui tarp liudytojos ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kurioje numatytos sąlygos ne tik dėl nuomos, bet ir dėl buto pardavimo. Liudytoja patvirtino, jog atsakovės J. N. nurodymu buvo atliktas žvalgybinis procesas, tai yra įdėtas skelbimas dėl buto pardavimo turint tikslą nustatyti, už kokią kainą būtų įmanoma butą parduoti. Ieškovei 2014 m. liepos mėnesį grįžus į Lietuvą iš Ispanijos ir norint patekti į butą, T. P. atsakovės nurodymu nedavė ieškovei raktų nuo buto, šie raktai šiuo metu tebėra pas liudytoją.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas atsakovės brolis D. B. parodė, jog prasidėjus teismo procesui, kalbant telefonu su atsakove, liudytojui paklausus, kur gyvens mama, jei atsakovė parduos butą, atsakovė nurodė, jog mama galės gyventi kad ir prie konteinerių arba pas liudytoją, o į liudytojo siūlymą nupirkti ieškovei mažesnį butą, kad mama turėtų, kur gyventi, reagavo neigiamai. Taip pat paminėtina ir tai, jog kelis kartus teismo klausiama, ar sutiktų turtą grąžinti mamai, atsakovė teigė, jog dovanos nesiruošia grąžinti.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tinkamai taikė civilinio proceso įstatymo normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovės veiksmai iki dovanojimo sandorio sudarymo, tai yra, dovanojimo sutarties sudarymas atsakovei padarius įtaką ieškovei, ir po sandorio sudarymo, tai yra, atsakovės pasikeitęs elgesys su ieškove, siekis realizuoti dovanotą turtą, nesudarant mamai, neturinčiai kito gyvenamojo būsto, sąlygų gyventi dovanotame bute, esant tokiam šalių susitarimui, atsakovei, net ir esant sudarytam testamentui, kuris net ir pasikeitus šalių santykiams nėra pakeistas ar panaikintas, nesutinkant grąžinti mamai dovanos, laikytini moralės ir artimų šeimos narių santykių, susiklosčiusių papročių neatitinkančiais veiksmais, smerktinais geros moralės požiūriu, yra teisingos. Tuo pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas (CK 6.472 straipsnio 1 dalis), taikytinas šioje byloje nagrinėtiems teisiniams santykiams.

Pažymėtina tai, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme kelis kartus nurodė, jog brolis D. B. iš mamos, kuri 2000–2006 m. laikotarpiu dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siunčiamų pinigų nusipirko namus, juos įsirengė, o atsakovė būdama beveik keturiasdešimties metų neturi savo nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovė, būdama ištekėjusi, darbingo amžiaus, nesant duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, trukdančias užsidirbti ir įsigyti nekilnojamąjį turtą, jo neturi, nepateisina jos veiksmų ieškovės atžvilgiu, vertinant geros moralės požiūriu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliantės teiginiai dėl sprendimo dalies, sprendžiant ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 450,00 Lt dydžio žyminis mokestis (b. l. 9, 101, I tomas), 238,35 Lt skubios pašto siuntos į užsienį siuntimo išlaidos (b. l. 93). Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500,00 Eur atstovavimo išlaidos (b. l. 46–48, I tomas). Atsakovo R. Š. bylinėjimosi išlaidas sudaro 250,00 Eur atstovavimo išlaidos bei 77,00 Eur advokato kelionės išlaidos. Išlaidas valstybei sudaro 10,54 Eur (b. l. 161, I tomas).

Už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą sudaro 3398,00 Lt, ieškovė sumokėjo 450,00 Lt, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 2948,00 Lt, pirmosios instancijos teismo buvo atleista.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys yra turtinis, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintos ieškinio sumos daliai.

Ieškinio suma yra 119 900,00 Lt, tenkinus ieškinį iš dalies ir pripažinus 2012-08-20 dovanojimo sutarties dalį, kuria ieškovė padovanojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 90 900,00 Lt rinkos vertės, negaliojančia ir taikius restituciją, konstatuotina, jog yra patenkinta 76 procentai ieškinio. Atsakovė turi pareigą sumokėti 76 procentus žyminio mokesčio, o ieškovė – 24 procentus. 24 procentų žyminio mokesčio dalis nuo bendro už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sudaro 815,52 Lt, kadangi ieškovė yra sumokėjusi 450,00 Lt, o nuo kitos dalies atleista, todėl 365,52 Lt žyminio mokesčio kompensuojama iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovės priteistinas 2582,48 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (76 procentai) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistina 181,15 Lt / 52,46 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės taip pat priteistina 8,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei 2582,48 Lt / 747,94 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovė buvo atleista, į valstybės biudžetą. Iš ieškovės atsakovei priteistina 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 2,53 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui R. Š., apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi sprendimas šioje dalyje neskundžiamas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Todėl yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš atsakovės J. N. 181,15 Lt / 52,46 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. B. naudai bei 8,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 2582,48 Lt / 747,94 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurios ieškovė buvo atleista, priteisiant į valstybės biudžetą; iš ieškovės D. B. priteisiant 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. N. bei 2,53 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai. Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinių reikalavimų, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 250,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 700,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas patenkintas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos iš ieškovės. Ieškovei priteistinos jos turėtos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatose nurodytų maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės J. N. 181,15 Lt / 52,46 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. B. naudai.

Priteisti iš atsakovės J. N. 8,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 2582,48 Lt / 747,94 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurios ieškovė buvo atleista, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės D. B. 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. N..

Priteisti iš ieškovės 2,53 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės J. N. priteisti ieškovei D. B. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.