Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų V. C. (pirmininkaujantysis), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams; ši bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir Ž. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Ž. B. priteista 434 Eur V. B. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016-02-21 iki 2016-02-23, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), nuėjęs į M. B. sodybą, pro nerakintas duris įsibrovė į sodybos kieme esantį sandėlį – negyvenamą patalpą, iš kur pagrobė A. B. priklausantį turtą: 2 vnt. grūdų maišų bendros 30 eurų vertės, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuėjo prie M. B. priklausančio gyvenamojo namo, per televizijos anteną užlipęs į šio gyvenamojo namo antro aukšto balkoną, išėmęs kambario lango išorinį stiklą, išdaužė balkono durų stiklą, per kurį pateko į gyvenamąsias patalpas ir pavogė svetimą, V. B., priklausantį turtą, o būtent: televizorių „Grundig 32VLE4302B“ 270 eurų vertės, raudonos spalvos vilnonį kilimą 50 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cukraus „Optima linija“ bendros 9 eurų vertės, baltą drobinę staltiesę 20 eurų vertės, baltos spalvos 41 dydžio sportinius batus 10 eurų vertės, 7 kibirėlius, sveriančius po 1 kg, medaus bendros 35 eurų vertės, 6 vnt. sidabrinių šaukštelių bendros 20 eurų vertės, vieną auksinę grandinėlę 100 eurų vertės, du moteriškus auksinius žiedus su raudonomis akimis bendros 200 eurų vertės, 3 buteliukus kvepalų bendros 20 eurų vertės, baltos spalvos karolių vėrinį 5 eurų vertės, gintarinius karolius 100 eurų vertės ir 200 eurų (vieną kupiūrą 100 eurų ir 2 kupiūras po 50 eurų), taip pat pagrobė svetimą, A. B. priklausantį, turtą – trimerį 100 eurų vertės, viso pagrobė svetimo turto bendros 1169 eurų vertės, ir padarė nukentėjusiems A. B. 130 eurų, V. B. 1039 eurų turtinę žalą.

Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendžiu jam skirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią. Mano, kad jam paskirtoji bausmė yra per didelė, neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Pažymi kaltę visiškai pripažinęs ir nuoširdžiai dėl to besigailintis, nukentėjusiųjų atsiprašęs, vienam jų žalą atlyginęs, žada nebenusikalsti, deklaruoja ketinimus įsiregistruoti į darbo biržą, įsidarbinti ir atlyginti dar neatlygintą žalą nukentėjusiesiems. Nurodo, kad padeda ūkininkaujančiam iš dalies darbingam savo tėvui. Apeliantas skunde mini BK 75 str. ir 62 str. 1 d. nuostatas bei mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jam pasiektini be realaus bausmės atlikimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė jį atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo paskirtąja bausme, teigiant, jog ji yra neteisinga, ir prašoma ją sušvelninti, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui Ž. B. bausmę už padarytą nusikaltimą, nustatė jos dydį bei laikantis baudžiamojo įstatymo normų ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Taip pat nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti jo skunde nurodytų BK 75 str. ar 62 str. 1 d. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas Ž. B. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padarytas vienas baigtas, tyčinis, apysunkis nusikaltimas. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu), lengvinančių aplinkybių nėra. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir Ž. B. asmenybę: apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, administracine tvarka baustas, būdamas darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje esantys duomenys rodo, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau juo nebuvo pasiekti bausmių tikslai ir jis apelianto elgesiui buvo neveiksmingas, nes apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl Ž. B. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį. Be to, ši bausmė nuteistajam subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Tokia už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo atsiprašymo, žalos vienam nukentėjusiųjų atlyginimo apylinkės teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant bausmę. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesuteikia ir apelianto deklaruojamas noras dirbti, padėti tėvui, pažadas nebenusikalsti, atlyginti turtinę žalą kitam nukentėjusiajam, kas yra bet kokiu atveju nuteistojo pareiga. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

Apeliantas skunde teigia apie visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės nenustatymo Ž. B. veiksmuose. Pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, parodymus davė neišsamius, dalį jų nutylėdamas ar duodamas nelogiškus, todėl toks prisipažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu ir vertintinas kaip deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas pagrįstai Ž. B. veiksmuose nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės.

Nors nuteistasis Ž. B. prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu bausmių skyrimui reikšmingos aukščiau nurodytos aplinkybės, ypač už ankstesnį apelianto padarytą nusikaltimą taikyto švelnesnio įstatymo neveiksmingumas ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo metu, neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai Ž. B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, ir todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

Taipogi nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas, kuriomis nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d., gali kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sąlygų visumą. Tuo tarpu tokių sąlygų visumos buvimą patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl BK 62 str. nuostatų svarstymas bei taikymas apelianto atžvilgiu yra negalimas.

Taigi konstatuotina, kad apeliantui Ž. B. švelninti bausmę nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.