Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė. Civilinė byla Nr. 2A-1299-460/2015

(S) 2.6.2.4.3; 2.6.2.7; .2.6.2.8; 2.6.5.2.1.

2015 m. spalio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-74-613/2015 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys Z. D., akcinė bendrovė SEB bankas, trečiojo asmens Z. D. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir ieškovės G. D. (apeliantė) bei atsakovo A. D. (apeliantas) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaikus, turto padalijimo, prievolių pobūdžio nustatymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.

Dėl turto padalijimo

Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad jeigu turto negalima padalyti abiem sutuoktiniams natūra, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju ieškovė, kadangi jiems su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai – butas ir žemes sklypas su pastatu–gyvenamuoju namu, kuriuos, atsižvelgiant į jų vertę, kitą turimą turtą, yra galimybe padalyti natūra atskirai kiekvienam sutuoktiniui, siekiant išvengti bendros dalinės nuosavybės atsiradimo, pagrįstai pageidauja, kad jai natūra būtų priteistas butas, o atsakovui – žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu. Byloje pateikti duomenys, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pritaikytas vaikams gyventi, šiame bute vaikai gyvena nuo pat gimimo, be to. šis butas yra netoli vaikų lankomų ugdymo įstaigų, iš šio buto dukroms patogu vykti į mokyklas, papildomo ugdymo užsiėmimus, jis yra arti gydymo įstaigų, maisto prekių parduotuvės, todėl suprantama, kad yra labiausiai tinkamas nepilnametėms dukroms gyventi. Butas yra dviejų kambarių, tačiau turintis specifinių ypatumų – jo vienas kambarys yra pereinamas, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei realiai gyventi su buvusiu sutuoktiniu nebus įmanoma, nes kažkuriam iš jų tam, kad patektų į savo buto dalį, reikėtų pereiti per kito buto dalį. Taigi, ateityje nei vienam iš šalių nebūtų jokio privalumo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė ir nevertino ieškovės nurodytų ir VĮ Registrų centro duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad šalims priteisus butą po 1/2 dalį, kurių vienas kambarys yra pereinamas, nei ieškovė, nei mažametės dukterys visiškai neturės jokio privatumo, tai vėlgi visiems sukels psichologinį diskomfortą. Tokiu būdu toks turto padalijimo būdas, kuomet nepilnametės dukterys, gyvendamos viename iš pereinamų kambarių, neturės savo atskiro kambario, t. y. ir jokio privatumo, pažeidžia vaikų interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai sprendime motyvavo kiekvieno turto vieneto padalijimą po 1/2 dalį, remdamasis tuo, jog ieškovė su atsakovu tebegyvena bute. Sutiktina su ieškove, kad ji neturi jokio teisinio pagrindo šiuo metu priversti atsakovą išsikelti iš minėto buto. kol teismas nėra padalijęs turto.

Aktualu pažymėti, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, kad jis negalėtų gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės duomenimis (atsakovas jų nepaneigė) atsakovas pats realiai šiame name gyveno ne kartą, kada buvo išėjęs gyventi atskirai laikotarpiu nuo 2009-09-15 iki 2010-04-15. Vėlgi, nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad minėtas namas yra iš dalies įrengtas, šiam namui trūksta tik minimalios vidines apdailos, o sanitariniai mazgai, prausyklės, dušas ir katilinė yra įrengti. Taigi, siekiant gyventi, reikia tik atlikti minimalius darbus, kuriuos, pasak ieškovės, atsakovas atlikti moka ir sugeba, kadangi pats įsirengė santechniką, glaistė sienas, lubas, betonavo grindis ir įrengė šildymo sistemą.

Svarbu tai, jog ieškovės prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas nepakenks kreditoriaus AB SEB banko interesams, kadangi ieškovės ir atsakovo prievolės šiam kreditoriui ir toliau liks užtikrintos hipoteka. Toks turto padalijimo būdas, ieškovei su atsakovu priteisiant atskirus turto vienetus, atitiks ir pareiškėjos Z. D. interesus.

Apylinkės teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl šalių santuokoje įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, priešingai, ieškovė prašė jai priteisti mažesnę santuokos metu bendrosios jungtines nuosavybės teise įgyto turto dalį, t. y. atsisakė kompensacijos, nes ieškovei asmenines nuosavybės teise prašomas prileisti nekilnojamojo turtas, butas, adresu Baltijos pr. 117–89. Klaipeda, yra 50 973.12 EUR vertės, o atsakovui jam asmeninės nuosavybės teise priteistinas žemes sklypas, esantis Pilsoto g. 89, Normantų k., Klaipėdos r., yra 22 906.63 EUR vertes ir 50/100 pastatas–gyvenamasis namas, esantis Pilsoto g. 89. Normantų k., Klaipėdos r., yra 76 025,25 EUR vertes.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad ieškovės prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas yra optimaliausias, eliminuojantis psichologinį diskomfortą, be to, toks padalijimo būdas labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl 57 924 EUR (200 000 Lt) skolos Z. D. pripažinimo solidaria

Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 57 924 EUR skola Z. D. yra solidarūs ieškovės ir atsakovo įsipareigojimai.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Apylinkės teismas sprendime nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-444-524/2012 pagal ieškovės ieškinį atsakovams Z. D. ir A. D. bei tretiesiems asmenims dėl paprastojo vekselio ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo, buvo nustatyti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai ir aplinkybės; padarė išvadą, kad 57 924 EUR (200 000 Lt) iš Z. D. pagal vekselį buvo pasiskolinti bendriems (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti 57 924 EUR (200 000 Lt.) skolą Z. D. asmenine atsakovo A. D. prievole atmetė. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai nieko nenurodė ir nepasisakė, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-444-524/2012 pagal ieškovės ieškinį atsakovams Z. D. ir A. D. bei tretiesiems asmenims dėl paprastojo vekselio ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo, 2012-05-28 teismo sprendimu buvo nustatyti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai ir aplinkybes: iš atsakovo A. D. paaiškinimo teismo posėdyje nustatė, kad jis pripažįsta šią prievolę kaip asmeninę savo prievolę; be to, nustatė, jog Z. D. nurodė, kad minėtus sandorius pasirašė atsakovas, jis yra vienintelis skolininkas; pažymėjo, kad ginčijami sandoriai jokių įsipareigojimų ieškovei nesukėlė; pažymėjo, kad pagal ginčijamus sandorius vienintelis skolininkas yra atsakovas; išieškojimas yra vykdomas tik iš jo asmeninio turto ar atsakovo turto dalies bendrame turte, apie vekselį jis ieškovei nesakė. Taip pat minėtame teismo sprendime teismas pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė dėl ieškovės teisių pažeidimo: ieškovė iš esmės pripažįsta, kad Z. D. pinigus savo sūnui davė, atsakovas šia prievolę traktuoja asmenine prievole.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 20]5-04-29 sprendime netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, nes neatsižvelgė į tai, kad nurodytuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybes kad tiek Z. D.. tiek A. D. pripažino ir patvirtino, jog 57924 L U R (200.000 Lt.) suma yra A. D. asmeninė prievolė,

Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo santuokos nutraukimo byloje ieškinio CK 3.109 straipsnio pagrindu nereiškė, priešingai, traktuodamas A. D. prievolę kaip asmeninę, teismo prašė nustatyti jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgimą ir į tai. jog atsakovo atstovas šioje byloje 2011-06-27 teismo posėdžio metu nurodė: „<vckselis yra asmenine (duomenys neskelbtini)prievolė>, <nagrinėjimo metu mes neprašysime šios prievolės pripažinti solidaria>“, tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 158). Taigi, ir šiuo atveju atsakovas savo asmeninę prievolę Z. D. pripažino.

Remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūki ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą: pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Akivaizdu, jog atsakovas pasirašė vekselį ir gavo pinigus be ieškovės sutikimo, be to, sandorio suma aiškia per didelė ir šios bylos kontekste neprotinga, dar daugiau, atsakovo gautos sumos nebuvo naudojamos vien tik šeimos poreikiams tenkinti (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).

Aktualu ir tai, jog sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/20l0).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išanalizuotą medžiagą, mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai 57 924 EUR (200 000 Lt) prievolę Z. D. pripažino solidaria, šio sprendimo dalis keistina minėtą prievolę pripažįstant asmenine atsakovo prievole.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Apeliaciniuose skunduose apeliantai nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu nepilnametėms dukroms. Ieškovė mano ,kad jis iš atsakovo priteistas per mažas, atsakovas tikina, kad išlaikymo dydis priteistas per didelis.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Ieškovės ir atsakovo dukterys yra moksleivės, byloje yra duomenys apie tai, kad viena dukra lanko papildomas anglų kalbos pamokas, kita dukra sportines treniruotes. Ieškovė už visa tai papildomai skiria pinigines lėšas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tokio amžiaus vaikų būtinus ir protingus poreikius, mano, kad pirmosios instancijos teismas pripažino vaikų išlaikymui pakankamą sumą per mėnesį – po 300 EUR, kurios pusė, t. y. 150 EUR, priteista iš atsakovo (vaikų tėvo). Pagal byloje surinktų įrodymų duomenis apylinkės teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. darbo pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus, pripažindamas jų pareigą lygiomis dalimis skirti vaikų išlaikymui reikiamas lėšas. Nors ieškovės apeliaciniame skunde teigiama apie priteistų vaikų išlaikymui periodinių išmokų nepakankamumą, tačiau tai nėra pagrįsta konkrečiais vaiko nuolatiniais poreikiais, iš kurių teismas galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą.

Vertindama atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti didesnį išlaikymą, nei prašo ieškovė, ir mažesnį, kaip prašo atsakovas, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo vidutinės su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį sudaro apie 550 EUR. Įvertinus solidarią šalių pareigą kredito įstaigoms, pripažintina, kad, viena vertus, atsakovo turtinė padėtis neleidžia didinti priteisto išlaikymo dydžio, kita vertus, byloje pateikta informacija patvirtina, ir atsakovas posėdžio metu pirmosios instancijos teisme neneigė, jog vyksta į keliones užsienyje kelis kartus per metus, pvz.: vasario mėnesį buvo Slovakijoje slidinėti su mažąja dukra, o sausio mėnesį –slidinėjo Prancūzijoje, tai duoda pagrindą manyti, jog atsakovas gyvena ne tik iš oficialiai dirbamo darbo, bet dar papildomai gauna kitų pajamų, šios papildomos pajamos yra ženklios, kadangi atsakovas pajėgus keliauti ir pramogauti užsienio šalyse kelis kartus per metus. Tokiu būdu akivaizdu, jog atsakovas pagal savo gaunamas pajamas gali prisidėti prie nepilnamečių dukterų išlaikymo suma, kurią kiekvienai dukrai per mėnesį sudaro 150 EUR.

Nesutiktina su atsakovu, kad būtina mažinti išlaikymo dydį, priklausomai nuo kitusio MMA dydžio. Šiuo aspektu svarbu tai, jog MMA – tai tik orientacinis kriterijus, atsparos taškas išlaikymo dydžiui priteisti, tačiau ne pagrindas modifikuoti priteistiną išlaikymo dydį. Be to, išlaikymo dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais apie vaikų poreikius, dėl to negali būti vertinamas išimtinai šalies ekonominiame kontekste. Pabrėžtina, kad vaikams išlaikymas reikalingas nedelsiant ir kiekvieną dieną, jo neįmanoma atidėti ar kitaip pratęsti terminą.

Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo priteistas išlaikymo dydis kiekvienai dukrai po 150 EUR per mėnesį yra optimalus, adekvatus realiai atsakovo turtinei padėčiai, nepažeidžiantis tėvų ir vaikų tarpusavio proporcingumo principo.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant ieškovės pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei, žemės sklypas su pastatu– gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), priteistini atsakovui, 57 924 EUR (200 000 Lt) prievolė Z. D. pagal vekselį pripažintina asmenine atsakovo A. D. prievole (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai eliminuotina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buto ir žemės sklypo su pastatu– gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės byloje padalytas tas pats turtas, tik pakeičiant jo tvarką, modifikuotas prievolės pobūdis, turėdama diskrecijos teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šalių procesiniu sprendimu tenkintų proporcijų dalių nenustatinėja ir bylinėjimosi išlaidų šalims viena kitai neperskaičiuoja (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti nustatant, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas ieškovei G. D., žemės sklypas su pastatu– gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. D., 57 924 EUR (200 000 Lt) prievolė Z. D. pagal vekselį pripažinta asmenine atsakovo A. D. prievole.