Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2302-580/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-21
Bylos Nr.: e2A-2302-580/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: G. B.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė „Turto bankas“, notaras Dainius Palaima
Advokatai: Agnija Frejerė

Kategorijos

2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1Apeliacinis procesas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-2302-580/2023Teisminio proceso Nr. 22-68-3-18168-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.9; 3.3.1; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, notaras Dainius Palaima.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. B. prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; iš dalies pripažinti negaliojančiu (dalyje dėl paveldimo turto dydžio) Vilniaus miesto 10-to notarų biuro 2022-08-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8782, G. B. atžvilgiu, nustatant ieškovui teisę į paveldimo turto ½ dalį. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

1.1 yra palikėjo J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) sūnus. Daugiau nei 20 metų gyvena JAV. Ieškovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) ir terminas palikimui priimti suėjo 2022-08-09;

1.2 tėvas turi seserį G. N.. Ieškovas, būdamas JAV, G. N. 2022-07-29 išrašė įgaliojimą sutvarkyti paveldėjimo klausimą. Įgaliojimą išsiuntė 2022-08-02, teta įgaliojimą gavo 2022-08-25, ieškinys teismui pateiktas 2022-09-05;

1.3 tėvas turėjo dar vieną dukrą – atsakovę G. B.. Po tėvo mirties jai 2022-08-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini);

1.4 terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, todėl jis turi būti atnaujintas ir iš dalies negaliojančiu pripažintas atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas

Atsiliepimas

2. Atsakovė G. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1 ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, objektyviai galėjusių sutrukdyti jam įgyvendinti teisę į palikimą. Ieškovas nuo 1990 m. nuolat gyvena JAV, jis nekalba nei lietuvių, nei rusų kalbomis, paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2007 m. Tėvas (palikėjas) nekalbėjo angliškai. Savo santykius su tėvu atsakovė laiko artimais;

2.2 ieškovas nežino bylos esmės, nes įgaliojimo sudarymą organizavo ne jis, o teta G. N., nesuprantamu būdu gavusi ieškovo parašą ant lenkų kalba surašyto, bet į anglų kalbą neišversto dokumento. Ieškovas nemoka lenkų kalbos;

2.3 ieškovui visada buvo aišku dėl tėvo palikimo, todėl po tėvo mirties jis ir neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. Ieškovui yra daugiau nei 40 metų, jis pakankamai išsprusęs, kad suprastų kaip tvarkomas palikimas.

3. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas, pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimai nesusiję su valstybės paveldimu turtu, todėl prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. B. atsakovei G. B. 1 426,77 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo J. B. 24,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodė, kad:

4.1. šalių tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Apie šį faktą ieškovui buvo žinoma iš karto. Šalys yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Palikimą pagal įstatymą priėmė atsakovė. Palikimas turėjo būti priimtas iki 2022-08-09. Ieškovas terminą priimti palikimą praleido. Į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovas dėl palikimo kreipėsi į notarą. Nors ieškovas tvirtino žinantis, jog reikia kreiptis į notarą, tačiau negalėjo paaiškinti, į kokį notarą Lietuvoje ir kokiu būdu jis kreipėsi;

4.2. ieškovas neketino imtis ir nesiėmė aktyvių veiksmų palikėjo turto atžvilgiu. Ieškovo paso galiojimo terminas baigėsi daugiau nei prieš dešimt metų (2012-07-28) ir šio dokumento ieškovas nesitvarkė. Pateikto dokumento „Įgaliojimo“ išdavimą G. N., iš esmės sąlygojo G. N.. Įgaliojimas išduotas asmeniui, kurio tapatybė buvo patvirtinta pagal negaliojančio paso duomenis. Dokumentas yra lenkų kalba, kurios ieškovas nemoka. Minimas dokumentas negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu ieškovo valios išraišką. Nurodytų aplinkybių vertinimui pagrindą sudaro ir ieškovo elgesys teismo posėdyje – atsakinėdamas į klausimus, jis iš esmės atkartodavo toje pačioje patalpoje buvusių trečiųjų asmenų sufleruojamus atsakymus;

4.3. ieškovas nesidomėjo turto paveldėjimo procesu, netikrino VĮ Registrų centro duomenų, neskambino notarų biurui dėl informacijos gavimo ir pan. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis kreipėsi į tetą, kuriai siųsti dokumentai ilgai keliavo, nėra laikoma svarbia priežastimi, siekiant termino palikimui priimti atnaujinimo. Nebuvo objektyvių kliūčių ieškovui priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau jis aktyvių veiksmų neatliko;

4.4. ieškovui buvo žinoma apie tėvo mirtį bei tai, jog palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius. Ieškovas nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties, dėl ko praleido įstatymo nustatytą terminą. Nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes ieškovas dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo neįgyvendino subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo;

4.5. ieškovui praleistas palikimo priėmimo terminas neatnaujintas, todėl ieškovas neturi teisinių prielaidų tėvo palikimo priėmimo teisei įgyvendinti. Ieškovas nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme. Reikalavimas panaikinti Vilniaus m. 10-to notarų biuro 2022-08-12 atsakovei G. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. B. ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad:

5.1. ieškinys dėl termino atnaujinimo pateiktas kiek daugiau nei po trijų savaičių, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Teismas sprendime neužsiminė, kad apelianto J. B. įgaliotinė G. N. nepasibaigus palikimo priėmimo terminui, 2022-08-02 kreipėsi į advokatę dėl teisinių paslaugų suteikimo. Šia data sudaryta atstovavimo sutartis dėl paveldėjimo teisinių santykių. 2022-08-02 terminas palikimui priimti nebuvo praleistas, buvo likusios 7 dienos iki termino pabaigos. Su advokate kalbėjo tik apie paveldėjimo bylos pradėjimą notaro kontoroje. Advokatė, įvertinusi G. N. pateiktą įgaliojimo nuotrauką, nurodė, kad notarė su tokiu dokumentu paveldėjimo bylos nepradės ir reikalingas įgaliojimo originalas. J. B., gyvendamas JAV, 2022-08-02 išsiuntė įgaliojimo originalą tikslu pradėti paveldėjimo bylą po tėvo mirties;

5.2. visi nurodyti veiksmai buvo atlikti dar nesuėjus palikimo priėmimo terminui. Dėl atstumo, laiko juostų ir kitų sudėtingų aplinkybių įgaliojimo originalas Lietuvoje buvo gautas ir į advokatės kontorą atneštas tik 2022-08-25. Dokumentą buvo būtina oficialiai išversti į lietuvių kalbą. Išvertus įgaliojimą ir žinant, jog terminas palikimui priimti yra praleistas, buvo parengtas ieškinys. Nors terminas palikimui priimti praleistas kiek daugiau nei tris savaites, bet per šį laiką buvo dedamos visos pastangos priimti palikimą ir termino nepraleisti;

5.3. teismas nagrinėjo ne termino palikimui priimti priežastis, bet velionio J. B. ir jo vaikų ryšį. Daug dėmesio buvo skiriama, kuris su velioniu tėvu daugiau bendravo, kuris dalyvavo laidotuvėse ir pan. Ieškinys pateiktas dėl termino palikimui atnaujinimo, o ne dėl testamento nuginčijimo, globos ar rūpybos. Jeigu palikėjas J. B. būtų norėjęs visą turtą palikti atsakovei G. B., jis tai galėjo padaryti, surašydamas testamentą ar dovanojimo sutartį, tačiau taip nepasielgė. Bylos nagrinėjimo ribos turėjo būti įstatyminio įpėdinio J. B. prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, ir vertinami įrodymai ir aplinkybės, kurie objektyviai pagrįstų, tokio termino praleidimo priežastis. Teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą peržengė ieškinio reikalavimų ribas;

5.4. teismas sprendime nenurodo, kad J. B. terminą palikimui priimti praleido kiek daugiau nei tris savaites. Nenurodoma, kokias pastangas, jog terminas palikimui nebūtų praleistas ir jeigu praleistas, kad jis būtų kuo mažiau praleistas, per tas tris savaites dėjo J. B., jo įgaliotinė G. N. ir advokatė. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kad terminas praleistas dėl ilgo pašto siuntimo tarp JAV ir Lietuvos Respublikos, dokumento vertimo į lietuvių kalbą ir kad J. B. norėjo pradėti paveldėjimo bylą ir išreiškė valią 2022-08-02, kai terminas palikimui priimti dar nebuvo suėjęs;

5.5. teismas analizuoja, kad apeliantas J. B. negalėjo pasakyti, į kokį notarą jis kreipėsi Lietuvoje iki kreipimosi į advokatę, tai yra iki 2022-08-02. Nesuprantama, kokią reikšmę tai turi byloje. Nors teismas nurodo, kad apeliantas neprisiminė notarės į kurią kreipėsi, tačiau kitų reikšmingų aplinkybių, dėl ko J. B. galėjo neprisiminti nenagrinėja – J. B. jau 20 metų gyvena JAV, kalba ir supranta anglų kalba, apie Lietuvos įstatymus, tame tarpe ir paveldėjimo teisinius santykius, apeliantas nesupranta. Todėl nesuprantami teismo argumentai, kad J. B. negalėjo prisiminti, kuriai notarei skambino dėl paveldėjimo klausimų, kai savo jėgomis bandė kažką suprasti apie palikimo bylas Lietuvoje;

5.6. neteisingi argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog kreipėsi į notarą. Ieškovas, būdamas JAV, kreipėsi į notarą ir 2022-07-29 buvo sudarytas J. B. įgaliojimas tetai G. N., su jo parašu. Įgaliojime G. N. pavesta atstovauti visose valstybinėse institucijose ir teismuose. Ieškovas J. B. dar 2022-07-29, kai nebuvo suėjęs terminas palikimui priimti, buvo įgaliojęs G. N. užvesti paveldėjimo bylą po tėvo mirties. Apeliantas dar 2022-07-29 išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties. Tai jog jis laiku dėl juridinių kliūčių ir pašto siuntos, nespėjo kreiptis į Lietuvos notarą dėl palikimo bylos užvedimo, nereiškia, kad apeliantas tokios valios neišreiškė. Apelianto ketinimas, jo valios išraiška, buvo ne atnaujinti terminą palikimui priimti, bet pradėti paveldėjimo bylą notaro kontoroje Lietuvoje. J. B. dėjo visas pastangas, kad palikimo byla būtų pradėta dar nesuėjus 2022-08-09 terminui;

5.7. analizuojant teismo sprendimą susidaro įspūdis, kad J. B. dėl palikimo priėmimo privalėjo kreiptis nedelsiant po tėvo mirties. Įstatymas numato, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nėra nurodyta, ar tokie veiksmai privalo būti atlikti pirmo mėnesio pirmą dieną ar trečio mėnesio paskutinę dieną. Ieškovo J. B. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti nesuėjus 2022-08-09 palikimo priėmimo terminui;

5.8. J. B. neturėjo galiojančio paso, dėl to negalėjo iš JAV atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas nevertina to, kaip objektyvios priežasties, kodėl J. B. negalėjo atvykti į Lietuvą ir notaro kontoroje susitvarkyti palikimo. Gyvendamas JAV, apeliantas naudojasi tik savo asmens dokumentu, pasas apeliantui nebuvo reikalingas, todėl pasibaigus jo galiojimui 2012 metais, apie pratęsimą negalvojo. Numatyti ir suplanuoti aplinkybes, kad vieną dieną mirs tėvas ir bus reikalingas pasas vykti į laidotuves, skristi į Lietuvą, į notaro kontorą, neįmanoma. Kita vertus, objektyvią aplinkybę, kad J. B. be paso negalėjo atskristi į Lietuvą ir asmeniškai tvarkyti palikimo, teismas vertino ieškovo nenaudai, nors turėjo būti priešingai;

Žemesnės instancijos teismas

5.9. teismas nurodė, kad nėra objektyvių priežasčių, jog pats J. B. norėjo priimti palikimą, o įgaliojimo išdavimą tetai G. N., sąlygojo pati teta. Tačiau teismo sprendime neužsiminta apie apelianto laiškus, siųstus ne G. N., bet jį atstovaujančiai advokatei, kurie buvo oficialiai išversti ir pateikti teismui. Apeliantui gavus atsakovės atsiliepimą ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieškovas advokatų kontoros teisininkui 2022-10-13 elektroniniu paštu surašė atsakovės teiginių paneigimą. Sprendime ignoruojami įrodymai ir kartojama, kad nėra įrodymų, patvirtinančių J. B. valią priimti palikimą. Jei nebūtų apelianto valios priimti palikimą, tai nebūtų ieškinio ir apeliacinio skundo;

5.10. pareiga tinkamai vesti posėdį ir organizuoti apklausas tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Jei J. B. duodamų paaiškinimų metu teisėjai kilo neaiškumų dėl šnabždėjimo, paaiškinimų davimo, tai jie turėjo būti tuo metu pašalinti. Teisėja, skyrusi kelis įspėjimus, toliau tęsė apklausą. Kambaryje galėjo girdėtis apelianto motina. Trūksta teismo supratimo, kad J. B. nekalba lietuviškai, paaiškinimų davimas vyko nuotoliniu būdu, atstumas milžiniškas, paaiškinimai buvo duoti per vertėją, ne viskas girdėjosi ir ne viską sekėsi suprasti. Nežiūrint to, teismas tai vertino J. B. nenaudai. Paaiškinimų metu apeliantas nurodė, kad jis nori ir siekia priimti palikimą, kad jis palikimą siekė priimti po to, kai sužinojo apie tėvo mirtį, kai sužinojo, jog velionis turi turto ir toks turtas turėtų atitekti per pusę jam ir jo seseriai.

6. Atsakovė G. B. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. ieškovas neginčija, kad nesant objektyvių kliūčių, nepradėjo tvarkyti palikimo reikalų iki pat 2022-07-29 dokumento pavadinto „Įgaliojimas“ pasirašymo, t. y. be svarbios priežasties praleido 90 proc. viso palikimo priėmimui skirto termino. Ieškinys pateiktas tik 2022-09-05;

6.2. ieškovas deklaruoja valią tapti palikimo savininku, tačiau nepateikia tokių įrodymų. Ieškovas, žinodamas, kad po tėvo mirties liko butas, privalėjo per protingą terminą po tėvo laidotuvių kreiptis teisinės konsultacijos, kaip tapti šio buto savininku ar bendraturčiu. Nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi tokios konsultacijos. „Įgaliojimo“ išdavimas, kuri neturi teisinio išsilavinimo, negali būti laikoma tinkamu veiksmu. „Įgaliojime“ neužsimenama apie palikimo tvarkymą. Įgaliotinė negalėtų pas notarą priimti palikimo. Byloje nėra duomenų apie ieškovo valią priimti palikimą iki ieškovo 2022-10-13 elektroninio laiško jo atstovei, kai terminas palikimui priimti jau buvo kelis mėnesius praleistas. „Įgaliojimas“ negali būti aiškinamas, kaip pavedimas pareikšti ieškinį dėl termino palikimui priimti, nes buvo išduotas dar nepasibaigus šiam terminui. Arba „Įgaliojimas“ nepatvirtina ieškovo valios priimti palikimą, arba jo išdavimas yra piktnaudžiavimas teise, kai dirbtinai sukuriamas ginčas, užuot išdavus tinkamą įgaliojimą ir priėmus palikimą;

6.3. nėra svarbios „Įgaliojimo“ siuntimo, vertimo ir perdavimo advokatei aplinkybės. Kitų sprendimo neteisėtumo motyvų apeliaciniame skunde nėra. Būdamas bent minimaliai atidus, ieškovas būtų išsiuntęs įgaliojimą ne po keturių dienų po jo išdavimo, 2022-08-02, likus vienai savaitei iki termino palikimui priimti pabaigos, o iš karto, ir ne paprastuoju paštu, kuomet siunta keliavo tris savaites, o skubiu oro paštu, kas leistų gauti siuntą per kelias dienas. Svarbu tai, kad „Įgaliojimas“ yra išduotas pagal ieškovo negaliojančio paso duomenis, kitokių asmens dokumentų byloje nepateikta, todėl „Įgaliojimas“, nesant įgaliotojo asmens patvirtinimo, yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.137 straipsnio 1 dalis). Netinkamas apelianto argumentas, kad jis negalėjo numatyti tėvo mirties, todėl nesikreipė dėl naujo paso išdavimo. „Įgaliojimas“ surašytas lenkų kalba, kurios ieškovas nemoka, reiškia nesuprato pasirašomo dokumento turinio, kas papildomai patvirtina, kad ieškovo valios priimti tėvo palikimą nebuvo iki 2022-10-13 laiško advokatei. Ieškinys galėjo būti pradėtas ruošti iš karto sužinojus, jog „Įgaliojimas“ nepasieks Lietuvos reikiamu laiku, ir pateiktas teismui iš karto po termino pabaigos, o ne 2022-09-05. Kas patvirtina ieškovo nerūpestingumą ir siekio įgyti palikimą nebuvimą;

6.4. palikimo priėmimas pas notarą nėra vienintelis būdas paveldėti palikėjo turtą. Per palikimo priėmimo terminą ieškovas galėjo pradėti bent iš dalies išlaikyti butą, kurį turėjo tėvas, tačiau nepadarė nė vieno mokėjimo. Butą išlaiko tik atsakovė. Ieškovas turėjo teisę pradėti valdyti butą, naudotis juo, nuomoti, remontuoti ar pan., tačiau šių veiksmų neatliko. Atvykimas į Lietuvą iš JAV yra paprastas, tereikalingas lėktuvo bilietas ir galiojantis asmens dokumentas, viza ar kitoks leidimas nėra privalomas. Paso neturėjimas, kurio galiojimo laikas pasibaigė prieš dešimt metų, negali būti laikomas ieškovo teisinio rūpestingumo įrodymu. Ieškovas nesikreipė dėl paso atnaujinimo net sužinojęs apie tėvo mirtį, dar kartą patvirtindamas, jog nepretenduoja į J. B. palikimą;

6.5. svarbūs ir šalių santykiai su palikėju, nes teisė paveldėti yra aiškinama pagal teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, moralės taisykles. Ieškovas nesimatė su tėvu 15 metų, nuo 2007 m., kai paskutinį kartą lankėsi Lietuvoje. Liudytojai patvirtino, jog ieškovas nedalyvavo tėvo gyvenime, palikėjas nepalaikė ryšių su sūnumi, kuris išvyko į JAV prieš 30 metų. Ieškovas nekalbėjo lietuvių ar rusų kalbomis, tėvas nemokėjo anglų kalbos. Ieškovas su palikėju bendravo tik kartą per 1/2 metus, atsakovei pasiūlius išversti jų pranešimus. Ieškovas neteikė pagalbos širdies liga sirgusiam tėvui, neatvyko į jo laidotuves, neaplankė jo kapo;

6.6. atsakovė su tėvu buvo artimiausi žmonės nuo jos gimimo iki tėvo mirties. Atsakovė atskrido į tėvo laidotuves, tvarkė palikimą būdama nėščia. Ieškovas nepriėmė tėvo palikimo sąmoningai, nes žinojo apie palikėjo siekį palikti visą butą atsakovei, o šalims palaikant šiltus santykius nepretendavo į palikimą. „Įgaliojimas“, kuriame nėra nė žodžio apie tėvo palikimą, buvo išduotas ne ieškovo, bet tetos G. N. iniciatyva. Ieškovo 2022-10-13 pareiškimas apie norą priimti palikimą, atsirado suėjus keliems mėnesiams po termino priimti palikimą pabaigos, dėl bylinėjimosi pašlijus šalių santykiams. Net 2023-06-06 teismo posėdyje ieškovas tiesiog atkartojo toje pačioje patalpoje buvusio asmens, galimai jo motinos, sufleravimą dėl bylos aplinkybių, o paklaustas dėl bylos reikalavimų, atsakė, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atmestini teiginiai, kad tai buvo dėl techninių trukdžių – byloje yra garso įrašas, kuriame trukdžių nėra, tačiau aiškiai girdisi pašalinio asmens pasakinėjimai ieškovui. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikytinas teiginys, jog teismas turėjo įpareigoti ieškovą pašalinti pasakinėjantį asmenį iš patalpos ir tik po to vesti posėdį;

6.7. ieškovui nepriėmus palikimo per nustatytą terminą, notaras teisėtai nustatė, jog visas ginčo butas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuris jau metus yra įregistruotas viešajame registre. Atsakovė naudojasi ir išlaiko butą daugiau kaip metai laiko. Jos nuosavybės teisė į butą negali būti kvestionuojama, byloje nesant pagrindo laikyti, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, jam nepriėmus palikimo.

7. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti.

Bylos faktinės aplinkybės

10. Ieškovas J. B. ir atsakovė G. B. yra J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2022-05-13, palikimą priėmęs asmuo G. B.. Vilniaus miesto 10-to notarų biure atsakovei G. B. 2022-08-12 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 8782.

11. Ieškovas pateikė lenkų kalba sudarytą įgaliojimą, kuris sudarytas 2022-07-29 East Hampton, JAV. Jame nurodyta, kad G. N. įgaliojama atstovauti (ieškovą) visose valstybės ir savivaldybių administracinėse įstaigose, institucijose, biuruose ir teismuose, taip pat santykiams su fiziniais ir juridiniais asmenimis visais klausimais. Ir visų pirma gauti visus pažymėjimus, dokumentus, korespondenciją ir pinigus iš pašto, biurų ir visų institucijų [....] ir suteikti papildomus įgaliojimus. Įgaliojimą pasirašė valstybinė notarė Grazyna Pomiankowska, ieškovo tapatybę nustačiusi pagal JAV pasą Nr. 206918578.

12. 2022-08-02 tarp advokatės Agnijos Frejerės ir J. B. sudaryta atstovavimo sutartis, kurią ieškovo vardu sudarė G. N.. Atstovavimo sutartyje nurodyta, jog pavedama atstovauti kliento interesus dėl paveldėjimo teisinių santykių.

13. Dokumentai iš JAV G. N. registruotu paštu išsiųsti 2022-08-02. Ieškinys pateiktas 2022-09-05.

14. Iš pateiktos paso nuotraukos matyti, kad ieškovo J. B. JAV paso Nr. 206918578 galiojimas yra pasibaigęs 2012-07-28 (nuo 2002-07-29 iki 2012-07-29), t. y. daugiau nei prieš 10 metų.

15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2022-08-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 8782, pagrindu 2022-08-17 yra įregistruota G. B. nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl valios priimti palikimą pareiškimo

18. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti savo teise priimti palikimą. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant nustatytus veiksmus –priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

19. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo valios išreiškimą palikimui priimti. Ieškovas dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo neįgyvendino subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo, ieškovas nesirūpino paso galiojimo atnaujinimu, nesidomėjo paveldėjimo procesu, teismui davė netikslius paaiškinimus, pateiktas įgaliojimas tetai G. N. nepatvirtina ieškovo valios išraiškos.

21. Apeliantas teismui nurodo, kad sprendimu neįvertintos aplinkybės, jog terminas praleistas dėl ilgo pašto siuntos siuntimo laiko tarp JAV ir Lietuvos Respublikos, dokumento vertimo į lietuvių kalbą. J. B. ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti dar nesuėjus 2022-08-09 palikimo priėmimo terminui. J. B. įgaliotinė G. N. 2022-08-02 kreipėsi į advokatę dėl teisinių paslaugų suteikimo. Sudaryta atstovavimo sutartis dėl paveldėjimo teisinių santykių. Advokatės nurodymu, J. B., gyvendamas JAV, 2022-08-02 išsiuntė įgaliojimo originalą. J. B. neturėjo galiojančio paso, dėl to negalėjo iš JAV atvykti į Lietuvos Respubliką. Gyvenant JAV, pasas apeliantui nebuvo reikalingas, todėl pasibaigus jo galiojimui, apie pratęsimą negalvojo, o numatyti, kad mirs tėvas ir kad bus reikalingas pasas skristi į Lietuvą negalėjo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino bei netinkamai įvertino ieškovo veiksmus, kuriuos ieškovas atliko dar iki termino palikimui priimti pasibaigimo. Byloje yra rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, jog apeliantas dar nepasibaigus palikimo po tėvo J. B. mirties priėmimo terminui (terminas baigėsi 2022-08-09) atliko veiksmus, rodančius, kad jis turėjo valią palikimą priimti. Ieškovas nurodo ir tai patvirtinta bylos dokumentais, kad jis 2022-07-29, kai nebuvo suėjęs terminas palikimui priimti, įgaliojo G. N. pradėti paveldėjimo bylą po tėvo mirties. Ieškovas JAV kreipėsi į notarą ir 2022-07-29 buvo sudarytas bei JAV valstybinės notarės patvirtintas J. B. įgaliojimas tetai G. N., pasirašytas ieškovo parašu. Įgaliojime G. N. yra pavesta ieškovą atstovauti visose valstybinėse institucijose ir teismuose. Tuoj po įgaliojimo gavimo G. N. su ieškovo išduotu įgaliojimu 2022-08-02 kreipėsi į advokatę Agniją Frejerę ir 2022-08-02 tarp advokatų profesinės bendrijos „Frejer Law“ advokatės Agnijos Frejerės ir J. B. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kurią už ieškovą pasirašė G. N.. Atstovavimo sutartyje nurodyta, jog advokatei pavedama atstovauti kliento interesus dėl paveldėjimo teisinių santykių. Nors įgaliojime nėra nurodyti atliktini veiksmai, tačiau nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas turėjo kokių nors kitų turtinių reikalų Lietuvos Respublikoje, kaip kad tėvo palikimo priėmimas. Įgaliojimas buvo panaudotas palikimo priėmimo tikslu.

23. Byloje yra pateiktas vokas (ieškinio priedas Nr. 5), iš kurio matyti, kad ieškovas iš JAV tetai G. N. registruotu paštu išsiuntė dokumentus, kaip nurodoma, 2022-07-29 J. B. įgaliojimą tetai G. N.. Nurodoma, kad įgaliojimą G. N. gavo 2022-08-25 ir nedelsiant perdavė advokatei, kuri 2022-09-05 teikdama ieškinį teismui, prie jo pridėjo ir 2022-07-29 įgaliojimą jau su vertimu į lietuvių kalbą.

24. Teismo argumentas, kad įgaliojimas buvo duotas tik įtakojant G. N., yra nepagrįstas bylos duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytoja G. N. tokių aplinkybių nepatvirtino. Liudytoja paaiškino, kad J. B. į ją dėl palikimo kreipėsi praėjus mėnesiui po laidotuvių, tačiau G. N. susirgo Covidu ir neturėjo sveikatos rūpintis sūnėno reikalais. Liudytoja paaiškino, kad po brolio J. B. mirties laukė žinių iš G. B., tačiau ši nustojo bendrauti, užblokavo socialinius tinklus. Susitarimas su G. B. dėl palikto turto nebuvo pasiektas. Ieškovas pasirašė 2022-07-29 įgaliojimą, bendravo su G. N. palikimo klausimu, 2022-08-02 išsiuntė dokumentus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, dalyvavo teisminiame nagrinėjime, davė paaiškinimus, siuntė 2022-10-13 laišką. Tai rodo, jog ieškovas atliko eilę aktyvių veiksmų, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad mirusiojo J. B. palikimo priėmimu rūpinosi tik G. N..

25. Ieškovas advokatų kontoros teisininkui 2022-10-13 elektroniniu paštu surašė atsakovės teiginių paneigimą ir nurodė, kad visas palikimas turėtų būti padalintas po lygiai G. B. ir ieškovui.

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo bei sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog kreipėsi į notarą. Visų pirma, pažymėtina, jog kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimą apie palikimo priėmimą atitinka palikimo priėmimo veiksmą ir tokiu atveju nėra reikalinga kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi kreipimosi į notarą fakto įrodinėjimas šios kategorijos bylose neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, sprendžiant dėl tinkamo pareigų, kreipiantis dėl palikimo priėmimo įgyvendinimo, ieškovo atidumo ir sąžiningumo vertinimo, reikalinga atsižvelgti, kad ieškovas apie 30 metų, nuo maždaug 10 metų amžiaus gyvena JAV (išvyko 1990 m.). Ieškovas nekalba lietuvių kalba, retai lankosi Lietuvoje (paskutinį kartą buvo 2007 m.), todėl negalima reikalauti, jog ieškovui būtų gerai žinoma Lietuvos Respublikoje nustatyta kreipimosi dėl palikimo priėmimo tvarka ir terminai. Taip pat turi būti atsižvelgta į atstumu bei kalbos barjeru ribojamas ieškovo galimybes išsiaiškinti, kokiu būdu reikalinga kreiptis dėl palikimo priėmimo. Su tokia problema susidurtų kiekvienas, kuriam iškiltų reikalas tvarkyti palikimo reikalus užsienio valstybėje.

27. Įgaliojimo trūkumų vertinimas, kaip ieškovo valios išraiškos nebuvimo, yra neteisingas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įgaliojimas nepatvirtina ieškovo valios, nes buvo išduotas lenkų kalba, kurios ieškovas nemoka, o ieškovo tapatybė patvirtinta pagal negaliojančio ieškovo paso duomenis. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina, kaip nepagrįstus. 2022-07-29 įgaliojimas, kaip nurodyta dokumente, yra išduotas JAV Valstybinės notarės. JAV pareigūno išduotas dokumentas turi būti vertinamas pagal JAV įstatymus. Nėra pateikta duomenų, kad toks įgaliojimas yra negaliojantis dėl to, kad yra surašytas ne anglų kalba ar pažeidus įgaliojimą suteikusio asmens tapatybės nustatymo taisykles. Negalima spręsti dėl dokumento neteisingumo pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles ir požiūrį į tokių dokumentų sudarymo tvarką. Sprendimas laikyti užsienio valstybės išduotą dokumentą netinkamu turi būti priimtas, vadovaujantis užsienio valstybės teise. Atsakovo vertinimas, jog įgaliojimas, nesant įgaliotojo asmens patvirtinimo, yra niekinis remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 2.137 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrįsti. Ieškovas yra pasirašęs įgaliojimą, įgaliojimo naudojimas atitiko jo vėliau išreikštą valią kreiptis į teismą. Ieškovo gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra lenkų tautybės, todėl negalima spręsti, kad ieškovas negalėjo suprasti įgaliojimo turinio. Be to, šioje byloje pateikta atstovavimo sutartis yra sudaryta su nagrinėjamo įgaliojimo pagrindu įgaliota atstove. Teismas jokių atstovavimo sutarties trūkumų nenustatė ir ieškinį priėmė nagrinėti.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nesirūpino tuo, kad jo turimas JAV pasas nustojo galioti daugiau nei prieš 10 metų. Kaip aiškina ieškovas, jam nėra reikalinga turėti pasą, iškilus poreikiui, jis gali naudotis kitu dokumentu. Toks argumentas yra pakankamai pagrįstas, kadangi pasas dažnu atveju gali būti reikalingas tik užsienio kelionėms. Tokia tvarka taikoma ir Lietuvos Respublikoje, kai paso turėjimas taip pat nėra privalomas, visus reikalus galima sutvarkyti naudojant asmens tapatybės kortelę. Negalima spręsti, jog ieškovas jau prieš tėvo mirtį turėjo numatyti, kad paso pasikeitimas bus būtinas palikimui priimti.

29. Atsakovės argumentai, kad įgaliojimo išdavimas tetai, kuri neturi teisinio išsilavinimo, negali būti laikoma tinkamu veiksmu, kad pagal įgaliojimą įgaliotinė negalėtų priimti palikimo pas notarą, nėra svarbūs ir situacijos vertinimo nekeičia. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato reikalavimų įgaliotinio išsilavinimui. G. N. gyveno Lietuvoje, kurioje ir reikalinga atlikti palikimo priėmimo veiksmus, ji kreipėsi į advokatų kontorą dėl konsultacijų palikimo priėmimo tikslu, t. y. tinkamai atliko įgaliotinio pareigą. Akivaizdu, kad gyvenant kitoje šalyje yra gana sudėtinga tiesiogiai surasti teisininką, turintį pakankamai žinių ir sugebėjimų reikalingiems teisiniams veiksmams atlikti. Ieškovas 2022-07-29 į JAV notarę kreipėsi su prašymu, kitų reikalų, išskyrus palikimo priėmimą, kuriems siekė panaudoti įgaliojimą, nebuvo, ieškovas teisinio išsilavinimo neturi, todėl įvertinti įgaliojimo turinio, ar jis yra tinkamas įgalioti asmenį priimti palikimą Lietuvos Respublikoje, negalėjo.

30. Atsakovė prašo įvertinti, kad per palikimo priėmimo terminą ieškovas galėjo pradėti bent iš dalies išlaikyti butą, ieškovas turėjo teisę pradėti valdyti butą, naudotis juo, nuomoti, remontuoti ar pan., tačiau šių veiksmų neatliko. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atliko veiksmus, kuriais siekė palikimą priimti kitu būdu – kreipiantis į notarą su pareiškimu, todėl palikimo nepriėmimas faktinio valdymo veiksmais nėra aktualus. Be to, ieškovas gyvena tolimoje užsienio valstybėje, nekalba lietuvių kalba, todėl per gana trumpą laiką išsiaiškinti, kokiu būdu mokama už komunalines paslaugas Lietuvos Respublikoje, buvo objektyviai sudėtinga. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų bendradarbiavusi su ieškovu, siūliusi jam apmokėti dalį komunalinių paslaugų, aptarusi galimybes apskritai patekti į mirusio tėvo J. B. butą.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 išaiškinta, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

32. Sprendžiama, jog ieškovo atlikti veiksmai vertintini kaip pakankami. Ieškovas kreipėsi į JAV valstybinę notarę ir išdavė įgaliojimą tetai G. N.. Jau 2022-08-02 G. N. ėmėsi veiksmų atstovauti ieškovą teisiniuose santykiuose dėl palikimo priėmimo. Įvertinus išdėstytus arguemntus, sprendžiama, kad ieškovas, ilgą laiką gyvendamas JAV, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nekalbėdamas lietuvių kalbą, atliko pakankamai aktyvių veiksmų, kurie rodo jo valią priimti palikimą po tėvo J. B. mirties.

Dėl termino atnaujinimo pagrindų

33. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė nė vienos svarbios ir objektyvios priežasties, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

35. Ankstesniame skyriuje nustatyta, kad ieškovas turėjo valią palikimui priimti ir atliko pakankamus aktyvius veiksmus šiai valiai įtvirtinti. Aplinkybe, dėl kurios valia nebuvo laiku įgyvendinta, ieškinyje nurodoma tai, kad ieškovas negalėjo atvykti į Lietuvą, o 2022-08-02 laišku išsiųsti dokumentai buvo pateikti advokatui jau pasibaigus terminui palikimui priimti. Ieškovas teigia, kad terminą praleido dėl ilgo pašto siuntimo tarp JAV ir Lietuvos Respublikos, taip pat dokumento vertimo į lietuvių kalbą, šios priežastys yra svarbios bei objektyvios.

36. Pagal teismų praktiką gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). Buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to ieškovas neturėjo galimybių imtis priemonių, kad tinkamai išreikštų savo valią palikimui laiku priimti. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą.

37. Nėra paneigta, kad 2022-07-29 įgaliojimas, kuris registruotu paštu buvo išsiųstas iš JAV G. N., buvo gautas tik 2022-08-25, t. y. jau pasibaigus terminui. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad būdamas bent minimaliai atidus, ieškovas būtų išsiuntęs įgaliojimą ne po keturių dienų po jo išdavimo, o iš karto, ir ne paprastuoju paštu, o skubiu oro paštu, kas leistų gauti siuntą per kelias dienas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Vien tai, kad ieškovas nepasidomėjo, ar yra greitesnių pašto siuntos siuntimo galimybių, negali patvirtinti aplinkybės, jog ieškovas neketino tinkamai priimti palikimą. Pastebėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog pašto siunta galėjo būti įteikta labai skubiai, o taip pat nėra įrodymų dėl tokio ilgo siuntimo laiko priežasčių, bei duomenų, ar visi registruoti laiškai iš JAV į Lietuvą siunčiami kelias savaites, kaip buvo nagrinėjamu atveju, kas galėtų patvirtinti ieškovo nerūpestingumą, nepasidomėjus pašto bendrovių praktika.

38. Priežastimi, sukliudžiusia pačiam ieškovui atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo jo JAV paso galiojimo pasibaigimas. Šios priežasties vertinimas pateiktas ankstesniame skyriuje. Tiek ilgas 2022-08-02 laiško siuntimo laikas, tiek paso negaliojimas vertintina, kaip individualios gyvenimo aplinkybės, dėl kurių ieškovas negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Teisėjų kolegija pripažįsta šias priežastis svarbiomis ir objektyviai pateisinančiomis termino palikimui priimti praleidimą.

39. Taip pat svarbu, jog ieškovas terminą praleido itin nežymiai. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013).

40. Įvertinus išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog byloje yra įrodytos pakankamos aplinkybės, kad ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, dėl ko yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

41. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nagrinėjo ne termino palikimui priimti priežastis ar pateiktus įrodymus, bet velionio J. B. ir jo vaikų ryšį. Buvo daug dėmesio skiriama, kuris su velioniu tėvu labiau bendravo, palaikė ryšį, kuris dalyvavo laidotuvėse ir pan. Jeigu velionis J. B. būtų norėjęs palikti visą turtą atsakovei G. B., palikėjas tai galėjo padaryti surašydamas testamentą ar dovanojimo sutartį, tačiau taip nepasielgė. Teismas nagrinėdamas bylą peržengė ieškinio reikalavimų ribas.

42. Atsakovė nurodo, kad svarbūs ir šalių santykiai su palikėju, nes teisė paveldėti yra aiškinama pagal teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, moralės taisykles. Ieškovas nesimatė su tėvu 15 m. Ieškovas nedalyvavo tėvo gyvenime, palikėjas nepalaikė ryšių su sūnumi, kuris išvyko į JAV prieš 30 m. Ieškovas nekalbėjo lietuvių ar rusų kalbomis, tėvas nemokėjo ieškovo kalbos – anglų. Ieškovas su palikėju bendravo tik kartą per 1/2 metus atsakovei pasiūlius išversti jų pranešimus. Ieškovas neteikė pagalbos širdies liga sirgusiam tėvui, neatvyko į jo laidotuves, neaplankė jo kapo. Atsakovė su tėvu buvo artimiausi žmonės nuo jos gimimo iki tėvo mirties.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybės dėl ieškovo pastangų palaikyti giminystės ryšius, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo skiriama dėmesio aplinkybėms, jog pareiškėjas retai bendravo su tėvu, neteikė jam pagalbos ir pan., tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai yra moralinio–dorovinio pobūdžio aspektai, išeinantys už teisės reguliavimo ribų. Įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento, todėl argumentai, susiję su palikėjo ir įpėdinio bendravimo dažnumu, trukme, intensyvumu, nevertintini ginčo situacijos kontekste.

Dėl teismo posėdžio vedimo ir ieškovo paaiškinimų

44. Apeliantas teigia, kad pareiga tinkamai vesti posėdį ir organizuoti apklausas tenka teismui. Jei J. B. duodamų paaiškinimų metu teisėjai kilo neaiškumų dėl šnabždėjimo, paaiškinimų davimo, tai jie turėjo būti pašalinti tuo metu. Tačiau teisėja, skyrusi kelis įspėjimus, toliau tęsė apklausą. Kambaryje galėjo girdėtis apelianto motina. Trūksta teismo supratimo, kad J. B. nekalba lietuviškai, paaiškinimų davimas vyko nuotoliniu būdu, atstumas milžiniškas, paaiškinimai buvo duoti per vertėją, ne viskas girdėjosi ir ne viską sekėsi suprasti. Paaiškinimų metu apeliantas nurodė, kad jis nori ir siekia priimti palikimą.

45. Atsakovė nurodo, kad 2023-06-06 teismo posėdyje ieškovas atkartojo toje pačioje patalpoje buvusio asmens, galimai jo motinos, sufleravimą dėl bylos aplinkybių. Ieškovas paklaustas dėl bylos reikalavimų, atsakė, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atmestini teiginiai, kad tai buvo dėl techninių trukdžių, trukdžių nebuvo, tačiau aiškiai girdisi pašalinio asmens pasakinėjimai ieškovui. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikytinas teiginys, jog teismas turėjo įpareigoti ieškovą pašalinti pasakinėjantį asmenį iš patalpos, ir tik po to vesti posėdį.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad aplinkybių vertinimui pagrindą sudaro ir paties ieškovo elgesys teismo posėdyje – atsakinėdamas į jam užduodamus klausimus, jis iš esmės atkartodavo toje pačioje patalpoje buvusių trečiųjų asmenų iš anksto sufleruojamus atsakymus, dėl ko teismui teko duoti pastabas ieškovui.

47. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys privalo neprieštaraudami paklusti posėdžio pirmininko patvarkymams dėl nustatytos teismo posėdžio tvarkos. Už posėdžio pirmininko patvarkymų nevykdymą gali būti taikomos teismą nuobaudos (CPK 237 straipsnis). Posėdžio pirmininkas suteikia proceso dalyviams žodį, atkreipia dalyvaujančio byloje asmens dėmesį, jei jis nukrypsta nuo procesinio dokumento, pagarsina teismo posėdyje nedalyvaujančių proceso dalyvių prašymus ir sprendžia kitus, su posėdžio vedimu susijusius klausimus.

48. Teismo posėdžio metu, teisėjai pasiteiravus, kas ieškovui sufleruoja atsakymus, ieškovas atsakė, kad tai yra tik aidas. Teisėjai antrą kartą pakartojus, kad girdi sufleravimą ir kad tai nėra aidas, ieškovas patikslino, kad namuose yra kitų žmonių, kad jis nėra vienas. Teisėja paprašė, kad tie kiti žmonės pasišalintų iš tos patalpos, kurioje yra ieškovas. Apeliaciniame skunde ieškovas paaiškino, kad galėjo girdėtis jo motinos kalbėjimas. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas turi pareigą priminti proceso dalyviams, kad vykstant teismo posėdžiui nuotoliniu būdu teismo proceso dalyvių buvimo vieta turi būti tokia, kurioje galima privačiai ir netrukdomai pašalinių asmenų bei garsų prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio.

Dėl reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą

49. Ieškovas J. B. ieškiniu reiškė reikalavimą iš dalies pripažinti negaliojančiu (dalyje dėl paveldimo turto dydžio) Vilniaus miesto 10-to notarų biuro 2022-08-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8782, G. B. atžvilgiu, nustatant ieškovui teisę į paveldimo turto ½ dalį. Šis reikalavimas buvo atmestas, nustačius, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, kaip tai numatyta CK 5.8 straipsnyje.

50. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, ieškinio reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmetimas, remiantis CK 5.8 straipsniu, taip pat negali būti laikomas pagrįstu. CK 5.8 straipsnis nurodo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovo J. B. naudai atnaujinus praleistą terminą, ieškovas J. B. laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, kas suteikia jam teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

51. Patikrinus civilinės bylos medžiagą, nustatyta, kad byloje nėra pateiktas Vilniaus miesto 10-to notarų biuro 2022-08-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 8782. Nesant dokumento bei nežinant jo turinio, negalima spręsti dėl šio dokumento galiojimo ar negaliojimo. Bylos duomenys patvirtina, jog apie 2022-08-12 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8782 buvimą galima spręsti vien tik iš 2022-09-01 Registrų centro išrašo. Pirmosios instancijos teismui nesusipažinus ir netyrus prašomo panaikinti dokumento, buvo nenustatytos esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl byloje nesančio dokumento, galiojimo, kadangi šio dokumento turinys yra nežinomas byloje dalyvaujantiems asmenims bei teismui.

52. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 1 dalies atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas prašomo pripažinti negaliojančiu dokumento turinys, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turi būti tiriamas ir įrodymai vertinami iš naujo.

53. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Siekdamas užtikrinti šalių teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje situacijoje yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

54. Ieškovas J. B. prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės G. B.. Nurodo, kad apeliantas patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 605 Eur (apeliacinio skundo parengimas). Mokėjimas buvo gautas 815 Eur sumoje, nes mokėta ir už praeitas sąskaitas. Atsakovė G. B. prašo jos naudai iš ieškovo priteisti 1 200,97 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą apeliacinėje instancijoje. Pateikė įrodymus – paypal.com išrašus, Swedbank išrašus, susitarimą dėl advokato paslaugų apmokėjimo, nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą.

55. Kadangi bylos nagrinėjimas nėra pabaigtas, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareikštas reikalavimas byloje panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal savo faktinį dalyką ir teisinį turinį turi būti sprendžiamas ginčo teisena ir apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises į turtą patvirtinantis dokumentas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ta dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir J. B. naudai atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėRūta Veniulytė-Jankūnienė