Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-1382-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-10-14
Bylos Nr.: A-261-1382-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Itališkas skonis“
Advokatai: Michailas Gaibelas

Administracinė byla Nr. A-261-1382/2010Procesinio sprendimo kategorija 20; 38

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Michail Gaibel, atsakovo atstovei Neringai Aleksonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Itališkas skonis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Itališkas skonis“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 40-1119 dėl licencijos UAB „Itališkas skonis“ galiojimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 40-1119 nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. panaikino pareiškėjui 2004 m. gruodžio 10 d. išduotos licencijos Nr. 282V00 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ledainėje, esančioje Ozo g. 25 galiojimą (toliau – ir Licencija).

Licencijos galiojimo panaikinimas yra griežta sankcija ir griežta prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas (nustatytam laikui) iš prekybos alkoholio produktais rinkos - apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė. Todėl ši sankcija ūkio subjektui turi būti taikoma tik visiškai įsitikinus jos proporcingumu ir adekvatumu padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Atsakovui, kaip subjektui, kompetentingam spręsti licencijos galiojimo panaikinimo klausimą, remiantis Taisyklių 57 punktu, nėra suteikta jokios galimybės atsižvelgti į svarbias aplinkybes bei nenumatyta jokios diskrecijos teisės naikinti ar nenaikinti licencijos galiojimo net ir tuo atveju, jei atsakovas ir manytų, kad toks panaikinimas būtų neproporcingas (neadekvatus) padarytam pažeidimui. Todėl vienintelę galimybę įvertinti sankcijos teisingumą ir esant pagrindui ją panaikinti turi tik teismas.

Pareiškėjas nuo pat įmonės įsteigimo - 2003 m. - iki šiol niekada nebuvo pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo, įskaitant ir konkretų viešojo maitinio objektą - ledainę-kavinę „Olialia picerija“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, kuriam ginčo licencija išduota jau beveik 5 metus - nuo 2004 m. gruodžio 10 d. Todėl nagrinėjant klausimą dėl atsakovo pritaikytos ginčo sankcijos į šią lengvinančią aplinkybę privalu atsižvelgti. Pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, jau daugelį metų vykdo savo veiklą visose jai priklausančiose viešojo maitinimo vietose sąžiningai įsigydamas licencijas alkoholio prekybai ir sumokėdamas už jų išdavimą valstybei jos nustatytą rinkliavą (Taisyklių 31 p.). Visa tai liudija apie pareiškėjo verslo skaidrumą ir sąžiningumą vykdant savo veiklą.

Paties pažeidimo padarymo mastas, pobūdis ir jo padarymo aplinkybės liudija apie tai, kad licencijos panaikinimas, prarandant vienerių metų laikotarpiui galimybę gauti naują licenciją yra neproporcingai griežta sankcija pareiškėjo atžvilgiu. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad ledainėje patikrinimo metu buvo rastas 1 pradėtas degtinės butelis „Originali lietuviška auksinė“ bei 3 alaus „Gubernijos Ekstra“ buteliai, kurie Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VTAKT) manymu, neturėjo juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Kaip pažymėta VTAKT nutarime, pareiškėjas buvo pateikęs 2009 m. birželio 8 d. paaiškinimą, patvirtinantį įvykusios klaidos ir nesusipratimo faktą. Minėtame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad alkoholinių gėrimų tiekėjas UAB „Bennet distributors“ pagal ilgalaikę sutartį su pareiškėja tiekė jai „Originalią lietuvišką“ degtinę, ką patvirtina šios įmonės išrašytos PVM sąskaitos - faktūros (BVA000257609, BVA000258161, BVA000259216). VTAKT akte nurodyta panašaus pavadinimo degtinė „Originali lietuviška auksinė“ buvo įgyta iš šio tiekėjo per klaidą, nes krovinį priėmę pareiškėjo darbuotojai (sąskaitos patvirtina, kad kartu buvo pristatyti ir kiti gėrimai) dėl pavadinimų panašumo tiesiog neatkreipė dėmesio į vieno degtinės butelio kiek skirtingą pavadinimą. Įvyko pakrovimo klaida, kurios tiekėjas oficialiai pripažinti nesutinka ir kurią įrodyti yra neįmanoma. Tačiau pareiškėjas sutinka, kad darbuotojai nebuvo pakankamai dėmesingi priimdami krovinį iš tiekėjo, todėl pažeidimo fakto neginčijo. Dėl trijų alaus butelių, tai šiuo atveju pareiškėjo darbuotojai taip pat buvo nepakankamai rūpestingi, nes manė, kad tiekėjo AB „Gubernija“ taikyta iš jos įsigyto, bet dar pareiškėjo neišparduoto besibaigiančio tinkamumo vartoti termino alaus pakeitimo nauju praktika buvo visiškai teisėta. O būtent, pareiškėjui įsigijus iš pastarojo tiekėjo alaus partiją ir gavus jo atitikties deklaraciją su nurodytu alaus tinkamumo vartoti terminu, tiekėjas taikė tokią paslaugą: besibaigiant pareiškėjos įgyto, bet dar neparduoto alaus tinkamumo vartoti terminui, tiekėjas pakeisdavo jį nauju, pateikdamas pareiškėjui naujų alaus butelių atitikties deklaracijas. Taip buvo ir nagrinėjamu atveju – pareiškėjui įsigijus alaus partiją (2008 m. spalio 28 d. PVM sąskaita-faktūra GUB Nr. 0216506), tiekėjas AB „Gubernija“ tris kartus (2008 m. gruodžio 1 d., 2009 m. kovo 11 d. ir 2009 m. balandžio 14 d.), pateikdamas atitikties deklaracijas keisdavo pareiškėjo nusipirktus alaus butelius naujais, o senus pasiimdavo. Pareiškėjas pateikė VTAKT paminėtas deklaracijas, kurios įrodo pareiškėjo paaiškinimą. VTAKT nustatė nurodyto alaus likučius virtuvės sandėlyje nuo 2008 m. spalio iki patikrinimo dienos. Jie įrodo, kad iš tiekėjo 2008 m. spalio 28 d. įsigytas nurodyto alaus kiekis virtuvės sandėlyje tik mažėjo, t. y. kiekio didėjimo jokiu kitu alumi nebuvo. Tačiau VTAKT, kurių narių prisipažinimu, jie pirmą kartą susidūrė su tokia baigiančio galioti alaus pakeitimo praktika, vis dėlto konstatavo, kad įgytas alus įsigijimo dokumentų neturėjo. Taigi pažeidimo mastas – 1 butelis degtinės ir 3 buteliai alaus - liudija apie jo mažareikšmiškumą.

Pažeidimai padaryti neturint jokios tyčios pažeisti galiojančią tvarką, o per neapdairumą. VTAKT savo nutarime taip pat neneigė pareiškėjo paaiškinime nurodytos klaidos fakto, o tik nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog priimant alkoholinius gėrimus yra būtina laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų ,,pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo fakto priežasties (įvykusios klaidos) nėra reikšmingos konstatuojant nurodytų teisės normų pažeidimų faktą“. Tačiau VTAKT nenustatė, kad į tai neturi būti atsižvelgta sprendžiant dėl atsakomybės dydžio.

Pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo gailisi, VTAKT nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo neskundė ir geruoju įvykdė.

Žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės narių saugumui, valstybės ekonominiams interesams jokios žalos nepadaryta. Į valstybės biudžetą sumokėta 3 000 Lt. bauda kompensuoja visas įmanomas teorines neigiamas pasekmes dėl pažeidimo. Dėl neproporcingai griežtos sankcijos ne tik pareiškėjas, bet ir didelis skaičius fizinių asmenų ir net valstybė patirs žalos. Tai yra pakankamai svarios priežastys netaikyti pareiškėjai licencijos galiojimo panaikinimo. Licencija patvirtina, kad įmonės veikla ledainėje – kavinėje „Olialia picerija“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, yra susijusi su viešuoju maitinimu. Įmonės siūlomų desertų ir kavų gamyboje neretai naudojami alkoholiniai gėrimai. Įprasta, kad klientai prie užsisakytos picos užsisako ir alaus. Todėl, pareiškėjo, praradusio galimybę naudoti savo veikloje alkoholį, verslas garantuotai praras didelę dalį klientų ir dėl to patirs nemenkų nuostolių. Netekdami galimybės užsisakyti alkoholinius gėrimus (pvz., alaus), vartotojai mieliau rinksis kitą kavinę, kurioje nebus tokio suvaržymo. Vidutinė mėnesio kavinės apyvarta su PVM sudaro apie 148 456 Lt. Tame tarpe vidutinė mėnesio prekyba alkoholiniais gėrimais - 5 495 Lt., arba apie 4% bendros apyvartos. Nors alkoholio atnešamų pajamų procentas nėra itin didelis, tačiau jis didele dalimi nulemia kavinės populiarumą ir veiklos sėkmingumą, o tuo pačiu įtakoja pagrindinės pajamų dalies gavimą iš picų, desertų, kavos ir kitų patiekalų pardavimo. Atsižvelgiant į tai, kad nauja licencija negali būti išduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, tai būtų tikras smūgis pareiškėjo veiklai šiame pramogų ir prekybos centre. Yra didelė grėsmė, jog ši vieta dėl sumažėjusių klientų taptų nerentabili, dėl ko ją tektų uždaryti. Tai savo ruožtu iškeltų klausimą dėl joje dirbančių 27 darbuotojų atleidimo, kuriems kas mėnesį įmonė išmoka vidutiniškai - 38 159,41 Lt darbo užmokesčio. Valstybė tokiu atveju taip pat prarastų nemažą dalį pareiškėjos į biudžetą mokamų mokesčių. Vien per šių metų laikotarpį (sausis - rugpjūtis) kavinės „Olialia picerija“ priskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai: socialinio draudimo (30.98%) - 94 386 Lt; socialinio draudimo (9%) - 27 420 Lt, gyventojų pajamų mokestis - 32 413 Lt, PVM - 78 944 Lt, atskaitymai į garantinį fondą - 305 Lt - iš viso priskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai sudarė 233 468 Lt. Įvertinus dabartinės ekonominės krizės faktą, susijusių su masiniu nedarbu, žmonių atleidimais, daugelio privataus verslo žlugimu ir į valstybės biudžetą nesurenkamų mokesčių problema, pareiškėjos ledainės kavinės veikla (kuri sunkiai funkcionuotų be alkoholio naudojimo joje galimybės), suteikianti darbo vietas ir garantuojanti valstybei mokesčių surinkimą, turi būti išsaugota. Daro išvadą, kad yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas - pripažintina neproporcinga (neadekvačia) pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su VTAKT, siekiant ištirti pažeidimus ir nustatyti tiesą, teikė visus VTAKT reikalautus dokumentus, paaiškinimus, taip pat gailisi dėl įvykusio pažeidimo (b. l. 3-8).

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad VTAKT 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 3S-1672 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad 2009 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 3K09/121, UAB „Itališkas skonis“ (įmonės kodas 2628204) taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus, nes UAB „Itališkas skonis“ priklausančioje ledainėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. VTAKT nutarimu nustatyti Įstatymo pažeidimo faktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius taikė teisės aktų numatytas priemones už minėtus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje imperatyviai nustatyta, kad Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktu, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų, reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos, įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Taigi taikomų poveikio priemonių rūšį, dydį, skaičių nustato įstatymų leidėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad už atitinkamų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą taikoma piniginė bauda bei licencijos galiojimo panaikinimas. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus vertina griežčiau ir numatė griežtesnes sankcijas už tokių pažeidimų padarymą. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, sustabdo ir panaikina licencijos galiojimą savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos. Vadovaujantis Taisyklių 57 punktu, licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir/ar 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir/ar 7 punktų reikalavimų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-196 patvirtinto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktu, išduotų licencijų galiojimas panaikinamas vadovaujantis Taisyklėmis ir Tvarkos aprašo nuostatomis. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos. Toks vienos iš savivaldybių funkcijų rūšių pavadinimas suponuoja tai, kad savivaldybių veiklos laisvę vykdant šiai rūšiai priskirtas funkcijas saisto atitinkamai valstybės institucijų ir/arba pareigūnų sprendimai (2002 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Nagrinėjamu atveju, Alkoholio kontrolės įstatymas suponuoja Vilniaus miesto savivaldybei įpareigojo laikytis, t. y. už šio įstatymo pažeidimus taikyti sankciją - licencijos galiojimo panaikinimą. Nei alkoholio kontrolės įstatymas nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisės interpretuoti, aiškinti savo nuožiūra, taikyti ar netaikyti teisės aktais numatytų priemonių. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, už kurių pažeidimą numatyta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas - yra imperatyvios, todėl vykdomoji savivaldos institucija neturi diskrecijos teisės nesivadovauti VTAKT pateikta informacija apie atitinkamų ūkio subjektų padarytus pažeidimus ir netaikyti teisės aktuose numatytos sankcijos. Šios aplinkybės savo skunde neginčija ir pareiškėjas. Tokios pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime. Pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi pagrįsti ir įrodyti pareiškėjas, o teisę jas vertinti turi tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, panaikindamas licencijos galiojimą pareiškėjai, Tvarkos aprašu, vykdė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Licencijavimo taisyklių reikalavimus (6 bei 57 p.) - pritaikė šiuose norminiuose teisės aktuose numatytą ir įsakmiai taikytiną sankciją - išduotos licencijos galiojimo panaikinimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas įsakymas turi būti naikinamas atsižvelgiant į pažeidimo mastą, pobūdį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Konstitucinis Tesimas 2008 m. sausio 21 d. nutarime akcentavo, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla, žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, o valstybė imasi priemonių, taip pat ir įstatymuose numatydama atitinkamas uždraudimo sankcijas, kad atitinkama rinka, ypač tokia, kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, būtų apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie, būdami toje rinkoje, veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime be kita ko nurodė, kad „ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, taip pat išduotų licencijų galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija (licencijos galiojimo panaikinimas) neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas yra riboti - teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

VTAKT 2009 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 3K09/121 konstatuota, kad pareiškėjui priklausančioje ledainėje Ozo g. 25, buvo rastas 1 butelis degtinės ir 3 buteliai alaus be šių alkoholio produktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, turinčių juridinę galią. Pareiškėjas teigia, kad toks alkoholio produktų kiekis laikytinas nežymiu, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Adm. byla Nr. A-525 -235/2009) pripažįstama, jog net ir 2 buteliai alkoholinio gėrimo, licencijuojamos veiklos ūkio subjekto laikomi be teisės aktų nustatytų įsigijimo dokumentų nėra pripažintinas kaip mažareikšmis pažeidimas, todėl atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, licencijos galiojimo panaikinimas yra pagrįsta ir adekvati poveikio priemonė. Mano, kad pareiškėjo nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pritaikius licencijos galiojimo panaikinimo sankciją, teks atleisti dalį įmonės darbuotojų, laikytinos abstrakčiomis, nepagrindžiančiomis išimtinių, licencijos galiojimo panaikinimo sankcijos netaikymo, (skundžiamo įsakymo naikinimo) pagrindų. Pareiškėjo argumentas, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos ar darbuotojų neatsargumo, laikytinas teisiškai nereikšmingu nagrinėjamai bylai. Pačio pareiškėjo ir/arba jo atsakingų darbuotojų pareiga yra patikrinti, ar prekės atitinka joms keliamus reikalavimus, t. y. jų įsigijimas turi būti patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris argumento, kad pažeidimą padarė neva neatsakingi darbuotojai, nelaiko reikšminga ir pažeidimą lengvinančia aplinkybe (2009 m. vasario 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A-525 - 235/2009). Laiko, kad dėl pačio pareiškėjo nepakankamos savo darbuotojų kontrolės ir priežiūros buvo pažeistos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, dėl to pareiškėjui ir buvo pritaikyta teisės aktuose numatyta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas. Skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas sumokėjo VTAKT nutarimu skirtą baudą, nelaikytina atsakomybę eliminuojančia bei atsakovo 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 40-1119 panaikinimo pagrindu, kadangi vadovaujantis Alkoholio kontroles įstatymo 34 straipsnio 21 dalimi, licencijų panaikinimas neatleidžia įmonių nuo šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų ir įmonėms skirtų piniginių baudų mokėjimo (b. l. 64-67).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba su skundu nesutiko.

Nurodė, kad VTAKT 2009 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 3K09/121 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra įsigaliojęs, tuo pačiu pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte pažeidimai laikytini nustatytais. Kadangi VTAKT nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra ir negali būti ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 40-1119 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ teisėtumo objektas, o spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo proporcingumo padarytam pažeidimui ir tokiu būdu vykdyti teisingumą turi teisę tik Lietuvos Respublikos teismai. Pareiškėjo atžvilgiu jau yra nustatytas neginčijamas faktas, kad jis užsiima neteisėta akcizinių prekių realizacija, todėl jo pateikti motyvai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus. Dėl skundo palieka spręsti teismo nuožiūrai pagal byloje esančius įrodymus (b. l. 113-114).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Itališkas skonis“ skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 40-1119 „Dėl licencijos UAB „Itališkas skonis“ galiojimo panaikinimo“, kuriuo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas UAB „Itališkas skonis“ Vilniaus g. 23 (įmonės kodas 2628204, licencijos Nr. 282V00, išduota 2004 m. gruodžio 10 d., ledainė Ozo g. 25).

Teismas nustatė, kad VTAKT 2009 m. birželio 8 d. patikrino UAB „Itališkas skonis“ ledainę Ozo g. 25, Vilniuje ir surašė patikrinimo aktą Nr. 72, kuriuo nustatė, kad įmonei priklausančioje ledainėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai – degtinė „Originali lietuviška auksinė“ ir alus „Gubernijos ekstra“, kuriems patikrinimo metu nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Licencijoje, išduotoje 2004 m. gruodžio 10 d. Nr. 282V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, sandėlio, kuriame laikomi ir iš kurio paskirstomi alkoholiniai gėrimai, adresas nurodytas Ozo g. 25, Konstitucijos pr. 7A, Pilies g. 3, Vilnius (b. l. 47-48, 77-79, 81). VTAKT 2009 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 3K09/121 UAB „Itališkas skonis“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą paskyrė 3000 litų baudą (b. l. 22-24, 103-105). Pareiškėjas minėto VTAKT nutarimo neginčijo ir paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 60). VTAKT nutarimas yra galiojantis ir negali būti kvestionuojamas, todėl teismas pripažino, kad UAB „Itališkas skonis“ padarė pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte, sudarantį pagrindą panaikinti licencijos galiojimą. VTAKT 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 3S-1672 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ informavo Vilniaus miesto savivaldybę dėl UAB „Itališkas skonis“ taikytas ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (b. l. 69). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimai prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 57 punktais 2009 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 40-1119, kuriuo nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. panaikino UAB „Itališkas skonis“, Vilniaus g. 23 (įmonės kodas 2628204, licencija Nr. 282V00, išduota 2004 m. gruodžio 10 d., ledainė Ozo g. 25) licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą (b. l. 20, 70).

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1357 redakcija) 6 punkto, 57 punkto nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad remiantis nurodytomis nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmėm 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 40-1119 (b. l. 70).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis, numatanti įmonių, kurioms paskirtos ekonominės sankcijos, licencijų panaikinimą už Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atlieka visų pirma prevencinę funkciją. Pažymėjo, kad jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai ar net gyvybei, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Toks neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

Atsižvelgus į minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2<...> punkto, 2 dalies 2 <...> punkto, nurodyti pažeidimai yra pakankamu pagrindu panaikinti įmonei išduotos licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimą tik tuo atveju, jei pačios licenzijos panaikinimas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Todėl, tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant licenzijos panaikinimas būtų aiškiai neproporcinga bei neadekvati padarytam pažeidimui poveikio priemonė, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl licencijos verstis prekyba alkoholio produktais panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo UAB „Itališkas skonis“ ledainei, esančiai Ozo g. 25, Vilniuje, panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, priimtas atsakovui vykdant Taisyklių 6 punkte numatytas ir jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, laikytinas viešojo administravimo sprendimu, todėl jam taikytinos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios individualaus sprendimo priėmimo administracinių procedūrų tvarką bei sąlygas, o taip pat nustatančios paties sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Įvertinęs minėtuose straipsniuose įtvirtintas normas bei minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas su priimamu sprendimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pats sprendimas nagrinėjamu atveju gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.

Teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 8 d. tikrinimo metu UAB „Itališkas skonis“ priklausančioje ledainėje rastų alkoholinių gėrimų, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, kiekis – 1 butelis 0,5 litro talpos degtinės „Originali lietuviška auksinė“, kurios buvo likę apie 200 gr., bei 3 buteliai 0,5 litro talpos alaus „Gubernijos ekstra“ yra nedidelis. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, tačiau šiuo atveju licencijos panaikinimas būtų akivaizdžiai neproporcinga sankcija padarytiems pažeidimams: UAB „Itališkas skonis“ Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) būtų apsunkinęs pažeidimo tyrimą, VTAKT nutarimu paskirtą baudą sumokėjo. Pareiškėjo neteisėtos veiklos mąstai grėsmės sąžiningai konkurencijai bei kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms realiai nesukėlė, nagrinėjamu atveju veikos žalingumas visuomenei nėra itin didelis, todėl licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir papildomos ekonominės sankcijos taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui bei pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą. Byloje nustatytos aplinkybės atitinka Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodytus licencijos galiojimo panaikinimo neadekvatumo padarytam teisės pažeidimui kriterijus, todėl yra pagrindas laikyti, kad ir netaikant papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo – nuobaudos už padarytą pažeidimą tikslai yra pasiekti. Tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. A261-1203/2009; A-261-344/2009; A-261-96-2009 ir kt.).

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 40-1119 „Dėl licencijos UAB „Itališkas skonis“ galiojimo panaikinimo“ vadovavosi Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“, 7 ir 51.5 punktais (Žin., 2004, Nr. 84-3050; 2007, Nr. 106-4347), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-196 patvirtinto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašo 43 punktu ir atsižvelgė į Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 16 d. gautą VTAKT raštą Nr. 3S-80 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“.

2. Atsakovo įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime išaiškino, jog pagal Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ 51.5 punktą licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktuose ir 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamojoje situacijoje 2008 m. gruodžio 4 d. VTAKT nutarimu buvo konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai ir paskirta ekonominė sankcija, ir šie nustatyti minėto įstatymo pažeidimo faktai nebuvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jie yra pagrįsti ir teisėti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą panaikinti licencijos galiojimą.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo tai, jog licencijos galiojimą privalo panaikinti institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokias licencijas, jeigu nustatoma, kad ūkio subjektas padarė atitinkamą teisės pažeidimą - nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir tas teisės pažeidėjas - ūkio subjektas buvo už tai nubaustas pinigine bauda. O jei ūkio subjektai, nesutinka su institucijų, turinčių įgaliojimus panaikinti licencijų galiojimą, sprendimais, gali tokius sprendimus skųsti teismui. Ir tik teismas turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

5. Panašioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas (2008 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2460-244/2008) nurodė, kad „Įstatymas nesuteikia savivaldybės vykdomajai institucijai diskrecijos galimybės, t. y. savivaldybės vykdomoji institucija yra priversta vykdyti imperatyvią įstatymo normą ir priimti sprendimą panaikinti atitinkamą licenciją. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nustatyti Įstatymo pažeidimo faktai yra pagrįsti ir teisėti, kol nėra nuginčyti Įstatymo nustatyta tvarka. Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikoje vykdomą alkoholio kontrolę, nesuteikia teisių savivaldybėms (jų institucijoms) tikrinti, vertinti ir nustatinėti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimų pagrįstumą ar teisėtumą bei juos keisti“.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškas situacijas, 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1828-789/2008; 2008 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3128-189/2008; 2008 m. kovo 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2320-121/2008; 2008 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1832-189/2008 ir kt. nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjų skundus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai - tam tikro ūkio subjekto atžvilgiu netaikyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalies, kuria tam ūkio subjektui paskirta sankcija - panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pabrėžė, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau

7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų, kuriuos tariamai padarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimdama skundžiamą sprendimą. Todėl teismas, panaikindamas ginčijamą įsakymą, kuriuo skirta prevencinė priemonė - licencijos galiojimo panaikinimas, turėjo ne pripažinti Įsakymą Nr. 40-1119 neteisėtu, bet netaikyti prevencinės priemonės - licencijos galiojimo panaikinimo pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostata, ši taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje (LVAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 1705/2008).

8. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vykdant teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės. Tai savo praktikoje patvirtino ir LVAT 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartyje Nr. A442 -1335/2008.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 40-1119 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo proporcingumo padarytam pažeidimui ir tokiu būdu vykdyti teisingumą turi teisę tik Lietuvos Respublikos teismai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Itališkas skonis“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neprašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjui ginčijamu įsakymo skirtos ekonominės sankcijos neproporcingumą (neadekvatumą) pažeidimui, pagrįstai nusprendė tokį atsakovo įsakymą panaikinti.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje (adm. byla Nr. A-261-344/2009) išaiškino, jog atsakovo įsakymas tokiais atvejais iš tikrųjų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ABTĮ 89 straipsnio nurodytais pagrindais jis negali būti panaikintas. Tačiau, nepaisant to, anot LVAT, teismas gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas negali būti panaikinamas atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Todėl LVAT pažymėjo, kad teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos, t. y. licencijos galiojimo panaikinimo, skyrimas yra būtinas ir „tokiu atveju ginčijamas administracinis aktas gali būti naikinamas ar keičiamas tiesiogiai taikant Konstitucinio teismo nutarimą“. Analogiški sprendimai priimti ir LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-230/2009 ir 2009 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-258/2009.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą, konstatavo, kad licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl papildomos ekonominės sankcijos taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui bei pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė bei aiškino teisės aktus, nesivadovavo teismų praktika suformuotą analogiškose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010 konstatavo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261 – 96/2009; Nr. A525 – 346/2009 ir kt.).

Ten pat konstatuota, kad nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, numato, jog tais atvejais, kai yra nustatomi pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas, privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisė priimti sprendimą, dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės.

Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje.

Priešingu atveju, panaikinus viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, susidarytų situacija, kad subjektas, kuris padarė atitinkamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, būtų pripažįstamas nepadariusiu jam inkriminuotų pažeidimų („būtų išteisinamas“), nors realiai, tai nebūtų padaroma, t. y. nebūtų paneigiama šio subjekto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

Remiantis šia teismų praktika pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

UAB „Itališkas skonis“ padarytas pažeidimas yra įrodytas. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 4 d. VTAKT nutarimu buvo konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai ir pareiškėjui buvo paskirta ekonominė sankcija. VTAKT nutarimas nebuvo nuginčytas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimai įrodyti.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakcija) nustatyta, kad <...> „Įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.“ Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą panaikinti licencijos galiojimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sankcijos taikymas šiuo atveju nėra tikslingas, tačiau teismas nepagrįstai panaikino atsakovo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad pareiškėjas atleidžiamas nuo sankcijos taikymo, bet nepripažįstant, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties. Remiantis šiais argumentais apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

n utaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir jį išdėstyti:

uždarąją akcinę bendrovę „Itališkas skonis“ atleisti nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo), paskirtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 40-1119 „Dėl licencijos UAB „Itališkas skonis“ galiojimo panaikinimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė