Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-85-252/2017

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05161-2016-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6240-940/2016 pagal ieškovės UAB „Kamida“ ieškinį atsakovui V. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kamida“ Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijos) sprendimo Nr. DGKS-2730, priimto darbo byloje Nr. APS-2-6998, dalį dėl atsisakymo nagrinėti UAB „Kamida“ prašymą dėl 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės naudai 2178 Eur bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą teisme. Nurodė, kad sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka atsakovo V. K. patikslintas prašymas dėl jam neišmokėto viso darbo užmokesčio priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus V. K. prašymą, laimėjusiai šaliai turėjo būti atlygintos patirtos išlaidos - 2178 Eur už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas. Darbo ginčų komisija šių išlaidų nepriteisė, nurodydama, kad tai nepriskiriama jos kompetencijai. Toks vertinimas neatitinka teismų formuojamos praktikos bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų teisės normų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino 2016 m. birželio 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2730, priimto darbo byloje Nr. APS-2-6998, dalį dėl atsisakymo nagrinėti UAB „Kamida“ prašymą dėl 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisė ieškovės UAB „Kamida“ naudai iš atsakovo V. K. 360 Eur atstovavimo išlaidų, už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje ir 200 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant teisme. Apylinkės teismas sprendė, kad Komisija savo veikloje privalo vadovautis 2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-556 patvirtintais Darbo ginčų komisijos nuostatais ir Darbo ginčų komisijos reglamentu, kurių 2 punktas numato, jog institucija savo veikloje vadovaujasi ir CPK. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015). Todėl konstatavo, kad Komisija privalėjo išspręsti ir klausimą dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo, taikydama analogiją ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismas, atsižvelgęs į Komisijos posėdžių trukmę, bylos apimtį, ginčo sumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalaujama 2178 Eur išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas, suma mažintina iki 360 Eur. Teismas pasisakė, kad ieškovės nurodoma 968 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio parengimą, atstovimą teismo posėdyje, įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, aplinkybes, kad buvo keliamas tik vienas reikalavimas dėl vieno neišspręsto procesinio klausimo, nors ir neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, tačiau šiuo atveju būtų nepagrįsta ir ją sumažino iki 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl bylos teismingumo Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad ginčijamas valstybės administravimo subjekto - Darbo ginčų komisijos veiksmų pagrįstumas, turėjo CPK 36 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo, nustatymo. Pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi netinkamu procesiniu dokumentu – ieškiniu dėl papildomo sprendimo priėmimo, be to yra praleidusi sprendimo apskundimo terminą, nesumokėjo žyminio mokesčio. Mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų. Sprendimu buvo paneigta jo teisė būti išklausytam. Teismo sprendimo išvada, kad CPK sprendžiant darbo ginčus ikiteisminėje institucijoje taikomas visa apimtimi, nepagrįsta nei įstatymu, nei teismų praktika, todėl yra pagrindas konstatuoti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė kasacinio teismo nutartimi, kurios aplinkybės nėra analogiškas esamai situacijai. Teigia, kad ginčo šalims nesikreipus į teismą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 5 punkte pateiktas baigtinis sąrašas komisijos funkcijų, kuriame nėra nuostatos, įpareigojančios komisiją spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Apylinkės teismas privalėjo vadovautis suformuota bendro pobūdžio taisykle, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Šalys Komisijos sprendimo iš esmės neskundė, todėl pagal esamą teisinį reglamentavimą neturi jokio teisinio pagrindo gauti bylinėjimosi išlaidų kompensacijos. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies, jo naudai turėjo būti priteista dalis turėtų bylinėjimusi išlaidų. Teismo padaryta išvada, kad priteistinos tik realios bylinėjimosi išlaidos, turėtos (sumokėtos) iki sprendimo priėmimo momento, nepagrįsta nei įstatymu nei teismų praktika. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kamida“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas UAB „Kamida“ naudai. Nesutikdama su Komisijos sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nepažeisdama procesinių terminų ir nustatytos tvarkos pagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškinys dėl sprendimo dalies, kuria neišspręstas procesinio pobūdžio klausimas (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti. Apelianto nuomonė dėl pirmosios instancijos teisme padarytų jo procesinių teisių pažeidimo iš esmės grindžiama jam nepalankaus sprendimo priėmimu. Bylos duomenys rodo, kad atsakovą procese atstovavo profesionalus teisininkas, kuris jo vardu teikė atsiliepimą į ieškinį, kartu su atstovu dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, teismas jo pateiktus argumentus vertino ir dėl jų motyvuotai sprendime pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantui buvo sudaromos kliūtys tinkamai realizuoti savo procesines teises apylinkės teisme, todėl šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas DK, kuris išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. DK 216 straipsnyje numatyta, kad darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami darbo ginčų komisijoje ir teisme ir konkrečiais atvejais komerciniame arbitraže. DK 217 straipsnyje numatyta darbo ginčų kompetencija. 2016 m. lapkričio 3 d. įstatymu Nr. XII-2688, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. lapkričio 10 d., 217 straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad darbo ginčų komisija nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas (6 straipsnio 7 punktas). Todėl šiuo atveju dėl ginčo spręstina atsižvelgiant į jo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. DK 296 straipsnis numatė, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK kodekso nuostatomis. Ieškovė į apylinkės teismą dėl Komisijos sprendimo, priimto 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi ieškiniu 2016 m. liepos 12 d. (ieškinys teisme gautas 2016 m. liepos 13 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl procesinio termino apskųsti Komisijos sprendimą pažeidimo, procesinio dokumento formos nesilaikymo ar rūšinio teismingumo yra nepagrįsti. CPK 80 straipsnio 1 dalis nenumato žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio pobūdžio reikalavimus. Skirtingai nei nurodo apeliantas, ieškovė pareikšdama procesinio, bet ne materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą pareigos susimokėti žyminio mokesčio neturėjo. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė sprendžiant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimo, grįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-733-421/2015, kadangi šių dviejų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Tačiau iš esmės pripažintina, kad ginčijamo apylinkės teismo sprendimo argumentacija ir išvada, kad darbo ginčų komisija privalėjo išspręsti ir klausimą dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atitinka šiai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką ir ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. LAT civilinėje byloje Nr. E3K-3-431-701/2016, spręsdamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos kreipiantis į darbo ginčų komisiją, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad kreipiantis į darbo ginčų komisiją šalis turi teisę naudotis advokato paslaugomis, o laimėjusi ginčą tikėtis tokių išlaidų atlyginimo <...> ir kasacinio teismo praktikoje tokia šalių teisė nėra paneigiama.Darbo ginčų komisijos nuostatai ir Darbo ginčų komisijos reglamentas numato, kad Darbo ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi CPK, todėl išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turėjo nagrinėti ir spręsti šį klausimą, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, atlyginimo siejimas (kaip nurodo apeliantas) su ikiteisminio proceso perėjimu į teisminį, iš esmės prieštarautų ikiteisminių ginčo sprendimų institucijų veiklos tikslams. Kitą vertus, vadovaujantis tokiu aiškinimu, darbo ginčo komisija spręsdama darbo ginčą ir jo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėtų savo sprendimus grįsti prielaidomis dėl tolimesnio proceso eigos. Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į darbo ginčų komisijos argumentus dėl atsisakymo nagrinėti ieškovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, kaip nepriskirtino darbo ginčų komisijos kompetencijai, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl CPK nuostatų reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, minėtą Kasacinio teismo praktiką, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad darbo ginčų komisija pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl patirtų išlaidų atlyginimo dėl ko naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Apeliantas prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skundžiamu sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį apeliantas, kaip atsakovas, įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį gali priteisti šaliai tik jos faktiškai turėtas, o ne būsimas išlaidas. Ką iš esmės patvirtina apelianto cituojama LAT 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001. Atsakovas kaip bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį dokumentą pateikė - detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Duomenų, kad pažymoje nurodytas sumas atsakovas yra sumokėjęs savo atstovui, nėra. Apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad tokių lėšų vis dar nėra sukaupęs. Todėl spręsti, kad apylinkės teismas netenkindamas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažeidė CPK ir nesivadovavo teismų praktika, nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo atsakovo V. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliaciniu procesu netenkintinas.Ieškovė UAB „Kamida“ prašo iš atsakovo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimu. Nors prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto maksimaliai priteistino užmokesčio dydžio (8.9 punktas), tačiau įvertinusi aplinkybę, jog ieškovės išlaidos apsiribojo tik vieno nedidelės apimties procesinio dokumento parengimu, o šias teisines paslaugas suteikė ieškinį surašęs ir su prašymu į Darbo ginčų komisiją dėl bylinėjimosi išlaidų kreipęsis advokatas, atsižvelgusi, jog apeliaciniame procese buvo sprendžiamas tik vienas išimtinai procesinio pobūdžio klausimas, teisėjų kolegija prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažina iki 100 Eur sumos, kuri padengtų advokato sugaištą laiką surašant atsiliepimą ir atitiktų teisingumo bei protingumo principus. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (šiuo atveju juos patikslindamas), nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Kamida“, j.a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.