Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1431-258/2017 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, advokatė T. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nagrinėjamoje byloje viešą interesą, priteisti iš atsakovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 84 330,97 Eur turtinę žalą ir atkurti registracijos, buto, turto, darbo stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teises, taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą.Ieškovas nurodė, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Vilniaus VGTPT) 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.7.) S-3143 atsisakė suteikti ieškovui teisinę pagalbą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka. Vilniaus VGTPT atsisakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 345 straipsnio 1 dalį, 347 straipsnio 3 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus ir sukėlė žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą atmetė.Teismo vertinimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-181-647/2016 kasacinio skundo pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog nėra galima tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti – teisėjų kolegijos past.).Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-181-647/2016 yra pateiktas kasacinis skundas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog nėra galimybės tinkamai išnagrinėti civilinę bylą dėl Vilniaus VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.7) S-3143 atsisakymo suteikti ieškovui teisinę pagalbą.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau –VGTPĮ) 11 straipsnio 9 dalies pagrindu tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turi teisę prašyti advokato išvados, ar nėra šio įstatymo 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Nepriklausomai nuo advokato išvados, tarnyba pati priima galutinį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos. Teismas nustatė, kad Vilniaus VGTPT atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, kuris nurodo, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje nėra perspektyvus. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebuvo apskųstas.Teismas pažymėjo kad civilinės atsakomybės taikymui reikalinga įvertinti ieškovo nurodyto subjekto, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė ieškovui jo nurodomą žalą, veiksmus. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvada, jog nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovės atsisakymą suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti kaip netinkamą ar neteisėtą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimo. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, tariamai patirtos žalos, bet ir priežastinio ryšio, todėl jo reikalavimą atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas H. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais padarytų pažeidimo pašalinimo. Pagal pagrindinius apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-120/1985 teisėjai padarė tyčinius įstatymo pažeidimus, siekdami ištremti ir išregistruoti ieškovą iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Anot apelianto, nurodytas tyčinis ir žiaurus iki šiol nepašalintas 1961 m. BPK 48, 212 straipsnių nuostatų pažeidimas baudžiamojoje byloje įrodo, kad kasaciniuose skunduose dėl teisės į gyvenamosios patalpos nuomą, teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą atnaujinimo, registracijos atkūrimo ir dėl šių teisių pažeidimo atsiradusios žalos atlyginimo VGTPT advokatai privalėjo reikalauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinėje teisėjų kolegijoje ar plenarinėje sesijoje panaikinti klaidingus baudžiamojoje byloje priimtus procesinius sprendimus. Apelianto nuomone, VGTPT advokatai taip pat privalėjo surašyti kasacinius skundus dėl civilinėse bylose ieškovui nepalankių priimtų procesinių sprendimų. Apeliantas teigia, kad VGTPT advokatai dėl kvalifikacijos stokos tinkamai nesurašė kasacinių skundų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo advokatė T. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Dėl atsikirtimų į atsiliepimus į apeliacinį skundą priėmimo

2017 m. rugsėjo 18 d. buvo gauti ieškovo atsikirtimai į atsiliepimus dėl apeliacinio skundo. Iš šio apelianto pateikto dokumento turinio ir pavadinimo matyti, kad apeliantas atsikerta į atsakovių argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nereikalavo apelianto pateikti tokių rašytinių paaiškinimų, o CPK nėra numatytas dubliko ir tripliko teikimas apeliaciniame procese, apelianto 2017 m. rugsėjo 18 d. atsikirtimus į atsiliepimus dėl apeliacinio skundo atsisakytina priimti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).Ieškovas kartu su atsikirtimais į atsiliepimus dėl apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus 1985 m. liepos 3 d. nuosprendį, nutartį rusų kalbą, namų knygos lapų kopijas, 1987 m. vasario 26 d. nuosprendį, 1995 m. kovo 9 d. nutartį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nutartį.Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus įrodymus, nes jie neturi įrodomosios reikšmės byloje nagrinėjamiems klausimams.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą

Kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 str.). Jei asmuo nebuvo įtrauktas į bylą, bet teismo sprendimu nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, šis asmuo gali paduoti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti procesą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 366 str. 1 d. 7 p., 367 str. 3 d.). Kasacinį skundą privalo surašyti advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys (CPK 347 str. 3 d.). Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, pagal kompetenciją, kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 16 ir 17 punktuose nurodytu reglamentavimu, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo vardu neturi teisės surašyti ir pasirašyti kasacinio skundo, atstovauti jam nei kasacinės, nei jokiame kitos instancijos teisme. Pažymėtina, kad ne teismas, o advokatas asmenims teikia teisines paslaugas, t. y. teikia teisės konsultacijas (patarimus teisės klausimais), rengia teisinę reikšmę turinčius dokumentus, atstovauja bylų procese (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Dėl bylos esmės atskleidimo

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti žalos, kurią, jo nuomone, padarė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atlyginimą ir atkurti registracijos, buto, turto, darbo stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teises (t. 1, b. l. 1, 7). Ieškinį grindė tuo, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje dirbantys advokatai keliose ieškovo nurodytose bylose nesurašė kasacinių skundų dėl, ieškovo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, o taip pat galiausiai atsisakė suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti dėl Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-1151-259/2013, todėl, ieškovo įsitikinimu, jo pažeistos teisės dėl tokių Vilniaus VGTPT ir jos advokatų veiksmų (neveikimo), jų nerūpestingumo, kvalifikacijos stokos ir pan. nebuvo tinkamai apgintos ir ieškovas negavo lėšų ir negalėjo atkurti teisių, kurias, jo nuomone, jis atkurtų kasaciniam teismui išnagrinėjus ieškovo pradėtas bylas.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nevertino Vilniaus VGTPT atsisakymo suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti kaip netinkamo ar neteisėto. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė Vilniaus VGTPT civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatė Vilniaus VGTPT neteisėtų veiksmų, taip pat kitų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinio reikalavimus atlyginti žalą bei atkurti teises, kurios anot ieškovo pažeistos, tačiau nesusijusias priežastiniu ryšiu su Vilniaus VGTPT veiksmais, atmetė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Dėl materialiosios teisės normų taikymo

CPK 330 straipsnyje nustatyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tačiau kokias būtent materialiosios teisės normas taikė netinkamai, nenurodė.Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė netinkamo materialiosios teisės normų taikymo ar aiškinimo.

Dėl įrodymų vertinimo

Dalis ieškovo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu ir jų turinio analize. Teismui pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį yra suteikta teisė įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau nepažeidžiant įrodymų įvertinimo taisyklių. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino Vilniaus VGTPT atsisakymo suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti teisėtumą, rėmėsi civilinėje byloje pateiktai įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto ieškinyje nurodytus argumentus, jog, jo nuomone, Vilniaus VGTPT advokatai, nagrinėdami jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl kasacinio skundo surašymo, to nepadarė dėl kvalifikacijos stokos, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, nustatė, kad antrinė teisinė pagalba nebuvo suteikta, nes ieškovo atstovavimas byloje nėra perspektyvus. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad Vilniaus VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebuvo apskųstas, padarė išvadą, kad Vilniaus VGTPT, atsisakydama suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu išdėstytų argumentų teisiniu įvertinimu, tačiau vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų.Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.