- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-2246-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18368-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. A., A. T. T., R. T., V. T., L. T., A. G. K.
atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl ūkio pastato pripažinimo buto priklausiniu, nuomos sutarties sudarymo, tretieji asmenys - S. A., A. G. K., A. T. T., L. T., R. T., V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą (raštą) Nr. 60-6-871, pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv.m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalių: I dalies – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv.m.) ir III dalies – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv.m.) ūkio pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv.m.), nuomos sutartį su ieškove ir priteisti iš atsakovės, valstybei ir ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas po 50 procentų (b. l. 87–89).
Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius informavo ieškovę, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas). Nurodė, kad šis priklausinys yra priskirtas prie Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto – (duomenys neskelbtini), bei informavo, kad ieškovė negali savavališkai užimti minėto ūkio pastato, kuris nepriklauso jai nuosavybės teise ir prašė atlaisvinti minėtą objektą. Nuo 1984 m. ieškovė yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena nuo gimimo. Tiek ieškovės tėvai, tiek vėliau jos šeima naudojosi dviem sandėliukais, kurie priklausė prie minėto buto. Sandėliukai buvo ir yra skirti kietajam kurui (malkoms) laikyti. 2018 metais ieškovė dukra atkreipė dėmesį, jog kadastro byloje nėra nurodyta, jog ieškovei priklausančiam butui priklauso ir sandėliukai. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama leisti išsipirkti ūkinio pastato atitinkamą dalį, du sandėliukus – (duomenys neskelbtini), tačiau buvo informuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su butu yra išnuomojusi ir jų priklausinius ir šiai dienai leisti išsipirkti ūkinio pastato dalį, priklausančią Kauno miesto savivaldybei, adresu (duomenys neskelbtini), nėra galimybių. 2018 m. liepos 5 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę pakartotinai prašydama patikslinti ūkio pastato faktinį naudojimą bei pakeisti ūkio pastato, kaip pagalbinio ūkio pastato priskyrimą butui, (duomenys neskelbtini), priskiriant jį prie buto (duomenys neskelbtini) ir jį ieškovei išnuomoti. Ieškovė pareiškia, jog gyventojai, gyvenantys bute (duomenys neskelbtini), ieškovės naudojamais sandėliukais niekuomet nesinaudojo ir nesinaudoja. Sandėliukai, kaip ūkio pastato dalis turėjo būti priskirti naudotis kiekvienam butui, faktiškai kiekvienas butais jais ir naudojosi. Ieškovės butą sudaro du butai ir niekam nekilo abejonių, jog įgijus antrą butą – perėjo valdymui ir naudojimu ir to buto sandėliukas. Ieškovė niekuomet nebuvo informuota ar pareikštos kokios nors pretenzijos, kad naudojuosi ne man priklausančią ūkio pastato dalimi. Gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) yra penki butai, atitinkamai nuo pat ūkio pastato pastatymo yra penki sandėliukai, kuriuose kiekvienas butas laikė ir laiko kieto kuro atsargas. Dėl kokių priežasčių įgyjant nuosavybėn gyvenamojo namo dalį nebuvo nurodytas buto priklausinys – sandėliukas, visiškai neaišku. Ieškovė iki šiol buvo įsitikinusi, jog ūkio pastato dalimi naudojasi teisėtai. Netekus sandėliuko ieškovė neturės galimybės laikyti kuro atsargų ir apšildyti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Neaišku dėl kokių priežasčių ir kada net trys sandėliukai priskirti butui (duomenys neskelbtini). Tiek visiems namo gyventojams, tiek atsakovui yra žinoma aplinkybė, jog faktiškai ginčo sandėliukais naudojosi ieškovės tėvai ir pati ieškovė nuo neatmenamų laikų. Pakeitus ūkio pastato dalies priskyrimą ir priskyrus ją naudotis butui adresu (duomenys neskelbtini), nei vieno iš bendraturčių teisės ir teisėti interesai nenukentėtų, o būtų įtvirtintas faktinis naudojimasis ūkio pastatu pagal tiesioginę paskirtį. Priešingu atveju – palikus galioti tiek skundžiamą raštą, netenkinus ieškovės prašymo – akivaizdžiai pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Ūkio pastato dalis ieškovės tėvų, vėliau ieškovės buvo valdoma ir ja naudojamasi nuolat, nepertraukiamai ir atvirai. Dėl valdymo ir naudojimo niekuomet nebuvo kilę ginčų. Ieškovė įsitikinusi, kad niekas daugiau, net ir vertinant pagrindinio pastato nuosavybės dalis bei jo priklausinių (ūkio pastato) dalis proporcingai turimai nuosavybei, neturi ir neturėjo teisių ir pretenzijų į ūkio pastato dalį, kurią iki šiol ieškovė valdo ir naudojasi.
Ieškovė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad paaiškėjo, jog ūkio pastatas nėra buto (duomenys neskelbtini) priklausinys. Ieškovė butą įgijo, kuomet buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Namas adresu (duomenys neskelbtini), sudarytas iš 5 butų ir pastatytas 1931 metais. Net trys sandėliukai esantys ūkiniame pastate priklauso 5-ajam namo butui. Ieškovė savo sandėliukais naudojosi nuo seno, visada ir jais niekas netrukdo naudotis. Nurodė, kad anksčiau buvo kiti sandėliukai, tačiau Butų ūkio tarnyba juos nugriovė ir pastatė naujus sandėliukus. Ieškovei priklauso 143/489 dalys žemės sklypo, kuriame yra namas, (duomenys neskelbtini), tačiau naujo sandėliuko nėra kur pastatyti, nes jį pastačius ant turimo sklypo jis būtų po namo langais. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovė apie tai, jog sandėliukai jai nepriklauso sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesį. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta nei dėl žemės sklypo nei dėl ūkio pastato tarp bendraturčių. Nėra aišku, kodėl VĮ Registrų centro duomenų bazėje, nėra jokių duomenų apie 1931 metais statytus statinius ir jų priklausomybę. Duomenų bazėje įsivėlusi klaida, ūkio pastato dalies priklausomybė turėjo būti nustatyta (duomenys neskelbtini), butui.
II. Atsikirtimai į ieškinį
Atsakovės su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad ginčo ūkinio pastato dalimi – dviem sandėliukais visuomet naudojosi ji ir jos tėvai, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos ieškovės teiginius, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ūkinio pastato dalimi ieškovė naudojosi teisėtai. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ginčo ūkinis pastatas ar ūkinio pastato dalis priklausė ieškovės gyvenamosioms patalpoms ar, kad iki gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), nuosavybės atkūrimo, ginčo ūkinis pastatas ar jo dalis teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai priklauso 2 butai ir atitinkamai 2 sandėliukai. Ūkinis pastatas ar jo dalis nėra priskirta prie buto (duomenys neskelbtini). Kadastro byloje taip pat nenurodyta, kad prie jai priklausančio buto priklauso ir sandėliukai. Kauno miesto valdyba 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1253 „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą Rygos g. 20“, grąžino natūra K. Č. 63,29 kv. m. bendrojo naudingo ploto pirmąjį butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į prieš okupaciją nuosavybės teise turėtą turtą. Ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1968 metais. Kadangi nei ieškovės tėvams, nei ieškovei ginčo ūkinio pastato dalis nepriklausė nuosavybės teise prieš okupaciją, todėl ieškovei nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos į ūkinį pastatą ar ūkinio pastato dalį, kuris buvo pastatytas jau okupacijos laikotarpiu. Ieškovė negalėjo kartu su gyvenamosiomis patalpomis įsigyti ir ginčo ūkinį pastatą ar ūkinio pastato dalį, kaip priklausinį. 62/100 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra 5-ojo buto priklausinys ir yra išnuomotas A. T. T.. Kauno miesto savivaldybė neturi įstatyme nustatytos pareigos su ieškove sudaryti nuomos sutartį, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę su ieškove sudaryti nuomos sutartį. Ieškovė jau 1996 metais žinojo, kad ūkinio pastato dalis nuosavybės teise jai nepriklauso, tačiau savo tariamai pažeistų teisių negynė daugiau kaip 23 metus. Ieškovė, taip pat nuo nuosavybės atkūrimo į butą, (duomenys neskelbtini), niekuomet nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo ūkinio pastato dalies (duomenys neskelbtini), naudojimosi įteisinimo. Laikytina, kad ieškovės pateikto ieškinio senaties terminas praleistas.
Atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o taip pat netaikius ieškinio senaties patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, jog ieškovė praleido ieškinio senatį. Nuosavybės teisės atstatytos 1996 metais, o įregistruotos 2001 metais. Dar 1996 metais ieškovė žinojo, kad jai nepriklauso sandėliukai. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog sandėliukas ar jo dalis būtų suteiktas naudotis ieškovei. VĮ Registrų centro išrašas rodo, jog ūkinis pastatas priklauso S. A., A. G. K. ir Kauno miesto savivaldybei. Ūkinis pastatas nėra priskirtas prie ieškovei priklausančio buto (tai nurodyta ir namo kadastrinėje byloje) bei nėra registruotas ieškovės vardu. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą į išlikusį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos tik iki okupacijos turėtą turtą. Ūkinis pastatas pastatytas okupacijos laikotarpio metu, t. y. nepriklausė prieš okupacija nei ieškovės tėvams nei ieškovei, dėl to į jį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Be to, ūkinis pastatas yra buto (duomenys neskelbtini) priklausinys. Ūkinio pastato dalis išnuomota A. T. T. nuomos sutartimi. Nekilnojamojo turto objektas negali būti išnuomotas tuo pat metu dviem asmenims. Atstovė papildomai nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. raštu Kauno miesto savivaldybė atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimus ir pareikalavo atlaisvinti ginčo patalpas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, A. G. K. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis sutinka, mano, jog reikalavimas ir prašymas sudaryti nuomos sutartį visiškai pagrįstas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog namo kieme esančiais sandėliukais visuomet naudojosi visi namo gyventojai. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo penki butai. Vėliau K. Č. tėvams buvo grąžinti du butai, nuo to laiko jie naudojosi ir dviem sandėliukais. Dviem sandėliukais ieškovė naudojasi iki šiol, kuriuose ieškovė laiko malkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, A. G. K. nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog A. T. T. nesinaudoja sandėliukais. Gyvenamajame name nusistovėjusi tvarka, jog kiekvienas butas turi savo sandėliuką ir juo naudojasi.
Trečiasis asmuo S. A. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, byloje gautas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys A. T. T., L. T., R. T. ir V. T. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jiems yra įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
Ieškovės ir jos atstovės, trečiojo asmens A. G. K.tės ir atsakovės atstovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena (1 t., e. b. l. 8). Nuosavybės teisės į minėtą butą buvo atkurtos 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1253. Minėtu sprendimu nuspręsta atstatyti nuosavybės teises į V. T. turėtą gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini) bei grąžinti natūra įpėdinei K. Č. 63,29 kv.m. bendrojo naudingo ploto 1-ąjį butą, gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 31). 2001 m. birželio 21 d. perdavimo ir priėmimo aktu, ieškovė iš savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ priėmė natūra V. T. turėto gyvenamojo namo 63,29 kv. m. bendrojo naudingojo ploto butą esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 32). 2013 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo, buvo nustatytos 0,0489 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalys bendraturčiams: K. Č. – 0,0143 ha; S. A. – 0,0124 ha; A. G. K.tei – 0,0110 ha; Kauno miesto savivaldybei – 0,0112 ha (1 t., e. b. l. 42). 2013 m. birželio 11 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. Č. buvo atkurtos teisės į buvusio savininko V. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0080 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 44–45). 2013 m. spalio 18 d. įsakymu dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo, K. Č. nuspręsta parduoti 0,0063 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią 2013 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo, o vėliau 2013 m. lapkričio 7 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu priėmė (1 t., e. b. l. 48, 52-55).
2018 m. gegužės 2 d. ieškovė su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių (toliau – Skyrius) prašydama leisti išsipirkti ūkinio pastato atitinkamą dalį – du sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12). Skyrius pateikė atsakymą, jog Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su butu yra išnuomojusi ir jų priklausinius, todėl leisti išsipirkti ūkinio pastato dalį, priklausančią Kauno miesto savivaldybei nėra galimybių (1 t., e. b. l. 13).
2018 m. liepos 5 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į skyrių (toliau – Skyrius) su prašymu patikrinti faktinį ūkio pastato naudojimą bei pakeisti ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinio ūkio pastato priskyrimą butui adresu Rygos g. 20-5, Kaune, priskiriant jį prie buto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 56). 2018 m. rugsėjo 4 d. Skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kurios yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Skyrius rašte nurodė, jog ieškovė negali savavališkai užimti minėto objekto ir paprašė jį atlaisvinti (1 t., e. b. l. 9).
Iš žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, matyti, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Kauno miesto savivaldybei, K. Č., S. A. ir A. G. K.tei (1 t., e. b. l. 23–24). Iš 2012 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo kadastro duomenų matyti, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1993-1023-6010 ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 27). Taip pat, nurodyta, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. A., A. G. K.tei ir Kauno miesto savivaldybei (1 t., e. b. l. 30).
Iš 2018 m. lapkričio 20 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso: 18/100 dalių priklauso butui, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0001, kurio savininkė A. G. K.tė, įregistravimo pagrindas 1998 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutartis; 20/100 dalių priklauso butui, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0002, kurio savininkė yra S. A., įregistravimo pagrindas 1998 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis; 62/100 dalys priklauso butui, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0004, kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, įgijimo pagrindas 2004 m. vasario 17 d. priėmimo perdavimo aktas (1 t., e. b. l. 95–97). Iš pateikto 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog ieškovei priklausantis butas su rūsiu, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0003, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. gruodžio 17 d. Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1253 ir 2001 m. birželio 21 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu (1 t., e. b. l. 98-99).
Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0004, esantis (duomenys neskelbtini) ir 62/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 1 d. su trečiuoju asmeniu A. T. Tiškiene sudarė neterminuotą nuomos sutartį Nr. SR-1623 (1 t., e. b. l. 104–114). Iš 2004 m. vasario 17 d. perdavimo – priėmimo akto matyti, jog ginčo ūkio pastatas yra buto esančio Rygos g. 20-5, Kaune priklausinys (1 t., e. b. l. 183). Iš pateiktų buto (patalpos) kadastro duomenų matyti, jog butui esančiam, (duomenys neskelbtini), priklauso 0,62 ūkio pastato idealiųjų dalių (2 t., e. b. l. 114-123).
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų
Pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei priklauso butas, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0003, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 98–99). Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti ūkinius sandėlius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1 priklausiniu. Iš pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minėtas ūkinis pastatas yra buto, unikalus Nr. 1993-1023-6010:0004, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (1 t., e. b. l. 104–105). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai - 2004 m. vasario 17 d. perdavimo – priėmimo aktas (1 t., e. b. l. 183), buto Nr. 5 (patalpos) kadastro duomenys (2 t., e. b. l. 114-123). Šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė teismo posėdžio metu.
Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos K. T. 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ūkinio pastato dalies (sandėliukų) nuosavybės teisių. Ieškovė įrodinėja, kad ji ir anksčiau jos tėvai nuo seno valdė ir ji šiuo metu tebevaldo du sandėliukus, ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), todėl 62/100 dalys šio ūkinio pastato turi būti priskirtos prie buto Nr.1 (Kaunas, Rygos g. 20-1), o konkrečiai I dalis – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv. m.) ir III dalis – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv. m.) ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atliktus kadastrinius matavimus (2 t., e. b. l. 91). Atsakovių nuomone, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bazėje yra įsivėlusi klaida, minėto ūkinio pastato dalys turėjo būti jai priklausančio buto priklausiniai.
Kauno miesto valdyba 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1253 „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino natūra K. Č. 63,29 kv. m., bendrojo naudingo ploto butą Nr. 1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau teisės į ginčo ūkinį pastatą ar jo dalį ieškovei nebuvo atkurtos.
Teismas pažymi, kad ieškovė, nuosekliai teigė, jog ji visuomet naudojo ir tebesinaudoja minėtais sandėliukais ūkiniame pastate, laiko ten kurą (malkas) ir niekada nežinojo, jog tie sandėliukai jai nepriklauso, laikė save jų teisėta savininke.
Kaip nustatyta byloje, minėtas ūkinis pastatas pastatytas 1968 metais, t. y. sovietinės okupacijos metu tuometinės miesto valdžios. Šių aplinkybių neneigia nei ieškovė nei atsakovės. Ieškovė nurodė, jog 1931 metais ūkinio pastato vietoje stovėjo kiti statiniai, kuriais naudojosi ieškovės tėvai, tačiau jie buvo nugriauti ir būtent jų vietoje tuometinės miesto valdžios pastatytas 1968 metų ūkinis pastatas.
1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359, bendrosiose nuostatose nurodyta, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Šio įstatymo 1-ajame straipsnyje numatyta, jog įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.
Kaip matyti, iš VĮ „Registrų centro“ išrašų ūkinis pastatas buvo pastatytas 1968 metais, t. y. okupacijos metu. Nei ieškovei, nei ieškovės tėvams minėtas pastatas negalėjo priklausyti iki okupacijos, kadangi jis buvo sukurtas okupacijos metu. Būtent dėl šios priežasties ieškovei negalėjo būti ir nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į to laikotarpio metu sukurtą nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas; ir kt.).
Šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog ji ar jos giminaičiai buvo šio ūkinio pastato savininkai iki okupacijos, minėtas ūkinis pastatas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir jo teisinio likimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Byloje nustatyta, jog ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims butams – 18/100 dalių ūkinio pastato priklauso butui adresu Rygos g. 20-4, Kaune, kurio savininkė yra A. G. K.tė; 20/100 dalių ūkinio pastato priklauso butui adresu Rygos g. 20-3, kurio savininkė yra S. A. ir 62/100 dalys ūkinio pastato priklauso butui adresu Rygos g. 20-5, kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, o nuomotoja A. T. T.. Taigi ūkinis pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims S. A., A. G. K..
Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ūkinis pastatas ar jo dalis nėra priskirti prie ieškovės buto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ar jo dalis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys. Priešingai iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 62/100 dalys ūkinio pastato priklauso Kauno miesto savivaldybei.
Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, gali tarnauti keliems pagrindiniams daiktams ir būti su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi. Tais atvejais, kai pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, priklausinys, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018, 21 punktas). Todėl jei perleidžiama dalis pagrindinio daikto ir sutartyje neaptarta kitaip, kartu su pagrindiniu daiktu pereina ir dalis priklausinio. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ūkinis pastatas ar jo dalis, kada nors priklausė butui Nr. 1.
Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Sutiktina su atsakovių argumentais, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo ūkinis pastatas ar to ūkinio pastato dalis kada nors priklausė ieškovės gyvenamosioms patalpoms, taip pat kad iki gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės atkūrimo, ginčo ūkinis pastatas ar jo dalis teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dalimi ginčo pastato naudojosi teisėtai ir kad ji šiuo metu turi teisę naudotis ūkiniu pastatu ar jo dalimi.
VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 4.262 straipsnyje nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašų, išrašų gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas ar jo dalis nepriklauso. Minėtas ginčo ūkinis pastatas, kaip jau minėta aukščiau priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims S. A. ir A. G. K..
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog ūkinis pastatas ar jo dalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv.m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys, netenkintinas.
Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą (raštą) Nr. 60-6-871. Netenkinus reikalavimo pripažinti ūkio pastatą buto Nr. 1 priklausiniu, nėra teisinio pagrindo ir panaikinti 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą (raštą) Nr. 60-6-871. Byloje nenustatyta, jog sprendimas (raštas) buvo priimtas neteisėtai, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Taip pat, netenkintinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalių: I dalies – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv. m.) ir III dalies – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv. m.) ūkio pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove. Byloje nustatyta, jog 2014 m. spalio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SR-1623 gyvenamoji patalpa išnuomota A. T. T., tuo pačiu ir minėto buto priklausinys – 62/100 dalys šio ūkinio pastato. Atsakovė negali išnuomoti jai priklausančio turto- ūkinio pastato dalies, nes jis jau yra išnuomotas tretiesiems asmenims (A. T.) kaip buto priklausinys. Sutiktina su atsakovėmis, jog Kauno miesto savivaldybė neturi įstatyme nustatytos pareigos su ieškove sudaryti ūkinio pastato ar jo dalies nuomos sutartį, todėl teismas remiantis CK 6.156 straipsnio 2 dalimi, neturi teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę su ieškove sudaryti nuomos sutartį.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008).
Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.
Ieškovei nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atstatytos dar 1996 m. gruodžio 17 d., kai Kauno miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. 1253 „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą Rygos g. 20“. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašų matyti, jog ieškovės nuosavybės teisės į butą Nr. 1, buvo įregistruotos 2001 m. birželio 21 d. Taigi apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti dar 1996 metais, kuomet jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į butą esantį, (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik po 22 metų.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė buvo neapdairi, nerūpestinga, neatidi; susipažinusi su Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1253 dėl nuosavybės teisės į butą atkūrimą, ieškovė turėjo žinoti ir suprasti, kad ūkio pastatas (sandėliukai) nėra priskirti gyvenamosiomis patalpomis, esančioms (duomenys neskelbtini) į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Teismas pripažįsta, kad, į teismą ieškovė kreipęsi 2018 m. (praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo nuosavybės teisių atkūrimo dienos), atsakovė praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. Dėl to ieškinys netenkinamas ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 73,77 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793). Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistina 36,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba valstybei apmokant 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. birželio 10 d. ieškovės atstovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybė teikdama antrinę teisinę pagalba patyrė 556,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 99 straipsnyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei: šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista iš dalies (50 proc.), todėl atmetus ieškinį iš jos priteistina 278,40 Eur išlaidos už advokato antrinę teisinę pagalbą valstybei (50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suteiktų ieškovei).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290–291 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės K. Č. ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės, K. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 36,89 Eur (trisdešimt šešių eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš ieškovės, K. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 278,40 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.