Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2246-359/2019 pagal ieškovės K. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl ūkio pastato pripažinimo buto priklausiniu, nuomos sutarties sudarymo, tretieji asmenys S. A., A. G. K., A. T. T., L. T., R. T., V. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. Č. 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. lapkričio 11 d. su patikslintu ieškiniu, prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalies ūkio pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), nuomos sutartį su ieškove; 4) priteisti iš atsakovės valstybės ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas po 50 procentų.

2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius informavo ieškovę, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas), šis priklausinys yra priskirtas prie Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto – (duomenys neskelbtini), bei, kad ieškovė negali savavališkai užimti ūkio pastato, kuris nepriklauso jai nuosavybės teise, todėl prašė jį atlaisvinti. Nuo 1984 m. ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ieškovė gyvena nuo gimimo. Tiek ieškovės tėvai, tiek vėliau jos šeima naudojosi dviem sandėliukais, kurie priklausė prie minėto buto. Sandėliukai buvo ir yra skirti kietajam kurui (malkoms) laikyti. 2018 metais ieškovės dukra atkreipė dėmesį į tai, jog kadastro byloje nėra nurodyta, kad ieškovei priklausančiam butui priklauso ir sandėliukai. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama leisti išsipirkti ūkinio pastato atitinkamą dalį, du sandėliukus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jai buvo pranešta, jog Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su butu yra išnuomojusi ir jų priklausinius, todėl šiai dienai leisti išsipirkti ūkinio pastato dalį, priklausančią Kauno miesto savivaldybei, adresu (duomenys neskelbtini), nėra galimybių. 2018 m. liepos 5 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę pakartotinai prašydama patikslinti ūkio pastato faktinį naudojimą bei pakeisti ūkio pastato, kaip pagalbinio ūkio pastato priskyrimą butui, (duomenys neskelbtini), priskiriant jį prie buto (duomenys neskelbtini) ir jį išnuomoti ieškovei. Ieškovė nurodė, jog gyventojai, gyvenantys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės naudojamais sandėliukais niekuomet nesinaudojo ir nesinaudoja. Sandėliukai, kaip ūkio pastato dalis turėjo būti priskirti naudotis kiekvienam butui. Faktiškai kiekvienas butas jais ir naudojosi. Ieškovės butą sudaro du butai ir niekam nekilo abejonių, jog įgijus antrą butą – perėjo valdymui ir naudojimu ir to buto sandėliukas. Ieškovė niekuomet negavo jokių pretenzijų dėl ūkinio pastato dalies naudojimo. Gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra penki butai, atitinkamai nuo pat ūkio pastato pastatymo yra penki sandėliukai, kuriuose kiekvienas butas laikė ir laiko kieto kuro atsargas. Dėl kokių priežasčių įgyjant nuosavybėn gyvenamojo namo dalį nebuvo nurodytas buto priklausinys – sandėliukas, ieškovei neaišku. Ieškovė buvo įsitikinusi, jog ūkio pastato dalimi naudojasi teisėtai. Netekus sandėliuko, ieškovė neturės galimybės laikyti kuro atsargų ir apšildyti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Ieškovė nurodė, jog jai neaišku dėl kokių priežasčių ir kada net trys sandėliukai priskirti butui (duomenys neskelbtini). Visiems žinoma aplinkybė, jog faktiškai ginčo sandėliukais naudojosi ieškovės tėvai ir pati ieškovė nuo neatmenamų laikų. Pakeitus ūkio pastato dalies priskyrimą ir priskyrus ją naudotis butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nei vieno iš bendraturčių teisės ir teisėti interesai nenukentėtų, o būtų įtvirtintas faktinis naudojimasis ūkio pastatu pagal tiesioginę paskirtį. Priešingu atveju – palikus galioti tiek skundžiamą raštą, netenkinus ieškovės prašymo – būtų akivaizdžiai pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.

3. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškiniui taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti, nusprendus netaikyti ieškinio senaties, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad nors ieškovė teigia, jog ginčo ūkinio pastato dalimi – dviem sandėliukais –visuomet naudojosi ji ir jos tėvai, tačiau nepateikia jokių nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ūkinio pastato dalimi ji naudojosi teisėtai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo ūkinis pastatas ar ūkinio pastato dalis priklausė ieškovės gyvenamosioms patalpoms ar, kad iki gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), nuosavybės atkūrimo, ginčo ūkinis pastatas ar jo dalis teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai priklauso 2 butai ir atitinkamai 2 sandėliukai. Ūkinis pastatas ar jo dalis nėra priskirta prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadastro byloje taip pat nenurodyta, kad prie jai priklausančio buto priklauso ir sandėliukai. Kauno miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“, grąžino natūra K. Č. 63,29 kv. m. bendrojo naudingo ploto pirmąjį butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į prieš okupaciją nuosavybės teise turėtą turtą. Ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1968 metais. Kadangi nei ieškovės tėvams, nei ieškovei ginčo ūkinio pastato dalis nepriklausė nuosavybės teise prieš okupaciją, todėl ieškovei nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos į ūkinį pastatą ar ūkinio pastato dalį, kuris buvo pastatytas jau okupacijos laikotarpiu. Ieškovė negalėjo kartu su gyvenamosiomis patalpomis įsigyti ir ginčo ūkinį pastatą ar ūkinio pastato dalį, kaip priklausinį. 62/100 dalys ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) buto priklausinys ir yra išnuomotas A. T. T.. Kauno miesto savivaldybė neturi įstatyme nustatytos pareigos su ieškove sudaryti nuomos sutartį, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę su ieškove sudaryti nuomos sutartį. Ieškovė jau 1996 metais žinojo, kad ūkinio pastato dalis nuosavybės teise jai nepriklauso, tačiau savo tariamai pažeistų teisių neginė daugiau kaip 23 metus. Ieškovė, taip pat nuo nuosavybės teisės atkūrimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), niekuomet nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo ūkinio pastato dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi įteisinimo. Todėl laikė, kad ieškovės pateikto ieškinio senaties terminas praleistas.

5. Trečiasis asmuo A. G. K. 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Manė, jog ieškovės reikalavimas ir prašymas sudaryti nuomos sutartį visiškai pagrįstas. Ji nurodė, jog namo kieme esančiais sandėliukais visuomet naudojosi visi namo gyventojai. Gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) butai. Vėliau K. Č. tėvams buvo grąžinti du butai, nuo to laiko jie naudojosi ir dviem sandėliukais. Dviem sandėliukais ieškovė naudojasi iki šiol, juose laiko malkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovės K. Č. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 36,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 278,40 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.

7. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena (1 t., e. b. l. 8). Nuosavybės teisės į minėtą butą buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu nuspręsta atstatyti nuosavybės teises į V. T. turėtą gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), bei grąžinti natūra įpėdinei K. Č. 63,29 kv. m. bendrojo naudingo ploto (duomenys neskelbtini) butą, gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 31). (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo aktu, ieškovė iš savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priėmė natūra V. T. turėto gyvenamojo namo 63,29 kv. m. bendrojo naudingojo ploto butą esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 32). (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo, buvo nustatytos 0,0489 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalys bendraturčiams: K. Č. – 0,0143 ha; S. A. – 0,0124 ha; A. G. K. – 0,0110 ha; Kauno miesto savivaldybei – 0,0112 ha (1 t., e. b. l. 42). (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. Č. buvo atkurtos teisės į buvusio savininko V. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0080 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 44–45). 2013 m. spalio 18 d. įsakymu dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo, K. Č. nuspręsta parduoti 0,0063 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo, o vėliau (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu priėmė (1 t., e. b. l. 48, 52-55). 2018 m. gegužės 2 d. ieškovė su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių (toliau – Skyrius) prašydama leisti išsipirkti ūkinio pastato atitinkamą dalį – du sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12). Skyrius pateikė atsakymą, jog Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su butu yra išnuomojusi ir jų priklausinius, todėl leisti išsipirkti ūkinio pastato dalį, priklausančią Kauno miesto savivaldybei nėra galimybių (1 t., e. b. l. 13). 2018 m. liepos 5 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į Skyrių su prašymu patikrinti faktinį ūkio pastato naudojimą bei pakeisti ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinio ūkio pastato priskyrimą butui adresu (duomenys neskelbtini), priskiriant jį prie buto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 56). 2018 m. rugsėjo 4 d. Skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kurios yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Skyrius rašte nurodė, jog ieškovė negali savavališkai užimti minėto objekto ir paprašė jį atlaisvinti (1 t., e. b. l. 9). Iš žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Kauno miesto savivaldybei, K. Č., S. A. ir A. G. K. (1 t., e. b. l. 23–24). Iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų nustatė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 27). Taip pat, nurodyta, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. A., A. G. K. ir Kauno miesto savivaldybei (1 t., e. b. l. 30). Iš 2018 m. lapkričio 20 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso: 18/100 dalių priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. G. K., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis; 20/100 dalių priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra S. A., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis; 62/100 dalys priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktas (1 t., e. b. l. 95–97). Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo akto pagrindu (1 t., e. b. l. 98-99). Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 62/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 1 d. su trečiuoju asmeniu A. T. T. sudarė neterminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 104–114). Iš (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto teismas nustatė, kad ginčo ūkio pastatas yra buto esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys (1 t., e. b. l. 183). Iš buto (patalpos) kadastro duomenų teismas nustatė, jog butui esančiam, (duomenys neskelbtini), priklauso 0,62 ūkio pastato idealiosios dalys (2 t., e. b. l. 114-123).

8. Spręsdamas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovei priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 98–99). Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti ūkinius sandėlius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniu. Iš pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minėtas ūkinis pastatas yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (1 t., e. b. l. 104–105). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktas (1 t., e. b. l. 183), buto Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos) kadastro duomenys (2 t., e. b. l. 114-123). Šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė. Kauno miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino natūra K. Č. 63,29 kv. m., bendrojo naudingo ploto butą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau teisės į ginčo ūkinį pastatą ar jo dalį ieškovei nebuvo atkurtos. Minėtas ūkinis pastatas pastatytas 1968 metais, t. y. sovietinės okupacijos metu tuometinės miesto valdžios. Šių aplinkybių neneigė nei ieškovė nei atsakovės. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog ūkinis pastatas buvo pastatytas 1968 metais, t. y. okupacijos metu. Todėl teismas laikė, jog nei ieškovei, nei ieškovės tėvams minėtas pastatas negalėjo priklausyti iki okupacijos, kadangi jis buvo sukurtas okupacijos metu. Būtent dėl šios priežasties ieškovei negalėjo būti ir nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į to laikotarpio metu sukurtą nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog ji ar jos giminaičiai buvo ginčo ūkinio pastato savininkai iki okupacijos, ar kad ginčo ūkinis pastatas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.

9. Spręsdamas dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir jo teisinio likimo teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims butams – 18/100 dalių ūkinio pastato priklauso butui adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra A. G. K.; 20/100 dalių ūkinio pastato priklauso butui adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra S. A. ir 62/100 dalys ūkinio pastato priklauso butui adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, o nuomotoja A. T. T.. Todėl laikė, jog ūkinis pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims S. A., A. G. K.. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ūkinis pastatas ar jo dalis nėra priskirti prie ieškovės buto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ar jo dalis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys. Priešingai iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 62/100 dalys ūkinio pastato priklauso Kauno miesto savivaldybei. Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, gali tarnauti keliems pagrindiniams daiktams ir būti su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi. Tais atvejais, kai pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, priklausinys, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl jei perleidžiama dalis pagrindinio daikto ir sutartyje neaptarta kitaip, kartu su pagrindiniu daiktu pereina ir dalis priklausinio. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas laikė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinis pastatas ar jo dalis, kada nors priklausė butui Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas ar jo dalis nepriklauso. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ūkinis pastatas ar jo dalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl laikė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys.

10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nenustatyta, kad sprendimas (raštas) buvo priimtas neteisėtai, nurodė, jog netenkinus reikalavimo pripažinti ūkio pastatą buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniu, nėra teisinio pagrindo ir panaikinti minėtą sprendimą (raštą).

11. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalių: I dalies – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv. m.) ir III dalies – 1/5 statinio 2I1ž (5,44 kv. m.) ūkio pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji patalpa išnuomota A. T. T., tuo pačiu ir minėto buto priklausinys – 62/100 dalys šio ūkinio pastato, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę su ieškove sudaryti nuomos sutartį.

12. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atstatytos dar (duomenys neskelbtini), kai Kauno miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašai patvirtina, jog ieškovės nuosavybės teisės į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos (duomenys neskelbtini). Todėl laikė, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti dar 1996 metais, kuomet jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į butą esantį, (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik po 22 metų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog ieškovė buvo neapdairi, nerūpestinga, neatidi; susipažinusi su Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės į butą atkūrimo, ieškovė turėjo žinoti ir suprasti, kad ūkio pastatas (sandėliukai) nėra priskirti gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) į kurį ieškovei atkurtos nuosavybės teisės. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog į teismą ieškovė kreipėsi 2018 m. (praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo nuosavybės teisių atkūrimo dienos), laikė, jog ji praleido ne tik 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ir jo patikslinimu ieškovė K. Č. prašo panaikinti 2019 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pažymėtas plane 21 lž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys, 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalies ūkio pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pažymėtas plane 21 lž, statybos metai 1968 m. užstatytas plotas 27,00 kv. m.), nuomos sutartį su K. Č., 4) priteisti iš valstybės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (po 50 proc.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė materialinės teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nevertino visų byloje surinktų įrodymų visumos, vadovavosi ir vertino išskirtinai suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovo teiktus dokumentus ir duotus paaiškinimus. Nekilnojamojo daikto - ūkio pastato dalies įgijimą statybos būdu ir priklausymą butui adresu (duomenys neskelbtini) patvirtino teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys. Iš esmės šios faktinės aplinkybės neginčijo ir atsakovė, kuri pripažino, jog 1968 metais ūkio pastatas buvo ne pastatytas, bet perstatytas, nurodant jo perstatymo datą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nei ieškovei, nei ieškovės tėvams ginčo pastatas negalėjo priklausyti iki okupacijos. Šią aplinkybę paneigia ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, ir faktinis ginčo pastato naudojimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės tėvai iki okupacijos naudojosi ūkio pastato dalimi, t. y. dviem dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Per apsirikimą ūkio pastato dalis, kuri buvo naudojama kaip buto (duomenys neskelbtini) priklausinys, registruota valstybės vardu, valdoma patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybės, ir be pagrindo išnuomota (duomenys neskelbtini) butui, kurio naudotojai niekuomet nesinaudojo ir nesinaudoja ginčo pastato dalimis. Tai formalus ir nepagrįstas nuosavybės įregistravimas. Prieš įregistruojant nuosavybę kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinį, nebuvo daiktas apžiūrėtas, nebuvo aiškinamasi jo tikroji paskirtis ir priklausomybė. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2018 metais, kuomet ieškovė kreipėsi dėl ūkio pastato dalies išpirkimo. Netenkinus ieškinio yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Atsakovei įgyvendinus reikalavimą ir iškeldinus ieškovę iš ūkio pastato dalies - prarandama patalpa laikyti kietą kurą, kuriuo šildomas butas adresu (duomenys neskelbtini). Kitos vietos namų valdos žemės sklype pastatyti papildomą ūkio pastatą nėra. Prarandamas buto priklausinys, tarnaujantis pagrindiniam daiktui.

1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas sprendime neįvertino fakto, kad ieškovė naudojosi ir naudojasi jos tėvų statytais ir Butų ūkio tarnybos atnaujintais sandėliukais, kurie visuomet priklausė butui adresu (duomenys neskelbtini).

1.3. Pirmosios instancijos teismas duomenis viešame registre aiškino lingvistine prasme ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ūkio pastato dalis nėra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys. Negana to, jog ruošiant dokumentus dėl ūkio pastato trijų dalių priskyrimo vienam butui ((duomenys neskelbtini)) atsakinga darbuotoja padarė klaidą, paliekant vieną butą be priklausinio. Teismas šią klaidą užtvirtino, taip sukeldamas neigiamas pasekmes „pradanginant“ naudojamas dvi ūkio pastato dalis, kuriomis naudojosi ir naudojasi tik ieškovė. Visi netiesioginiai įrodymai patvirtina faktą, jog ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 21 Iž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys.

1.4. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškinio senaties termino sprendė formaliai, neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojimo tik (duomenys neskelbtini), kuomet iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į savo 2018 m. gegužės 2 d. prašymą, kuriame išdėstyta informacija, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir šis priklausinys priskirtas prie Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini). Iki šio momento jokiu būdu Kauno miesto savivaldybė savininko teisių neįgyvendino ir jų neišviešino. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo senaties terminą skaičiuoti nuo šio laikotarpio arba pripažinti, kad terminas ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti bei ginčą spręsti iš esmės.

14. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apeliacinio skundo motyvas, jog dalimi ginčo pastato - 2 sandėliukais - apeliantė naudojasi nuo pat jo pastatymo ir todėl pastato dalis yra buto (duomenys neskelbtini), priklausinys, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji dalimi ginčo pastato naudojosi teisėtai ir kad ji šiuo metu turi teisę naudotis ūkiniu pastatu ar jo dalimi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ūkinis pastatas pastatytas 1968 metais, t. y. sovietinės okupacijos metu, tuometinės miesto valdžios. Šių aplinkybių neneigia nei ieškovė nei atsakovės. Ieškovė nurodė, jog 1931 metais ūkinio pastato vietoje stovėjo kiti statiniai, kuriais naudojosi ieškovės tėvai, tačiau jie buvo nugriauti ir būtent jų vietoje tuometinės miesto valdžios pastatytas 1968 metų ūkinis pastatas. Tai, kad ginčo ūkinis pastatas buvo pastatytas 1968 metais patvirtina ir 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Tuo tarpu jei ginčo ūkinis pastatas būtų tik atnaujintas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tai jo nekilnojamojo turto registre būtų nurodyta, kad pastatas atitinkamais metais buvo renovuotas. Šių aplinkybių negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ir tretieji asmenys, kadangi jie yra gimę jau okupacijos laikotarpiu. Priešingai, tiek atsakovių atsiliepimuose, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į prieš okupaciją nuosavybės teise turėtą turtą.

2.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad (duomenys neskelbtini)-to buto nuomininkė A. T. T. patvirtino, jog visuomet naudojosi tik vienu sandėliuku. Tačiau A. T. T. dėl savo sunkios sveikatos būklės po insulto teismo posėdyje niekuomet nedalyvavo ir tokių aplinkybių nepatvirtino. Prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo, paliekant jai tik vieną sandėliuką ji parašė ieškovės advokatei nuvykus pas ją į namus, siekiant pakeisti nuomos sutartį. Be to, minėtame prašyme taip pat nenurodyta, kad ji visuomet naudojosi tik vienu sandėliuku.

2.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad kitos vietos namų valdos žemės sklype pastatyti papildomą ūkio pastatą nėra. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, apeliantė turi jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Todėl manytina, kad ji turi galimybę, pavyzdžiui, šalia esančio ūkinio pastato pasistatyti naują ūkinį pastatą, juolab, kad ginčo pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra 67.

2.4. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ūkinis pastatas ar jo dalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys bei netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1Ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys. Priešingu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, pažeistos ūkinio pastato savininkų - Kauno miesto savivaldybės bei trečiųjų asmenų S. A. ir A. G. K. teisės ir teisėti interesai.

2.5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti ūkio pastatą buto Nr. 1 priklausiniu, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ir 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pirmos instancijos teismas byloje nenustatė, jog sprendimas (raštas) buvo priimtas neteisėtai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šio ieškovės reikalavimo netenkino.

2.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė buvo neapdairi, nerūpestinga, neatidi. Susipažinusi su Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės į butą atkūrimo, ieškovė turėjo žinoti ir suprasti, kad ūkio pastatas (sandėliukai) nėra priskirti gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ne tik 1964 metų CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą ir dėl šios priežasties netenkino ieškovės ieškinio.

2.7. Apeliantės prašymas pripažinti, kad terminas ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti neturėtų būti patenkintas, kadangi apeliantė nenurodo jokių svarbių priežasčių, pateisinančių tokį neprotingai ilgą delsimą ir neveikimą įgyvendinant savo subjektines teises. Sprendžiant, ar ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, būtina atsižvelgti tiek į ginčo esmę, tiek ir į ieškovės elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nuo pat nuosavybės atkūrimo į butą (duomenys neskelbtini), apeliantė nesikreipė ne tik į teismą su ieškiniu, jei manė, kad jos teisė buvo pažeista, apeliantė dėl neva savo pažeistos teisės taip pat nesikreipė ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, o po ginčo ūkinio pastato dalies perdavimo 2004 m. vasario 17 d. Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, į Kauno miesto savivaldybę. Taigi, apeliantė visiškai nesirūpino ginčo ūkinio pastato dalies (duomenys neskelbtini), likimu iki pat 2018 metų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl ūkio pastato priskyrimo ir nuomos sutarties sudarymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad apeliantei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena. Nuosavybės teisės į šį butą buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atstatyti nuosavybės teises į V. T. turėtą gyvenamąjį namą esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei grąžinti natūra įpėdinei K. Č. 63,29 kv. m. bendrojo naudingo ploto (duomenys neskelbtini) butą, gyvenamajame name esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo aktu apeliantė iš savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priėmė natūra V. T. turėto gyvenamojo namo 63,29 kv. m. bendrojo naudingojo ploto butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo, buvo nustatytos 0,0489 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalys bendraturčiams: K. Č. – 0,0143 ha; S. A. – 0,0124 ha; A. G. K. – 0,0110 ha; Kauno miesto savivaldybei – 0,0112 ha. (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. Č. buvo atkurtos teisės į buvusio savininko V. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0080 ha žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo, K. Č. nuspręsta parduoti 0,0063 ha dalį žemės sklypo, esančio adresu Rygos g. 20, Kaune, kurią 2013 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi K. Č. įsigijo, o vėliau 2013 m. lapkričio 7 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu priėmė. 2018 m. gegužės 2 d. apeliantė su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių prašydama leisti išsipirkti ūkinio pastato atitinkamą dalį – du sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. gegužės 18 d. gavo atsakymą, jog Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su butu yra išnuomojusi ir jų priklausinius, todėl leisti išsipirkti ūkinio pastato dalį, priklausančią Kauno miesto savivaldybei nėra galimybių. 2018 m. liepos 5 d. apeliantė pakartotinai kreipėsi su prašymu patikrinti faktinį ūkio pastato naudojimą bei pakeisti ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinio ūkio pastato priskyrimą butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priskiriant jį prie buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. rugsėjo 4 d. gavo atsakymą, jog ji negali savavališkai užimti minėto objekto, kadangi Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys šio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), yra buto adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalies ūkio pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1ž, statybos metai 1968, užstatytas plotas 27,00 kv. m.), nuomos sutartį su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui ir kaip iš esmės nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinio reikalavimus.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog ieškovė neįrodė, kad ūkinis pastatas ar jo dalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.

19. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl nuosavybės teisės įgijimo, iš 2018 m lapkričio 20 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso: 18/100 dalių priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. G. K., įregistravime pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis; 20/100 dalių priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra S. A., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis; 62/100 dalys priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktas (1 t., e. b. 1. 95-97). Iš pateikto 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamoje turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog ieškovei priklausantis butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini). Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmimo - perdavimo akto pagrindu (1 t., e. b. 1. 98-99). Nors apeliantė teigia, kad ginčo ūkinio pastato dalimi - 2 sandėliukais - visuomet naudojosi ji ir jos tėvai, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Apeliantė nėra pateikusi teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), dalimi ji naudojosi teisėtai ir jos priklausė jos gyvenamosioms patalpoms. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo name jai nuosavybės teise priklauso 2 butai, atitinkamai ir 2 sandėliukai. Priešingai, iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš ieškovės pateikto buto (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos, matyti, kad apeliantei name (duomenys neskelbtini) priklauso tik vienas butas Nr. (duomenys neskelbtini) be jokių ūkinių pastatų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė neįrodė, kad dalimi ginčo pastato - 2 sandėliukais - ji naudojosi nuo pat jo pastatymo ir todėl pastato dalis yra buto (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dalimi ginčo pastato ji naudojosi teisėtai ir kad ji šiuo metu turi teisę naudotis ūkiniu pastatu ar jo dalimi.

20. Laikytinas nepagrįstu ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino fakto, kad ieškovė naudojosi ir naudojasi jos tėvų statytais ir Butų ūkio tarnybos atnaujintais sandėliukais, kurie visuomet priklausė butui adresu (duomenys neskelbtini). Sandėliukams esant avarinės būklės, jie buvo perstatyti, todėl viešajame registre nurodyta vėlesnė jų statymo data. VĮ Registrų centro 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ūkinis pastatas pastatytas 1968 metais, t. y. sovietinės okupacijos metu tuometinės miesto valdžios. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pastatas 1968 metais buvo ne pastatytas, o renovuotas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas 1968 metais, t. y. sovietinės okupacijos metais, todėl nei ieškovei, nei jos tėvams jis negalėjo priklausyti iki okupacijos, negalėjo būti ir nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į to laikotarpio metu sukurtą nekilnojamąjį turtą - ūkinį pastatą. Be to, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta CK 4.262 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškinio senaties termino sprendė formaliai, neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo tik gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo raštą, kuriame išdėstyta informacija, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 62/100 ūkinio pastato ir šis priklausinys priskirtas prie Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini).

22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007).

24. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) buvo atstatytos (duomenys neskelbtini) Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įkainojimo akto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovė buvo neapdairi, nerūpestinga, neatidi, laiku nesikreipė dėl ūkinio pastato dalies pripažinimo grąžinamo jai buto priklausiniu, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą. Jei ieškovė laikė, kad jai privalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir į ūkinį pastatą, ji dėl šios pažeistos teisės privalėjo kreiptis per 10 metų nuo sužinojimo apie Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės į butą atkūrimo priėmimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė buvo neapdairi, nerūpestinga, neatidi, kadangi susipažinusi su Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės į butą atkūrimą, ji turėjo žinoti ir suprasti, kad ūkio pastatas (sandėliukai) nėra priskirti gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą.

25. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, šis teismas ieškinio senatį taikė tik ieškovės reikalavimui dėl ūkinio pastato dalies pripažinimo buto priklausiniu. Kiti ieškovės reikalavimai – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ūkio pastato dalies ūkio pastate nuomos sutartį – yra nepagrįsti, jie ieškovės teisių nepažeidė, todėl ieškinio senatis, kas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, neprasidėjo.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės K. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės K. Č. turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.