Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės (toliau – prokurorė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria patvirtintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 67-13 taikyti nuteistajam Ž. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75, 72² straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 13 d.

5. Teismo posėdyje prokuroras skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skundo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis Ž. B. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paliesti iš pataisos įstaigos. Atlikus Ž. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2018 m. kovo 27 d.), naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (52 balai (25 balai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 27 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu Ž. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 3 balais, o nuo pirminio vertinimo, net 15 balų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks sistemingas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis Ž. B. teigiamai koreguoja savo elgesį.

9. Sutiktina su skundo argumentu, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas, tačiau, nagrinėjamu atveju, nustatyti ne tik formalūs kriterijai. Iš Socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nuteistasis Ž. B. dalyvavo „Asmenų rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, dalyvauja individualiose tikslinėse konsultacijose su specialistai ir psichologais dėl sėkmingų įveikų adaptacijos laikotarpiu, nuteistasis esant poreikiui kreipiasi į psichologinės tarnybos specialistes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Ž. B. yra motyvuotas dirbti, nes atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą. Nuo 2017 m. birželio mėn. nuteistasis buvo įdarbintas į VĮ „Mūsų amatai“ skalbyklos darbininko pareigose. Šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, gydosi Laivės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. birželio 11 d,. nuteistajam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų. Duomenų, kad būtų pažeidęs šį leidimą byloje nėra. Nuteistasis mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 10 klasėje, taip pat palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos nuteistasis Ž. B. vieną kartą buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, tačiau šis pažeidimas nėra grubus, jį nuteistasis padarė Šiaulių tardymo izoliatoriuje dar nepradėjęs atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, pažymima, kad ši nuobaudas šiuo metu yra negaliojanti, bausmės atlikimo metu nuteistasis Ž. B. už stropų darbą ir gerą elgesį du kartus buvo paskatintas. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors šiuo metu nuteistajam išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai, tačiau didžiosios jų dalies nuteistasis negali pakeisti, nes jie yra įvertinti kaip statiniai kriminogeniniai veiksnių taškai. Be to, iš minėtos išvados matyti, kad pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus – nuteistasis daro akivaizdžią pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas nevertino nuteistojo ankstesnių teistumų, ankstesnės bausmės vykdymo proceso ir kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Šiame kontekste pažymima, kad pagal BVK nuostatas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos balas ir jo pokyčiai. Prokurorės skunde kaip vienas iš motyvų, dėl kurių nuteistajam neturi būti taikomas lygtinis paleidimas, nurodoma nemaža neatliktos bausmės dalis. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dydį, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas, kolegijos nuomone, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

11. Pagrįstai prokurorė skunde pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje yra padaryta tam tikrų prieštaravimų dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad tai rašymo apsirikimas dėl kurio nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

12. Nagrinėjamu atveju, teigiamas nuteistojo Ž. B. elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, socialinių ryšių palaikymas, teigiama darbinė motyvacija ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės skundo argumentai yra formalūs, ir atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.