- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-2373-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23351-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės AUTOPROM patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) AUTOPROM kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo A. J. 9 458,93 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad A. J. įmonės direktoriaus pareigas vykdė nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 16 d. BUAB AUTOPROM finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už 2015 metus. Vadovaujantis minėtu balansu matyti, įmonė abu nemokumo požymius atitiko jau 2015 metais. Atsakovui pareiga atlyginti padarytą žalą kyla dėl to, jog paaiškėjus, kad įmonė negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, atsakovas stengėsi išvengti pareigos kelti bankroto bylą įmonei ir nusprendė sudaryti apsimestinį sandorį ir įmonę perleisti A. Š.. Atsakovas, žinodamas apie sunkią BUAB AUTOPROM finansinę padėtį, įmonės nemokumą, suprasdamas, kad įmonė neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, didino susidariusius įsiskolinimus. Žinodamas, jog įmonė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, neteikdamas finansinės atskaitomybės dokumentų, tikėtina slėpė tikrąją situaciją, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, prisiėmė naujų įsipareigojimų, negana to siekdamas išvengti atsakomybės prieš kreditorius sudarė tariamą sandorį perleisdamas įmonės akcijas bei valdymą A. Š..
3. Ieškovė nurodė, kad pareiga vadovui ir akcininkui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įmonei tapus nemokia. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nesikreipiama laiku, minėtiems asmenims kyla pareiga atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė laiku nesikreipiant į teismą dėl UAB AUTOPROM bankroto bylos iškėlimo bei tik dėl akių perleidžiant įmonę kitam asmeniui ir perduodant jos valdymą. Žala kreditoriams skaičiuojama nuo to momento, kai atsakovas neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 26 d. Ieškovė nurodė, kad 9 432 Eur žala kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d., 26,93 Eur žala VĮ Regitra susidarė 2016 m. vasario 25 d. Iš viso A. J. padaryta žala yra 9458,93 Eur. Atsakovo neteisėti veiksmai – neveikimas (didėjant įmonės įsiskolinimams kreditoriams, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; iškėlus bankroto bylą, atsakovas nevykdė pareigos perduoti įmonės turtą bei dokumentus), padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.
4. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis nėra vienintelis įmonės akcininkas, todėl vienintelio akcininko sprendimai, kuriais atsakovas save paskyrė direktoriumi yra neteisėti. Tariamas įmonės direktoriaus pareigų vykdymas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nesukėlė jokių juridinių - turtinių pasekmių. Akcijų savininkai yra atsakovas ir trečiasis asmuo J. J.. Atsakovas direktoriumi tapo be akcijų antrosios dalies savininkės balso, t. y. neteisėtai. Įmonės nuostoliai kilo ne dėl tariamų atsakovo veiksmų, atleidžiant ir skiriant įmonės direktorių, o dėl susidariusios ekonominės padėties nesant vadovo.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo J. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nors jai priklauso ½ dalis akcijų, ji bendrovės veikloje nedalyvavo, įmonės valdymo klausimais priimami sprendimai buvo priimami neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo A. J. 9 458,93 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo A. J. 213 Eur žyminio mokesčio ir 53,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
7. Teismas nustatė, kad UAB AUTOPROM VĮ Registrų centre įregistruota 2007 m. spalio 17 d. Direktoriaus pareigas užėmė šie asmenys: nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2008 m. birželio 4 d. - G. R.; nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. - I. Č.; nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. - S. D.; nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. liepos 25 d. - S. K.; nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. - A. J.; nuo 2016 m. kovo 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. sausio 16 d.) - A. Š.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi iškėlė UAB AUTOPROM bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5098-892/2019 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pripažino negaliojančiais atsakovo A. J. ir A. Š. sudarytą 2016 m. kovo 30 d. Akcijų perleidimo sutartį Nr. 01, 2016 m. kovo 30 d. priėmimo perdavimo aktą ir 2016 m. kovo 30 d. prie Akcijų pirkimo - perleidimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 1 – 2016 m. kovo 30 d. priėmimo perdavimo aktą. Taip pat pripažino negaliojančia 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto m. 38-ajame notarų biure sudarytą UAB AUTOPROM akcijų pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2177 ir 2016 m. kovo 31 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl A. J. atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų ir A. Š. paskyrimą direktoriumi. UAB AUTOPROM paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. birželio 19 d. nutartimis patvirtino kreditorinius reikalavimus 10 475,90 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi BUAB AUTOPROM pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartyje (įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d.), kuria UAB AUTOPROM iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė nevykdo veiklos, t. y. nustatytas įmonės nemokumo faktas, tačiau nenurodytas momentas, nuo kada įmonė tapo nemokia.
9. Teismas nustatė, kad BUAB AUTOPROM finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą buvo teikti už 2015 metus. Vadovaujantis minėtu balansu matyti, kad jau 2014 metais (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2014 metais įmonė turto turėjo už 3 294,13 Eur (11 374,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos - 20 271,37 Eur (69 993,00 Lt), įmonės skolos net 6 kartus viršijo įmonės turimą turtą. 2015 metais įmonės finansinė padėtis dar labiau suprastėjo, įmonė turto turėjo tik už 707 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos 14 292 Eur, įmonės skolos net 20 kartų viršijo turimą turtą. 2015 metais įmonė turėjo pradelstą mokėjimą UAB „Bitė Lietuva“. Taigi įmonė abu nemokumo požymius atitiko 2015 metais.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą turi būti vadovaujamasi prejudicinę galią turinčiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta faktinė aplinkybė, kad įmonė atsakovo nurodyto turto neturėjo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinė byloje Nr. e2A-757-661/2020 konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad 2016 m. kovo 30 d. turto/įsipareigojimų priėmimo perdavimo akto pasirašymo metu UAB AUTOPROM turėjo akte nurodytą turtą – 2 vienetus 1 800 Eur vertės automobilių keltuvus, 1 050 Eur vertės suvirinimo aparatą, 2 vienetus 1 280 Eur vertės įrankių spinteles, kitus įrankius už 800 Eur, todėl nėra pagrindo išvadai, kad faktiškai minėtas turtas buvo perduotas. Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą, taip pat padarė išvadą, kad atsakovo A. J. elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijaus. Įmonė buvo perleista ir naujas asmuo paskirtas jos vadovu nesumokėjus sutartyje numatytos kainos bei neturint jokių garantijų, kad ji bus sumokėta. Teismas konstatavo, kad įmonės 2016 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2016 m. kovo 31 d. įmonės valdymo perleidimas iš viso nebuvo sudaryti.
11. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad įmonė 2016 m. sausio mėnesį jau veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo. Nevykdant veiklos, įmonės mokumas negali būti atkurtas, o įsiskolinimas kreditoriams tokioje situacijoje tik didėja, todėl įmonės finansinė būklė prastėja.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nedėdamas jokių aktyvių pastangų įmonės mokumui atkurti ir neįvykdydamas savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, priešingai, nesąžiningais veiksmais sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo fiktyviai perleido įmonės valdymą trečiajam asmeniui, pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, t. y. veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kreditoriniai įsiskolinimai, kurie susidarė po 2016 m. sausio 26 d., nebūtų atsiradę (t. y. egzistuoja CK 6.247 straipsnyje įvardijamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o po nemokumo paaiškėjimo išaugę kreditorių reikalavimai yra žala, padaryta bendrovės vadovo bendrovei (CK 6.249 straipsnis).
Atsiliepimas
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip paneigiančios įmonės nemokumą nurodytu momentu. Ginčo, kad A. J. buvo faktinis įmonės direktorius byloje nėra. Atsakovas tiek atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose civilinė bylą Nr. e2-5098-892/2019 laikė save 100 procentų akcijų savininku. Atsakovas teigė, kad 2016 m. kovo 30 d. pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo preliminarią sutartį, 2016 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Šių sutarčių pagrindu atsakovas įrodinėjo perleidęs 100 paprastųjų akcijų. Taip pat teigė, kad valdydamas 100 procentų įsigytų akcijų jis sprendžia ir vadovo paskyrimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, konstatavęs, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo 2016 m. sausio 26 d., vertino, kiek kreditorių reikalavimai padidėjo po šio faktinio įmonės nemokumo momento. Teismo vertinimu, administratoriaus nurodoma suma – Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinė nepriemoka ir apskaičiuoti delspinigiai – 9 432 Eur, taip pat 26,93 Eur skola VĮ Regitra pagrįstai skaičiuojama kaip bendrovės patirta žala dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo.
15. Teismas konstatavo, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai išaugo 9 458,93 Eur ir šią sumą pripažino ieškovei padaryta žala bei, kad nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu, padaryta 9458,93 Eur žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
16. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9458,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
17. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 665,50 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.
18. Remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, CPK 96 straipsnio 1 dalimi priteisė valstybei nesumokėtą 213 Eur dydžio žyminį mokestį iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovas A. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB AUTOPROM ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
19.1. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 9 458,93 Eur žalos, kadangi žalos dydį nustatė netinkamai taikydamas proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, žalą ir priežastinį ryšį, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir taikytinos praktikos tokios kategorijos bylose;
19.2. žala, kurią ieškovė patyrė atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų būti laikomas tik išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo neteisėtas delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nulėmė ieškovei padarytą 9 458,93 Eur žalą, kurią atsakovas, vadovaujantis IBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, privalo atlyginti;
19.3. vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016) ieškovei atsakovo padarytos žalos dydis nepateikus laiku pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti nustatytas atėmus atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje buvusių finansinių įsipareigojimų dydį iš ieškovo pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio, buvusio tuo momentu, kai, anot teismo, atsakovui atsirado pareiga teikti pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tik nustačius šių dydžių skirtumą būtų galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius ieškovė patyrė atsakovui laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo;
19.4. 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriniams sudarė dar didesnę sumą, t. y. 14 292 Eur, negu buvo patvirtinta ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. birželio 19 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-77-585/2019 – 10 475,90 Eur. Todėl galima daryti išvadą, jog jeigu ieškovės direktorius būtų pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2015 m. gruodžio 31 d., ieškovės įsiskolinimai kreditoriams sudarytų dar didesnę sumą negu buvo patvirtina ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo. Kadangi žala, kurią ieškovė patyrė jos vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėtų būti laikomas tik išaugęs įmonės skolų dydis, šiuo atveju atsakovas tokios žalos ieškovei nepadarė, kadangi ieškovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams dydis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos ne išaugo, o sumažėjo 3 816,10 Eur suma (14 292 – 10 475,90);
19.5. apeliantas negali būti laikomas atsakingu už ieškovės atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus už laikotarpį, kai VĮ Registro centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ieškovės direktoriumi buvo įregistruotas A. Š., nes teismas tuo metu nebūtų priėmęs apelianto pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, apeliantui nebūnant VĮ Registro centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotam ieškovės direktoriumi;
19.6. atsakovui užimant ieškovės direktoriaus pareigas UAB AUTOPROM vykdė autoserviso veiklą, naudodamasi iš atsakovo pagal žodinę panaudos sutartį gautą įrangą ir įrankius, ir per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB AUTOPROM per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 55 701 Eur suma (69 993 – 14 292), tuo tarpu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 30 d. (kai atsakovas perleido ieškovės akcijas A. Š.) įmonės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo 10 104,10 Eur suma.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo apelianto A. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apelianto A. J. ieškovei BUAB UAB AUTOPROM patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
20.1. skundžiamu sprendimu yra priteista žala, kurią sudaro Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Regitra kreditoriniai reikalavimai, t. y. 9 458,93 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas (9 432 Eur) susidarė per 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. liepos 6 d. laikotarpį; VĮ Regitra reikalavimas (26,93 Eur) susidarė nuo 2016 m. vasario 25 d., t. y. neapmokėjus 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios mokėjimo terminas suėjo 2016 m. vasario 25 d. Priteista žala yra kildinama iš ieškovės kreditorinių reikalavimų, kurie susidarė nuo 2016 m. vasario mėn., t. y. po skundžiamame sprendime konstatuoto momento, kuomet kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliaciniu skundu šių kreditorių reikalavimai ir jų atsiradimo momentas nėra ginčijami;
20.2. nors atsakovas apeliaciniu skundu bando sudaryti įspūdį, kad ieškovė 2016 m. sausio – 2016 m. kovo mėn. laikotarpyje, atstovaujamas atsakovo, vykdė veiklą ir tokiu būdu mažino ieškovo 2015 metų balanse nurodytus kreditorinius reikalavimus, tai yra visiška netiesa. Tokią atsakovo poziciją paneigia skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės: „Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad įmonė 2016 m. sausio mėnesį jau veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo. Nevykdant veiklos, įmonės mokumas negali būti atkurtas, o įsiskolinimas kreditoriams tokioje situacijoje tik didėja, todėl įmonės finansinė būklė prastėja“. Atsakovas šių aplinkybių ir savo paties paaiškinimų, kurie konstatuoti skundžiamame sprendime, apeliaciniu skundu neginčija. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė, atstovaujama atsakovo, 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. kovo mėn. vykdė veiklą;
20.3. 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad ieškovė neturėjo turto. Taip pat ieškovės bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo joks turtas nebuvo perduotas. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šių aplinkybių neginčijo. Į bylą pateiktame ieškovo 2015 metų balanse yra nurodyta, kad 2015 metais ieškovė turėjo turto (per vienerius metu gautinų sumų) tik 707 Eur sumai. Iš balanso matyti, kad pinigų ar pinigų ekvivalentų suma yra lygi 0 Eur. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5098-892/2019 yra konstatuota, kad, nepaisant to, kad balanse yra nurodytas 707 Eur vertės turtas, de facto net ir toks turtas neegzistavo. Šios aplinkybės reiškia, kad 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. kovo mėn. laikotarpyje jokie kreditorių reikalavimai nebuvo ir negalėjo būti mažinami nei iš ieškovės tariamos veiklos, nei iš jos turto, nes veikla nebuvo vykdoma, o turto kreditorinių reikalavimų mažinimui paprasčiausiai neegzistavo. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrindžia, kad 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. kovo mėn. laikotarpyje kreditorių reikalavimai buvo dengiami;
Žemesnės instancijos teismas
20.4. pirmosios instancijos teismui nebuvo būtina nustatyti aukščiau nurodytų įsipareigojimų skirtumo skaičiuojant žalą, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė gryną skolų dydį, susidariusį nuo pareigos kelti bankroto bylą momento, nuo kurio jokios ieškovės skolos nebuvo mažinamos;
Atsiliepimas
20.5. atsakovas bando išvengti atsakomybės už jo neteisėtais veiksmais sukeltą žalą bandant teigti, kad šią bylą nagrinėjantis teismas turi remtis VĮ Registrų centras išrašu, kai šios bylos nagrinėjimo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu VĮ Registrų centras įrašo tikrumas yra paneigtas. Todėl atsakovo pozicija yra teisinis nihilizmas, prieštaraujantis teisės principui „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011);
Žemesnės instancijos teismas
20.6. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5098-892/2019 pripažinus 2016 m. kovo 31 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl atsakovo A. J. atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų ir A. Š. paskyrimo direktoriumi negaliojančiu yra laikoma, kad atsakovas visuomet buvo ieškovės vadovu ir dėl to pareiga reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei visuomet buvo taikoma būtent atsakovui;
20.7. 2016 m. sausio mėn. ieškovė buvo nemoki ir atitiko tiek ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo požymį, tiek požymius, kurie yra suformuoti teismų praktikoje. 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė neturėjo turto; ieškovės pradelsti įsipareigojimai mažiausiai buvo lygūs 1 017,32 Eur; 2015 m. gruodžio 31 d. pradelsti kreditoriniai reikalavimai buvo lygūs 14 292 Eur sumai. Akivaizdu, kad ieškovė sistemingai nevykdė reikalavimų kreditoriams dar iki 2015 metų galo; ieškovės veikla tiek 2014 metais, tiek 2015 metais buvo nuostolinga. Spręstina, kad ieškovė, jau nuo 2014 metų buvo nemoki. Skundžiamu sprendimu yra pagrįstai pripažinta, kad ieškovė buvo nemoki ir atsakovas esant ieškovės nemokumo būsenai pažeidė pareigą inicijuoti ieškovės bankroto bylą, kurią 2018 metais inicijavo ieškovės kreditoriai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo teisinės atsakomybės, ieškovei įrodinėjant, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriams skolos padidėjo, nes atsakovas, kaip buvęs vadovas, laiku neiškreipė dėl nemokumo bylos iškėlimo.
3. Nustatyta, kad atsakovas A. J. nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo direktoriaus pareigose UAB AUTOPROM, o nuo 2016 m. kovo 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. sausio 16 d.) įmonės vadovu buvo paskirtas A. Š.. A. Š. tapo direktoriumi po to, kai atsakovas su juo 2016 m. kovo 30 d. sudarė Akcijų perleidimo sutartį Nr. 01.
4. Byloje taip pat nustatyta, kad Akcijų perleidimo sutartis, sudaryta tarp A. J. ir A. Š., buvo pripažinta negaliojančia, kaip ir pripažinta negaliojančia 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto m. 38-ajame notarų biure šių asmenų sudaryta UAB AUTOPROM akcijų pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2177) ir 2016 m. kovo 31 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl A. J. atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų ir A. Š. paskyrimas direktoriumi (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5098-892/2019). Taigi atsakovas buvo vienintelis teisėtas UAB AUTOPROM vadovas de jure ir de facto iki įmonei nemokumo bylos iškėlimo.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-258-430/2021 iškėlė UAB AUTOPROM bankroto bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d., todėl joje nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 18, 182 straipsnio 2 punktas). VMI prie FM pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta, kad „bendrovės pateiktame paskutiniame finansinės atskaitomybės balanse už 2015 metus (priedas Nr. 5) nurodyta, kad Bendrovės turto vertė 2015-12-31 buvo 707 Eur, Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2015-12-31 sudarė 14.292 Eur. Tai rodo, kad Bendrovė 2015-12-31 jau buvo nemoki“. Pagal šiuos duomenis buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje buvo pateikta lentelė, kurioje išrašyti Nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tai yra iš UAB AUTOPROM, nuo 2016-03-31 iki 2017-09-08. VMI prie FM pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo nurodyta, kad Sprendimas Nr.(23.31-08) 467-142224 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo perduotas vykdyti antstoliui S. M., tačiau antstolis lėšų neišieškojo.
6. Teisėjų kolegija nurodo, kad VMI prie FM užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine nepriemoka susiję faktai paprastai turi didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien aplinkybė, jog institucija, išdavusi į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, yra bylos šalis, per se nesudaro pagrindo įrodymo nepripažinti oficialiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 30 punktas). Šioje byloje sprendžiama dėl netiesioginės atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės galimai netinkamai valdant bendrovę ir taip padarant žalą kreditoriui. Byloje įrodyta, kad dėl per įstatymo nustatytą terminą, neinicijavus nemokumo bylos, nuo 2016-03-31 iki 2017-09-08 padidėjo kreditoriui skoliniai įsipareigojimai.
7. Apeliantas nurodė, kad 2015 metais UAB „AUTOPROM“ pardavimų pajamos (apyvarta), tai yra gautos ir deklaruotos pardavimo pajamos per metus (be PVM), kurias įmonė deklaruoja Registrų centrui Pelno/nuostolio ataskaitoje (1-a eilutė „Pardavimo pajamos“) buvo apie 50 000 Eur. Apelianto vertinimu, nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 30 d., UAB AUTOPROM vykdant veiklą, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo 10.104,10 Eur (14.292 - 4.187,90) suma. Apeliantas, kaip galima suprasti iš jo paaiškinimų dėl to, kad 2015 metais įmonė negalėjo turėti finansinių sunkumų ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl 707 Eur turto yra nepagrįsta, rėmėsi savo pasisakymais iš teismo posėdžio. Ištraukų pavyzdžiais iš posėdžių apeliantas nurodė, kad įmonė turėjo turto virš 10 tūkstančių, nes kitaip nebūtų galėjusi nupirkti stabdžių kaladėlių „Porche“. Apeliantas taip pat pabrėžė, kad naudojo asmenines lėšas pirkdamas darbui reikalingus įrenginius.
8. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įmonės mokumo klausimai ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais yra įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-258-430/2021, kai UAB AUTOPROM buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo byloje buvo nustatytas faktas dėl autoserviso verslą vystančios įmonės 2015 m. patiriamų finansinių sunkumų, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė yra prejudicinė ir nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar įmonės vadovo veiksmai buvo atitinkantys teisės aktų reikalavimus dėl vadovo pareigos pradėti nemokumo procedūras.
9. Apeliantas nurodė, kad ieškovei atsakovo padarytos žalos dydis nepateikus laiku pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti nustatytas atėmus atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje buvusių finansinių įsipareigojimų dydį iš ieškovės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio, buvusio tuo momentu, kai, anot teismo, atsakovui atsirado pareiga teikti pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
10. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė paskaičiavimų, ginčydamas VMI prie FM nurodytas aplinkybes dėl skolos didėjimo, laiku neiškėlus nemokumo bylos. Apeliantas remiasi 2015 m. gruodžio 31 d. UAB AUTOPROM balanso (patikslinto ieškinio priedas Nr. 8) duomenis. Balanse įrašyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB AUTOPROM turėjo per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų bendrai 69 993 Eur sumai (nurodyta kaip „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“), o 2015 m. gruodžio 31 d. – mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų bendrai 14 292 Eur sumai. Tuo tarpu UAB AUTOPROM bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. birželio 19 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-77-585/2019 patvirtino iš viso 10 475,90 Eur bendro dydžio kreditorių finansinius reikalavimus, iš jų: 10 155,26 Eur (VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas), 26,93 Eur (VĮ „Regitra“ kreditorinis reikalavimas), 293,71 Eur (UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinis reikalavimas). Taigi, anot apelianto, ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriniams sudarė 14 292 Eur sumą, o įsipareigojimų kreditoriams dydis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos ne išaugo, o sumažėjo 3 816,10 Eur suma (14 292 – 10 475,90). Apeliantas iš šių balanso duomenų padarė išvadą, kad ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. patikslintu ieškiniu nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo ne dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrą išaugusį įmonės skolų dydį, o atsakovui ir A. Š. einant UAB AUTOPROM direktoriaus pareigas susidariusių kreditorių finansinių reikalavimų dydžius.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas šiais anksčiau nurodytais argumentais taip ir nepasisakė dėl VMI prie FM apskaičiuoto skolos dydžio pagrįstumo ir pagal tai atsiradusio finansinio reikalavimo. Jis tiesiog neįskaičiuoja 9 458,93 Eur, kurie yra VMI prie FM ir VĮ „Regitra“ kreditoriniai reikalavimai, susidarę nuo 2016 m. vasario mėn. pradžios: VMI prie FM reikalavimas (9 432 Eur) susidarė per 2016-02-01 – 2016-07-06 laikotarpį (patikslinto ieškinio priedas Nr. 10), o VĮ „Regitra“ 26,93 Eur reikalavimas – nuo 2016-02-25, neapmokėjus 2016-01-31 PVM sąskaitos faktūros, kurios mokėjimo terminas suėjo 2016-02-25 (patikslinto ieškinio priedas Nr. 11).
12. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos ginčo esmė – padidėjusi skola dėl pavėluoto kreipimosi dėl nemokumo proceso pradėjimo UAB AUTOPROM. Kitaip tariant, laiku iškėlus bankroto bylą, nebūtų atsiradusi mokestinė prievolė valstybei ir VĮ „Regitra“. Šiuo atveju žala ieškovei buvo padaryta tuo, kad buvo nesilaikyta finansinės drausmės, ir, be kita ko, atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė ne tik fiduciarines pareigas, tai yra buvo nesąžiningas, neatidus, nerūpestingas, tai yra nevykdė imperatyvias įstatymuose jam, kaip vadovui, nustatytas pareigas užtikrinti teisingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisėtai perleido UAB AUTOPROM akcijas. Minėta, ginčo dėl ieškovės nemokumo fakto jau negali būti (CPK 18 straipsnis). Pareiga inicijuoti bankroto bylą atsakovui atsirado 2016-01-26. Šis nemokumo momentas nėra nuginčytas. Pirmosios instancijos teismo priteista žala yra kildinama iš ieškovės finansinių reikalavimų, kurie susidarė nuo 2016 m. vasario mėn., tai yra po skundžiamame sprendime konstatuoto momento, kuomet kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, apelianto argumentai, kad jis žalos ieškovei nepadarė, kadangi ieškovės mokėtinų sumų dydis kreditoriams sumažėjo, yra nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Apeliantas remiasi ir argumentu, kad UAB AUTOPROM bankroto bylos iškėlimo metu galiojantis teisinis reguliavimas numatė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į neteisėtą tikslą, buvo pakeistas vadovas. Atsakovo nesąžiningumas, sudarant 2016 m. kovo 30 d. Akcijų perleidimo sutartį Nr. 01, 2016 m. kovo 30 d. priėmimo perdavimo aktą ir 2016 m. kovo 30 d. prie Akcijų pirkimo – perleidimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 1 – 2016 m. kovo 30 d. priėmimo perdavimo aktą, 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto m. 38-ajame notarų biure sudarant UAB AUTOPROM akcijų pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2177, ir priimant 2016 m. kovo 31 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl A. J. atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų ir A. Š. paskyrimą direktoriumi, yra nustatytas įsiteisėjusiame teismo sprendime. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-757-661/2020 nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po 2016 m. kovo 31 d. vienintelio akcininko sprendimo dėl A. J. atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų, įmonės vadovu paskirtas A. Š. realiai tokias pareigas vykdė. Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės veiklą po jos perleidimo (finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų sandorių ir pan.).
15. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovo vadovo statusas buvo neteisėtai pakeistas, todėl konstatuojama, kad atsakovas negali turėti teisėtų lūkesčių, kad jo teisės bus ginamos, ir jam nekils atsakomybė už UAB AUTOPROM padarytą žalą. Šios išvados nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė, kad paskutinis formalus vadovas buvo A. Š.. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto argumentas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo žalos atlyginimą už susidariusius ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus už laikotarpį, kai jis formaliai nebuvo ieškovės direktoriumi (CK 1.5 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.86 straipsnis).
16. Jau nurodyta, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB AUTOPROM atsirado 2016 m. sausio 26 d. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu priteista žala buvo pagrįsta kreditorių reikalavimais, kurie susidarė po šio termino. Byloje nustatytos aplinkybės dėl finansinių sunkumų įrodo, kad nuo 2016 m. sausio mėn. kreditorių reikalavimai negalėjo būti mažinami, nes realiai įmonė turto jau neturėjo, nebeturėjo darbuotojų ir nevykdė veiklos, todėl negeneravo pajamų. Vadinasi, sprendimu priteista žala ir jos dydis yra pagrįsta.
17. Apeliantas remiasi ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-757-661/2020, kurioje buvo išvardinti ginčo dėl akcijų perleidimo metu egzistuojantys UAB AUTOPROM skoliniai įsipareigojimai. Juo apeliantas lygina su ieškovės 2020 m. gegužės 19 d. patikslintu ieškiniu dėl žalos atlyginimo pateiktais duomenimis: 2018 m. sausio 22 d. UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinis reikalavimas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 9), 2018 m. liepos 17 d. VMI prie LR FM kreditorinio reikalavimo detalizacija (patikslinto ieškinio priedas Nr. 10) ir VĮ „Regitra“ kreditorinis reikalavimas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 11). Apeliantas pripažįsta, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina iš tikrųjų egzistavus minėtų kreditorių finansinius reikalavimus įmonei. Apeliantas sudėjo 2018 m. sausio 22 d. UAB „Bitė Lietuva“ skolą, 2018 m. liepos 17 d. VMI prie LR FM skolą ir 2016 m. kovo 30 d. VĮ „Regitra“, ir nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 30 d., UAB „AUTOPROM“ vykdant veiklą, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo 10.104,10 Eur (14.292 - 4.187,90) suma.
19. Apeliantas, siekdamas paneigti savo atsakomybę, nurodė, kad prieš pirkdamas UAB AUTOPROM, perklausė savo draugo D. K., ar įmonė turi skolų, o D. K. atsakė, kad įmonė neturi skolų, todėl atsakovas ir įsigijo UAB AUTOPROM. Pats atsakovas nesidomėjo, ar įmonė turi skolų, todėl skola už ryšio paslaugas, kuri susidarė vadovaujant D. K., yra jo atsakomybės klausimas. Atsakovas niekada UAB „Bitė Lietuva“ tinklu nesinaudojo, todėl skola už ryšio paslaugas negalėjo būti pritiesta.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas (apeliantas), įsigydamas įmonę, neveikė pagal protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, nėra aplinkybė, šalinanti jo atsakomybę. Nesidomėjimas įmonės skolomis parodo, kad apeliantas pažeidė protingai rūpestingo asmens elgesio standartą. Juridinis asmuo privalo atsakyti už prievoles savo kreditoriams pagal prisiimtus įsipareigojimus, atsiradusius vystant verslą (CK 6.38 straipsnis). Jei juridinis asmuo tinkamai nevykdė veiklos ir dėl to yra jo vadovo atsakomybė, nustačius visas vadovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai), vadovui kyla pareiga atsakyti už žalą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 3 dalis).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad įmonė 2016 m. sausio mėnesį jau veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas padarė teisingą išvadą, kad nevykdant veiklos, įmonės mokumas negali būti atkurtas, o įsiskolinimas kreditoriams tokioje situacijoje tik didėja, todėl įmonės finansinė būklė prastėja. Be kita ko, apeliantas apeliaciniame skunde taip pat netiesiogiai savo argumentais patvirtino, kad UAB AUTOPROM jau nuo 2016 metų sausio mėnesio turėjo finansinių sunkumų, todėl veiklos nevykdė.
22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 1 197 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei AUTOPROM (juridinio asmens kodas 301153557) iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 197 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.