Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui H. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems asmenimis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, advokatei K. M. ir advokatui J. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą 2013 04 25 teismo posėdžio metu ieškovas H. D. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog nepateikė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nes mano, kad jam turi būti atlygintas žalos dydis, kurį sudaro civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003 ir Nr. 2⁵¹-597/2004 pareikšti jo reikalavimai dėl 17 177,98 Lt ir 274 000 Lt sumų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas žalos atsiradimą kildina iš atsakovo paskirtų advokatų netinkamų pareigų vykdymo (nevykdymo), t. y. nesugebėjimo parengti kvalifikuotai kasacinio skundo, kuris atitiktų jam keliamus įstatymo reikalavimus (adv. K. M.) ir nepagrįsto atsisakymo jį parengti ir teikti pakartotinai (adv. J. L.). Ieškovas patirtą žalą įrodinėja ta faktine aplinkybe, jog dėl nekvalifikuotai parengto ir neparengto kasacinio skundo civilinė byla, kurioje jis buvo ieškovu nebuvo priimta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, ieškovas dėl to negalėjo pasinaudoti kasacijos teise. Patirtos žalos dydį ieškovas siejo su civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003 ir Nr. 2⁵¹-597/2004 pareikštais jo reikalavimais dėl 17 177,98 Lt ir 274 000 Lt sumų priteisimo, kurių jis negavo dėl Kauno VGTPT advokatų kaltės.

Kauno apygardos teismas pažymi, jog deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytos visos būtinos jai atsirasti sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad advokatė K. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 07 23 pavedimą (1 t. b.l. 95) teikti antrinę tiesinę pagalbą H. D. surašant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/2007 peržiūrėjimo kasacine tvarka įvykdė netinkamai. Šią teismo išvadą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarties motyvai (LAT atrankos kolegijos 2008 08 18 nutartis Nr.3P-1099/2008), kur buvo konstatuota, jog H. D. kasaciniame skunde nesuformuluota civilinės bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Teisėjų kolegija minimoje nutartyje pažymėjo, jog išnagrinėto ginčo esmė – žalos, padarytos netinkamu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, atlyginimas ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybę, taikymas. Kolegija pažymėjo, jog kasacinio skundo argumentacija yra iš esmės susijusi su faktinių bylos aplinkybių dėstymu, visiškai nenurodant ir neargumentuojant, kokias, ieškovo nuomone, teisės normas netinkamai aiškino ir taikė žemesniųjų instancijų teismai, kaip šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtus procesinius sprendimus ir, kodėl šis pažeidimas toks reikšmingas, kad dėl jo turėtų pasisakyti kasacinis teismas. Todėl teisėjų kolegija sprendė, jog kasaciniame skunde visiškai nepateikta teisinių argumentų, kurie leistų manyti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės reglamentuojančias teisės normas.

Teismas pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, valstybės garantuojama ir iš valstybės biudžeto finansuojama teisinė pagalba yra teikiama asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir šios tarnybos paskirta advokatė kasacinį skundą H. D. parengė netinkamai, kadangi jame nenurodė kokias, H. D. nuomone, teisės normas netinkamai aiškino ir taikė žemesniųjų instancijų teismai, neargumentavo kaip šie pažeidimai galėjo turėti įtakos priimant, kasatoriaus nuomone, neteisėtus procesinius teismų sprendimus ir, kodėl šie pažeidimai tokie reikšmingi, kad dėl jo turėtų pasisakyti kasacinis teismas. Teismas atkreipia dėmesį į tą įstatymo leidėjo teisinį reglamentavimą, jog kasacinis skundas priimamas tik tuo atveju, jeigu jame suformuluotas bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti, kad yra kasacijos pagrindas – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir paaiškėjus, jog dėl netinkamai parengto kasacinio skundo H. D. galimai neteko subjektinės teisės pasinaudoti kasacijos procesu civilinėje byloje, kurioje jis buvo bylos šalis, teismas konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostata teikti tinkamą iš valstybės biudžeto finansuojamą teisinę pagalbą, buvo įgyvendinta netinkamai. Dėl to teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė (LR CPK 178 str.) atsakovo atstovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtus veiksmus ir jos kaltę (LR CK 6.246 str. 1 d., 6. 248 str.). Teismas taip pat nustatė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas J. L., tarnybos 2009 01 15 sprendimu (1 t. b.l. 103) teikti antrinę teisinę pagalbą H. D. įvykdė tinkamai, kadangi išsiaiškinęs visas svarbias teisines prielaidas ir aplinkybes, 2009 03 30 pateikė išvadą, jog nėra galimybės ir teisnių prielaidų rengti ieškovui kasacinio skundo (1 t. b.l. 105). Šios išvados ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 04 22 sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad su tuo sutiko.

Teismas, spręsdamas ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 291 177,98 Lt turtinei žalai atlyginti, įvertina tą įstatymo leidėjo teisinį reglamentavimą, jog LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, taip pat teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 291 177,98 Lt turtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip minėta šiame teismo sprendime, patirtos žalos dydį ieškovas siejo su civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003 ir Nr. 2⁵¹-597/2004 pareikštais ir teismų atmestais jo reikalavimais dėl 17 177,98 Lt ir 274 000 Lt sumų priteisimo. Byloje nėra jokių prielaidų manyti, kad šie ieškovo piniginiai reikalavimai minimose civilinėse bylose galėjo (galėtų) būti patenkinti jei būtų tinkamai parengtas ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas nagrinėti jo kasacinis skundas. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui sieti žalos padarymo priežastis su nepriteistų sumų dydžiu minimose bylose, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas todėl šiuo atveju sprendžia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir joje dirbančių advokatų neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos atsiradimo pagrindo bei jos dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 291 177,98 Lt turtinei žalai atlyginti yra atmestinas, nesant priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CPK 178 str., LR CK 6.247 str.) Teismas, dar ruošdamasis bylos nagrinėjimui, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog nurodytais neteisėtais ir nerūpestingais Kauno VGTPT ir paskirtų advokatų veiksmais jam buvo užkirstas kelias kasacijos procesui, o, esant reikalui, ir teisių gynybai Europos Žmogaus Teisių Teisme, prašė priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, kurios dydis ieškovo manymu buvo civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/2007 nurodytam atlygintinos žalos dydžiui, bei atitinkamai civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003, Nr. 2⁵¹-597/2004 pareikštų ieškinių sumai. Tačiau tiek pareiškiant ieškinį ir vėliau nagrinėjant bylą ieškovas buvo neįvardijęs, nenurodęs kriterijų ir argumentų dėl jam padarytos neturtinės žalos prielaidų ir pagrindų jam netinkamai teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. (CK 6.250 str., CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Kad tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, byloje esant viešajam interesui, teismo vertinimu, trūkstant įrodymų sprendžiant šalių ginčą, Kauno apygardos teismas 2013 02 15 nutartimi (2 t. b.l. 182, 183) ir 2013 03 20 nutartimi (3 t. b.l. 24, 25) pasiūlė ieškovui (LR CPK 179 str. 1 d.) suformuluoti reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio ir jos priteisimo, nurodyti argumentus kriterijus ir motyvus dėl neturtinės žalos. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas reikalavimo dėl neturtinės žalos nepareiškė. Teismas todėl konstatuoja, kad reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas nagrinėjamoje byloje atsakovei Lietuvos valstybei nepareiškė. Todėl nors ir teismas šiame teismo sprendime nustatė neteisėtus valstybės įgaliotos institucijos teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą veiksmus, juos įvardijo, spręsti dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos negali, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (LR CPK 265 str. 2 dalis), tačiau tai neužkerta kelio ieškovui tokius reikalavimus pareikšti ateityje. Byloje valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 10 Lt, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendž i a:

ieškovo H. D. ieškinį Lietuvos valstybei dėl 291 177,98 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.