Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S., Klaipėdos rajone, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02, veikdamas tyčia, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, neinformavęs mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 versliškai ir stambiu mastu, kitokiu neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos statybų srityje, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojo registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, nustatančius, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities mokesčių inspekcijai pateikti tinkamai užpildytą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (forma REG812), pažeisdamas šiuo įsakymu patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 7 straipsnio reikalavimus, tyčia, Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai nepateikė REG812 formos prašymo įregistruoti jį (Ž. S.) į Mokesčių mokėtojų registrą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 2 straipsnio 16 dalį „Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 8 straipsnio 1 dalį „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 35 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, 92 straipsnio 3 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto (nuo 2017-01-01) nuostatas, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto (nuo 2019-01-01) nuostatas, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimus (iki 2018-12-31); 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus (nuo 2019-01-01); 17 straipsnio 4 dalies (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) nuostatas, 17 straipsnio 4 dalies (nuo 2019-01-01) nuostatas – A. L. adresu (duomenys neskelbtini), G. U. adresu (duomenys neskelbtini), A. M. adresu (duomenys neskelbtini), A. D. adresu (duomenys neskelbtini), K. B. adresu (duomenys neskelbtini), T. U. (B.) adresu (duomenys neskelbtini), A. D. ir R. D. adresu (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus ir iš jų laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 24 atvejais gavo iš viso 274 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų), tai yra:

2019 m. 1 atveju gavo 18 700,00 Eur pajamų.

Ž. S. gavęs 274 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų), siekdamas išvengti 40733,08 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, nuo 2017-08-15 atsiradus prievolei registruotis Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) mokėtoju, pateikiant prašymą mokesčių administratoriui, juo neįsiregistravo ir nepateikė centrinio mokesčio administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma FR0608) už 2017 m. 8, 10, 11, 12 mėn., 2018 m. 1, 2, 3, 7, 8, 9, 11 mėn., 2019 m. 1 mėn. ir jose nedeklaravo 234 700,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, iki kito mėnesio 25 dienos, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 40 733,08 Eur PVM, iš jų:

2019 m. – 3 245,45 Eur.

Taip pat Ž. S. vykdydamas individualią veiklą ir gavęs 274 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 9 535,52 Eur socialinio draudimo įmokų, iš jų:

bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 3 100,36 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2017-2019 m. bazė draudžiamųjų pajamų dydis), iš jų:

laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-02 – 284,18 Eur.

Be to, Ž. S. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31, vykdydamas individualią veiklą, 23 atvejais gavo 256 000,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už statybos darbų atlikimą, iš jų: 2017 m. – 8 atvejais gavo 117 000,00 Eur; 2018 m. – 15 atvejų gavo 139 000,00 Eur, veikdamas tyčia, siekdamas išvengti 15 689,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 3 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, kad „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, mokesčių administratoriui pateikė Metines pajamų deklaracijas už 2017 (pateikta 2019-06-03) ir 2018 (pateikta 2019-06-03) metus kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, t. y. Metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus (forma GPM308) 13A laukelyje „Taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos“ įrašė mažiau 72 545,44 Eur apmokestinamųjų pajamų, 33 laukelyje „Mokėtina (-) grąžintina (+) pajamų mokesčių suma“ įrašė mažiau 3 627,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą, metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 metus (forma GPM308) 13 laukelyje „Taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos“ įrašė mažiau 80 413,21 Eur apmokestinamųjų pajamų, 33 laukelyje „Mokėtina (-) grąžintina (+) pajamų mokesčių suma“ įrašė mažiau 12 061,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Kaltinamasis Ž. S. teismo posėdžio metu savo kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus nepripažino, tvirtino nepadaręs jokios nusikalstamos veikos, tik netinkamai apskaičiavęs ir mokėjęs mokesčius, todėl tai, kas jam inkriminuota, yra mokestiniai ūkiniai santykiai. Prieš pradėdamas statybų veiklą, jis domėjosi įstatymais, skaitė VMI puslapį, mokesčių administravimo įstatymą, kitus teisės aktus ir aiškiai suprato, kad statybų veikla yra teisėta ekonominė-ūkinė veikla, o ne įstatymo uždrausta, nusikalstama veikla. Statybų veikla, kuria jis užsiėmė, apėmė kiekvieno individualių namų statybai tinkamo sklypo nupirkimą, jo pardavimą, namo statyba iki su klientu sutarto baigtumo ir pardavimas, arba statybų veikla – namo statyba kliento nupirktame sklype pagal sutartį, kurioje buvo aptarti įvairūs darbai, ką padaryti, iki kokio baigtumo lygio namą pastatyti. Jo sutuoktinė nesusijusi su šia statybų veikla. Nupirkus sklypą jie su žmona tampa bendraturčiais, o parduodant, jiems reikėdavo abiejų parašų. Jie neturi pasirašę vedybinės sutarties, kur galėtų viską vykdyti savo vardu. Jo veikla apėmė ir didesnio sklypo nupirkimą bei jo padalinimą į dvi ar keletą dalių, po to - statybų darbus ir pardavimą. Pasirašydavo su klientas sutartis, statybos darbų atžvilgiu jomis jam buvo pavedama organizuoti statybinius darbus. Sutartys buvo pasirašomos notarine forma. Notarine forma buvo pasirašomi ir įgaliojimai, kad jis kliento vardu, jo naudai gali daryti apklausas, atrinkti medžiagas, meistrus - specialistus ar įmones, kurios atliktų įvairius statybos rangos darbus. Įgaliojimų ir sutarčių pagrindu jis tapdavo tiesioginiu fizinių asmenų įgaliotiniu, įgalintu organizuoti statybų veiklą, siekiant sukurti nekilnojamąjį turtą. Bendraudavo su daugeliu medžiagų tiekėjų, statybos meistrais, su jais susitikdavo, apkalbėdavo statybos darbus, pasirašydavo sutartis dėl didesnių darbų apimčių, kitos sutartys būdavo žodinės. Namo statyboje prie įvairių darbų nuo pat matavimo atlikimo, kadastrinių duomenų, sklypo valymo ir kt., užbaigiant pilna apdaila, dirbo labai daug skirtingų specialistų. Pavyzdžiui, dėl pamatų įrengimo darbų jis bendraudavo su 10 skirtingų brigadų, kurios gali tuos darbus atlikti. Skambindavo vieniems, klausdavo apie terminus, kainą, apsitardavo dėl tų darbų. Tada, jei galėdavo samdydavo tą įmonę ar brigadą atlikti tuos rangos darbus. Jei nesutardavo, tada ieškodavo kitos brigados. Visiems statybos darbams atlikti samdydavo daug ( du – tris šimtus) specialistų, nebuvo kelių žmonių, kurie visus tuos namus būtų pastatę. Su visais stengdavosi pasirašyti statybos darbų rangos sutartis, kad būtų galima fiksuoti darbų apimtis, kainas, tačiau su kai kuriais susitarimai buvo tik žodiniai. Atsiskaitoma buvo ne už darbo laiką, o už rezultatą (kvadratinį, kubinį ar bėginį metrą) arba už visą atliktą darbą. Kiekvienoje statybininkų brigadoje būdavo vienas žmogus, su kuriuo jis ir bendraudavo, aptardavo visas sąlygas, o kiek toje brigadoje dirba žmonių, jam nebebuvo svarbu. Mažai buvo atvejų, kad tam tikrus namų statybos darbus būtų dirbęs vienas žmogus.

Užsiimdamas šia statybų organizavimo veikla, Ž. S. rinkdavo sąskaitas, kvitus, vedė suvestines, skaičiuodavo išlaidas už darbus ir medžiagas, jas planuodavo, darydavo sąmatas, apskaičiuodavo faktines išlaidas. Kratos metu buvo paimti visi dokumentai, įskaitant ir sutartis su rangovais ir su žmonėmis, faktines išlaidas patvirtinantys dokumentai, iš viso apie 600 dokumentų, apklausų metu jis detaliai paaiškino, su kuo kiekvienas jų susijęs, teikė suvestines, sąmatas tyrėjams, kad būtų galima aiškiau identifikuoti visas jo patirtas išlaidas ir gautas pajamas. Buvo tiksliai suskaičiuotos visos išlaidos, pateiktos lentelės, paskaičiavimai, bet į tai nebuvo atsižvelgta, traktuojama, kad visa, ką gavo iš užsakovų, jis gavo sau kaip pajamas ir pelną, o tai neatitinka tikrovės, nes statybos medžiagų ir darbų išlaidos yra didelės ir jos buvo dengiamos būtent iš pajamų. Visos išlaidos buvo suskaičiuotos ir pagal metus ir pagal skirtingus objektus, išskiriant kas yra paslaugos teikėjas, kokios sąskaitos ar kvitas buvo išrašytas, kokia data, kokia suma, kokia PVM dalis toje sumoje. Visi faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti VMI specialistams, kad jie tiksliai viską suskaičiuotų ir kad patvirtintų jo deklaracijas, pateiktas 2019 metais, kurios tada buvo pateiktos preliminarios, nes tebevykstant darbams nebuvo galima paskaičiuoti tikslių išlaidų ir jis jų nenurodė. Šiuo metu yra visus tikslius skaičiavimus pateikęs mokesčių inspekcijai, deklaracijos dar nėra patvirtintos. Pripažįsta, kad iki 2018 metų pabaigos 2017 metų deklaracija nebuvo patikslinta.

Kaltinamasis nurodė, kad 2017 m. jo vykdytos individualios statybų veiklos pardavimų suma sudarė 117 000 eurų, o faktiškai patirta išlaidų už 27 013 eurų, 2018 metais – 139 000 eurai pardavimų suma, o išlaidų – 188 022 eurai, 2019 m. pardavimų suma – 18 700 eurai, išlaidos – 47 222 eurai. Pardavimų sumos yra tikslios, valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų paskaičiuotos ir jis su jomis sutinka. Pagal objektus tai pardavimas K. B. 40 000 eurai, išlaidos – 39 154 eurai, A. M. – pardavimas 70 000 eurų, išlaidos – 66 586 eurai, D. – pardavimas 18 700 eurų, išlaidos – 17 285 eurai, U. pardavimas 30 000 eurai, išlaidos 27 058 eurai, B. – pardavimas 38 000 eurai, išlaidos – 36 312 eurai, D. – pardavimas 68 000 eurų, išlaidos – 66 465 eurai, L. – pardavimas 10 000 eurų, išlaidos – 9401 euras. Pinigų sumokėjimas būdavo patvirtinamas vienu iš šių būdų: išrašant kvitą, pasirašant pinigų perdavimo-priėmimo dokumentą, įrašant patvirtinimą apie pinigų sumokėjimą ant rangos sutarties.

Dirbdamas statybų versle, jis buvo įsigijęs kelis įsigydavo verslo liudijimus, kurie yra pateikti į bylą, ir taip įteisino savo darbinę veiklą. Pripažįsta, kad jis vykdė individualią veiklą, bet nesikreipė dėl individualios veiklos pažymėjimo išdavimo, jis jam nebuvo išduotas ir jis jo neturėjo. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikęs 2021 m. pabaigoje prašymus dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo ir supranta savo pareigą atsiskaityti su valstybe šioje srityje. Skaičiuojant pardavimo sumas, valstybinės mokesčių inspekcija išskyrė pardavimo PVM, tačiau, tiksliai suskaičiavus faktines jo veikloje patirtas išlaidas, būtina taikyti ir pirkimo PVM. Pardavimo PVM sudaro 40733 eurai, o pirkimų – 18182,17 eurai, taigi realiai nesumokėta PVM dalis yra 22 550 eurų, o ne 40 000 eurų. PVM mokėtoju nesiregistravo dėl nežinojimo. Tuo metu, kai pradėjo užsiimti statybų veikla, tiesiog dirbo, PVM neskaičiavo ir nežinojo, kada tapo PVM mokėtoju. Jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl PVM sumokėjimo dalimis, niekada nevengė sumokėti mokesčių, tiesiog negalėjo to padaryti, kol darbai nebuvo užbaigti, negauti visi mokėjimai, neapskaičiuotos visos išlaidos ir nepatikslintos su tuo susijusios deklaracijos, o jis norėjo suskaičiuoti viską tiksliai ir susimokėti privalomus mokėti mokesčius. Pateikė mokesčių inspekcijai duomenis ir dėl gyventojų pajamų mokesčio ( toliau –GPM) sumokėjimo. Atlikus tikslius skaičiavimus, jo mokėtinas GPM 2017 metais – 3648,71 eurai, 2018–2019 metais nėra mokėtino GPM. Tai pat bendravo su Sodros specialistais, iš kurių gavo aiškius paskaičiavimus, įvertinus patirtas išlaidas dėl VSD mokesčio. Pagal šiuos paskaičiavimus 2017 metais pagal patikslintus duomenis, įvertinus patirtas išlaidas, VSD ir PSD prievolė jam sudaro daugiau kaip 3432,99 eurus, o 2018 ir 2019 metais tokių prievolių nėra, kadangi buvo patirtas nuostolis, o ne gautas pelnas. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikęs pardavimų pajamas, kurios paskaičiuotos FNTT, išskiriant PVM dalį, taip pat ir patirtų išlaidų PVM suvestinę pagal metus, mėnesius. Bendra patirtų išlaidų suma sudaro 18 182,17 eurų. Pajamos yra nurodytos kaip gautos kaltinamojo, nes žmonės davė jam pinigus, o išlaidos liko neįvertintos, kaip nesusijusios su jo veikla, ir tai yra neteisinga.

Ž. S. pripažino, kad gali būti praleidęs deklaracijų pateikimo terminus, bet mano, kad termino praleidimas nėra nusikalstama veikla. Neturėjo galimybės suskaičiuoti pajamų ir išlaidų anksčiau, todėl laiku ir nebuvo pateikti patikslinti duomenys. Nesutinka, kad prie skirtingų objektų buvo pateiktos tos pačios sąskaitos-faktūros, taip nebuvo, o į sąskaitas objektai paprastai nerašomi, nes pardavėjui-prekių tiekėjui svarbus yra pirkėjas, o ne papildomi duomenys, kur tos prekės keliauja. Pirkdamas tam tikras medžiagas konkrečiam statybų objektui, jis tas sąskaitas konkrečiam objektui ir priskirdavo. Įstatymo nėra apibrėžta, kaip reikia identifikuoti. Jis vedė savo buhalterinę apskaitą, savo detalizaciją, savo skaičiavimus, tarp tiek daug sąskaitų gal kelios ir yra susidubliavusios, bet tai padaryta netyčia, tai žmogiškoji klaida. Jis stengėsi išsaugoti visus duomenis, bet dabar negali pasakyti, ar jie išsaugoti juos paėmusių pareigūnų. Ne visus pirkimus patvirtinančius dokumentus yra ir gavęs, daug sąskaitų-faktūrų iš tiekėjų, iš kurių pirko įvairias statybines medžiagas, per aplaidumą, užmaršumą, užimtumą pamiršdavo pasiimti ir sudėti kaip sąskaitas už prekes, kurios panaudotos tam objektui. Iš visur stengėsi pirkti kokybiškas prekes už gerą kainą, todėl pirko ne iš vienos, bet iš daugybės Klaipėdos įmonių, tai „Senukai“, „Ermitažas“, „Lytagra“, „Gulbė“ ir kitos, kurios neišrašydavo sąskaitų, o iš kitų jis jų nepaėmė, kai buvo sutarta išrašyti ir perduoti vėliau. Sąskaitose daugiausia būdavo nurodomas jis kaip pirkėjas, tik D. ir B. reikalavo, kad jis nurodytų sąskaitose juos kaip medžiagų pirkėjus, nes jiems reikėjo sąskaitų, kad pateiktų bankui, priešingu atveju jie nebūtų gavę paskolų iš banko. Tik jiems išrašyti tokie kvitai, kuriuos galima laikyti fiktyviais. Dar buvo keletas kvitų, kur apsirikta nurodant sumas – viename vietoj 8000 Eur įrašyta 18 000 Eur. P. išrašyti kvitai atitiko tikrovę, jo brigada dirbo apie 8 mėnesius, du – trys žmonės, tad ir uždirbo kvite nurodytą sumą. D. atveju Ž. S. pripažįsta apsiskaičiavęs, o O. O. įrašęs neteisingas (padidintas) sumas į atsiskaitymo už darbus kvitus, viename kvite nurodyta suma neviršydavo 5000 Eur.

Taip pat Ž. S. nurodė, kad ne kiekvienas meistras, jo pasamdytas atlikti rangos darbus, įformindavo tai paslaugų atlikimo kvitu ar kitu buhalterinės apskaitos dokumentu. Ž. S. tvirtina visas iš rangovų reikalaudavęs, kad jie būtų įforminę individualią veiklą ar įsigiję verslo liudijimą, ar įsteigę mažąją bendriją, kad oficialiai pateiktų sąskaitas už atliktus darbus, kurios yra išlaidas pagrindžiantys dokumentai; deja, ne iš visų tokius dokumentus gaudavo, nors darbai būdavo atliekami ir pinigai buvo sumokami. Kartais ir pats pamiršdavo tokių dokumentų pareikalauti. Būdavo tokių atvejų, kad statybos darbus atliekantis specialistas pirmą kartą susiduria su kvitais, iš jo sužinodavo apie būtinybę turėti verslo liudijimus, todėl jis padėdavo žmonėms įsigyti verslo liudijimus, patardavo, pasakydavo kur važiuoti, kur kreiptis. Jis supranta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami ir nuo tų pinigų, už kuriuos negaudavo kvitų, tačiau pripažįsta, kad to nėra padaręs. Ž. S. tvirtino, kad jis negali priversti žmogaus išrašyti kvitą, juolab kad kartais rangovų pozicija neįforminti paslaugų suteikimo tokiais dokumentais išaiškėdavo jau atlikus darbus, kai Ž. S. jau turėdavo pareigą sumokėti už atliktą darbą. Buvo keletas didesnių kvitų išrašyta, kai didesnį darbų ir net skirtinguose objektuose kiekiai būdavo atliekami per kažkokį periodą; tai patvirtino ir liudytojais apklausti meistrai, kad dirbo tam tikrą laiką, būdavo mokamas avansas už darbus, pinigai buvo sumokami ir viduryje, ir baigus atlikti darbus, tada būdavo išrašomas ir kvitas. Pripažįsta keletą kvitų, bendru susitarimu išrašytų didesnėmis sumomis tam, kad žmogus turėtų naudą deklaruodamas pajamas, kad galėtų pasiimti lizingą, paskolą, keletas kvitų buvo išrašyta neteisingai dėl to, kad jais būtų pagrįstos išlaidos, kurių neišrašė kiti, bet nesutinka su tuo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama neteisingai.

Taip pat Žilvinas S. tvirtino, kad A. K., O. O. ir L. P. nebuvo jo samdomi darbuotojai, tai buvo rangovai, kuriuos jis samdė atlikti tam tikrus rangos darbus. Didžioji dalis meistrų buvo samdomi kaip brigados, o ne kaip pavieniai asmenys. A. K. turėjo brigadą, su kuria dirbo statybinius darbus, jis nebuvo vienas samdomas darbuotojas, Ž. S., aptaręs su juo, labai daug darbų atliko. K. V. patvirtino, kad didžiąją dalį darbų atliko A. K. brigada. Pagrindinis žmogus, su kuriais viską aptardavo buvo A. K., kuris teisme melagingai nurodė, kad jam buvo mokamas menkas uždarbis. Ikiteisminiame tyrime atliktos liudytojo L. P. apklausos protokole užfiksuota, kad Ž. S. buvo priėmęs jį į darbą kaip darbuotoją, tačiau teisme šis liudytojas to nebepatvirtino, pasakė, kad pati tyrėja taip užrašė, nors jis taip nesakė; teismui jis paaiškino, kad pagal susitarimą su Ž. S. buvo atliekami rangos darbai, kad buvo skaičiuojami kvadratiniai metrai ar kiti atliktų darbų matai, pinigai buvo mokami už atliktą darbą. L. P. dirbo dviese, kartais trise, nes pats teisės vairuoti neturėjo, automobilio nevairavo, net nebuvo galima jo vieno samdyti, kad atliktų darbus. Kadangi Ž. S. statomus objektus fotografuodavo, filmuodavo, kad turėtų ką parodyti užsakovams, yra nuotraukose užfiksavęs, kaip L. P. dirba su brigada. L. P. pripažino, kad dirbo su patėviu, kad patėvis vairuodavo mašiną, kad patys nusistatydavo darbo laiką, nes svarbus būdavo ne išdirbtas laikas, o rezultatas – tai yra akivaizdūs rangos, o ne darbo teisinių santykių požymiai. O. O. yra plataus profilio meistras, pagal susitarimą ir poreikį jis ir tinkuodavo, ir stogų pakalimo darbus atlikdavo, ir montuodavo vidaus plokštes. Jis dirbdavo daugelyje objektų. Dirbo apie 7-8 mėnesius, uždirbdavo apie 3 000 eurų, bet ne už darbo laiką, kaip mokama darbuotojams, o už atliktus darbus, nes taip atsiskaitoma rangos santykiuose. Buvo aptariami terminai, ar jie darbą atliks per savaitę, ar per mėnesį, tada rangovai jau patys spręsdavo, kada gali atvažiuoti, kada išvažiuoti, kokiu intensyvumu dirbti, apmokėjimą gaudavo, kai būdavo priimamas jų darbo rezultatas. Darbo priemonių rangovams niekada nėra pirkęs, jie patys jomis apsirūpindavo, o medžiagų parinkimu ir tiekimu rūpinosi jis pats.

Liudytoja K. B. parodė, kad ji su savo vyru J. B. 2017 metais įsigijo sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Sklypą įsigijo ne iš kaltinamojo, o iš kito asmens, sandoris buvo sudarytas notarine forma. Įsigijus sklypą pradėjo ieškoti, kas galėtų jiems pastatyti namą. Internetiniame puslapyje „Aruodas.lt“ rado skelbimą, kad Ž. S. stato namus. Paskambinus skelbime nurodytu numeriu buvo susitikta su Ž. S. ir aptarti namo statybos klausimai. Ž. S. pasakė, kad jis stato namus, nuvežė K. B. su vyru parodyti jo statomų namų ir sakė, kad jei nori, jis rekomenduos architektą, kuris paruoš norimą projektą. Po keleto pokalbių su Ž. S. ji su vyru nutarė pasirašyti su juo statybos rangos sutartį, pagal kurią už iš anksto sutartą kainą Ž. S. įsipareigojo pastatyti jiems 115 m² ploto su atskiru garažu namą už 95 000 Eur. Sutartyje taip pat buvo nurodyti statybos planai, etapai. Jie Ž. S. turėjo kaip avansą duoti 10 000 Eur., pervedė šią suma prieš pasirašant sutartį 2017-08-02 bankiniu pavedimu į Ž. S. asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“ ir 2017-08-03 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2017-08-03 ir priedą prie jos. Pasirašius sutartį, 2017-08-10 grynais pinigais Ž. S. buvo sumokėta 30 000 Eur, 2019-02-05, grynais pinigais dar 30 000 Eur, 2019-03-13 grynais pinigais sumokėta dar 1 500 Eur. Dar grynais pinigais sumokėta 1 410 Eur už darbus, tai galėjo būti 2019 m. kovo mėnesį. Taip pat laikotarpiu nuo 2019-03-04 iki 2019-05-10 grynais pinigais buvo sumokėta 20 000 Eur, įforminant tai kaip vekselių apmokėjimą: kadangi jie ilgai negavo paskolos iš banko, Ž. S. pasiūlė atlikti darbus iš savų pinigų, o kai jie gaus paskolą iš banko, jie pinigus jam atiduos, tuomet jie ir pasirašė vekselius. Iš viso Ž. S. už namo statybą sumokėta 92 910 Eur, kad pinigus gavo, Ž. S. pasirašydavo ant dokumentų. Į 92 910 Eur sumą įeina ir medžiagos, ir darbai. Ž. S. nei jai, nei jos vyrui neatsiskaitydavo už gautus pinigus, nepateikdavo medžiagų įsigijimo dokumentų ir ataskaitų, kiek sumokėta už darbus. Statybose ji su vyru lankėsi retai, gal kartą per mėnesį, matė, kad namas yra statomas ir įrenginėjamas, Ž. S. taip pat atsiųsdavo jiems atliekamų darbų nuotraukų. Prieš statybos pradžią ji nesidomėjo kokia veiklos forma dirba Ž. S., nes jai tai nebuvo aktualu, pats Ž. S. sakė, kad dirba „ant savęs“ ir turi darbuotojų, kurie atlieka statybos montavimo ir pastato vidaus įrengimo darbus. Kiek suprato, Ž. S. sutartį sudarė savo vardu kaip vykdantis individualią veiklą asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Jie nesikalbėjo apie tai ar jis turi kokią įmonę, jiems nebuvo parodytas ir dokumentas, kad jis vykdo individualią veiklą. Visus klausimus, susijusius su namo statyba, K. B. arba jos vyras spręsdavo su Ž. S.. Betarpiškai su darbininkais, kurie statė namą, jie beveik nebendravo ir įvardinti asmenų, kurie atliko darbus negali, nes jų vardų ir pavardžių nežino. Kiek ji buvo atvykusi, tiek kartų matė dirbant įvairius statybininkus, elektriką, dažytoją, Ž. S. dirbant statybinius darbus nematė. Ž. S. jiems pabaigė statyti namą, papildomai jie jam nebemokėjo, tik kas buvo nurodyta sutartyje (rangos).

Liudytoja L. B. parodė, kad 2018 metų pabaigoje ji kartu su vyru ieškojo sklypo namo statybai ir internetiniame puslapyje skelbiu.lt rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini), parduodami žemės sklypai namų statybai. Skelbimas buvo su kvartalo namų vizualizacija, šis skelbimas juos sudomino ir paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu, buvo susitikta su, kaip vėliau sužinojo, Ž. S.. Pokalbio metu buvo aptarti sklypo pirkimo ir namo sklype statymo klausimai ir kainos. Susitikta buvo keletą kartų ir apsprendus visus tuo metu aktualius klausimus 2019-01-05 buvo pasirašyta „Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis (avanso susitarimas)“, pagal kurį Ž. S. įsipareigojo iki sutartyje numatyto termino parduoti jiems žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir po to pastatyti jame 100 m² namą, o jie įsipareigojo numatytu laiku mokėti numatytas įmokas už namo statybą ir perkamą žemės sklypą. Pasirašius sutartį, Ž. S. buvo sumokėtas sutartyje numatytas avansas – 7000 Eur grynais. Ž. S. jiems išdavė dokumentą, bet ne kasos pajamų orderį, patvirtindamas, kad jie įmokėjo 7 000 Eur. Pinigų sumokėjimas buvo patvirtintas rankraštiniu įrašu. To dokumento ji nėra išsaugojusi. Pasirašius sutartį ir sumokėjus avansą, L. B. vyrui R. B. kilo abejonių dėl to, kad namas bus statomas ne pagal statybos darbų sutartį, o pagal įgaliojimą Ž. S., kuris visus mokėjimus prašė atlikti grynais pinigais. Vyras pradėjo domėtis pačiu Ž. S. ir sužinojo, kad jis stato namus kaip fizinis asmuo, o ne bendrovė; paklaustas apie tai, Ž. S. sakė, kad negali įkurti įmonės, pripažino, kad dirba kaip fizinis asmuo, o ne kaip statybų bendrovė, jiems nemelavo, kad yra įmonės vadovas. Jis sakė, kad pats samdo reikalingus darbuotojus. Ji su vyru nutarė nutraukti su Ž. S. pasirašytą sutartį ir ją taikiai nutraukė 2019-03-03, o 2019-03-04 Ž. S. jiems gražino 7000 sumokėtą avansą, tą pačią dieną ji pasirašė pakvitavimą, kad atgavo šiuos pinigus ir jokių pretenzijų Ž. S. neturi, o ar jis turėjo mokėti kokius nors mokesčius – nežino.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2018 metų rudenį jis nutarė statytis namą ir ieškojo sau tinkamo sklypo. Internetiniame skelbimų puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini), parduodami žemės sklypai, kuriuose galima namų statyba. Jį sklypų vieta sudomino ir paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu susitiko su Ž. S.. Susitikę aptarė vietą, statybų laiką, kainą, projektą, darbus, kada jie bus atlikti, kas į darbus įeina. Pokalbio metu Ž. pasakė, kad jis parduoda šiuos skelbime nurodytus žemės sklypus, bet su sąlyga, kad A. D. pirkdamas žemės sklypą sudarys su juo sutartį, kad Ž. S. jam pastatys šiame sklype pasirinkto dydžio namą pagal Ž. S. rekomenduojamus projektus. Atskirai tik sklypo Ž. S. nepardavė. Kadangi A. D. tenkino sąlygos ir jam tiko sklypo vieta ir kaina, 2018 m. lapkričio 15 dieną jis su Ž. S. pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (avanso susitarimą) kurioje buvo numatyta, kad A. D. parduodamo 6,3 arų žemės sklypo ir būsimo 80 m² namo su daline apdaila bendra kaina yra 72 000 Eur. Šioje sutartyje taip pat nurodyti terminai ir pinigų už atliktus darbus mokėtinos sumos. Pasirašius sutartį jis Ž. S. 2018-11-15 sumokėjo 2 000 Eur, 2018-11-20 sumokėjo 8 000 Eur. Iki 2019-01-30 jis už žemės sklypą ir atliktus darbus sumokėjo 25 000 Eur. 2019-04-15 už atliktus statybos darbus sumokėjo 5 000 Eur, 2019-05-08 sumokėjo 2 000 Eur. Šiai dienai jis iš viso yra Ž. S. sumokėjęs 32 000 Eur. Iš 32 000 Eur sumos – 3150 Eur sklypo kaina, 5 000 Eur Ž. S. uždarbis, o likusi suma – medžiagoms ir, kad jis atsiskaitytų su darbininkais. 2019-01-30 buvo pasirašyta žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sumos kuri nurodyta sutartyje už žemės sklypą jis Ž. S. nemokėjo, kadangi kaip minėjo, iki šios sutarties pasirašymo dienos jis jau buvo atsiskaitęs už sklypą ir atliktus dalinius namo statybos darbus. Po sutarties pasirašymo Ž. S. jo prašė pasirašyti pavedimo sutartį ir įgaliojimą, motyvuodamas tuo, kad jis galėtų A. D. vardu tvarkyti visus dokumentus ir atstovautų jį valstybinėse institucijose reikalais susijusiais su namo statyba. Kada buvo vykdomi namo statybos darbai, Ž. S. neteikdavo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl A. D. nežino, kiek realiai kainavo namo statyba (medžiagos ir darbai) ir kiek pinigų liko Ž. S. už darbų organizavimą. Šių sumų nebuvo paskaičiavęs, jį tenkino kaina ir jis neklausė už ką ir kiek Ž. S. moka. Prieš pasirašant sutartį, Ž. S. minėjo, kad veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą. A. D. asmeniškai neprašė parodyti veiklą vykdyti leidžiančių dokumentų, nes prieš pasirašydamas sutartį pasidomėjo apie jau anksčiau Ž. S. pastatytus namus ir pasikalbėjus su juose dirbusiais darbuotojais neįtarė, kad veikla būtų vykdoma neteisėtai. Kai A. D. mokėjo pinigus Ž. S., jis jokių dokumentų patvirtinančių pinigų gavimą neduodavo (išskyrus 5 000 Eur sumą, kurią sumokant gavo kvitą), tik abu pasirašydavo apie pinigų sumokėjimą ant preliminarios sutarties ir priedo prie sutarties lapuose (1 t., b. l. 99). Nebuvo įvardiję, kokia bus Ž. S. nauda ir kiek už tai turės jam sumokėti, jo paties tai nedomino. Tuos 5 000 Eur (Ž. S. uždarbį) jie bendrai buvo apkalbėję, ta suma buvo įvardinta kvite.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2017 metų vasarą jis kartu su savo žmona A. D. ieškojo sklypo namo statybai, internetiniame puslapyje („skelbiu.lt“ ar „aruodas.lt“) rado skelbimą, kad parduodami žemės sklypai Klaipėdos rajono savivaldybėje. Paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu, buvo susitikta su Ž. S., kuris parodė sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini). Ž. S. nurodė, kad vieno sklypo neparduos ir jis gali parduoti žemės sklypą tik su būsimu, jo pastatytu namu ir kad visų šių daiktų kaina bus apie 78 000 Eur. Kaina R. D. su žmona tenkino, šis sklypas juos sudomino ir jie nutarė jį įsigyti. 2017-08-08 buvo pasirašyta „Būsimojo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis“, pagal kurią susitarė pirkti apie pusę sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ir būsimą 80 m² gyvenamąjį namą – visa būsimojo sandorio suma – 78 000 Eur. Sutarė mokėti grynaisiais pinigais, nes taip prašė Ž. S.. Prieš pasirašant sutartį, R. D. su žmona sumokėjo 25 000 Eur avansą grynais pinigais Ž. S.. 2017-11-22 notarine forma buvo pasirašyta „Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis“ pagal kurią jis su žmona įsigijo 579/1157 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Įmoka už žemę buvo išskaičiuota iš avanso. Kai buvo pasirašoma „Būsimojo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis“ ir kitais kartais visada buvo kalbama apie bendrą 78 000 Eur sumą už žemę ir būsimą namą, ir atskirai šie du objektai nebuvo įkainoti. Taip pat tą pačią ar kitą dieną buvo pasirašyta „Statybos darbų rangos sutartis“, pagal kurią Ž. S. įsipareigojo pastatyti 80 m² namą jų nupirktame žemės sklype, o jie įsipareigojo Ž. S. pagal prie sutarties pridėtame priede numatytomis datomis sumokėti priede numatytas sumas už atliktus statybos darbus. R. D. patvirtino, kad 2017-11-23 jo žmona A. D. sumokėjo 7 000 Eur grynais pinigais už darbus Ž. S., 2017-12-28 sumokėjo 5 000 Eur, 2018-02-01 sumokėjo 8 000 Eur, 2018-08-06 sumokėjo 3 000 Eur, 2018-08-23 sumokėjo 10 000 Eur, 2018-08-30 sumokėjo 10 000 Eur, 2018-09-12 sumokėjo 5 000 Eur, 2018-09-20 sumokėjo 5 000 Eur. Iš viso Ž. S. grynais pinigais kartu su avansu buvo sumokėta 78 000 Eur. Kad pinigus Ž. S. gavo, jokio tai patvirtinančio dokumento neišdavė, o tik pasirašė sutarčių lapuose. Iki tol, kol darbai įpusėjo, jie manė, kad Ž. S. vykdo individualią veiklą, kad turi tam leidimą, paskui paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir jie sutartį nutraukė. Buvo sumokėję visus pinigus, bet darbai liko nebaigti. Ž. S. nedavė sąmatų, medžiagos ir darbai buvo apmokami bendrai. Sutartį dėl namo įsigijimo pasirašė restorane, o ne pas notarą. Sutartyje buvo numatyti darbų etapai, bendra suma. Statybinių medžiagų pirkimas nebuvo aptartas, Ž. S. sakė, kad jis pasirūpins medžiagomis, jų kokybe.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2018 metų vasarą kartu su žmona ieškojo žemės sklypo kuriame būtų galima pasistatyti namą. Internete rado skelbimą kad, kaip vėliau sužinojo, Ž. S. stato namus, susiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, su juo susitiko ir jį nusivežė į jo pasirinktą sklypą, kurio dar nebuvo įsigijęs, jį parodė ir paklausė Ž. S., ar jis galėtų jame pastatyti namą. Pokalbio metu Ž. S. D. J. pasakė, kad jis ir pats turi nusipirkęs žemės, kurioje vysto individualių namų statybos projektus. D. J. tai sudomino ir jis kartu nuvyko į Ž. S. turimą žemės sklypą. D. J. su žmona vieta patiko ir išsirinkus žemės sklypą, jis paprašė Ž. S. paskaičiuoti, kiek kainuos žemės sklypas su namu. Ž. S. paskaičiavo, kad norimo ploto namas, kurį jis pastatys, ir sklypas D. J. kainuos 110 000 Eur. D. J. ir žmoną kaina tenkino, tad 2018-06-21 buvo pasirašyta „Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis (Avanso susitarimas)“, pagal kurį D. J. Ž. S. sumokėjo avanso sutartyje numatytą 30 000 Eur avansą. Nežino koks buvo Ž. S. statusas, tuo metu nesiaiškino, ar namą statys įmonė ar fizinis asmuo, nepamena ar Ž. S. apie tai ką nors sakė. 2019 metų vasario 8 dieną D. J. ir Ž. S. pasirašė pavedimo sutartį pagal kurią Ž. S. įsipareigojo atlikti šios sutarties priede numatytus statybos darbus, o D. J. įsipareigojo už juos sumokėti. Pasirašant sutartį D. J. dar Ž. S. sumokėjo 4 525 Eur ir sutarties priede įrašė, kad iki 2019-02-08 yra sumokėta iš viso 34 525 Eur. Kitą dieną pas notarą buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, Ž. S. vykdant namo statybą, D. J. 2019-04-04 jam sumokėjo 5000 Eur, 2019-08-04 sumokėjo 15 000 Eur ir 2019-10-02 sumokėjo 10 000 Eur. Iš viso iki šios dienos D. J. Ž. S. yra grynais pinigais už žemės sklypą ir namo statybą sumokėjęs 64 525 Eurus. Pinigus mokėjo grynais, nes jam pačiam buvo patogiau pinigus mokėti tokiu būdu, Ž. S. to neprašė. Kadangi namas buvo suprojektuotas truputį didesnis nei buvo tartasi iš pradžių, tad galutinė žemės sklypų ir namo kaina truputį išaugo ir yra 116 525 Eur. D. J. kalbantis su Ž. S. niekada nebuvo išskirta, kiek kainuoja atskirai sklypai ir namas, o buvo visada tariamasi, kad kaina yra bendra už sklypus ir namą. Specialaus dokumento dėl pinigų priėmimo Ž. S. neišduodavo, jie pasirašydavo ant sutarties, kiek kada duota ir paimta. Nepamena kaip jie buvo sutarę dėl medžiagų, jį patį domino tai, kiek bendrai kainuos to namo pastatymas. Buvo numatyti darbų etapai, o kiek kainuos medžiagos turbūt nėra parašyta. Kai buvo perkamos medžiagos, Ž. S. buvo įgaliotas D. J. vardu tai daryti, tai turbūt jo vardu ir buvo jos perkamos. Dokumentai dėl statybinių medžiagų pirkimo atskirai nebuvo pateikiami. Tų medžiagų, kurias pirko pats, dokumentus D. J. turi, o Ž. S. pirktų statybinių medžiagų dokumentų neturi. Pats neskaičiavo, kiek kainuos darbai, bet pagal Ž. S. nurodytas apimtis maždaug viskas atitiko, tai labiau ir nesigilino. Buvo sutarta, kad namas turės būti pastatytas visiškai (įrengta tiek vidus, tiek išorė), tačiau darbams pradėjus strigti, vėluoti jie nutraukė susitarimą (susitarė su Ž. S., kad baigia tokiame etape, ir jis sutiko). Dokumento nebuvo pasirašę, bet nutraukus sutartį žodžiu aptarė, koks atlygis bus už jo atliktus darbus, už pagalbą, darbų organizavimą - apie 8 000 Eur, tokią sumą jam ir sumokėjo, dėl tokios sumos pasirašė kažkokį dokumentą, tie 8 000 Eur įeina į 64 000 Eur sumą, kiek D. J. buvo išvis sumokėjęs Ž. S. ir pretenzijų jam neturi.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis 2019 metų vasarą jis kartu su žmona ieškojo žemės sklypo, kuriame būtų galima pasistatyti namą. Internete, skelbimų portale „Skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad Ž. S. stato namus. A. S. susiskambinęs skelbime nurodytu kontaktiniu telefono numeriu su juo susitiko (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypų, kuriuose Ž. S. vystė individualių namų statybos projektus. Ž. S. pasiūlyti žemės sklypai jiems patiko, tad nusprendė šioje vietoje statytis namą. A. S. su žmona ieškojo tokio sklypo ir projektų vystytojo, kuris parduotame žemės sklype pastatytų pageidaujamo ploto namą. Kadangi Ž. S. tokias paslaugas teikė, tad nusprendė su juo bendrauti ir nusipirkus iš jo žemės sklypus juose Ž. S. organizuojant statytis namą. Pokalbių su Ž. S. metu Ž. S. akcentuodavo, kad visi projekto derinimai turi būti derinami per jį ir visi kiti klausimai susiję su statybomis ir kitais klausimais turi būti sprendžiami per jį. Kalbos, kad Ž. S. parduotų tik žemės sklypą ir jame A. S. pats su žmona organizuotų namo statybą, nebuvo. Pagal Ž. S. paskaičiavimus žemės sklypai ir jų norimas apie 120 m² ploto namas su garažu kainuos 85 000 Eur. Juos kaina tenkino, tad 2019-09-03 „Studlendo“ perkybos centre buvo pasirašyta „Rezervavimo sutartis“, pagal kurią A. S. įsipareigojo pirkti du žemės sklypus ir sumokėti 5000 Eur rezervavimo mokestį. Šį mokestį A. S. grynais pinigais, pasirašęs šią sutartį, sumokėjo Ž. S.. Apie tai, kad pinigai sumokėti, Ž. S. pasirašė Rezervavimo sutarties lape ir jokių kitų dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą, neišdavė. 2019-09-10 buvo pasirašyta žemės sklypų notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. S. įsigijo du sklypus. Sutartyje nurodytos kainos 4400 Eur A. S. nemokėjo, nes tai buvo įskaityta iš įmokos pagal rezervavimo sutartį. Po šios sutarties pasirašymo buvo pasirašytas „Pavedimo sutarties“ priedas (įgaliojimas), kad Ž. S. įsipareigojo vykdyti statybos darbus ir rūpintis visais su statyba susijusiais reikalais. Pagal šiame priede numatytas įmokas A. S. 2019-09-10 Ž. S. sumokėjo 7 000 Eur bei 2019-09-17 sumokėjo dar 3000 Eur grynais pinigais. Apie tai, kad pinigai sumokėti, Ž. S. pasirašė Pavedimo sutarties priede ir jokių kitų dokumentų patvirtinančių pinigų gavimą neišdavė. Iki šios dienos A. S. grynais pinigais Ž. S. yra sumokėjęs 15 000 Eur, mokėjo dalimis po 5 000 Eur ir 10 000 Eur). Terminai buvo nurodyti sutartyje. Mokama suma buvo kompleksiškai ir už darbus ir už medžiagas, pats liudytojas darbininkų neieškojo, nurodymų jiems nedavė, medžiagų nepirko ir nevežė. Ž. S. prašymu buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Ar Ž. S. dirbo kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinis asmuo, A. S. nesiaiškino. Jų sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl įsipareigojimų nevykdymo 2020 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. Nutraukus sutartis ir grąžinus Ž. S. sklypus, pinigai buvo atgauti, yra pilnai atsiskaitę, dar papildomai jam sumokėta 7600 Eur. kompensacija.

Liudytojas K. T. parodė, kad jis 2018 metų vasarą ieškojo internete kas galėtų jam pastatyti namą. Tiksliai nurodyti negali, bet mano, kad „Aruodas lt“ skelbimų portale buvo patalpintas Ž. S. skelbimas apie jo naujai formuojamą namų kvartalą „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekus skelbime nurodytu telefono numeriu, su Ž. S. susitiko (duomenys neskelbtini), ten Ž. S. parodė jau pastatytus du namus iš kurių apžiūrėjo vieną ir susitarė, kad Ž. S. K. T. pastatys gyvenamąjį namą Ž. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą Ž. S. K. T. pardavė su sąlyga, kad žemės sklype planuojamo statyti namo statytojas už atlygį bus jis. Susitarė, kad žemės sklypas ir pastatytas namas K. T. kainuos 103 000 Eur. Ž. S. žodžiu nurodė, kad atliks namo statybos darbus, priduos namą 100 proc., kad turi darbuotojų brigadą, kuri šiuo metu dirba kituose jo objektuose, namą pastatys iki 2020-01-31. 2018-10-27 su Ž. S. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį“ (avanso susitarimą) ir K. T. jam tą dieną sumokėjo 10 000 Eur avansą, kuris buvo pažymėtas šioje sutartyje. Ž. S. neišdavė apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą, t.y. pinigų priėmimo kvito, sąskaitos faktūros, ar kito dokumento. 2019-02-07 su Ž. S. K. T. sudarė pavedimo sutartį, kurioje buvo nurodytos sąlygos dėl namo statybos, o jos priede Nr. 1 buvo nurodyti namo statybos darbai, sumos, kurias K. T. privalės sumokėti už namo statybai skirtas medžiagas, atliktus statybos darbus. Sutartyje taip pat buvo nurodytos atliekamų darbų datos (smulkiai nurodyta visa namo statymo darbų atlikimo eiga). 2019-02-07 pasirašė pavedimo sutarties ir jo priedų 2 egzempliorius. Vienas sutarties egzempliorius liko pas K. T., o kitą pasiėmė Ž. S.. 2019-02-07 už žemės sklypus ir dalį darbų, t.y. pamatus ir sienas Ž. S. sumokėjo bendrą 10 000 Eur sumą. Pinigus sumokėjo pas notarą, adresu (duomenys neskelbtini). Ž. S. neišdavė apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą, tik pavedimo sutarties priede įrašė „2019-02-07 pinigus gavau“ 16 600 Eur ir patvirtino tai savo parašu, nes iki šios datos su sklypo verte K. T. buvo jau sumokėjęs bendrą 20 000 Eur sumą. Prie įrašo „Pinigus daviau“ yra ir K. T. parašas (1 000 Eur Ž. S. suklydo ir įrašė daugiau, t. y. vietoj 15 600 Eur parašė 16 600 Eur, bet jie susitarė, kad kitą kartą, kai mokės grynuosius pinigus sumokės 10 000 Eur, o jis pažymės 9 000 Eur pinigų gavimo faktą). Mokėjo etapais pagal atliktus darbus, pats su statybininkais nieko nederino ir pinigų jiems nemokėjo, statybinių medžiagų nepirko, viską darė Ž. S.. Sutartyje buvo nurodyta suma ir jie susitardavo, ką jis už tą sumą padarys. Nesigilino, ar namas statomas fizinio asmens ar įmonės. Ž. S. jam nerodė dokumentų, kiek sumokėjo už statybines medžiagas, tik atvažiavęs į vietą K. T. pamatydavo, kokie darbai atlikti. Jo netenkino darbų atlikimo tempas, viskas vėlavo, todėl sutartis buvo nutraukta, jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

Liudytoja T. U. parodė, kad 2017 metų vasarą ji ieškojo sklypo namo statybai, internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ ar „aruodas.lt“ rado skelbimą, kad parduodami žemės sklypai Klaipėdos rajone. Paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu, buvo susitikta su Ž. S., kuris parodė sklypą (duomenys neskelbtini). Ž. S. nurodė, kad vieno sklypo neparduos ir jis gali parduoti žemės sklypą tik su būsimu jo pastatytu namu ir kad visų šių daiktų kaina bus apie 80 000 Eur. Kaina T. U. tenkino, tad nutarė jį įsigyti. 2017-10-15 buvo pasirašyta „Būsimojo gyvenamojo namo preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis“, pagal kurią susitarė pirkti apie pusę sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir būsimą 80 kv. m. gyvenamąjį namą, visa būsimojo sandorio suma – 80 000 Eur. Prieš pasirašant sutartį, T. U. sumokėjo 10 000 avansą grynais pinigais Ž. S. 2018-01-19 notariškai buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią T. U. įsigijo 578/1157 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Įmoka už žemę buvo išskaičiuota iš avanso. Kai buvo pasirašoma žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir kitais kartais visada buvo kalbama apie bendrą 80 000 Eur sumą už žemę ir būsimą namą ir atskirai šie du daiktai kainomis nebuvo įvertinti. Dieną prieš pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pasirašyta statybos darbų rangos sutartis, pagal kurią Ž. S. įsipareigojo pastatyti 80 kv. m. namą T. U. nupirktame žemės sklype, o ji įsipareigojo Ž. S. pagal prie sutarties pridėtame priede numatytomis datomis sumokėti priede numatytas sumas už atliktus statybos darbus. T. U. patvirtino, kad 2018-01-18 ji sumokėjo 5 000 Eur grynais pinigais už darbus Ž. S., 2018-02-15 sumokėjo 15000 Eur, 2018-03-26 sumokėjo 3000 Eur, 2018-04-27 sumokėjo 5000 Eur, 2018-07-26 sumokėjo 10000 Eur, 2018-09-19 sumokėjo 5000 Eur. Iš viso Ž. S. grynais pinigais kartu su avansu T. U. sumokėjo 53 000 Eur ir atskirai sumokėjo už žemės sklypą. Jokio mokėjimus patvirtinančio dokumento Ž. S. jai neišdavė, tik pasirašė sutarčių lapuose. Visas medžiagas pirkdavo Ž. S., visus darbuotojus, kurie statė jai namą, irgi surasdavo pats, ji su statybininkais tiesiogiai nebendravo, bet sąskaitos buvo išrašytos jos vardu. T. U. nesutikrindavo, ar pirkimai atitikdavo sąskaitas, įgaliojimo Ž. S. ji nebuvo parašiusi. Sąskaitas ji pristatė bankui.

Liudytoja G. U. parodė, kad 2018 metų vasarą surado Ž. S. skelbimą, kad stato namų kvartalus, susitiko su juo kavinėje „Pinta“, esančioje Klaipėdos mieste ir sutarė, kad už bendrą 96 000 Eur sumą Ž. S. jai parduos savo žemės sklypą su sąlyga, kad jame pastatys 120 kvadratinių metrų namą be vidaus įrengimo. 2018-10-11 su Ž. S. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (avanso susitarimą), kurioje buvo nurodytos sąlygos dėl 10 arų žemės sklypo įsigijimo, adresu (duomenys neskelbtini), iš Ž. S. ir jo G. U. suplanuoto statyti 120 m² namo statybos. Ž. S. G. U. tą dieną sumokėjo 5000 Eur avansą ( jis šios sumos niekur nepasižymėjo kaip gautos). 2019-04-09 G. U. su Ž. S. pasirašė pavedimo sutartį ir jo priedų 2 egzempliorius. Vienas sutarties egzempliorius liko pas ją, o kitą pasiėmė Ž. S.. Nors pavedimo sutarties III skirsnio 1 punkte Ž. S. įrašė, kad pavedimo sutartį Ž. S. vykdo neatlygintinai, tačiau tai yra netiesa. G. U. namą Ž. S. statė savarankiškai, jis nepateikė dokumentų susijusių su namo statybos darbais ir dokumentų, pagal kuriuos galima nustatyti medžiagų kiekį ir išleistas pinigų sumas, panaudotas namo statymui. Ž. S. G. U. nurodė, kad turi darbuotojus, kurie atliks visus reikiamus darbus; ar darbuotojai kurie dirbo statydami namą buvo su Ž. S. sudarę rašytines darbo sutartis, ar dirbo kitais pagrindais, G. U. nežino, nes jai tai nebuvo aktualu. 2018-11-07 už žemės sklypą ir dalį namo statybos darbų Ž. S. sumokėjo 20 000 Eur, tada Ž. S. įrašė visą faktiškai sumokėtą 25 000 Eur sumą, 2018-11-20 sumokėjo 10 000,00 Eur, 2019-04-17 sumokėjo 30 000 Eur (įrašas preliminarios sutarties antrame lape 2019-04-01 pinigus gavau 15 000 Eur neaktualus, nes G. U. sumokėjo 30 000 Eur, kuriuos Ž. S. pažymėjo G. U. sutarties 3 lape), 2019-08-21 sumokėjo 5 000 Eur sumą, 2019-09-24 sumokėjo 5 000 Eur, 2019-10-22 sumokėjo 5000 Eur. Iš viso nuo 2018-10-11 iki 2019-10-22 G. U. Ž. S. už statomą namą ir žemę sumokėjo bendrą 75 000,00 Eur sumą grynais pinigais, patvirtinant jų sumokėjimo faktą įrašais preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje (avanso susitarimas) arba pavedimo sutartyje, nurodant sumokėtas pinigų sumas, datą, žodžius „Pinigus gavau“ ir pasirašant, kitokių apskaitos dokumentų Ž. S. G. U. neišdavė. Jis pageidavo, kad būtų mokama grynais. Ji suprato, kad namą stato fizinis asmuo, o ne įmonė, suprato, kad moka už medžiagas ir už darbus, nors atskirų sąskaitų ji nematė. Iki šiol yra sumokėjusi 87 000 Eur, liko nesumokėta apie 5 000 Eur. Pavedimo sutartį suprato taip, kad pastatys namą, jis jį ir pastatė. Nepamena ar sutartyje buvo numatytas atlyginimas už pastatymą. Jie buvo aptarę atlyginimą, medžiagų ir darbų kainas. Buvo parašyta bendra suma 96 000 Eur. Pradinėje sutartyje Ž. S. atlygio neaptarė, paskui eigoje apie tai kalbėjo. Dėl atlygio nebuvo pasirašyta, buvo pokalbis, kad jis gaus 10 000 Eur atlygį, bet tai dokumentuose nebuvo įforminta.

Liudytojas D. V. parodė, kad jis 2016 metų pabaigoje kartu su žmona ieškojo sklypo namo statybai, internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ ar „domus.lt“ rado skelbimą, kad parduodami žemės sklypai Klaipėdos rajone, susitiko su Ž. S., kuris parodė jiems keletą sklypų iš kurių vienas - adresu (duomenys neskelbtini), sudomino ir jie su žmona nutarė jį įsigyti. Ž. S. nurodė, kad vieno sklypo neparduos o gali parduoti sklypą su busimu, jo pastatytu namu ir kad visų šių daiktų kaina bus 110 000 Eur (į kainą įėjo darbai, medžiagos). Kaina tenkino, tad 2016-12-09 buvo pasirašyta preliminari sutartis, kurioje numatyta, kad Ž. S. parduos jiems sutartyje numatytus daiktus sutartyje nurodytais terminais už 110 000 Eur, o jie įsipareigoja sutartyje nurodytais terminais sumokėti už parduodamus daiktus. Pasirašant sutartį D. V. Ž. S. sumokėjo 4500 Eur grynais, kad pinigus Ž. S. gavo, jokio tai patvirtinančio dokumento neišdavė. Po to 2017-01-17 grynais pinigais Ž. S. buvo sumokėta 17 300 Eur. Kad pinigai sumokėti buvo pasirašyta ant preliminarios sutarties lapo ir vėliau perrašyta ant „Priedo Nr. 1 prie Preliminarios sutarties“. Avansą buvo sutarta sumokėti grynais, o toliau daryti mokėjimus per banką. Kada buvo pasirašoma pagrindinė sutartis, joje buvo numatyta kita daiktų kaina nei preliminariojoje sutartyje, ji buvo mažesnė nei 110 000 Eur. Pasirašius pagrindinę sutartį ir D. V. su žmona gavus finansavimą iš banko, bankiniu pavedimu apie 2017 m. spalio mėnesį buvo vienu kartu pervesta, kiek prisimena, 75 000 Eur kaip galutinis atsiskaitymas už perkamą sklypą ir pastatytą namą į Ž. S. asmeninę sąskaitą banke. Daugiau mokėjimų nebuvo. D. V., pasirašydamas sutartis dėl sklypo pardavimo ir namo statybos su Ž. S., nesidomėjo, kokia verslo forma Ž. vykdo namo statybą, nes jam tai man nebuvo aktualu, o Ž. S. jam neteikdavo ataskaitų apie pinigų panaudojimą medžiagoms ar statybininkų darbo užmokesčiui.

Liudytojas K. V. parodė, kad 2017 metų vasarą jis kartu su žmona nutarė statytis namą ir ieškojo tinkamo sklypo. Internetiniame skelbimų puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) parduodami žemės sklypai, kuriuose galima namų statyba. Jį sklypų vieta sudomino ir paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu susitiko su Ž. S.. Pokalbio metu Ž. S. jiems pasakė, kad jis turi keletą sklypų, kuriuos vėliau parodė, ir jis parduoda šiuos žemės sklypus, bet su sąlyga, kad K. V. pirkdamas žemės sklypą sudarys su juo sutartį, kad jis (Ž. S.) pastatys šiame sklype pasirinkto dydžio namą, pagal jo rekomenduojamus projektus. Atskirai sklypo Ž. S. nepardavė. Kadangi K. V. ir jo žmoną tenkino sąlygos ir tiko sklypo vieta ir kaina, tad 2017 m. liepos 31 dieną jie su Ž. S. pasirašė preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį kurioje buvo numatyta, kad parduodamo 6,33 arų žemės sklypo ir būsimo 100 m² namo su daline apdaila bendra kaina yra 90 000 Eur. Šioje sutartyje taip pat nurodyti terminai ir pinigų už atliktus darbus mokėtinos sumos. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad avansinė įmoka mokama grynaisiais pinigais. Pasirašius sutartį K. V. Ž. 2017-07-31 sumokėjo 9000 Eur. Po što sutartis buvo koreguojama, 2017-09-06 buvo pasirašyta pakoreguota sutartis ir priedas prie jos - atsiskaitymo tvarka ir darbų grafikas/planas. Pasirašius patikslintą preliminarią sutartį K. V. sumokėjo Ž. grynais pinigais 11 000 Eur. Jie nutarė, kad ant priedo prie sutarties parašys, kad jis sumokėjo 20 000 Eur ir ši suma susidarė iš K. V. sumokėto 9 000 avanso 2017-07-31 ir 11 000 2017-09-06. Taip pat K. V. dar Ž. S. sumokėjo grynais pinigais 2 940 Eur. Ši suma ir K. V. sumokėti 20 000 Eur atsispindi 2018-05-07 žemės sklypo ir namo pirkimo pardavimo sutartyje. Po to kai buvo pasirašyta ši sutartis ir K. V. gavus finansavimą iš banko, 2018-05-18 bankiniu pavedimu K. V. žmona į Ž. S. banko sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 56 165 Eur, daugiau pinigų nėra mokėję. Kaip parodė iš viso yra Ž. S. už sklypą ir nebaigtą statyti namą sumokėjęs 79 105 Eur. Nesidomėjo, ar Ž. S. turi kokią įmonę, yra jam sumokėjęs 79 000 Eur. Darbuotojus samdė Ž. S.. Buvo dažytojas O., brigadininkas R., paskui buvo T.. Darbuotojai dažnai keitėsi. A. K. darė visus stambiuosius darbus: jis dėjo trinkeles, montavo duris, tinkavo viduje, dirbo daugiau nei mėnesį.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2017 metų pradžioje su savo žmona ieškojo sklypo namo statybai, internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ ar „aruodas.lt“ rado skelbimą, kad parduodami žemės sklypai Klaipėdos rajone. Paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu, buvo susitikta su, kaip vėliau sužinojo, Ž. S., kuris parodė sklypą - adresu (duomenys neskelbtini) ir jie nutarė jį įsigyti. Ž. S. nurodė, kad vieno sklypo neparduos, nes sklype jau buvo pradėta namo statyba ir jis gali parduoti tik su būsimu, jo pastatytu, namu ir kad visų šių daiktų kaina bus 115 000 Eur. Kaina V. J. su žmona tenkino, tad 2017-04-25 buvo pasirašyta preliminari sutartis, kurioje numatyta, kad Ž. S. parduos sutartyje numatytus daiktus sutartyje nurodytais terminais už 115 000 Eur, o V. J. su žmona įsipareigoja sutartyje nurodytais terminais sumokėti už parduodamus daiktus. Kiek pamena iš karto viską aptarė kaip su fiziniu asmeniu. Prieš pasirašant sutartį V. J. Ž. S. 2017-03-24 ir 2017-04-12 sumokėjo po 2000 Eur grynais, tai yra iš viso 4 000 Eur; kad pinigus Ž. S. gavo jokio tai patvirtinančio dokumento neišdavė, o tik pasirašė laisvos formos lapuose. 2017-05-09 buvo pasirašyta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, po kurios pasirašymo, kiek prisimena, 2017-05-10 bankiniu pavedimu į Ž. S. asmeninę sąskaitą pervedė 56 000 Eur. Po kurio tai laiko Ž. S. iniciatyva buvo pasirašytas priedas prie sutarties, kuriame buvo pakeista banko sąskaita į kurią reikia pravesti pinigus gautus kaip paskolą iš SEB banko. V. J. su žmona gavus paskolą, dabar neprisimena kada, pats bankas pervedė 47 000 Eur į prie sutarties priede nurodytą sąskaitą. Iš viso Ž. S. už žemės sklypą ir namą V. J. su žmona, kartu su paskola sumokėję 107 000 Eur. Sumokant pinigus, jam nebuvo išduoti dokumentai ar kvitai apie pinigų gavimą, jam jie nebuvo aktualūs. Nebuvo išskirta, kad moka už medžiagas ar už darbą, viskas buvo skaičiuojama bendrai, jie ir nesitarė, kad Ž. S. teiks ataskaitas dėl pinigų panaudojimo.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji 2017 metų rudenį internete ieškojo bendrovės arba fizinio asmens, kuris galėtų jai pastatyti namą. (duomenys neskelbtini) Rugsėjo mėnesį kartu su dukra vyko apžiūrėti ten statomų namų ir viename iš namų, kuris A. M. pasirodė tinkamas, dirbo statybininkai, kurie paprašius nurodė statytojo, t. y. kaip vėliau paaiškėjo Ž. S. telefono numerį. Su Ž. S. ji susitarė, kad jis A. M. pastatys 86,42 kv. m. gyvenamąjį namą jam priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o visa tai jai kainuos 92 000 Eur. Namo statybos eigoje Ž. S. nevykdė sutartyje esančių įsipareigojimų ir A. M. iš viso už žemės sklypą ir pastatytą namą sumokėjo bendrą 80 000 Eurų sumą. 2017-10-13 su Ž. S. sudarė preliminarią būsimojo namo pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1(2 egzempliorius). Vienas sutarties egzempliorius liko pas ją, o kitą pasiėmė Ž. S.. Pagal šią sutartį 2017-10-13 ji Ž. S. sumokėjo 10 000 Eur avansą. Preliminarioje būsimojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje Ž. S. įrašė 2017 m. spalio 13 d. „Pinigus gavau“ 10 000 Eur ir patvirtino tai savo parašu, apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą, neišdavė. 2017-11-08 už namo statymą bei medžiagas skirtas namo statybai Ž. S. ji sumokėjo 25 000 Eur, o Ž. S. tai patvirtino, preliminarioje būsimojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje įrašęs „Pinigus gavau, 25 000 Eur“ ir pasirašęs. Apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą, jis neišdavė. Taip pat 2019-12-06 už namo statymą bei medžiagas skirtas namo statybai ji Ž. S. sumokėjo 25 000 Eur. 2017-12-06 su Ž. S. sudarytoje statybos darbų rangos sutartyje ir šios sutarties priede buvo įtvirtinta Ž. S. A. M. statomo namo darbų atlikimo eiga, smulkiai nurodyti darbai, kuriuos Ž. S. privalo atlikti. Statytojas, t.y. Ž. S. nesilaikė sutartyje nurodytų sąlygų, dėl šios priežasties buvo 12 000 Eur sumažinta šios sutarties apmokėjimo suma. 2019-01-14 ji su Ž. S. sudarė susitarimą, kurio pagrindu vietoj sutartyje nurodytų 32 000 Eur, darbų atlikimo kaina buvo sumažinta iki 20 000 Eur, kurią A. M. jam buvo pervedusi bankiniu pavedimu 2018-02-21. Lankėsi statybos objekte, matydavo dirbančius žmones, pasisveikindavo su darbuotojais, bet dėl darbų tarėsi tik su Ž. S.. Sutartyje buvo išvardinta darbų eiga, išlaidos nebuvo grupuojamos, jis nurodydavo bendrą sumą. Susitarimą sudarė su Ž. S. ir ji nesigilino ar jis dirba kaip firma ar kaip fizinis asmuo. Ž. S. objekte pats nedirbo, dirbdavo kiti žmonės. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi Ž. S..

Liudytojas A. L. parodė, kad apie tai, kad sužinojęs, jog Ž. S. stato gyvenamuosius namus už atlygį, 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje, adresu Klaipėda, Naujoji Sodo g. 1 (Klaipėdos viešbučio kavinėje) susitiko su juo ir apsitarė dėl 115 kv. namo statymo Ž. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su Ž. S. susitarė, kad už 90 000 Eur sumą jis pastatys namą (pilnai pastatytas, bet be apdailos darbų). Ž. S. žodžiu nurodė, kad atliks namo statybos darbus, t.y. atliks visas reikiamas paslaugas, pirks prekes skirtas namo statybai ir namą ketina pastatyti iki 2019 m. lapkričio mėn., be to, nurodė, kad namo statybos darbams atlikti jis turi darbuotojus. 2018-11-19 su Ž. S. sudarė pavedimo sutartį, kurioje buvo nurodytos sąlygos dėl namo statybos, o šios sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyti namo statybos darbai, sumos, kurias A. L. privalės sumokėti už namo statybai skirtas medžiagas, atliktus statybos darbus. Joje taip pat buvo nurodytos atliekamų darbų datos (smulkiai nurodyta iki kokio mėn. turės būti išpilti pamatai, pastatytos sienos ir t. t.). 2018-11-19 pasirašė pavedimo sutarties ir jo priedų 2 egzempliorius, iš kurių vienas liko pas A. L., o kitą pasiėmė Ž. S.. 2019-01-17 su Ž. S. pas notarą pasirašė įgaliojimą, kurio pagrindu Ž. S. galėjo atstovauti A. L., t.y. žemės sklypo Nr. 4400-2862-3676 savininką visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir kt. Ž. S. 2019-11-19 A. L. Klaipėdos viešbučio kavinėje sumokėjo 10000 Eur (už namo statybai pradėti skirtus darbus, kurie nurodyti pavedimo sutarties priedo 2018-11-20 punktuose). Ž. S. jam neišdavė apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą, jis tik pavedimo sutarties priede įrašė „2018-11-19 gavau 10 000 Eur“ ir patvirtino tai savo parašu. Prie šio įrašo yra ir A. L. parašas. 2019-04-04 Ž. S. už namo statybos darbus ir medžiagas (už namo statybos darbus, kurie nurodyti Pavedimo sutarties priedo 2018-12-20, 2019-02-15, 2019-06-15 punktuose) A. L. sumokėjo 35 000 Eur sumą, pinigus sumokėjo greta Klaipėdos santuokos rūmų, apskaitos dokumentas, liudijantis pinigų sumokėjimo faktą, nebuvo išduotas. Pavedimo sutarties priede Ž. S. įrašė pinigų sumokėjimo datą ir parašu bei žodžiais „Pinigus gavau“ patvirtino pinigų sumokėjimo faktą. Prie šio įrašo yra ir A. L. parašas. 2019-04-30 Ž. S. už namo statybos darbus ir medžiagas sumokėjo bendrą 5000 Eur sumą, Ž. S. neišdavė apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą, tik įrašė pinigų sumokėjimo datą ir parašu bei žodžiais „Pinigus gavau“ patvirtino pinigų sumokėjimo faktą. Prie šio įrašo yra ir A. L. parašas. Daugiau pagal pavedimo sutartį Ž. S. pinigų nemokėjo nes jų santykiai nutrūko dėl darbų nekokybiškumo. Ž. S. A. L. nepateikė dokumentų, susijusių su namo statybai patirtomis išlaidomis, nes jis namą statė vadovaudamasis pavedimo sutartimi. Ž. S. neįvardijo, ar statys asmeniškai, ar kaip firma, bet A. L. tai buvo neaktualu. Statomame name nuolatos dirbo Ž. S. veikloje dirbantys darbuotojai, jų buvo ne mažiau kaip penki. Ar Ž. S. su darbininkais, kurie statė namą buvo sudaręs rašytines darbo sutartis ar tie žmonės dirbo pagal verslo liudijimą, A. L. nežino. Už stogo medžiagas sumokėjo jis pats, už kai kurias medžiagas jis primokėdavo, o kitos medžiagos įėjo į tą bendrą sumą. Nežino kiek jis mokėjo darbuotojams už darbą. Ž. S. nepateikė jam nei vieno čekio, kiek ir už kokias medžiagas sumokėjo. Paskutiniams darbuotojams Ž. S. net neatsiskaitė, jie padavė į teismą A. L. ir jis turėjo susimokėti už stogo darbus, nors buvo Ž. S. sumokėjęs 50 000 Eur grynaisiais pinigai ir už tą sumą tiek darbų nebuvo atlikta. Ž. S. jokių dokumentų jam nepateikė. A. L. pažinojo vieną darbuotoją - A. K., bet pats darbuotojams nenurodydavo, ką jiems reikia daryti, visus statybos reikalaus tvarkė Ž. S.. Klausė Ž. S., kada bus pateikti čekiai, kurie A. L. buvo reikalingi namo pridavimui, bet taip ir nedavė. Nebuvo padarytas namo projektas, todėl jau tuo jį Ž. S. apgavo. Buvo padaryti pamatai, iškeltos sienos, be vidinių sienų, uždėtos stogo santvaros ir stogo danga. Po visų nesusipratimų, jis paprašė, kad stogą uždengtų A. K., todėl jam mokėjo asmeniškai. A. K. sakė, kad turi verslo liudijimą. Kiti Ž. S. aplinkos žmonės darbų nebetęsė.

Liudytojas L. P. parodė, kad Ž. S. pažįsta, juos siejo bendradarbiavimo santykiai. L. P. skelbėsi internetiniame portale skelbiu.lt, kad ieško darbo, susijusio su fasadų šiltinimu, ir jam paskambinęs Ž. S. pasiūlė apdailininko darbą, apmokant už padarytus darbus. Ž. S. jam nurodė įsigyti verslo liudijimą, už kurio įsigijimą sumokėtus pinigus atiduodavo, ne mažiau kaip 100 Eurų per mėnesį. Pagal susitarimą su Ž. S. dirbo nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. sausio mėnesio pabaigos. Iš pradžių dirbo neoficialiai kaip pabandymui. Ž. S. pasakydavo kur jam reikia važiuoti dirbti, tai ten ir darbuodavosi. Dirbo ne vienas, kartu su patėviu M. A.. Ž. S. matė, kad jie dirba dviese. Jo patėvis yra pensininkas, jis buvo jo pagalbininkas, jam atlyginimo niekas nemokėjo. Buvo laiko tarpas, kai L. P. neturėjo verslo liudijimo. Objektuose jis su patėviu atliko fasado darbus (šiltinimas ir armavimas), taip pat gruodžio mėnesį tinkavo vidų. Fasado apdailos, struktūrinių darbų, pastogių pakalimų, garažo, perdangų šiltinimo darbų jie nedarė, kitame objekte atliko lauko sienos šiltinimą. Darbo įrankiais aprūpindavo Ž. S.. Jie sutarė, kad atlyginimas bus išmokamas už atliktą darbą, skaičiavo jį pagal kvadratūrą, regis už kvadratą 13–14 Eur. Taip išdirbo daugiausiai 3–4 mėnesius, bet tikrai nesusidarė 6 mėnesių laikotarpis. Per tuos 3–4 mėnesius dirbo dviejuose objektuose (Ginduliuose ir Slengiuose prie fasadų), tikslių darbo vietų neprisimena. Kokia buvo objektų kvadratūra, neatsimena. Dirbo liepos mėnesį, rugpjūčio mėnesį nebedirbo, nes nebuvo darbų, išėjo dirbti kitur. Užmokestį už atliktus darbus Ž. S. mokėdavo grynais. Tuo metu L. P. negalvojo, kas už jį turi mokėti mokesčius. Sutartą 1 000 Eurų atlyginimą iš Ž. S. gavo tris kartus. Iš viso Ž. S. sumokėjo 3 000 Eur darbo užmokesčio ir 200 ar 300 Eur už verslo liudijimus, pinigus duodavo tiek jam, tiek A. M.. Ž. S. jam dar yra sumokėjęs 400 Eur. Ž. S. jo paprašė pasirašyti „Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvituose“, pagal kuriuos jam už darbą sumokama iš viso 35 000 Eur. (2018-11-29, 2018-12-19, 2019-01-29). Šiuos dokumentus jis tik pasirašė, bet juose nurodytų sumų nėra gavęs, tai yra, dokumentą pasirašė per klaidą, nesuvokia kodėl taip padarė, Ž. S. prašė pasirašyti, sakė, kad nieko blogo jam dėl to nebus. Per tą laikotarpį kol dirbo pas Ž. S., jis negalėjo uždirbti 35 000 Eur, galėjo gauti apie 3 000 Eur. Jis ketino dirbti rangos pagrindais, neprašė Ž. S., kad jį įdarbintų, buvo susitarę, kad jam bus mokama už atliktą darbą. Jokia subrangos sutartis su juo nebuvo sudaryta.

Liudytojas R. S. parodė, kad yra statybininkas, atliekantis pastatų pamatų įrengimą, mūro darbus, stogo įrengimo darbus, atlieka ir vidaus apdailos darbus. 2016 metais jis ieškojo darbo ir skelbėsi internete, kad atlieka bendrus statybinius darbus. Jam paskambino Ž. S., paklausė, ar R. S. gali atlikti mūro darbus ir jis sutiko atlikti tokius darbus Ž. S. nurodytuose objektuose. Buvo aptarta, kad Ž. S. R. S. ir kartu su juo dirbančiam V. S. (jis buvo kaip pagalbinis darbuotojas) mokės už atliktus darbus - išmūrytą mūro kubinį metrą ne mažiau kaip 38 Eur, išpiltas sąramas bei kitus atliktus darbus ( betonavimas - ne mažiau kaip 15 Eurų už bėginį metrą, sąramų ir namo žiedo, pertvarų pamatai - ne mažiau kaip 12 eurų už bėginį metrą, už pertvarų mūrijimą - ne mažiau kaip 10 Eurų, už stogo stogo įrengimą - 15 Eur už kvadratinį metrą (be apšildymo iš vidaus). Susitarimo, kad mokės mėnesinį atlygį, nebuvo. R. S. pagal Ž. S. nurodymą kartu su V. išmūrijo 6 namus ir uždengė 1 stogą. Du namus statė šalia Ž. S. asmeninio namo, pagal apklausos metu jam parodytą žemėlapį tai yra namai (duomenys neskelbtini) du namai (duomenys neskelbtini) ir du namai (duomenys neskelbtini). Dirbdavo darbo dienomis, tačiau pats sprendė, kada atvažiuoti, o kada išvažiuoti iš darbo, darbo įrankius turėjo savo, o pastolius regis parūpindavo Ž. S.. Dirbo apie metus laiko, bet su tarpais. Prieš pradedant dirbti Ž. S. pasakė R. S., kad jis išsipirktų patentą (verslo liudijimą) ir dirbdamas jo objektuose jį turėtų, pateiktų Ž. S., kuris sutvarkys visus dokumentus, kurie bus susiję su mokamu užmokesčiu už darbą, ir kompensuos jam mokestį už patentą, įskaičiuodamas į užmokestį už atliktus mūro, betonavimo ir stogo dengimo darbus; taip greičiausiai ir buvo daroma, nors dabar R. S. nebeprisimena. Nusipirkęs patentą, jį atiduodavo Ž. S.. V. S. taip pat dirbo pagal verslo liudijimą. Atsiskaitydavo už darbus bendru sutarimu, kai paprašydavo, Ž. S. jam ir užmokėdavo už atliktą darbą ir duodavo pinigų atsiskaitymui su V. S.. R. S. pats mokėjo draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Ž. S. jo prašydavo pasirašyti tuščiuose „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose“. R. S. asmeniškai kvitų nepildydavo. Apklausos metu R. S. parodytų dokumentų - 2016-09-13 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 1, kuriame nurodyta, kad R. S. sumokėta 10 000 Eur suma, 2016-09-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2, 11 000 Eur sumai, 2017-06-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 3, 20 000 Eur sumai, 2017-08-31 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 4, 15 000 Eur sumai R. S. tvirtina nepildęs ir juose nurodytų sumų iš Ž. S. negavęs, nors parašas kvituose yra R. S.. Kadangi patentus iš R. S. paimdavo Ž. S., kuris pildė ir visus dokumentus dėl gaunamo užmokesčio, tai R. S. pats asmeniškai jokių dokumentų nepildė. R. S. manė, kad jo perkamas pagal Ž. S. nurodymą patentas reikalingas Ž. S. kaip dokumentas statybinei firmai, kuriai, liudytojo manymu, Ž. S. tada vadovavo. Pasakyti, kiek iš viso už darbą iš Ž. S. gavo, negali, nes neprisimena. Per metus negalėjo uždirbti 56 000 Eur, 2016 metais jis uždirbo 10 000 Eur, pastatė 6-7 namus; kita vertus, liudytojas mano, kad kiek su Ž. S. kvitų yra supildęs, tiek pinigų yra ir gavęs. Ž. S. pinigus jam sumokėdavo grynais, išrašydamas čekį (kvitą). Pirmas kvitas buvo už pirmąjį laikotarpį nuo 2016 pavasario atliktus darbus. Būdavo visaip, kad ir iš karto jis už namą sumoka pinigus, būdavo, kad reikėdavo ir palaukti, tuomet viską ir sumokėdavo. Visos už darbus gautos sumos yra deklaruotos mokesčių inspekcijoje, deklaracijas teikdavo laiku. Tokios sumos (56 000 Eur) nėra deklaravęs, o kokią deklaravo 2016 metais neatsimena. Pats dokumentų nemokėjo pildyti, todėl prašė Ž. S. užpildyti. Gautą uždarbį su V. S. dalindavosi per pusę. Dirbdamas Ž. S. nurodytuose objektuose, žinojo, kad tai kitiems asmenims statomi namai. Koks Ž. S. santykis su statomo namo šeimininkais R. S. nežino, taip pat jis pats asmeniškai su namo šeimininkais nebendraudavo ir jie nurodymų dėl darbo jam neduodavo. R. S. buvo svarbu, kad Ž. su juo atsiskaito už atliktą darbą, o kaip su juo atsiskaito šeimininkai, jam buvo nesvarbu.

Panašiai parodė ir liudytojas V. S., nuo 2016-11-16 vykdantis individualią statybinę veiklą ir dirbęs kartu su R. S.. Prieš pradedant dirbti, Ž. S. jo paklausė, ar V. S. turi patentą ir kadangi jam pasakė, kad dirba pagal individualią veiklą, tai jis V. S. daugiau nieko neklausė, o liudytojas visad dirbo pagal verslo liudijimą, kuriuos pats nusipirkdavo. Patys su R. S. paskaičiuodavo, kiek turės Ž. S. sumokėti, patys turėdavo savo darbo priemones tik pastolius davė Ž. S.. V. S. pats gautas sumas deklaravo. Nepamena, kirk kada pinigų gavo, bet per metus bendros 56 000 Eur atlyginimo sumos negavo, gavo mažiau.

Liudytojas O. O. parodė, kad yra statybininkas, Ž. S. kontaktus rado internete, kai neturėjo darbo ir sutarė, kad dirbs jo nurodytuose objektuose pagal verslo liudijimą, o paskui pereis dirbti pas jį į firmą. Jis nuo 2018-07-13 iki 2019-01-31, vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, kuriuose periodiškai įsigydavo statybos baigimo, apdailos ir valymo darbams atlikti. O. O. įsigyti verslo liudijimus liepė Ž. S., kuris kartais už juos ir kompensuodavo sumokėtą sumą ( nuo 100 Eur iki 120 Eur, kuriuos reikėdavo sumokėti į VMI sąskaitą). Mokesčius ir sveikatos draudimą susimokėdavo pats. SODRA už sveikatos draudimą mokėdavo pats. Už darbus atsiskaitydavo pats Ž. S., 1000 Eur sumokėdavo O. O. kaip avansą, kai jis ateidavo dirbti į naują objektą, o paskui primokėdavo pagal padirbtus darbus (pagal kvadratūrą); per mėnesį susidarydavo 2000-2500 Eur. Ž. S. dėl apmokėjimo už darbą surašydavo čekius ir duodavo jam pasirašyti, tačiau ne visas juose nurodytas sumas O. O. gaudavo, būdavo nurodomos didesnės sumos. O. O. Ž. S. už 2018 m. liepos mėn. išmokėjo ne mažiau kaip 1000 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. ne mažiau kaip 1000 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. ne mažiau kaip 1000 Eur, už 2018 m. spalio mėn. ne mažiau kaip 1200 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. ne mažiau kaip 1200 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. ne mažiau kaip 1200 Eur ir 2019 m. sausio mėn. ne mažiau kaip 1200 Eur. Iš viso per 2018-2019 metus O. O. Ž. S., statybos objektuose kuriuose liepė dirbti iš viso išmokėjo ne mažiau kaip 7800 Eur darbo užmokesčio sumą, greičiausiai daugiau, liudytojas nebeatsimena. Už gautą užmokestį už darbus O. O. dokumentuose pasirašyti nereikėjo. Įdarbinti savo įmonėje O. O. Ž. S. nesutiko, nurodė, kad geriau sumokės jam už verslo liudijimą visus privalomus mokesčius ir susitarimą vykdė. Už viską mokėdavo grynaisiais pinigais. Liudytojo žiniomis, Ž. S. firmoje dirbo penki žmonės. Jis dažniausiai dirbdavo vienas pats, nes vienas pats atlikdavo dažymo darbus, yra ir tinkavęs. Kiti žmonės dirbo lauke. Su užsakovais pats nebendraudavo, darbų neaptarinėdavo, medžiagų neužsakydavo. Atliktų darbų sąrašus duodavo Ž. S., kuris pristatydavo ir statybines medžiagas. Dalis darbo priemonių buvo jo paties, o jei ko reikėdavo, paprašydavo Ž. S. ir jis nupirkdavo (volelius, teptukus dažymui, glaistiklius, šlifavimo aparatą, dulkių siurblį nešvarumams siurbti). Darbo laikas jam nebuvo nustatytas, ką reikia padarydavo, o jei nebebūdavo darbo, važiuodavo namo, svarbu, kad laiku padarydavo. Ž. S. nurodymu O. O. dirbo (duomenys neskelbtini), ten atliko nepilną vidaus apdailą, minėtu adresu pastatyti du identiški namai,(duomenys neskelbtini), atliko apdailą 2 namuose kurie pastatyti vienas šalia kito ir (duomenys neskelbtini), atliko visus apdailos darbus, kiek jam yra žinoma, šiuo adresu ir gyvena Ž. S.. Ž. S. O. O. vardu išsirašydavo sau, Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriose nurodydavo neva O. O. sumokėtas grynųjų pinigų sumas (2018-07-31 Nr. 1, išrašytas 5000 Eur, 2018-08-30 Nr. 2, išrašytas 5000 Eur, 2018-09-27 Nr. 3, išrašytas 4850,00 Eur, 2018-10-18 Nr. 4, išrašytas 4900 Eur, 2018-11-15 Nr. 6, išrašytas 5000 Eur, 2018-11-29 Nr. 7, išrašytas 5000 Eur, 2018-12-13 Nr. 8, išrašytas 4800 Eur, 2018-12-28 Nr. 9, išrašytas 6200 Eur sumai (viso 40750 Eur), kurių jis niekada iš jo negavo nei grynais pinigais, nei bankiniais pavedimais. Pateikti apklausos metu Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų neturi galimybės, nes jis niekada nei vieno kvito pats nėra išrašęs, juos ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą pildė Ž. S., kuris nurodydavo dokumentuose neadekvačiai dideles neva O. O. Ž. S. sumokėtas pinigų sumas, kurių jis nėra gavęs. Ž. S. pasakė, kad viską užpildys, nes jis visai nežinojo kaip reikia pildyti. Anksčiau yra teikęs paslaugas pagal verslo liudijimą, bet jam darbo užmokestį vesdavo į kortelę ir nereikėdavo pildyti kvitų. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose kuriuos parodė tyrėja yra jo parašai, tačiau dar kartą nurodo, kad pinigai nurodyti minėtuose kvituose niekada O. O. nebuvo išmokėti. Už 2018 metus O. O. Klaipėdos AVMI nėra pateikęs Metinę pajamų deklaracijos ir deklaravo faktiškai iš vykdytos veiklos pagal Verslo liudijimą per 2018 m. gautas pajamas, kurių bendra suma sudarė 20000 Eur. Deklaracijoms paskaičiuodavo kiek uždirbo, tiek ir nurodydavo, o kas buvo užrašyta į Ž. S. žurnalą jis nežiūrėjo, pagal jį deklaracijų nepildė, nes ten buvo įrašytos didelės sumos, jis tokių sumų asmeniškai neuždirbo. Ž. S. jį ramino, kad nieko baisaus, kad tokios didelės sumos nurodytos. O. O. dirbo ne tik Ž. S., dirbo ir fiziniams asmenims, kurie turi namus Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresų neatsimena, bet tuo metu, kai dirbo pas Ž. S., pas kitus fizinius asmenis nebeturėdavo kada dirbti, 2018 m. tik pas vieną žmogų teko padirbėti, o paskui tik pas Ž. S.. Kad Ž. S. turėjo savo įmonę, O. O. nusprendė iš to, kad joje dirbo ne vienas žmogus, apie firmos egzistavimą sužinojo iš kitų darbuotojų kalbos. Jo įsitikinimu, objektuose dirbo firmos darbuotojai, daugiau individualiai dirbančių žmonių nebuvo.

Liudytojas T. D. parodė, kad jis nuo 2017-06-01 iki 2018-11-30, vykdė veiklą pagal verslo liudijimą statybos užbaigimo, apdailos ir valymo darbams atlikti. Verslo liudijimą įsigydavo pats, taip pat pats mokėjo už savo sveikatos ir socialinį draudimą, Ž. S. jam už tai nekompensuodavo. Kai eidavo pasiimti verslo liudijimą, tuomet susimokėdavo sveikatos draudimą ir SODRA. 2017-2018 metais bendradarbiavo su Ž. S., kuris užsiėmė namų statyba ir samdė jį jo dirbamiems darbams atlikti rangos pagrindais, kaip darbuotojo į darbą nebuvo priėmęs ir T. D. dėl to su juo nesitarė. Už darbą T. D. Ž. S. apmokėdavo pagal atliktų darbų kiekį, o ne už dirbtą laiką, pats nusistatydavo savo darbo laiką, jeigu turėdavo kitų darbų ar reikalų, į Ž. S. statomus objektus neatvykdavo, jei turėdavo pabaigti juose darbus – dirbdavo ilgiau ir t.t. Darbo priemonėmis Ž. S. jo taip pat neaprūpindavo, įrankius T. D. turėdavo savo, tik statybinės medžiagos būdavo parūpintos Ž. S. ir stambios statyboms reikalingos priemonės, pvz., pastoliai. Darbo objektus parodydavo Ž. S., su savininkais jis nebendraudavo. Tokiu būdų Ž. S. nurodymu statybos darbus T. D. atliko adresais: (duomenys neskelbtini), ten atliko vidaus apdailą, minėtu adresu pastatyti du identiški namai, (duomenys neskelbtini), atliko apdailą 2 namuose, (duomenys neskelbtini) ir šalia esantis namas, kurio adreso nežino, atliko visus apdailos darbus. Iš viso per 2017-2018 metus T. D. Ž. S. išmokėjo bendrą daugiau kaip 20 000 Eur sumą už šiuose statybos objektuose atliktus darbus. Išmokėdamas atsiskaitymą už objekte atliktus darbus, Ž. S. išrašydavo T. D. dokumentą – kvitą ar kasos pajamų orderį, T. D. pats vedė savo pajamų žurnalą ir į jį įrašydavo visas sumas, gautas pagal šiuos dokumentus. Tvirtina, kad visas kvituose nurodytas sumas yra realiai gavęs iš Ž. S.. Priklausomai nuo darbų pobūdžio ir intensyvumo, per dieną galėdavo uždirbti po 300-400 Eur, todėl per mėnesį yra tekę uždirbti ir 8 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu T. D. buvo nurodęs, kad su Ž. S. buvo susitarę dėl mėnesinio 2500 Eur atlyginimo ir kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose, kuriuos išrašydavo Ž. S. ir kuriuos T. D. parodė tyrėja, yra jo parašai, tačiau juose nurodytos pinigų sumos jam nebuvo išmokėtos ( 2018-07-30 kvitas Nr. 005, išrašytas 10 000 Eur, 2018-09-28 kvitas Nr. 006, išrašytas 1000 Eur, 2018-09-28 kvitas Nr. 005, išrašytas 10 000 Eur, 2018-10-12 kvitas Nr. 007, išrašytas 5 000 Eur, 2018-11-30 kvitas Nr.008, išrašytas 12 000 Eur, 2017-06-30 kvitas Nr. 001, išrašytas 10 000 Eur, 2017-08-31 kvitas Nr. 002, išrašytas 18 000 Eur, 2017-10-3 kvitas Nr. 003, išrašytas 14 000 Eur sumoms (iš viso 89 000 Eur), bet per visą jų bendradarbiavimo laikotarpį T. D. buvo išmokėta didesnė nei 20 000 Eur suma.

Liudytojas A. K. parodė, kad Ž. S. pažįsta nuo 2017 metų rudens pradžios, kai Ž. S. pasiūlė jam įrengti PVC dangą jo statomame name Klaipėdos r. , kurio tikslaus adreso A. K. neprisimena. A. K. per dvi dienas įrengė grindų dangą ir iš Ž. S. už tai gavo ne mažiau kaip 100 Eurų. Praėjus kiek laiko, Ž. S. vėl susirado jį ir pasiūlė kitų darbų savo statomuose namuose. Prieš pradedant dirbti, tai galėjo būti 2017 metų spalis, A. K. Ž. S. pasakė, kad jį įdarbins savo firmoje, kurioje dirba kiti jo namus statantys asmenys. Prieš pradedant dirbti su Ž. S. buvo sutarta, kad mokės sutartą dienos atlygį t.y. mokės po 40 Eurų už dirbtą dieną, kas mėnesį po 700-800 Eur. Prieš tai A. K. buvo įkūręs savo įmonę, bet pas Ž. S. dirbo kaip jo darbuotojas, ne savo įmonės vardu. 2017 metų spalio - 2018 metų vasario mėnesiais, su pertraukomis, A. K. įrenginėjo keturių namų stogo apdailą ir už darbą šiuose Ž. S. statomuose namuose iš jo gavo ne mažiau kaip 2000 Eurų. Pas Ž. S. jis dirbo manydamas, kad yra įdarbintas, tačiau kai pradėjo ruošti dokumentus teismui, sužinojo, kad įdarbintas nėra. A. K. patvirtino, kad Ž. S. tarpininkavimu dengė A. L. stogą, buvo kaip subrangovas, nes jau buvo įkūręs savo įmonę – MB „Augvesta“, o paskui pačiam teko bylinėtis su A. L., nes jis nesumokėjo pinigų. Dar A. K. nurodė, kad dirbdamas pas Ž. S. jis neturėjo verslo liudijimo. Iš pradžių jam buvo nustatytas dviejų mėnesių bandomasis laikotarpis, per tą laiką keletui namų padarė pakalimus, o kai klojo stogą - jis pats jau turėjo savo įmonę. Dirbo dviejų rūšių darbus – stogo įrengimo ir trinkelių klojimo, viską darė vienas, jokios savo brigados neturėjo, dėl darbų su Ž. S. buvo susitarę žodžiu. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, mokėdavo po darbų atlikimo. Blogai vertina tai, kad nesudarė darbo sutarties, mano, kad Ž. S. turėjo jį aprūpinti darbu, nes jie buvo sutarę, kad mokės mėnesinę algą, tačiau mokėjimai vėliau išvis pradėjo strigti ir A. K. net nebesitikėjo, kad bus oficialiai įdarbintas. Mokesčių nuo gautų pinigų nesumokėjo, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Kai gaudavo iš Ž. S. pinigus, niekur už tai nepasirašydavo, o Ž. S. neišduodavo jokių kvitų. Vėliau A. K. padavė Ž. S. į teismą dėl nesumokėtų pinigų. Manė, kad ateina dirbti pas jį į įmonę, kaip darbininkas, nes ten jau dirbo daug žmonių, iš pradžių buvo sutarta, kad bus bandomasis laikotarpis, o po to įsiformins oficialiai, arba sudarys darbo sutartį, arba išpirks patentą, tačiau tai neįvyko. Po stogo darbų pas A. L., daugiau niekur pagal Ž. S. nurodymus nebedirbo. Jam Ž. S. nebuvo išmokėta 30 000 Eur suma, geriausiu atveju Ž. S. jam išmokėjo 2 100 Eur ir už juos A. K. niekur nepasirašė, nes mokėjo dalinai. Teko dirbti su savo instrumentais, nors žadėjo ir už jų naudojimą sumokėti, bet nesumokėjo. Nei vienas namo savininkas asmeniškai jo nesamdė dirbti darbų, jį samdė Ž. S. ir A. K. dirbo jo nurodytus darbus.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-15-8285 „Dėl gyventojo Ž. S. ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta:

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00044-19 duomenis) nustatyta, kad jeigu gyventojas Ž. S. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 vykdydamas veiklą statybos darbų atlikimą 7 piliečiams ir 24 atvejais gavo iš viso 274 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų), tai gyventojas Ž. S. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 neinformavo mokesčio administratoriaus pradėjęs vykdyti individualią veiklą, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“.

Gyventojas Ž. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751:

- 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas <…>“;

- 71 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“;

- 71 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <…> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“; tai yra, vykdydamas statybos darbų atlikimą ir gaudamas laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 iš viso 274 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) (kurios 2017 m. rugpjūčio mėn. viršijo 45 000 Eur, suma, kuria viršyta PVM riba 2017-08-15 – 15 000,00 Eur) nuo 2017-08-15 neįsiregistravo PVM mokėtoju pateikiant prašymą mokesčių administratoriui;

- 92 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”;

- 92 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“, tai yra, gyventojas Ž. S. nepateikė centrinio mokesčio administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma FR0608) už 2017 m. 8, 10, 11, 12 mėn., 2018 m. 1, 2, 3, 7, 8, 9, 11 mėn., 2019 m. 1 mėn. ir jose nedeklaravo 234 700,00 Eur (274 700,00 – 40 000,00) PVM apmokestinamųjų sandorių, iki kito mėnesio 25 dienos, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 40 733,08 Eur PVM, iš jų: 2017 m. 8, 10, 11, 12 mėn. – 13 363,65 Eur, 2018 m. 1, 2, 3, 7, 8, 9, 11 mėn. – 24 123,98 Eur, 2019 m. 1 mėn. – 3 245,45 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00044-19 parodymų duomenis), kad jeigu gyventojas Ž. S. vykdydamas individualią veiklą:

1) laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 23 atvejais gavo 256 000,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už statybos darbų atlikimą, iš jų: 2017 m. – 8 atvejais 117 000,00 Eur; 2018 m. – 15 atvejų 139 000,00 Eur, tai mokesčių administratoriui pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2017, 2018 m. deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas, t. y. Metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) nedeklaravo statybos darbų atlikimo pajamų iš individualios veiklos už 2017 m., 2018 m. iš viso V6 laukelyje „Pajamų suma“ – 218 512,37 Eur (103636,35+114876,02) pajamų, V7 laukelyje „Leidžiamų atskaitymų suma“ (V17 atskaitymų požymis- 30 proc. gautų (uždirbtų) indiv. veiklos pajamų) – 65 553,72 Eur (31 090,91 + 34 462,81), V10 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“- 152 958,65 Eur (72 545,44 + ,21) ir neapskaičiavo 2017, 2018 m. 15689,25 Eur (3 627,27 Eur + 12 061,98 Eur) gyventojų pajamų mokesčio:

- už 2017 m. V6 laukelyje „Pajamų suma“ – 10 3636,35 Eur (117 000,00 Eur – 13 363,65 Eur PVM), V7 laukelyje „Leidžiamų atskaitymų suma“ (V17 atskaitymų požymis- 30 proc. gautų (uždirbtų) indiv. veiklos pajamų) – 31 090,91 Eur, V10 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“ – 72 545,44 Eur (103 636,35 – 31 090,91) ir iki 2018-05-01 neapskaičiavo ir nesumokėjo 3 627,27 Eur ((103 636,35 – 31 090,91)x5%) gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžetui;

- už 2018 m. V6 laukelyje „Pajamų suma“ – 114 876,02 Eur (139 000,00 Eur – 24 123,98 Eur PVM), V7 laukelyje „Leidžiamų atskaitymų suma“ (V17 atskaitymų požymis- 30 proc. gautų (uždirbtų) indiv. veiklos pajamų) – 34 462,81 Eur, V10 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“ – 80 413,21 Eur (114 876,02 – 34 462,81) ir iki 2019-05-01 neapskaičiavo ir nesumokėjo 12 061,98 Eur ((114 876,02 – 34 462,81)x15%) gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžetui,

2) laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-02 1 atveju gavo 18 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už statybos darbų atlikimą, tai mokesčių administratoriui nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) ir priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM311C) nedeklaravo statybos darbų paslaugų atlikimo pajamų iš individualios veiklos už 2019 m. „Pajamų suma“ – 15 454,55 Eur (18 700,00 – 3 245,45 PVM) pajamų, „Leidžiamų atskaitymų suma“ (30 proc. gautų (uždirbtų) indiv. veiklos pajamų) – 4 636,37 Eur, „Apmokestinamųjų pajamų suma“ – 10 818,18 Eur (15 454,55 – 4 636,37) ir neapskaičiavo ir nesumokėjo 2019 m. 1622,73 Eur ((15 454,55 – 4 636,37)x15%) gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžetui, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007:

- 3 straipsnio nuostatų, kur nurodyta, kad „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“;

- 27 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00044-19 duomenis nustatyta, kad jeigu gyventojas Ž. S. vykdydamas individualią veiklą laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 24 atvejais gavo 233 966,92 Eur (274 700,00 – 40 733,08 PVM) pajamų už statybos darbų atlikimą, iš jų: 2017 m. - 8 atvejais 103 636,35 Eur (117 000,00 – 13 363,65 PVM); 2018 m. – 15 atvejų 114 876,02 Eur (139 000,00 – 24 123,98 PVM); 2019 m. – 1 atveju 15 454,55 Eur (18 700,00 – 3 245,45 PVM), tai:

- nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 9 535,52 Eur (2481,78 + 6544,00 + 509,74) socialinio draudimo įmokų (2017-2019 m. bazė draudžiamųjų pajamų dydis), iš jų: laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-12-31 – 2481,78 Eur (20 753,60/12x5x28,70 proc.), laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – 6 544,00 Eur (22 643,60/12x12x28,90proc.); laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-02 – 509,74 Eur (48 856,60/12x1x 12,52proc.);

- nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 3 100,36 Eur (778,26 + 2 037,92 + 284,18) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2017-2019 m. bazė draudžiamųjų pajamų dydis), iš jų: laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-12-31 – 778,26 Eur (20753,60/12x5x9proc.), laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – 2 037,92 Eur (22643,60/12x12x9proc.), laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-02 – 284,18 Eur (48856,60/12x1x6,98proc.), tuo nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio 9 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys – <...> asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys)“; 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto (nuo 2017-01-01) nuostatų, kur nurodyta, kad „asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“; 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto (nuo 2019-01-01) nuostatų, kur nurodyta, kad „asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“;

- Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalies (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) nuostatų, kur nurodyta, kad „9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla“, 17 straipsnio 4 dalies (nuo 2019-01-01) nuostatų, kur nurodyta, kad „6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla“.

Nustatyta, kad jeigu laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-02-02 gyventojas Ž. S. vykdydamas individualią veiklą, 11 (9+2) atvejų išmokėjo 3 piliečiams iš viso 12 800,00 Eur (2018 m. – 10 600,00 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 2 200,00 Eur) darbo užmokesčio, tai nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų, iš jų:

- 17 506,87 Eur (2018 m.– 13 947,38 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 3 559,49 Eur) atlyginimo priskaitymo;

- 12 800,00 Eur (2018 m.– 10 600,00 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 2 200,00 Eur) atlyginimo išmokėjimo.

Jeigu Gyventojas Ž. S. asmenims, su kuriais neįteisinti darbiniai santykiai, išmokėjo atlyginimą, tai nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;

- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tai yra laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-01-31 trims piliečiams išmokėdamas iš viso 12 800,00 Eur (2018 m.– 10 600,00 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 2 200,00 Eur) darbo užmokestį, (17 506,87 Eur (2018 m. – 13 947,38 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 3 559,49 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 2 757,49 Eur (2018 m. – 2 092,11 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 2019 m. 01 mėn. – 665,38 Eur 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio) gyventojų pajamų mokesčio;

2) Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (iki 2018-12-31); 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (nuo 2019-01-01);

- Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, tai yra laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-01-31 trims piliečiams išmokėdamas iš viso 12 800,00 Eur (2018 m.– 10 600,00 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 2 200,00 Eur) darbo užmokestį, (17 506,87 Eur (2018 m.– 13 947,38 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 3 559,49 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo suma) nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 6 361,17 Eur įmokų, iš jų:

- 864,06 Eur (2018 m. – 418,41 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. 01 mėn. – 445,65 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų);

- 1 085,32 Eur (2018 m. – 836,86 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m. 01 mėn. – 248,46 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų);

- 4 411,79 Eur (2018 m. – 4348,79 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. 01 mėn. – 63,00 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka).

Nustatyta, kad gyventojas Ž. S. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 79 383,28 Eur (2017 m. – 20 250,96 Eur, 2018 m. – 52 093,79 Eur, 2019 m. 01 mėn. – 7 038,53 Eur), tuo padarydamas nuostolį:

- Valstybės biudžetui iš viso 60 802,55 Eur, iš jų: 40 733,08 Eur PVM (2017 m. – 13 363,65 Eur, 2018 m. – 24 123,98 Eur, 2019 m. – 1 mėn. 3 245,45 Eur); gyventojų pajamų mokesčio 20 069,47 Eur (17 311,98+2 757,49) (2017 m. – 3 627,27 Eur, 2018 m. – 14 154,09 Eur (12 061,98+2 092,11), 2019 m. – 1 mėn. 2 288,11 Eur (1 622,73+665,38));

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmokų: iš viso 18 580,73 Eur (3 260,04 Eur + 13 815,72 Eur + 1 504,97 Eur), iš jų: 2017 m. iš viso 3 260,04 Eur (778,26 Eur + 2 481,78 Eur ), 2018 m. iš viso 13 815,72 Eur (2 037,92 Eur + 6 544,00 Eur + 418,41 Eur + 836,86 Eur + 4 348,79 Eur – 370,26 Eur), 2019 m. 01 mėn. iš viso 1 504,97 Eur (284,18 Eur + 509,74 Eur + 445,65 Eur + 248,46 Eur + 63,00 Eur – 46,06 Eur) ((4 t., b.l. 84–103).

Specialistė A. Š., teikdama paaiškinimus dėl savo duotos išvados teisme, nurodė, kad pagal gautą ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotį atliko Ž. S. ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. vasario 2 d. tyriumą ir patikrintų dokumentų pagrindu pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadą dėl Ž. S. ūkinės-finansinės veiklos, atsakydama į užduotyje pateiktus klausimus ir tvirtina savo specialisto išvadą. Pagal ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą buvo nustatyta, kad Ž. S., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 2 d., vykdydamas statybos darbų atlikimo veiklą septyniems piliečiams, dvidešimt keturiais atvejais gavo iš viso 274 700 eurų piniginių lėšų, tačiau neinformavo mokesčių administratoriaus pradėjęs vykdyti individualią veiklą, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 35 straipsnio 2 dalies nuostatų. Jo gautų pajamų sumą specialistė nurodė suskaičiavusi pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis. Žemės sklypų, kuriuos Ž. S. pardavė kitiems asmenims ir kuriuose atliko statybos darbus, kaina į šią jo gautų pajamų sumą nėra įskaičiuota. Taip ji apskaičiavo gyventojo Ž. S. gautas pajamas. Dėl išlaidų apskaičiavimo - pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisėtai verčiasi individualia veikla, turi rinkti ir registruoti dokumentus, kuriuose fiksuojamos jo patiriamos su veiklos vykdymu susijusios išlaidos, tai jau apimtų ir statybinių medžiagų įsigijimą, ir apmokėjimą už darbus darbuotojams ir/ar rangovams, tačiau kadangi šiuo atveju Ž. S. apie savo vykdomą ūkinę veiklą nebuvo nustatyta tvarka pranešęs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, padrikai ir pavėluotai jo pateikti dokumentai apie galimą išlaidų patyrimą neimami domėn ir taikomas 30 procentų iš veiklos gautų pajamų sumą atitinkantis išlaidų tarifas. Specialisto išvados 19 lape yra aprašyta, kaip atsižvelgiant į tai buvo apskaičiuotas Ž. S. nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir nurodyta, kad nuo pajamų iš individualios veiklos atimta 30 procentų kaip leidžiamų atskaitymų suma, o nuo likusių pajamų apskaičiuotos jo turėtos sumokėti, bet nesumokėtos mokesčių sumos. Tie 30 procentų atimami, nežiūrint kiek realiai buvo išlaidų, nes Ž. S. tuo laikotarpiu nebuvo įsiregistravęs individualios veiklos veikimo bei neregistravo pajamų ir išlaidų vykdant individualią veiklą. Jei tai būtų daręs, būtų turėjęs vesti buhalterinę apskaitą ir apskaitoje rodyti pajamas ir išlaidas, tuomet deklaracijose būtų galėjęs parodyti, kiek konkrečiai patyrė išlaidų vykdydamas veiklą. Visi Ž. S. ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu pateikti dokumentai, kurie kratos metu buvo paimti, buvo ištirti, tame tarpe ir jo pateikti septyni apskaitos registrai, tačiau ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima įvertinti, ar juose esantys dokumentai, susiję su pirkimais ir atsiskaitymais, buvo susiję su pajamų gavimu vykdant statybos darbus.. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčių arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokestį mokėti apskaičiuoja mokesčių administratorius.

Jeigu Ž. S. tuo laikotarpiu būtų įregistravęs savo individualią veiklą, jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, galėtų teikti patikslintas papildytas deklaracijas, prašydamas įvertinti naujus duomenis, tačiau kadangi tuo laikotarpiu jis nebuvo įsiregistravęs mokesčių mokėtojų registre ir nevedė oficialios buhalterinės apskaitos, nebuvo užregistravęs jokių pajamų ar išlaidų registrų, kokius duomenis jis teikė deklaracijose yra nurodyta specialisto išvados 3 lape. PVM yra apskaičiuojamas pagal pajamas, viskas konkrečiai nurodyta specialisto išvados 12 lape, o apskaičiavimas detalizuotas prieduose.

Dėl darbo teisinių santykių - Specialisto išvados 17 lape yra parašyta, kad pagal išrašus matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2019 m. sausio 30 d. piliečiai O. O. ir L. P. įsigijo verslo liudijimą, nurodyta socialinio draudimo įmokos suma, taigi jie tuo laikotarpiu nelaikomi Ž. S. darbuotojais ir 416,32 eurų suma atimta ir tiriamu laikotarpiu nesumokėtos mokesčių, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, sumos. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad Ž. S. buvo įdarbinęs tris darbuotojus, tai O. O., L. P. ir A. K.. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis, į liudytojų apklausas, pagal jų parodymus specialistė tvirtino nustačiusi, kad tarp jų ir Ž. S. buvo susidarę darbo teisiniai santykiai ir kokios sumos tiems trims asmenims buvo išmokėtos už jų atliktus darbus. Skaičiavo pagal liudytojų parodymus, o ne pagal pinigų išmokėjimo kvitus,; kadangi nėra dokumentuose oficialiai įtvirtintos informacijos apie darbo santykių pradžią ir pabaigą, sutartą ir mokėtą atlyginimą, remiamasis tik apytikriais liudytojų parodymais, jos išvada šiuo klausimu yra sąlyginė, taip joje ir nurodyta. Jai buvo pavesta atsakyti, kiek Ž. S. laikotarpiu neįteisinęs darbinių santykių su asmenimis jiems išmokėjo nedeklaruoto atlyginimo, todėl ji į tokį klausimą ir atsakė, o ne skaičiavo, kiek už kokius darbus jis yra sumokėjęs kokiam asmeniui.

Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kuriuo laikotarpiu Ž. S. turėjo verslo liudijimą ir į tai yra atsižvelgta, šios sumos neįskaitytos į jo gautas nepranešus apie ūkinės veiklos vykdymą sumas, bet tokią išimtį sudarė tik vienas kvitas, pagal kurį gauta 5 000 Eur iš pilietės T. U. (išvados 9 lape). Iš to laikotarpio, kai Ž. S. turėjo verslo liudijimą, pateiktas tik vienas toks kvitas, todėl ir atimta tik tokia suma.

Dėl PVM konkrečiai yra nurodyta išvados 12 lape. Jeigu Ž. S. vykdydamas individualią veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 2 d. dvidešimt keturiais atvejais gavo 274 200 Eur piniginių lėšų pajamų už statybos darbus, iš jų konkrečiai nurodytas laikotarpis ir sumos, tai jau 2017 m. rugpjūčio mėn. viršijo 45 000 Eur ribą ( suskaičiuotos sumos, jo gautos tą mėnesį pagal dokumentus, ir nustatyta, kad jo tą mėnesį gauta 60 000 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo teisės aktais nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio ar neteisingai apskaičiavęs, mokesčių mokėtojui priklausantį mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius. Ji vadovavosi Gyventojų pajamų mokesčio 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis apskaičiuojant išlaidas. Mokesčių administratorius skaičiuoja neteisingai paskaičiuotą mokesčio mokėtojo mokestį.

Iš 2019-12-02 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta Ž. S. asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke išklotinė. Šioje išklotinėje užfiksuoti D. V., A. M. ir G. V. (asmenų, kuriems Ž. S. atliko statybos darbus) pervedimai už statybos darbus:

2017.05.10 11:11:26 įplaukos 56000,00 Eur Apmokejimas pagal sutartį. 2017.05.09 pervedė V. J., 2017.10.03 13:53:21 įplaukos 75000,00 Eur GALUTINIS ATSISKAITYMAS UŽ PERKAMĄ NT, ADRESAS (duomenys neskelbtini), pervedė D. V., 10. 2018.02.21 13:29:45 įplaukos 20000,00 Eur pagal statybos darbų rangos sutartį 2017-12-06 pervedė, A. M., 2018.05.18 16:39:23 įplaukos 56165,00 Eur GALUTINIS ATSISKAITYMAS UZ PERKAMA NT PAGAL 2018 05 07 PPS NR.(duomenys neskelbtini) pervedė G. V. (3 tomas b. l. 103–105).

Iš 2019-12-02 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini), Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (A. D. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą) (3 t., b. l. 107–111).

Iš 2019-12-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini), Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai, susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (K. T. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą) (3 t., b.l. 112–119).

Iš 2019-12-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini), Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (A. L. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 125, 127) (3 t., b.l. 120–127).

Iš 2019-12-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini) Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai, susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (L. B. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 131) (3 t. b. l. 128–133).

Iš 2019-12-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini), Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (D. J. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 137–140) (3 t., b.l. 134–140).

Iš 2019-12-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini), Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (A. S. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 145, 147) (3 t., b.l. 141–148).

Iš 2019-12-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini) Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su žemės sklypo pirkimu ir pastato jame statyba (A. M. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 160, 163) (3 t., b. l. 155–163).

Iš 2019-12-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini) Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su avanso mokėjimais (K. B. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 170) (3 t., b. l. 164–170).

Iš 2019-12-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini) Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su avanso mokėjimais (G. U. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 174, 175, 178, 179, 180) (3 t., b. l. 171–180).

Iš 2019-12-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini) Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su avanso mokėjimais (D. V. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l. 186) (3 t., b. l. 181–188).

Iš 2019-12-05 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2019-10-29 adresu (duomenys neskelbtini) Ž. S. gyvenamojoje vietoje rastas segtuvas su užrašu (duomenys neskelbtini). Segtuve dokumentai susiję su avanso mokėjimais (V. J. rankraštiniai įrašai apie grynųjų pinigų sumokėjimą b. l.192, 193) (3 t. b. l. 189–193).

Iš 2020-04-08 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti duomenys perkelti į optinę laikmeną, surašant 2019-11-07 Apžiūros protokolą, iš nešiojamo kompiuterio DELL VOSTRO 3350, ser. Nr. (duomenys neskelbtini) bei standžiojo disko Seagate, ser. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtų atliekant kratą Ž. S. gyv. vietoje, (duomenys neskelbtini). Duomenys rasti kompiuteryje patvirtina Ž. S. vykdytą veiklą statant namus (4 t., b. l. 1–11).

Iš 2019-10-29 kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu Ž. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) rasti įrodymai patvirtinantys jo vykdytą statybų veiklą (2 t., b. l. 26–32).

Iš 2020-10-13 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti Ž. S. tyrimui pateikti laisvos formos suvestiniai registrai, kuriais įtariamasis prašo vadovautis skaičiuojant jo patirtas išlaidas statant namus. Specialistas šių laisvos formos suvestinių registrų nevertino, nurodė nevertinimo priežastis (6 t., b. l. 160–162).

2020-09-24 specialisto paaiškinimo protokole specialistas pasisakė dėl išlaidų įvertinimo atliekant specialisto išvadą dėl Ž. S. veiklos. Nurodo, kad atliekant specialisto išvadą buvo įvertinta leidžiamų atskaitymų suma – 30 procentų nuo gautų veiklos pajamų (5 t., b. l. 34–36).

2019-11-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole Ž. S. nurodė, kodėl nepateikia prašomų išlaidas pateisinančių dokumentų laikotarpiu, kada buvo įsigijęs verslo liudijimą: pagal verslo liudijimus, kurie buvo įsigyti laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-29, nuo 2018-11-26 iki 2018-12-21, paslaugos buvo atliekamos, tačiau nebuvo išrašyti „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, ir nepildytas „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas“. Taip pat negali pateikti laikotarpiu nuo 2019-03-04 išrašytų sąskaitų-faktūrų, išrašytų pinigų priėmimo kvitų bei gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, kadangi paslaugos buvo ir yra atliekamos, tačiau jų teikimas nėra užbaigtas (2 t., b. l. 38–39).

Iš 2021-12-02 Ž. S. Klaipėdos apskrities VMI pateikto prašymo su priedais matyti, kad tuo metu Ž. S. paprašė apskaičiuoti jo patirtas vykdant individualią statybų veiklą išlaidas 2017-2019 metais, pridėjo tuo laikotarpiu atliktų statybos darbų išlaidų suvestines pagal metus ir atskirus objektus, iš viso 605 lapus, ir paprašė įregistruoti jį PVM mokėtoju nuo 2017-08-15, pridėdamas 2017-2019 metų pajamų ir PVM suvestines. Tuo pat metu Ž. S. paprašė išdėstyti per 2017-2019 m. mokestinį laikotarpį susidariusią gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, sudarant su juo tuo tikslu paskolos sutartį ir leidžiant sumokėti šią nepriemoką per 5 metus (8 t., 113-117 b.l.)

2021-12-17 raštu Ž. S. pateikė teismui Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kurioje pažymima, kad jis vykdo individualią veiklą nuo 2018-01-01 (informacijos pateikimo data 2021-12-15), 2018 metų metinę pajamų deklaraciją, 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją ir PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 (8 t., 129-186 b. l.)

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012, 2K-83-895/2016).

Teismų praktikoje ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio taikymą, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos, jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009, 2K-83-895/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad visi prieš tai aptarti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai yra tarpusavyje sutampantys, vienas kitam neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, kuriais yra neginčytinai patvirtinama kaltinime nurodytų objektyvių aplinkybių dėl kaltinamojo Ž. S. atliktų neteisėtų veiksmų visuma, t. y. kaltinamasis neteisėtu būdu – pažeisdamas VMI viršininko 2005-04-04 įsakymo Nr. VA-29 reikalavimus, pagal kuriuos jis, būdamas nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalėjo Klaipėdos apskrities VMI pateikti tinkamai užpildytą prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 Klaipėdos rajone versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine -komercine veikla ( šiame nuosprendyje ji bus apibendrintai vadinama statybų organizavimo veikla, t.y., šiuo laikotarpiu, skelbdamas informaciją apie savo teikiamas namų statybos paslaugas internetinėje erdvėje (internetinėse svetainėse „skelbiu.lt“, „aruodas.lt“, „domus.lt“), surasdavo pirkėjus - užsakovus, su kuriais susitardavo dėl namų užsakovų turimuose ar iš Ž. S. ir jo sutuoktinės įsigytuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) pastatymo ir už tai iš septynių fizinių asmenų (ar sutuoktinių porų) 24 atvejais gavo iš viso 274 700,00 Eur piniginių lėšų (pajamų): 2017 m. 8 atvejais gavo 117 000,00 Eur pajamų, 2018 m. 15 atvejų gavo 139 000,00 Eur pajamų, 2019 m. 1 atveju gavo 18 700,00 Eur pajamų ( didelę dalį jų – grynais pinigais, kitą dalį – į savo kaip fizinio asmens vardu atidarytą banko sąskaitą AB „Swedbank“ ir nesumokėjo iš 17 311,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 40733,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio) ir įmokų (9 535,52 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 100,36 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso – 70 680,91 Eur privalomų mokėti mokesčių ir įmokų. Tokiu būdu kaltinamasis realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs tai, kad pats kaltinamasis Ž. S. iš dalies pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, iš esmės patvirtindamas visas kaltinime nurodytas nustatytas objektyvias aplinkybes ir teigdamas, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu užsiėmė statybų organizavimo komercine – ūkine veikla, kurios nebuvo įteisinęs Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, skelbdamas apie tokias paslaugas interneto svetainėse, o susidomėjusiems Lietuvos Respublikos gyventojams pasiūlydamas nusipirkti iš jo ir jo sutuoktinės žemės sklypą, kuriame jis pastatys gyvenamąjį namą pagal jų išsirinktą projektą. Vertinant paties kaltinamojo parodymus, duotus teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis pripažįsta kaltinime nurodytas esmines nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, tačiau nesutinka, kad tai yra nusikalstama veika; tvirtina, kad tyčia pažeisti Lietuvos Respublikos nustatytą verslo reguliavimo tvarką nesiekė, pažeidė ją dėl nerūpestingumo ir didelio užimtumo, tiesiog pamiršdamas įsigyti verslo liudijimą naujam terminui, bei svarsto, ar jo vykdyta statybų organizavimo veikla, kai jis pats jokių statybos darbų neatliko, yra atitinkanti BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstama veika.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie iš esmės sutampa tarpusavyje, taip pat iš dalies atitinka ir paties kaltinamojo parodymus: visų byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvada ir specialistės teisme duotais jos paaiškinimais, rašytine byloje surinkta medžiaga ( reikalaujamų dokumentų pateikimo ir kratų protokolais, liudytojų pateiktais prie apklausų dokumentais, dokumentų apžiūrų protokolais ir kt.).Visa ši įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Ž. S. aptariamu laikotarpiu :1) nebuvo įregistravęs individualios veiklos, įsigijęs ir nustatyta tvarka pratęsinėjęs verslo liudijimo ar kitokia teisės aktų nustatyta forma teisėtai išviešinęs ūkinės –finansinės veiklos, kuriai priskiriama ir statybų organizavimo veikla, vykdymo; 2) nebuvo informavęs mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, 3) vykdė tokią veiklą versliškai ir stambiu mastu, nes ilgą laikotarpį (nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02) vertėsi iš esmės vien ja, viešomis bendravimo priemonėmis siūlydamas savo kaip statybų organizatoriaus (statytojo, generalinio rangovo, projektų vystytojo ir pan.) paslaugas ir, kaip pats nurodė, bendradarbiaudamas su šimtais rangovų dėl darbų atlikimo, pirkdamas ir gabendamas statyboms reikalingas medžiagas ir įrengimus iš kelių dešimčių tuo užsiimančių įmonių, ir gavo iš to dideles (233 966,92 Eur) pajamas ( ši suma specialisto išvadoje nustatyta, jau atmetus leistinas teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotų išlaidų sumas), tačiau šios pajamos nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos ir nuo jų apskaičiuoti bei sumokėti mokesčiai valstybei. Tokie veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir, atsižvelgiant į jų mastą bei pobūdį bei valstybei padarytos žalos (negautų pajamų) dydį, negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas ar išvis nepažeidžiantys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos verslo vykdymo tvarkos, kaip prašė kaltinamasis ir jo gynėjas.

Nors kaltinamasis 2021-12-17 raštu pateikė teismui Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kurioje pažymima, kad jis vykdo individualią veiklą nuo 2018-01-01 (8 t., 129-186 b. l.), tame pačiame rašte yra nurodyta, kad šios informacijos pateikimo data yra 2021-12-15, vadinasi, kaltinime nurodytu laikotarpiu šie privalomi pradedant vykdyti komercinę – ūkinę veiklą veiksmai nebuvo atlikti, tad veikla buvo vykdoma be teisėto pagrindo. Byloje yra duomenys, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Ž. S. keletą kartų buvo įsigijęs verslo liudijimus ( nuo 2018-06-01 iki 2018-06-29 vykdė veiklą įsigijęs verslo liudijimą pagal ekonominės veiklos rūšies kodus (toliau – EVRK) 439100 (Stogų dengimas), 431200 (Statybvietės paruošimas); nuo 2018-11-26 iki 2018-12-21 vykdė veiklą įsigijęs verslo liudijimą pagal AVRK 433400 (Dažymas ir stiklinimas), 433200 (Staliaus dirbinių įrengimas), 433300 (Grindų ir sienų dengimas), 433100 (Tinkavimas), tačiau pats dar apklausiamas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad iš to jokių pajamų negavo; tokios pat pozicijos kaltinamasis laikėsi ir pildydamas 2017 ir 2018 metų pajamų ir turto deklaracijas, į kurias prie apmokestinamųjų pajamų nurodė skaičių „0“ ir deklaravo tik pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo, visiškai atitinkančias šio turto įsigijimo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad čia išvardintos veiklos rūšys neatspindi tikrosios Ž. S. vykdytos ne konkrečių statybos darbų atlikimo, o šių darbų organizavimo veiklos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. DĮ-226 „ Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ įvardijamos kaip „Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba“, „Bendroji pastatų statyba ir inžinerinių įrenginių statyba“ ar pan. Pažymėtina, kad ir kaltinamasis Ž. S. nurodė pats nei viename iš šioje byloje aptartų gyvenamųjų namų ir su jais susijusių statinių statybos objekte jokių konkrečių statybinių darbų neatlikęs, tik surasdavęs statybininkus, turinčius reikiamą kvalifikaciją jiems atlikti, ir organizuodavęs jų darbą, tą patį patvirtina ir visi byloje apklausti liudytojai - tiek pastatų užsakovai, tiek statybos darbus juose atlikę asmenys. Visa tai ir lemia teismo išvadą, kad net ir tais laikotarpiais, kai Ž. S. būdavo įsigijęs verslo liudijimus veiklai, susijusiai su konkrečia statybine veikla, tai neatspindėjo jo realiai atliekamos veiklos ir neįteisino iš jos gaunamų pajamų.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 straipsnyje, kurie yra alternatyvūs: 1) veiklos versliškumu arba 2) stambiu mastu. Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011 („Teismų praktika“ Nr. 36, p. 282). Tuo tarpu stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija 500 MGL dydžio sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. S. vykdė veiklą stambiu mastu – iš šios veiklos gautos pajamos žymiai viršija 500 MGL dydžio pajamų sumą dvylikai mėnesių, be to, kaltinamasis šią veiklą vykdė ilgą laiką – daugiau nei 1,5 metų, didelis atliktų ūkinių operacijų skaičius rodo, kad neteisėta veikla buvo užsiimama sistemingai ir nuolat, buvo gaunamos pastovios pajamos, jos buvo vienas iš pagrindinių kaltinamojo pragyvenimo šaltinių, todėl akivaizdu, kad nustatytas ir kitas alternatyvus dispozicijoje nurodytas požymis – veiklos versliškumas.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė, suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis neigė tyčią padaryti šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau šiuos jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, naudojantis teise duoti nebūtinai teisingus parodymus. Kaltinamasis pradėjo vykdyti šią veiklą būdamas pakankamai brandaus amžiaus ir turėdamas pakankamos su verslu susijusios patirties, tebedirbdamas (duomenys neskelbtini), užsiėmusios tokia pat veikla ir įkurtos 2011-08-04 jo paties gyvenamosios vietos adresu, vadovu. Tai, kad 2018-07-19 Klaipėdos apygardos teismui pateikto pareiškimo pagrindu šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir šiuo metu ji jau yra bankrutavusi ir likviduojama, tik papildo vaizdą ir patvirtina, kad kaltinamasis gerai suvokė tokio verslo organizavimo tvarką ir jai keliamus reikalavimus ir turėjo tikslą išvengti teisėto jų vykdymo bei su tuo susijusių mokėjimų valstybei. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, kad, stengdamasis neatskleisti užsakovams informacijos apie tai, jog neteisėtai vykdo ūkinę veiklą, Ž. S. teikė prioritetą atsiskaitymams grynaisiais pinigais, vykdė veiklą, remdamasis žodiniais susitarimais su statybos darbų specialistais ir kt., neišduodavo mokėjimus patvirtinančių oficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesusirinko ir išlaidas patvirtinančių dokumentų, o surašydamas tokius dokumentus dėl darbų atlikimo, įrašydavo į juos ir tikrovės neatitinkančias pinigų sumas. Asmeniui, aktyviai užsiimančiam verslu, teisės aktų reikalavimai turėtų būti gerai žinomi, o ir pats kaltinamasis pripažino, jog jis bet kada galėjo konsultuotis su mokesčių administratoriumi dėl savo vykdytos veiklos registravimo būtinybės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į byloje esančias specialistų išvadas, iš kurių matyti, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo išvengta mokėti ganėtinai didelės sumos mokesčių (17 311,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 40 733,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio) ir įmokų (9 535,52 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 100,36 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šių nesumokėtų įmokų bendra suma -12 758,02 Eur); tai pagrindžia kaltinamojo kryptingą siekį ir subjektyvųjį BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos elementą.

Kiekvienam verslą pradedančiam subjektui būtina atlikti veiksmus, susijusius su būsimo verslo įregistravimu, kurio funkcija iš esmės yra kompetentingų institucijų informavimas apie naujai pradedantį veiklą asmenį, kartu tampant atitinkamų mokesčių mokėtoju, ir galimybės identifikuoti naująjį verslą sudarymas. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, egzistuoja dvi individualios veiklos registravimo procedūros, priklausomai nuo to, kokia forma individualią veiklą pasirenkama vykdyti – gavus verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. VA-79 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatą, nustatančią, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29. Pagal Taisyklių 6 punkto nuostatas, kai AVMI pateikiamas FR0792 formos prašymas, laikoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas AVMI informavo apie pradedamą vykdyti individualią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos tiems Lietuvos gyventojams, kurie individualią veiklą vykdo pagal verslo liudijimus, tačiau ir šiai verslo įteisinimo formai keliami atitinkami teisės aktų reikalavimai : įsigyjamas verslo liudijimas turi tiksliai atitikti laikotarpį, kuriuo bus verčiamas jame nurodyta veikla, veiklos pobūdis turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ ( 2016 m. lapkričio 16 d. redakcija) nustatytą veiklos, kurią leidžiama vykdyti pagal tokį liudijimą, rūšį ir sąlygas, o jei gaunamos iš tokios veiklos vykdymo pajamos viršija 2.4.2.1 punkte nurodytą sumą, fiksuoto dydžio pajamų mokestis, mokamas įsigyjant verslo liudijimą, jų nebeapima ir todėl net negali būti mokamas, t.y., tokiu būdu didelės apimties ir dideles pajamas duodanti ūkinė veikla net negali būti įteisinama; tokią veiklą vykdantis asmuo pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 punktą, 35 straipsnio 2 dalį pagal vykdomo verslo būdą bei apimtį privalėjo įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, o šiuo atveju visa tai nebuvo padaryta.

Įvertinus surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. S. tyčia, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai, nepranešė mokesčių administratoriui – valstybinei mokesčių inspekcijai apie savo veiklos pradžią ir sąmoningai ją tęsė. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padaryti kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, todėl Ž. S. pagrįstai už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2017 m. lapkričio 29 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020)

Šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad Ž. S. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31, vykdydamas individualią statybos darbų organizavimo veiklą ir gavęs iš jos ne mažiau kaip 256 000,00 Eur pajamų ( 2017 m. – 117 000,00 Eur; 2018 m. – 139 000,00 Eur), veikdamas tyčia, t.y., siekdamas išvengti daugiau kaip 100 MGL mokesčių (15 689,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio), surašė ir 2019-06-03 mokesčių administratoriui pateikė savo 2017 ir 2018 metų metines pajamų deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas: 2017 metų metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus (forma GPM308) 13A laukelyje „Taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos“ neįrašė iš šios veiklos gautų 72 545,44 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 33 laukelyje „Mokėtina (-) grąžintina (+) pajamų mokesčių suma“ įrašė neįrašė 3 627,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio, skaičiuotino nuo šių pajamų, o 2018 metų metinėje pajamų deklaracijoje 13 laukelyje „Taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos“ neįrašė 80 413,21 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 33 laukelyje „Mokėtina (-) grąžintina (+) pajamų mokesčių suma“ neįrašė 12 061,98 Eur nuo jų skaičiuotinos gyventojų pajamų mokesčio sumos.

Nors kaltinamasis Ž. S. nepripažino savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tvirtindamas, kad į savo 2017 ir 2018 metų pajamų deklaracijas ne visai teisingą informaciją apie gautas pajamas ir mokėtinus mokesčius įrašė ne tyčia, o tiesiog dar neturėdamas visos informacijos ir ketindamas ją patikslinti ateityje, kai 2017-2018 metais pradėti darbai ir sandoriai bus užbaigti ir bus aišku, kokios pajamos iš jų gautos ir kokie mokesčiai mokėtini, teismas šią jo poziciją vertina kritiškai, kaip siekimą pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta anksčiau, Ž. S. šiuos veiksmus padarė, turėdamas patirties statybų organizavimo srityje ir apskritai – versle, ne pirmus metus galiojant gyventojų metinių pajamų deklaravimo tvarkai ir reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, ir todėl žinodamas, kad informacija apie per metus gautas pajamas turi būti pateikiama iki kitų metų gegužės 1 dienos, o pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Pati metinės pajamų deklaracijos forma ir joje reikalaujamos užpildyti eilutės suorientuoja sąžiningai vykdantį šią savo pareigą asmenį, kokia informacija čia turi būti nurodyta ir kad tai yra būtent duomenys apie per praėjusį mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas, nepaisant to, ar šių pajamų gavimas jau pasibaigė, ar tęsiasi toliau. Kaltinamasis negalėjo nežinoti ir žinojo, kokias pajamas iš šioje byloje aptariamos veiklos jis gavo per kiekvieną konkretų mokestinį laikotarpį, todėl visiškai neaktualu, ar statybiniai projektai, iš kurių jis šias pajamas gavo, pasibaigė per konkretų mokestinį laikotarpį, ar tęsėsi per kelis tokius laikotarpius. Sutiktina su prokurorės teiginiu, kad Ž. S., įrašydamas į šias deklaracijas duomenis apie savo per mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų mokėtinus mokesčius, sąmoningai, t.y., tyčia sumažino šiuos rodiklius iš šioje byloje aptariamos savo veiklos gautų pajamų ir mokėtinų nuo jų mokesčių dydžiais ir darė tai būtent siekdamas išvengti šių mokesčių valstybei sumokėjimo. Tokie jo veiksmai visiškai atitinka BK 220 straipsnio 1 dalies sudėtį ir yra tampriai susiję su anksčiau aptarta nusikalstama veika, t.y., tuo, kad jis šia statybų organizacine veikla vertėsi neteisėtai, būtent ir siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo.

Nors Ž. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad atsiradus prievolei deklaruoti pajamas už 2019 metus, mokesčių administratoriui iki 2020-08-28 nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) ir priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM311C) nedeklaravo statybos darbų paslaugų atlikimo pajamų iš individualios veiklos už 2019 metus, teismo vertinimu, šis jo neveikimas neatitinka kaltinamajam suformuluoto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį, nes čia numatyta atsakomybė tik už veikimą – žinomai neteisingų duomenų įrašymą ir tokių pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, o visiško duomenų nepateikimo neapima. Kitų BK numatytų nusikalstamų veikų padarymu Ž. S. šioje byloje nėra kaltinamas, čia aptariami jo veiksmai ir nesudaro kitose BK normose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių, todėl ši dalis iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje aprašymo šalinama teismo.

Kaltinamojo ir jo gynėjo tvirtinimas, kad Ž. S., kaip ir kiti mokesčių mokėtojai, turi teisę per teisės aktų nustatytą laikotarpį patikslinti savo pateiktas metines pajamų deklaracijas, todėl šie jo veiksmai vertintini ne kaip nusikaltimas, o tik kaip mokestinis ginčas dėl deklaracijose pateiktos informacijos išsamumo nėra pagrįstas Lietuvos Respublikos Mokesčių administracinio įstatymo, gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir kitų tai reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Kaltinamojo ir jo gynėjo minimą teisę tikslinti pateiktas deklaracijas turi ūkio subjektas, pateikęs teisėtai vykdytos veiklos deklaracijas, o ne asmuo, vykdęs neteisėtą veiklą ir teikiantis tokias deklaracijas baudžiamojo proceso metu, net pasibaigus Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytam mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminui. Galiausiai BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta siektų išvengti mokesčių suma yra lemiamas kriterijus, atskiriantis nusikalstamą veiką nuo administracinio nusižengimo ar kitų teisinių santykių.

Šioje byloje buvo ginčijama ir specialisto išvadoje nustatyta suma, nuo kurios Ž. S., 2017-08-01-2019-02-02 laikotarpiu vykdęs neįteisintą statybų organizacinę veiklą, turėjo skaičiuoti ir mokėti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokesčius. Kaltinamasis ir jo gynėjas reikalavo ją mažinti ne specialisto išvadoje nurodyta ir specialistės apklausoje patvirtinta 30 procentų leidžiamų atskaitymų suma, o pagal Ž. S. pateiktas laisvos formos sąmatas ir dalinai pateiktus statybinių medžiagų įgijimo, darbų apmokėjimo ir kt. išlaidas patvirtinančius dokumentus realiai jo patirtas sutarčių su A. L., G. U., A. M., A. D., K. B., T. U. (B.) ir R. D. įvykdymo procese susidariusias išlaidas, nes jos buvusios ženkliai didesnės nei 30 procentų suma nuo gautų 274 700,00 Eur pajamų. Reikšdamas tokį reikalavimą, pats kaltinamasis pripažino, kad nėra surinkęs visų dokumentų, patvirtinančių visų šiems projektams įgyvendinti panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą, statybinių įrenginių nuomos, dokumentų parengimo ir kt. išlaidas, kiek yra jų surinkęs – jie nėra preciziškai tiksliai sugrupuoti, priskiriant konkrečius dokumentus konkretiems statybų objektams, buhalterinės apskaitos pagal visus teisės aktų reikalavimus Ž. S. pripažįsta nevedęs ir reikalauja pasitikėti jo laisvos formos išlaidų sąrašais – suvestinėmis. Be to, iš šioje byloje apklaustų liudytojų O. O., L. P., A. K., T. D., R. S. ir V. S. ir paties kaltinamojo parodymų, susijusių su atlygio šiems asmenims už jų atliktus darbus aptariamuose statybos objektuose mokėjimu nustatyta, kad tai nebuvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka, ne visada apskritai įforminta rašytiniuose dokumentuose ( dalis atsiskaitymų įvyko ir be jų), o tuose apmokėjimo už darbus kvituose, kurie yra pateikti byloje, nurodytos sumos irgi ne visada atitiko tikrovę. Šiuo metu ir šios bylos kontekste nebeįmanoma nustatyti, kiek tiksliai Ž. S. buvo išmokėta šiems asmenims, o kiek atvejų kvituose buvo nurodytos dirbtinai padidintos sumos, tokiu būdu siekiant neleistinai suformuoti pagrindą statybos sąnaudų padidinimui, tačiau tai netrukdo teismui, priimančiam šį nuosprendį, konstatuoti, kad kaltinamasis, laiku nepasirūpinęs teisėtai užsiimti šia ūkine veikla ir įforminti visus šios veiklos aspektus teisės aktų nustatyta tvarka, neturi pagrindo reikalauti nei šioje byloje išvadą davusią specialistę, nei mokesčių administratorių pagal neišsamius, nekonkrečius ir galimai iš dalies neatitinkančius tikrovės jo pateiktus dokumentus skaičiuoti konkrečias aptariamoje veikloje jo patirtas išlaidas ir jų suma mažinti jo gautų pajamų dydį bei pagal tai skaičiuoti mokesčių, kuriuos iš šios veiklos jis turėjo sumokėti, sumas. Tai patvirtino ir specialistė A. Š., ir specialisto išvadoje nurodžiusi, ir teismo posėdyje ne kartą patvirtinusi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio ir Gyventojų pajamų įstatymo 18 straipsnio pagrindu apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, nuo pajamų iš individualios veiklos atskaitoma pateiktų išlaidas patvirtinančių išsamių buhalterinės apskaitos duomenų pagrindu apskaičiuota suma, o jei to negalima padaryti – 30 procentų suma, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Įvertinęs visą šią informaciją, teismas pripažįsta specialistės išvadas pagrįstomis byloje surinktais įrodymais ir jomis remiasi, nustatydamas kaltinamojo gautų iš neteisėtos ūkinės veiklos pajamų bei nuo jos mokėtinų mokesčių sumą. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje yra nurodyta ir specialistės parodymais teisme patvirtinta, kad nekilnojamojo turto, priklausiusio Ž. S. ir jo sutuoktinei, vertė (kaina), įėjusi į bendrą jo susitarimų su A. L., G. U., A. M., A. D., K. B., T. U. (B.) ir R. D. kainą, yra iš gautų pajamų sumos atimta.

Apskaičiavus Ž. S. iš aptariamos neteisėto ūkinės veiklos gautas pajamas (274 700,00 Eur), buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuo 2017-08-15 atsiradus prievolei registruotis PVM mokėtoju, kaltinamasis juo neįsiregistravo ir nepateikė centrinio mokesčio administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma FR0608) už 2017 m. 8, 10, 11, 12 mėn., 2018 m. 1, 2, 3, 7, 8, 9, 11 mėn., 2019 m. 1 mėn. ir jose nedeklaravo 234 700,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 40 733,08 Eur PVM ( 2017 m. – 13 363,65 Eur, 2018 m. – 24 123,98 Eur, 2019 m. – 3 245,45 Eur). Ši kaltinimo dalis teismo vertinama kaip visiškai įrodyta šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais (kaltinamojo ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir specialisto išvada bei specialistės apklausos duomenimis), nesumokėto mokesčio apskaičiavimas atliktas pagal įstatymo reikalavimus, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

Ž. S. šioje byloje kaltinamas ir tuo, kad kaip individualią veiklą vykdęs Lietuvos Respublikos gyventojas nepriskaičiavo ir nesumokėjo savo mokėtino gyventojų pajamų mokesčio bei privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų ( 2017 m. – 2481,78 Eur, 2018 m. – 6544,00 Eur, 2019 m. ( iki 2019-02-02)- 509,74 Eur) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2017 m. – 778,26 Eur, 2018 m. – 2037,92 Eur, 2019 m. ( iki 2019-02-02 – 284,18 Eur). Kaltinamasis ir pats neįrodinėjo jas sumokėjęs, tai, kad šių įmokų jis nesumokėjo, nėra paneigta jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl teismas, vadovaudamasis anksčiau aptarta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pripažįsta šią kaltinimo dalį esant įrodytą.

Taip pat Ž. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-02-02, vykdydamas individualią veiklą, raštiškai neįforminęs darbinių santykių su fiziniais asmenimis – O. O., L. P. ir A. K. ir apie tai neinformavęs Valstybės įgaliotų institucijų, samdė juos statybos darbams atlikti, 11 atvejų išmokėjo šiems asmenims iš viso 12800,00 Eur darbo užmokesčio (7 atvejais O. O. – iš viso 7 800,00 Eur, 3 atvejais L. P. – iš viso 3 000,00 Eur, 1 atveju A. K. – iš viso 2 000,00 Eur), apskaitos dokumentais nepagrindė 17 506,87 Eur atlyginimo priskaitymo ir iš viso 4 706,87 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

2 757,49 Eur (2018 m. – 2 092,11 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 2019 m. 01 mėn. – 665,38 Eur 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio),

864,06 Eur (2018 m. – 418,41 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. 01 mėn. – 445,65 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų),

1 085,32 Eur (2018 m. – 836,86 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m. 01 mėn. – 248,46 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų).

Įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą (kaltinamojo parodymus, liudytojų O. O., L. P., A. K., T. D., R. S. ir V. S. parodymus teisme ir ikiteisminiame tyrime, rašytinę bylos medžiagą, specialisto išvadą ir specialistės paaiškinimus teisme), teismas pripažįsta šią kaltinimo dalį likus neįrodytą. Kaltinamasis Ž. S. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nepripažino faktiškai įdarbinęs šiuos asmenis savo individualioje veikloje, jis visada nurodė tik samdęs juos konkretiems statybiniams darbams atlikti rangos sutarčių pagrindu, reikalavęs, kad jie būtų įteisinę savo veiklą, įsigydami verslo liudijimus ir daliai net padėjęs juos įsigyti ar už tai kompensavęs; taip pat pažymėjo nei vienam iš šių asmenų nenustatęs darbo laiko, režimo, konkretaus nustatytais periodais mokamo darbo užmokesčio, neparūpinęs jų darbo ar asmeninės apsaugos priemonėmis, o tik parūpinęs statybines medžiagas ir darbams atlikti reikalingus įrengimus, bei mokėjęs jiems už atliktus darbus pagal jų abipusį susitarimą, o ne fiksuotą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas. Liudytojai – tokiomis sąlygomis kaltinime aptariamu laikotarpiu Ž. S. statybų objektuose dirbę statybininkai O. O., L. P., T. D., R. S. ir V. S. – apklausiami teisme, patvirtino visas šias svarbias jų santykių su Ž. S. identifikavimui aplinkybes; vienintelis liudytojas A. K. tvirtino buvęs Ž. S. nelegaliai įdarbintas, tačiau jo parodymus teismas vertina kritiškai ir dėl jų nevienareikšmiškumo (liudytojas, tvirtinęs, kad Ž. S. netesėjo pažado įdarbinti jį savo įmonėje, nurodė dalį darbų Ž. S. nurodytuose objektuose dirbęs jau turėdamas savo įmonę, dėl darbų su Ž. S. susitaręs žodžiu, atlyginimas buvo mokamas po darbų atlikimo, mokesčių nuo gautų pinigų A. K. nurodė nesumokėjęs, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, dirbo su savo darbo įrankiais), ir dėl A. K. nurodytos aplinkybės, kad jis bylinėjasi (ar bylinėjosi) su Ž. S. dėl neatsiskaitymo už šias paslaugas. Apibendrindamas ikiteisminiame tyrime atliktų šių liudytojų apklausų protokoluose nurodytas aplinkybes ir tai, ką šie asmenys detaliai nurodė, apklausiami teisme, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba neskyrė darbo ir rangos teisinių santykių, arba sąmoningai siekė taip suformuluoti šių liudytojų parodymus, kad jie sudarė nelegalaus įdarbinimo Ž. S. individualioje veikloje vaizdą bent trijų asmenų atžvilgiu ir pagrindą be kita ko inkriminuoti Ž. S. ir privalomų mokėti už įdarbintus asmenis mokesčių nesumokėjimą. Vis dėl to byloje surinktų įrodymų visuma šios kaltinimo dalies nepatvirtino – detaliau paklausinėti liudytojai nurodė, kad darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, o jiems patiems buvo aktualu ne būti priimtiems į darbą ir gauti su tuo susijusias socialines garantijas, o gauti užsakymų darbams, kuriuos jie mokėjo atlikti, ir netgi sutaupyti mokesčiams mokėtinas sumas. Liudytojai patvirtino, kad buvo Ž. S. pageidavimas, kad jie turėtų savo veiklos verslo liudijimus, dalis ir turėjo, o kurie neturėjo – teisinasi kažko nežinoję, nespėję, nemanę, kad tai labai svarbu, galiausiai – vengia apie tai prisiminti, bijodami patiems dėl to galinčios kilti atsakomybės, tačiau netvirtina, kad Ž. S. buvo faktiškai juos įdarbinęs, t.y., kad tarp jų buvo sutarta dėl darbo teisiniams santykiams konstatuoti privalomų elementų ( mėnesinio atlyginimo dydžio, jo mokėjimo periodiškumo, nepriklausomai nuo darbo rezultatų, darbo laiko, vietos, režimo nustatymo, aprūpinimo darbo priemonėmis ir kt.). Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams ir nesant juos paneigiančių įrodymų, sąlyginė specialisto išvada, kuria reikėtų vadovautis, jeigu būtų nustatytas darbo santykių faktas, netenka savo reikšmės, nes joje nurodytų mokėjimų išvengimas sietinas tik su darbo teisiniais santykiais, civilinių rangos santykių neapima ( t.y., užsakovas neprivalo mokėti už rangovą gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurias turėtų mokėti darbdavys už darbuotoją) ir teismas šią kaltinimo dalį pripažįsta esant neįrodytą.

Dėl bausmės paskyrimo

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu dėl byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, teismas turi nuspręsti dėl jam skirtinų už tai bausmių. Skiriant bausmes kaltinamajam Ž. S., atsižvelgtina į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajam skiriamos bausmės už du jo padarytus baigtus tęstinius apysunkius nusikaltimus, kurie padaryti tiesiogine tyčia, nukreipti prieš valstybės nustatytą ekonominės veiklos vykdymo tvarką ir jos finansų sistemą, padarę gan didelę žalą valstybės biudžetui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio ar kitus šiurkščius nusižengimus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir BK 202 straipsnio 1 dalies bei 220 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmių pasirinkimą, Ž. S. skirtinos baudos bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, kurios subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nustatant BK 47 straipsnio reikalavimus, visas byloje nustatytas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes atitinkantį bausmės dydį.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( toliau – VMI) šioje byloje pareiškė 60 802,55 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam Ž. S.. Šis reikalavimas grindžiamas specialisto tyrimo metu atliktais skaičiavimais ir išvadoje pateiktais duomenimis, kad gyventojas Ž. S., laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 vykdęs neįteisintą statybų organizacinę veiklą, nesumokėjo iš viso 60 802,55 Eur mokesčių valstybei: 40 733,08 PVM ( 2017 m. -13 363,65 Eur, 2018m. – 24 123,98 Eur, 2019 m.1 mėn. – 3 245,45 Eur) ir 20 069,47 GPM (2017 m. – 3 627,27 Eur, 2018 m. – 14 154,09 Eur (12 061,98 Eur, mokėtinų nuo savo gautų iš šios veiklos pajamų + 2 092,11 Eur darbdavio mokamo GPM nuo darbuotojų darbo užmokesčio), 2019 m. 1 mėn. – 2 288,11 Eur (1 622,73 Eur , mokėtinų nuo savo gautų iš šios veiklos pajamų + 665,38 Eur darbdavio mokamo GPM nuo darbuotojų darbo užmokesčio).

Šie civilinio ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, mokesčiai yra vienas svarbiausių valstybės finansų sistemos pajamų šaltinių, jų nesumokėjus valstybės biudžetas negauna pajamų ir yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016 ir 2K-7-68-222/2018). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnyje negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų yra pradedamas baudžiamasis procesas, mokesčių administratorius jam pavestą funkciją išieškoti biudžetui padarytą žalą turi įgyvendinti, pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių mokėtojas ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 220 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, bet kai tai yra neįmanoma (yra praėję šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatyti mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio, tuomet valstybei atstovaujanti institucija turi teisę pareikšti dėl to civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju pareikštasis civilinis ieškinys nagrinėtinas kartu su baudžiamąja byla, nes tam yra nustatytos visos sąlygos ( padaryta žala, kaltinamojo veika yra nusikalstama, tarp šios veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys). Byloje buvo surinkta pakankama visuma valstybės turtinius praradimus patvirtinančių įrodymų, specialisto tyrimu atlikti šių praradimų apskaičiavimai, surinkti visi duomenys apie Ž. S. mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus; jais ir grindžiamas reikalavimas priteisti iš kaltinamojo valstybei padarytą turtinę žalą.

2021-12-17 kaltinamajam pateikus papildomus įrodymus, kad jis tuo metu įregistravo savo kaip nuolatinio Lietuvos gyventojo individualią veiklą (pažymoje nurodydamas, kad ji vykdoma nuo 2018-01-01) ir pateikė VMI GPM308 2018 m. metinę pajamų deklaraciją, GPM 311 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją ir FR608 PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31(8 tomas, 129-186 b.l.), civilinio ieškovo atstovė pateikė rašytinį paaiškinimą. Jame nurodė, kad nors Ž. S. 2021-12-15 įregistravo 2018-01-01 – 2019003-03 vykdytą individualią veiklą pagal veiklos rūšies kodus (EVRK) 43900 (kita specializuota statybos veikla), 432000 (Elektros, vandentiekio ir kitų įrenginių įrengimas), 433000 (statybos baigimas ir apdaila),412000 (gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba) ir 431000 (statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas) bei patikslino/pateikė 2018 ir 2019 metų savo pajamų deklaracijas bei PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino 2018-2019 m. PVM apyskaitas bei už abu mokestinius laikotarpius pasinaudojo PVM atskaita, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68, 73 straipsniais, mokesčių administratorius dėl pasibaigusio iki šių deklaracijų pateikimo senaties termino neturi galimybės patikrinti Ž. S. vykdytos veiklos ir įvertinti jo pateiktų/patikslintų deklaracijų teisingumo bei suformuoti jam mokestinių prievolių už 2017 ir 2018 metais vykdytą veiklą. Todėl nagrinėjamu atveju žala, padaryta valstybės biudžetui, negali būti įvertinta ir išieškota Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat mokesčių administratorius negali sutikti, kad Ž. S. pateiktose/ patikslintose deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi, nes2017 metais Ž. S. nebuvo įregistravęs individualios veiklos, o nuo 2017-04-10 iki 2018-10-18 buvo (duomenys neskelbtini) vadovu. 2019 m. pateiktoje pajamų deklaracijoje už 2017 metus jis deklaravo 1 660 eur su darbu susijusių pajamų ir 226 000 Eur su nekilnojamojo turto pardavimu susijusių pajamų, 0 Eur mokėtino GPM, šios deklaracijos netikslino ir nepaneigė, kad 2017 m. gavo 117 000 Eur pajamų iš veiklos, kurios vykdymo nebuvo įregistravęs, ir nesumokėjo nuo šios sumos mokėtino 3 627,27 Eur GPM. Jeigu laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-02-02 Ž. S., vykdydamas individualią veiklą, 11 atvejų išmokėjo trims asmenims ( O. O., L. P. ir A. K.) iš viso 12 800 Eur darbo užmokesčio, privalėjo pateikti mokesčių administratoriui mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas bei metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją ir jose apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą gyventojų pajamų mokestį ( 2018 m.-2 757,49 Eur, 2019-665,38 Eur), tačiau nėra to padaręs. Nors Ž. S. teismui nurodė, kad visas vykdant statybos darbus susidariusiais išlaidas grindžia sąmatomis, jo nurodomos objektų lokalinės sąmatos pagal pastatytus ir statomus namus, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, nelaikytinos buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ūkinės operacijos/ūkinio įvykio tapatumą ir vertinti Ž. S. vykdytos veiklos metu gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Mokesčių administratoriaus informacinių sistemų duomenimis nuo 2017 m. iki 2022-04-11 nėra duomenų, jog Ž. S. vardu būtų buvusios išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, todėl jis neturi pagrindo pasinaudoti PVM atskaita, nes, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalimi, tokia atskaita galima tik turint pardavėjo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl Ž. S. pateiktoje formoje FR0608 pateikti duomenys vertinami kaip neteisingi ir tai nesuteikia Ž. S. pagrindo dengti šios atskaitos lėšomis patikslintoje Pajamų deklaracijoje ir formoje FR0608 deklaruotų mokėtinų mokesčių (9 434 Eur mokėtino GPM ir 4 298 Eur PVM už 2018 m.) (9t., 46 b.l.).

Teismo posėdžių metu civilinio ieškovo atstovė visiškai palaikė pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, įvertinus civiliniame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, jų pagrindimą, byloje nustatytas ir papildomais dokumentais patvirtintas aplinkybes .

Kaltinamasis ir jo gynėjas su šiais reikalavimais nesutiko, pagrindiniu argumentu nurodydami tai, kad, jų įsitikinimu, Ž. S. nusikalstamų veikų nepadarė, dėl mokesčių nepriemokos, susidariusios 2017-08-01 -2019-02-02 laikotarpiu, tarp jo ir civilinio ieškovo yra kilęs mokestinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat kartojami argumentai, kad apskaičiuojant mokesčių nepriemoką nepagrįstai neimti domėn Ž. S. pateikti faktines jo turėtas statybų veiklos vykdymo procese išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat kad nenustatyta, jos savo individualioje veikloje Ž. S. būtų įdarbinęs kaltinime nurodytus asmenis ( O. O., L. P. ir A. K.), todėl civilinio ieškinio reikalavimai, susiję su neva jų vardu nesumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu, turi būti atmesti dėl neteisėtos veikos neįrodymo.

Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo ir Civilinio kodekso normomis bei teismų formuojama praktika pagrįsta civilinio ieškovo pozicija, kad jis turi teisę reikšti šioje baudžiamojoje byloje šį civilinį ieškinį, ir jos nebekartoja. Įvertinęs visų proceso dalyvių pozicijas, byloje surinktos informacijos visumą ir jos pagrindu padarytas išvadas dėl įrodytų ir neįrodytų Ž. S. pareikštų kaltinimų, teismas nusprendžia Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies. Kadangi šioje byloje pripažįstama įrodyta, kad Ž. S., laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 vykdęs neįteisintą statybų organizacinę veiklą, nesumokėjo 40 733,08 PVM ( 2017 m. -13 363,65 Eur, 2018m. – 24 123,98 Eur, 2019 m.1 mėn. – 3 245,45 Eur) ir 17 311,98 GPM (2017 m. – 3 627,27 Eur, 2018 m. – 12 061,98 Eur , 2019 m. 1 mėn. – 1 622,73 Eur, mokėtinų nuo savo gautų iš šios veiklos pajamų, šių nesumokėtų mokesčių bendra suma, sudaranti 58 045,06 Eur, iš jo priteisiama civiliniam ieškovui, o likusi šio ieškinio dalis (2 757,49 Eur), susijusi su gyventojų pajamų mokesčio, darbdavio mokėtino nuo darbuotojų atlyginimų, nesumokėjimu atmetama, nes Ž. S. kaltė dėl to liko neįrodyta ( Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 19 154,36 Eur žalos atlyginimo ( 6 t., 29 b.l.), kurį grindė šioje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad Lietuvos Respublikos gyventojas Ž. S. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 nebuvo įregistravęs individualios veiklos vykdymo, nebuvo registruotas PVM mokėtojų, laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-12-21 vykdė tam tikrą veiklą, įsigijęs verslo liudijimą ir nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio 9 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys/asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, turi mokėti socialinio draudimo įmokas, kurių bazę sudaro( nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 galiojusi redakcija) 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų), nuo 2019-01-01- 90 procentų šių pajamų ir taip laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 9 657,66 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų ( 2017 m. – 2 481,78 Eur, 2018 m. – 6 544,00 Eur, 2019 m. 1 mėn. – 631,88 Eur);

2) Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalies, įpareigojančios (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) mokėti 9 procentų, o nuo 2019-01-01 – 6,98 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla ir taip laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 100,36 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ( 2017 m. – 778,26 Eur, 2018 m. – 2 037,92 Eur, 2019 m. -284,18 Eur).

Be to, kadangi byloje nustatyta, jog Ž. S., laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-02-02, vykdydamas individualią veiklą, O. O., L. P. ir A. K. išmokėjo darbo užmokestį, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, įpareigojančių draudėją nuo tos dienos, kai apdraustasis asmuo pradeda dirbti, priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti už apdraustuosius asmenis socialinio draudimo įmokas į Fondą, skaičiuoti ir mokėti jas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, laiku ir teisingai, išmokėdamas šiems trims piliečiams iš viso 12 800 Eur darbo užmokesčio ( 2018 m. – 10 600,00 Eur, 2019 m. – 2 200,00 Eur) ir turėjęs priskaičiuoti jo 2018 m. – 13 947,38 Eur, 2019 m. – 3559,49 Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą iš viso 6 361,17 Eur įmokų ir papildomų 35,17 Eur įmokų už apdraustąjį O. O., nuo 2019-01-01 esantį pensijų kaupimo fondo dalyviu, mokančiu 1,8 procento kaupiamąsias pensijų įmokas. Taip pat Ž. S., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kaip šių trijų apdraustaisiais turėjusių būti asmenų draudėjas laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-01-31 išmokėdamas jiems darbo užmokestį, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1085,32 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Susumavus visas šias nesumokėtas įmokas, atsižvelgiant į O. O. ir L. P. laikotarpiu nuo 2018-07-13 iki 2019-01-31 pagal įsigytus verslo liudijimus sumokėjusių iš viso 416,62 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų ir buvusių privalomų mokėti tuo laikotarpiu už juos įmokų sumą, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš Ž. S. 19 154,36 Eur žalos atlyginimo.

Teismo posėdžiuose šio civilinio ieškovo atstovai nedalyvavo. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atmesti jų reikalavimus tais pagrindais, kad nebuvo įrodyta Ž. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl jo paties vertimosi individualia veikla ir su tuo susijusių mokesčių nesumokėjimo prašė vertinti tai kaip mokestinį ginčą, nagrinėtiną ne baudžiamajame procese, o dėl įmokų, priskaičiuotų kaip nesumokėtų nuo Ž. S. O. O., L. P. ir A. K. išmokėtų atlyginimų, prašė ieškinį atmesti, nesurinkus byloje įrodymų, kad tarp kaltinamojo iš šių asmenų buvo susidarę darbo santykiai ir kaltinamasis turėjo už juos tokias įmokas sumokėti.

Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo ir Civilinio kodekso normomis bei teismų formuojama praktika pagrįsta civilinio ieškovo pozicija, kad jis turi teisę reikšti šioje baudžiamojoje byloje šį civilinį ieškinį, ir jos nebekartoja. Įvertinęs visų proceso dalyvių pozicijas, byloje surinktos informacijos visumą ir jos pagrindu padarytas išvadas dėl įrodytų ir neįrodytų Ž. S. pareikštų kaltinimų, teismas nusprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikšto ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies. Kadangi šioje byloje pripažįstama įrodyta, kad Ž. S., laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-02-02 vykdęs neįteisintą individualią veiklą, nesumokėjo 9 657,66 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 100,36 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šių nesumokėtų įmokų bendra suma, sudaranti 12 758,02 Eur, iš jo priteisiama šiam civiliniam ieškovui. Likusi šio ieškinio dalis (6 396,34 Eur), susijusi su įmokų, kurias Ž. S. buvo kaltinamas kaip darbdavys (draudėjas) nesumokėjęs už savo darbuotojus (apdraustuosius), nesumokėjimu atmetama, nes neįrodžius Ž. S. kaltės dėl šių asmenų įdarbinimo ir pareigų mokėti už juos atitinkamas draudimo įmokas prisiėmimo, ši civilinio ieškinio dalis liko nepagrįsta ( Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto konfiskavimo

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, sprendžiant BK 72 straipsnio taikymo klausimą, būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT nurodo, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). EŽTT taip pat pabrėžia, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04).

Paskirtos bausmės rūšis ir dydis taip pat yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-53-1073/2019). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje prokurorė prašė taikyti kaltinamajam jo turto – iš nustatytos jo neteisėtai vykdytos veiklos gautų pajamų (274 700 Eur) dalį, atitinkančią skirtumą tarp šios sumos ir Ž. S. skirtinos baudos bei tenkintinų civilinių ieškinių sumos, įvardindama konfiskuotino turto sumą – 159 743 Eur. Reikšdama šį prašymą, prokurorė vadovavosi aukščiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, motyvavo, kad visa ši suma buvo asmeniškai Ž. S. gauta iš nusikalstamos veikos nauda, todėl, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimo, šios sumos konfiskavimas turi būti taikomas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti pasiekti bausmės tikslų ir atgrasyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės Ž. S. netaikyti, motyvuodami tuo, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatant iš jo vykdytos veiklos gautų pajamų ir jai vykdyti patirtų išlaidų santykį, nebuvo atsižvelgta į realias Ž. S. patirtas statybų organizacinės veiklos išlaidas, kurios buvo ženkliai didesnės, nei specialisto nuspręsta pripažinti 30 procentų visų gautų pajamų dalis; galiausiai šioje byloje dėl Ž. S. nesumokėtų mokesčių ir įmokų yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuos patenkinus išvis nelieka pagrindo taikyti turto konfiskavimą, nes visa, ką Ž. S. neva įgijo neteisėtai, būtų iš jo priteista šiems ieškiniams padengti.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, visas joje nustatytas aplinkybės, proceso dalyvių pozicijas šiuo klausimu ir jų pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų ir EŽTT suformuota šiuo klausimu praktika bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuojama, kad pagrindas taikyti Ž. S. turto konfiskavimą šioje byloje yra, tačiau konfiskuotina suma nustatytina mažesnė nei prašo prokurorė. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma išties buvo nustatyta, kad Ž. S. neteisėtai vykdė pakankamai dideles pajamas duodančią ūkinę veiklą ir gavo iš to pajamų, kurios yra šios nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau taip pat nustatyta ( ir yra visuotinai žinoma), kad ši (statybų organizavimo) veikla yra susijusi ir su didelėmis sąnaudomis (išlaidomis). Nors kaltinamasis, nevesdamas buhalterinės apskaitos ir tinkamai nesurinkdamas bei nepateikdamas mokesčių administratoriui visas šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų visumos, nėra įrodęs konkrečios jų sumos, akivaizdu, kad tai buvo didesnė nei 30 procentų nuo gautų pajamų suma. Be to, sprendžiant turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo ir jo masto nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad Ž. S. vykdė ne absoliučiai neteisėtą ūkinę veiklą, o tik neįteisintą, nustatyta tvarka neįregistruotą, šiaip jau visuomenėje paplitusią ir jos nariams reikalingą ūkinę veiklą ir už tokį jos vykdymą patirs nemažas pasekmes, įpareigotas civilinių ieškinių padengimo būdu per trumpą laiką sumokėti visus per tą jau praeitą laikotarpį nesumokėtus valstybei mokesčius, kurių suma yra apskaičiuota įvertinus jau nurodytą griežtai įstatymu reglamentuotą pajamų ir leidžiamų atskaitymų (išlaidų) santykį. Visiškai apriboti jam taikomas finansines sankcijas priteisiamomis šiuo nuosprendžiu civilinių ieškinių sumomis teismas, siekdamas įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, negali, nes tokiu atveju asmuo patirtų tokias pat finansines pasekmes tiek vykdydamas teisėtai įregistruotą, tiek neįregistruotą ūkinę veiklą ir tai neatgrasytų nei paties Ž. S., nei kitų asmenų nuo tokios veiklos vykdymo. Į skiriamą šiuo nuosprendžiu baudą, nustatant konfiskuotino turto apimtį, taip pat turi būti atsižvelgiama kaip į asmeniui jau taikomą finansinę sankciją, tai pripažino ir prokurorė. Galiausiai teismas, net ir spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimus, turi vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nustatydamas tokias poveikio priemones ir jų apimtį, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų pakankamai paveiktas, patirtų atitinkančių jo padarytoms nusikalstamoms veikos sankcijų, bet nebūtų pats ( ir jo šeima) visiškai sužlugdytas. Pastarasis aspektas šioje byloje svarbus dar ir tuo, kad turto konfiskavimas, taikytinas Ž. S. kaip baudžiamojo poveikio priemonė už jo padarytas nusikalstamas veikas, gana tiesiogiai paveik ir jo sutuoktinės, kuri nėra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, teises ir turtinius interesus ir nors BK 72 straipsnis bei teismų praktika šiuo klausimu neįgalina teismo mažinti turto konfiskavimo masto tuo pagrindu, teismo vertinimu, bus daug teisingiau atsižvelgti ir į tai, nustatant šioje byloje konfiskuotino turto dydį.

Vadovaujantis visu tuo, kas čia aptarta, teismas nustato iš Ž. S. konfiskuotino turto ( pajamų, gautų iš jo padarytų nusikalstamų veikų) dydį – 40 000 Eur.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo

Šioje byloje prokurorės 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos kaltinamojo Ž. S. ir jo sutuoktinės V. K.-S. nuosavybės teisė į jiems priklausantį turtą: 1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0427 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6010 Eur, (duomenys neskelbtini); 2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0580 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, (duomenys neskelbtini); 3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,044 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6090 Eur, (duomenys neskelbtini); 4. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, (duomenys neskelbtini); 5. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kinio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, (duomenys neskelbtini); 6. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, (duomenys neskelbtini); 7. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, (duomenys neskelbtini); 8. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, (duomenys neskelbtini); 9. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, (duomenys neskelbtini); 10. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0847 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 11900 Eur, (duomenys neskelbtini); 11. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1762 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6460 Eur, (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 12. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1785 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6530 Eur, (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo ir bylą nagrinėjančio teismo nutartimis šis terminas buvo pratęstas iki 2022-09-18.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-15 nutartimi buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ž. S. ir V. K.-S. turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), vietoj to Ž. S. taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 5 630 Eur sumą, kurią jis 2021-03-16 pervedė į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-09-06 nutartimi buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ž. S. turtui: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,058 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,040 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,040 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,040 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5630 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0847 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 11900 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), vietoj to Ž. S. taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 36 950 Eur sumą, kurią jis 2021-09-08, 2021-09-09, 2021-09-10, ir 2021-09-11 dienomis pervedė į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, kai ši priemonė tampa nebereikalinga. Kadangi šioje byloje laikinas kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas, siekiant užtikrinti pareikštų civilinių ieškinių ir galimo turto konfiskavimo įvykdymą, šios procesinės prievartos priemonės taikytinos iki nuosprendžiu patenkintų civilinių ieškinių įvykdymo ir teismo paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, o po to – panaikintinas ( Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 2d., 5 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1dalį ir paskirti 300 MGL ( 15 000,00 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1dalį ir paskirti 200 MGL ( 10 000,00 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63str. 1, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti Ž. S. galutinę bausmę – 400 MGL ( 20 000, 00 Eur) dydžio baudą, sumokant ją per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies patenkinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš Ž. S. 58 045,06 Eur žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinį ieškinį ir priteisti jam iš Ž. S. 12 758,02 Eur žalos atlyginimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis, konfiskuoti iš Ž. S. 40 000,00 Eur sumą.

Nuo 2019-11-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo priėmimo taikomą Ž. S. ir jo sutuoktinės V. K.-S. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą: 1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0427 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6 010 Eur, (duomenys neskelbtini); 2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,044 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6090 Eur, (duomenys neskelbtini); 3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5 630 Eur, (duomenys neskelbtini); 4. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 5 630 Eur, (duomenys neskelbtini); 5. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1762 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6 460 Eur, (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 6. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1785 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 6 530 Eur, (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) apribojimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-15 ir 2021-09-06 nutarčių pagrindu taikomą Ž. S. nuosavybės teisių apribojimą į 42 580 Eur sumą, kurią jis 2021-03-16, 2021-09-08, 2021-09-09, 2021-09-10, ir 2021-09-11 dienomis pervedė į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (Luminor mokėjimo nurodymas Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank mokėjimo nurodymas, palikti galioti iki nuosprendžiu patenkintų civilinių ieškinių įvykdymo ir teismo paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, o po to – panaikinti.

Daiktus (dokumentus), turėjusius reikšmės baudžiamosios bylos nagrinėjimui - tyrimo metu 2019-11-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 tomas, b.l. 40-42) ir 2019-11-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (2 tomas, b.l. 43-45) paimtus dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, bei kratos metu paimtus dokumentus, perduotus į teismą kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.