Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dar dėl to, kad ją jos sūnus ir sesuo suklaidino teigdami, kad į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis praėjus 3 mėnesių terminui.

Suinteresuotas asmuo V. R. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui V. R. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. Š. (2, 3, 4, 5, 6, 7, 15 b. l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-07-18 rašto Nr. (10.1) S-25181 (10 b. l.) ir 2017-04-06 pažymos apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE_PZ2-119 (11 b. l.) matyti, kad po L. Š. mirties liko neišmokėta 445,14 Eur senatvės pensija. Pareiškėja nurodė, kad laiku kreiptis dėl paveldėjimo jai sutrukdė tai, jog ji nežinojo apie tai, kad atsirado palikimas ir kad ją suklaidino dėl palikimo priėmimo termino.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjos teigimu, ji nepriėmė po mamos L. Š. mirties atsiradusio palikimo. Pagal įstatymą, L. Š. palikimo pirmos eilės paveldėtoja yra jos dukra A. K. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės paveldėtojų, byloje nėra.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). L. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėja terminą priimti palikimą praleido 1 mėnesį ir 17 dienų.

Pareiškėja nurodo, kad ji apie po motinos mirties atsiradusį palikimą nieko nežinojo, o vėliau ją sūnus ir sesuo suklaidino teigdami, kad reikia priimti palikimą pasibaigus 3 mėnesių terminui. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-07-18 rašto Nr. (10.1) S-25181 (10 b. l.) matyti, kad anksčiausiai pareiškėja apie nepriimtą palikimą galėjo sužinoti 2017-07-18, t.y., jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog nežinojimas apie paveldimą turtą nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bei, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teismo vertinimu būtent aplinkybė, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po jos mamos mirties palikimo neatsirado, nes mama neturėjo nekilnojamojo turto, lėmė tai, kad pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat paminėtina, kad duomenų apie tai, kad pareiškėja turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinojo, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti notarui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, byloje nėra. Todėl spręstina, kad teisinių žinių neturėjimas galėjo apriboti pareiškėjos galimybes laiku priimti palikimą.

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat svarbu tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti motinos L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.