Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios R. B. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, I. K., V. E..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla R. B., nemokumo (bankroto) administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Start Invest“.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas R. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2022 m. lapkričio 4 d., 2023 m. kovo 24 d. ir 2024 m. spalio 21 d. nutartimis patikslintas.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtintas R. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. įvyko R. B. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas – pritarti R. B. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano (toliau – Planas) projektui (2021 m. lapkričio 3 d.). Kreditorių susirinkime dalyvavo ir sprendimą priėmė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma procentine išraiška sudaro 99,70 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Planas patikslintas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi.

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 10 d. gautas nemokumo administratorės prašymas priimti sprendimą baigti R. B. bankroto bylą ir nurašyti R. B. bankroto proceso metu nepatenkintus reikalavimus. Prašyme nurodyta, kad vykdant Planą 2022 m. gegužės 27 d. už 79 090 Eur buvo parduotas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas, gyvenamasis namas, malkinė ir kt. Gautos lėšos paskirstytos kreditoriams ir administravimo išlaidoms. Paskutinis mokėjimas kreditoriams atliktas 2024 m. gruodžio 6 d. Nurodyta, kad liko nepatenkinti šie kreditorių reikalavimai – V. E. (9 955,90 Eur), I. K. (1 127,03 Eur) ir Vidos Daugirdienės (44,77 Eur). 2024 m. gruodžio 6 d. parengtas R. B. Plano įgyvendinimo aktas, kuris pateiktas kreditorių susirinkimo pirmininkui (antstolei Vidai Daugirdienei) pasirašyti. Kreditorių susirinkimo pirmininkas aktą pasirašė, tačiau pati R. B. plano nepasirašė, nes nepavyko su ja susisiekti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nemokumo administratorės 2024 m. gruodžio 10 d. pateiktą prašymą patenkinto ir užbaigė R. B. bankroto bylą. Taip pat nurašė bankrutavusiai R. B. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus 11 127,70 Eur sumai: V. E. (9 955,90 Eur), I. K. (1 127,03 Eur) ir antstolės Vidos Daugirdienės (44,77 Eur).

6. Teismas nustatė, kad R. B. sėkmingai įvykdė Planą, atkūrė mokumą. Įvertinęs byloje patvirtintą R. B. Planą bei teismui pateiktą R. B. bankroto bylos Nr. 2FB-928-904/2021 Plano įgyvendinimo aktą, pasirašytą R. B., nemokumo (bankroto) administratorės UAB ,,Start Invest“ įgalioto asmens A. P. ir kreditorių susirinkimo pirmininkės antstolės Vidos Daugirdienės, kitus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog R. B. bankroto byla yra baigta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. E. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl R. B. bankroto bylos nutraukimo.

8.1. Teismui nėra pateikti nė vienas iš dokumentų, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 3 dalis, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir netinkamai pritaikė aukščiau nurodytą normą.

8.2. Skolininkė R. B., kaip mirusios motinos A. B. paveldėtoja, turi teisę į didelę mirusios motinos piniginių lėšų sumą, esančią banko sąskaitoje, tačiau šią sumą slepia ir neperveda į savo asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu yra tiesiogiai pažeidžiami kreditoriaus V. E. interesai, kuris proporcingai savo turimai kreditorinio reikalavimo daliai, negali patenkinti savo kreditorinio reikalavimo dalies.

8.3. Skolininkė elgiasi nesąžiningai, mokumo atkūrimo plano nevykdo, slepia duomenis apie savo gaunamas pajamas, su bankroto administratoriumi nebendrauja, mokumo atkūrimo plano užbaigimo nepasirašė, dėl ko yra pagrindas konstatuoti nesąžiningus skolininkės veiksmus, kadangi ji nevykdo jos pareigų, išdėstytų FABĮ 16 straipsnio 1, 3, 4, 6, 8, 10 punktuose. Nesąžiningas skolininkės elgesys negali būti pagrindas bankroto bylos užbaigimui ir nepatenkintų kreditoriaus reikalavimų nurašymui.

9. Skolininkė R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

10.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažymėjo, kad R. B. sėkmingai įvykdė Planą ir atkūrė mokumą.

10.2. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad ji turi didelę pinigų sumą sąskaitoje ir ją slepia, tačiau per ilgą laiką apeliantas ir jo atstovas negalėjo pateikti ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų.

10.3. Apelianto teiginys, kad R. B. nevykdo Plano, yra nepagrįstas ir neteisingas, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

11. Nemokumo administratorė atsiliepimu teismo prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

12.1. 2024 m. spalio 2 d. buvo šaukiamas R. B. kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateikta paskutinė Plano vykdymo eigos ataskaita (2024 m. rugsėjo 10 d.). Kaip matyti iš protokolo Nr. 11, kreditoriai pastabų dėl pateiktos ataskaitos neturėjo. Apeliantas, V. E., balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad pritaria R. B. Plano vykdymo eigos ataskaitai.

12.2. Per visą bankroto procesą apeliantas nepateikė nemokumo administratorei jokių dokumentų ar kitokių įrodymų dėl R. B. disponavimo didele lėšų suma, todėl nemokumo administratorės nuomone, toks apelianto teiginys visiškai nepagrįstas ir klaidinantis teismą.

12.3. Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad R. B. elgiasi nesąžiningai ir Plano nevykdo, tačiau vien apeliantui per visą bankroto procesą išmokėta 51 894,86 Eur.

12.4. Apeliantas neteisingai interpretuoja FABĮ 30 straipsnį ir skunde nurodo FABĮ 30 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu nemokumo administratorę kreipėsi į teismą remdamasis FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios numato, kad, kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius privalo parengti Plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis, kuria patenkintas nemokumo administratorės prašymas užbaigti skolininkės bankroto bylą skolininkei atkūrus mokumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

16. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2024 m. spalio 2 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 11 ir kreditoriaus V. E. balsavimo raštu biuletenį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis protokolas ir balsavimo biuletenis į bylą pateiktas dar 2024 m. spalio 2 d. bei į aplinkybę, jog pakartotinis byloje esančių dokumentų teikimas teismui nėra tikslingas, atsisako priimti nemokumo administratorės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Nustatyta, kad nemokumo administratorė prašymą užbaigti skolininkės R. B. bankroto bylą, pateikė vadovaudamasi FABĮ 30 straipsnio 1-2 dalimis. 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo šaukiamas R. B. kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti sprendžiama dėl pritarimo Plano 2024 m. rugsėjo 10 d. vykdymo eigos ataskaitai. 2024 m. rugsėjo 25 d. susirinkime nedalyvavus nei vienam kreditoriui, sušauktas pakartotinis, įvykęs 2024 m. spalio 2 d., kuriame balsavo vienintelis kreditorius – apeliantas V. E., atstovaujamas advokato L. S., kuris pritarė 2024 m. rugsėjo 10 d. R. B. Plano vykdymo eigos ataskaitai. Plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad paskutinis mokėjimas atliktas 2024 m. gruodžio 6 d., patį Planą el. parašu pasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkė antstolė Vida Daugirdienė ir nemokumo administratorė. Skolininkė Plano nepasirašė, todėl nemokumo administratorė parengė 2024 m. gruodžio 10 d. R. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir Plano įgyvendinimo nepasirašymo protokolą, kuriame nurodyta, jog nesant galimybių susisiekti su skolininke, Plano įgyvendinimo aktas teikiamas be skolininkės parašo.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi užbaigti skolininkės bankroto bylą dėl trijų aspektų – 1) netinkamo FABĮ 30 straipsnio 3 dalies taikymo; 2) skolininkės slepiamų didelės sumos piniginių lėšų; 3) skolininkės Plano nevykdymo, jos neveikimo, nesąžiningumo, pareigų, nurodytų FABĮ 16 straipsnio 1, 3, 4, 6, 8, 10 punktuose, nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus.

19. Visų pirma akcentuotina, kad FABĮ 30 straipsnyje yra išskirti keli atvejai, kada teismas gali baigti fizinio asmens bankroto bylą. Pirmu atveju turi būti faktiškai visiškai įvykdytas planas, sumokant visus jame nustatytus mokėjimus, taip pat bankroto administratoriaus parengtas plano įgyvendinimo aktas, kuris turi būti pasirašytas fizinio asmens, bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo pirmininko (FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju bankroto byla baigiama, kai teismui pateikiami duomenys, kad fizinis asmuo anksčiau negu nustatyta plane patenkino visus teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, arba kreditoriai pateikia teismui savo reikalavimų atsisakymą (FABĮ 30 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1199-803/2023).

20. Kaip jau nurodyta, nemokumo administratorė prašymą ne nutraukti, kaip nurodo apeliantas, o užbaigti bankroto bylą teismui pateikė FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, t. y. atlikusi paskutinį plane nustatytą mokėjimą, parengusi Plano įgyvendinimo aktą ir jį pasirašius nemokumo administratorei ir kreditorių susirinkimo pirmininkei, parengusi plano nepasirašymo protokolą ir suformulavusi prašymą teismui priimti nutartį dėl bankroto bylos užbaigimo. Joks prašymas FABĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuomet skolininkas anksčiau laiko įvykdo plane numatytus įsipareigojimus, teismui pateiktas nebuvo. FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad plano įgyvendinimo terminas yra 3 metai, mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2021 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju FABĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas nėra aktualus.

21. Antra, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas (kreditorius) teigia, kad skolininkė, kaip mirusios motinos turto paveldėtoja, turi teisę į mirusios motinos piniginių lėšų sumą, tačiau ją slepia ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus. Taip pat nurodo, kad skolininkė nevykdo Plano, yra nesąžininga, nepasirašė Plano įgyvendinimo akto. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad deklaratyvių teiginių nurodymas, abejonių skolininkės sąžiningumu reiškimas, privalo būti apelianto įrodytas rašytiniais įrodymais, kurių apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nesant jokių rašytinių įrodymų byloje dėl skolininkės nesąžiningumo ar siekio nuslėpti paveldėtas lėšas, net nenurodant kokia yra skolininkės galimai slepiama lėšų suma, teismas neturi pagrindo abejoti skolininkės sąžiningumu ir siekiu tinkamai vykdyti bankroto proceso metu jai tenkančias pareigas. 2024 m. rugsėjo 10 d. parengtoje Plano vykdymo eigos ataskaitoje, kuriai 2024 m. spalio 2 d. pritarė ir apelianto atstovas, išties nurodyta, kad R. B. yra A. B. paveldėtoja, tačiau akcentuota, jog 15 000 Eur suma skirta hipotekos kreditorei J. S., o 7 077,30 Eur suma, skirta kreditorei A. B. (skolininkės mirusiai motinai), nepaisant to, jog ją paveldi skolininkė, bus paskirstyta skolininkės kreditoriams. Jokios kitos skolininkės paveldimos ir jai paliekamos disponavimui sumos, nenurodytos.

23. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Plano įgyvendinimo aktas taip pat buvo pasirašytas ir pačios skolininkės R. B., tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia skolininkės tikslo atkurti jos mokumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti plano įvykdymą ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo. Priešingu atveju, nenustatęs tokių sąlygų, teismas turi priimti sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Nagrinėjamu atveju Plano įgyvendinimo aktą pasirašė tiek kreditorių susirinkimo pirmininkas, tiek pati nemokumo administratorė, skolininkė, nors ir nepasirašė, jokių prieštaravimų dėl įgyvendinimo akto nereiškė, atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat svarbu tai, kad nei kreditorių susirinkimo pirmininkė, nei nemokumo administratorė, parengusi įgyvendinimo aktą, nekvestionavo skolininkės siekio atkurti jos mokumą, nenurodė, kad ji yra nesąžininga, jog neteikė būtinos informacijos ir nevykdė jai tenkančių pareigų, todėl jos parašo nebuvimas ant Plano įgyvendinimo akto, vertintinas kaip formalus trūkumas, nekeičiantis skundžiamos nutarties esmės.

24. Kita vertus, pačiame Plano įgyvendinimo akte, kurio turinio apeliantas neginčijo, nurodyta, kad apeliantui per visą bankroto procesą yra išmokėta 51 894,86 Eur iš 61 850,76 Eur, taip pat nenuginčyti duomenys, kad buvo parduoti skolininkei priklausantys nekilnojamojo turto objektai už 79 090 Eur sumą, todėl vien šiuo aspektu apelianto atskirojo skundo argumentai dėl skolininkės nesąžiningumo ir plano nevykdymo, vertintini kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad per skolininko bankroto procesą nepakako lėšų padengti visą kreditoriaus finansinį reikalavimą, nereiškia, jog skolininkas buvo nesąžiningas, siekė nuslėpti turimą turtą ir kt., ypatingai atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta, apeliantas nepateikė teismui tokio pobūdžio duomenų (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.