Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. D., trečiojo asmens K. M., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-259/2013 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretieji asmenys Teisingumo ministerija, advokatai K. M. ir J. L., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta netinkamos sudėties teismo, t. y. vieno teisėjo, kai viešajam interesui ginti įstatymų leidėjas numato sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir į bylą įtraukti prokurorą, valstybės ir savivaldybių institucijas, visuomenę ir žiniasklaidą.

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išvadą, jog advokatė K. M. teisinę pagalbą H. D. surašant kasacinį skundą įvykdė netinkamai, grindė tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutarties motyvais, neįvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutarties argumentų, kuriais remiantis teismas privalėjo nustatyti priežastis, dėl kurių profesionalus teisininkas advokatas paruošė procesinį dokumentą, kuris atrankos kolegijos vertinimu neatitiko jam keliamų reikalavimų. Taip pat nevertino advokatės 2008-10-29, 2009-10-12 tarybai pateiktų paaiškinimų, jog H. D. buvo išaiškintas kasacinio skundo neperspektyvumas, tačiau jam besąlygiškai pageidaujant skundas buvo parengtas.

2. Teismas padarė prieštaringą išvadą, jog, viena vertus, skundą surašiusi advokatė veikė netinkamai, kita vertus, ginčo situacijoje pagrindų kasacijai nebuvo. Pastaroji aplinkybė patvirtina, jog priimtinas kasacinis skundas negalėjo būti surašytas. Tai leidžia daryti išvadą, jog kasacinis skundas teismo nebuvo priimtas ne dėl jo neišsamumo ar nekokybiškumo, bet dėl to, kad atrankos kolegija nenustatė CPK 346 str. 2 d. įvardintų kasacijos pagrindų, kurie yra būtina sąlyga skundo priėmimui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į ieškovo H. D. apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 76) prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimą todėl, kad nėra nei vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti: neteisėtų tarnybos bei advokatės K. M. veiksmų ir kaltės, ieškovo nurodomos žalos bei priežastinio ryšio tarp tarnybos, advokatės veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos.

Ieškovas H. D. atsiliepime į trečiojo asmens advokatės K. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinius skundus (t. 3, b. l. 89) savo pozicijos dėl šių skundų pagrįstumo ar nepagrįstumo neišdėstė, pakartodamas savo nuomonę dėl apygardų teismuose ir Valstybės garantuojamoje teisinės pagalbos tarnyboje dirbančių teisėjų bei advokatų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo H. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir trečiojo asmens advokatės K. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje kilo ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalą, kuri ieškovo yra kildinama iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - ir Kauno VGTPT ar Tarnyba) advokatų teiktų teisinių paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdamas į kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl teismo sudėties

Pirmiausia teisėjų kolegija aptaria ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Reikalavimai teismo sudėčiai yra nustatyti CPK 62 straipsnyje. Apygardos teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirmąja instancija, nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus išimtinius atvejus, kuomet dėl bylos sudėtingumo teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali sudaryti trijų teisėjų kolegiją bylai pirmosios instancijos teisme išnagrinėti (CPK 62 str. 2 d.). Taigi įstatyme nustatytas vienintelis pagrindas trijų teisėjų kolegijai sudaryti – bylos sudėtingumas, bei subjektas, kuris gali tokį procesinį veiksmą atlikti – teismo pirmininkas arba to teismo Civilinių bylų skyriaus primininkas. Į jokius kitus kriterijus ar aplinkybes nėra atsižvelgiama. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išsprendė ieškovo prašymą sudaryti trijų teisėjų kolegiją jo ieškinio reikalavimams išnagrinėti (t. 3, b.l. 4-6) ir 2013-03-18 nutartimi (t. 3, b. l. 22-23) šio prašymo nepatenkino, nenustatęs teisinių prielaidų bylos perdavimui nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, t. y. bylos sudėtingumo. Jokios kitos ieškovo įvardijamos aplinkybės (galimas viešo intereso egzistavimas ar pan.) nagrinėjamam klausimui nėra aktualios. Taigi ieškovo apeliaciniame skunde dar kartą pakartotos tos pačios aplinkybės kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja, o skundo argumentai, kad pagal įstatymą viešajam interesui ginti yra privaloma sudaryti trijų teisėjų kolegiją ar įtraukti į procesą su byla nesusijusius asmenis (prokurorą, valstybės ir savivaldybės institucijas ar visuomenės atstovus), teisiškai nepagrįsti. Proceso taisyklių ar teismo sudėtį reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl Tarnybos veiksmų įvertinimo ir valstybės civilinės atsakomybės pagrindų

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagal šią teisės normą atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo pripažinti pagrįstu turi būti nustatyti neteisėti valstybės institucijų (Tarnybos) ar jos pareigūnų veiksmai, padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, o pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka tokį reikalavimą teisme pareiškusiam asmeniui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų institucijos darbuotojų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina įvertinti, ar ieškovo įvardijami Kauno VGTPT veiksmai (veikimas arba neveikimas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali būti pripažinti neteisėtais, bei nustatyti, ar tarp šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepatyrė tokios žalos, kurią kompensuoti pareiga atsiranda būtent valstybei. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti. Ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas, kuris nustatytinas iš jo procesinių dokumentų turinio (t.1, b. l. 32) bei paaiškinimų teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 128), leidžia spręsti, kad turtinės žalos atsiradimą ieškovas kildina ne iš Kauno VGTPT ar jos darbuotojų kurių nors konkrečių veiksmų, bet iš advokatės K. M. netinkamo veikimo (jo teigimu, nekvalifikuotai surašyto kasacinio skundo turinio) bei iš advokato J. L. neveikimo (atsisakymo parengti tokį skundą) tęstiniame, kaip teigiama visuose be išimties ieškovo procesiniuose dokumentuose, ginče dėl nepagrįsto ieškovo išregistravimo, buto, turto, darbo stažo teisių pažeidimo ir neteisėto laisvės atėmimo, kalėjimo sąlygų, kaip didesnio pavojaus šaltinio, aplinkybių. Pasak ieškovo, tokių jo teisių pažeidimo Kauno VGTPT advokatai nenori pripažinti ir tariamai neranda pagrindų kasacijai. Tai reiškia, kad kitose bylose siekiamų prisiteisti piniginių lėšų negavimą (savo nuostolius) ieškovas tiesiogiai susieja su advokatų profesinių pareigų netinkamu vykdymu. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir paties ieškovo pozicija byloje nėra nuosekli, teigiant, jog tiesioginės Kauno VGTPT atsakomybės už advokatų neteisėtą veikimą (neveikimą), jų neapdairumą ar kvalifikacijos stoką, nėra, tačiau atsakomybė šiai Tarnybai tenka už aukštesnės kvalifikacijos, nei teisėjai, advokatų neparinkimą, už tai, kad Tarnyba sudaro sutartis su netinkamais advokatais. Toks ieškovo vertinimas yra nulemtas klaidingo ir aiškiai nepagrįsto valstybės teiktos teisinės pagalbos sutapatinimo su atitinkamo teisinio rezultato pasiekimu. Reikalaudamas žalos priteisimo, kurią šioje byloje ieškovas sieja vien su kitose bylose jau priimtais jam nepalankiais teismo sprendimais ir tokiu savo elgesiu faktiškai ignoruodamas įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių, kad tokio dydžio žala dėl išvardintų jo teisių pažeidimų nebuvo padaryta, privalomumo (res judicata) principą (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), ieškovas nepagrįstai teigia, kad vienam advokatui nerengus kasacinio skundo, o kitam tokį skundą parengus netinkamai ir jo kasaciniam teismui nepriėmus, jis negavo atitinkamų sumų pinigų, reikalautų ankstesnėse trijose civilinėse bylose – c. b. Nr. 2-1996-32/2003; c. b. Nr. 2⁵¹-597/2004; c. b. Nr. 2-1647-54/2007 (patyrė nuostolius). Tačiau, viena vertus, veiksmų teisėtumas, teikiant teisines paslaugas, turi būti vertinamas ne pasiekto konkretaus rezultato, o paties proceso aspektu (ar advokatai atlikto procesinius veiksmus, dėl kurių atlikimo ieškovui buvo gavę Tarnybos pavedimą, jeigu neatliko, tai ar veiksmų neatlikimą gali pateisinti kurios nors svarios priežastys, ar neatlikimas neprieštarauja įstatymams ir advokatų profesines pareigas reglamentuojantiems teisės aktams). Tokiame teisinių paslaugų teikimo kontekste advokatų veiksmus pirmosios instancijos teismas ir vertino, pripažinęs, kad nėra sąlygų 291 177,98 Lt žalai, atsiradusiai iš anksčiau nepatenkintų ieškovo reikalavimų, priteisti, kadangi tokių pajamų gavimo realumas neįrodytas net ir tuo atveju, jeigu advokatų surašytą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų priėmęs (t. y. neįrodyta pati žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtais teismo pripažintų K. M. veiksmų ir deklaruojamos žalos). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad advokatas nėra Tarnybos darbuotojas darbo įstatymų ar valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės normų prasme, ir tarnybinio pavaldumo teisiniai santykiai šių subjektų nesieja. Advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra grindžiama laisvu ir nepriklausomu teisinių paslaugų teikimu. Abu nurodyti advokatai, kaip matyti iš bylos, su Kauno VGTPT buvo sudarę sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo (t. 2, b. l. 142-155), jų pagrindu ieškovui buvo skirta, pakeista, o vėliau ir nutraukta teisinė pagalba pirmiau nurodytose civilinėse bylose, atsižvelgiant ir į advokatų pateiktas išvadas dėl atstovavimo neperspektyvumo (t. 2, b. l. 109-112, 121, 129-133, 135-136, 139-141). Tokių Tarnybos priimtų sprendimų teisėtumas nebuvo ir nėra kvestionuojamas, taigi dėl nurodytų aplinkybių valstybės atsakomybės už Kauno VGTT veiksmus (ar neveikimą) taikymo pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas nėra nustatytas, juo labiau, kad Tarnyba net negalėtų kontroliuoti advokatų rengiamų procesinių dokumentų turinio.

Be to, nei pati Tarnyba, nei paslaugas teikiantis advokatas negali garantuoti ir užtikrinti asmeniui, kuriam teikiama teisinė pagalba, kasacinio skundo priėmimo ar jam palankaus ginčo išsprendimo rezultato konkrečiose bylose. Kadangi advokatų kvalifikacijos vertinimas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą nėra priskirtas prie Tarnybos funkcijų (Įstatymo 9 str.), ši tik sudaro sutartis su konkurso būdu atrinktais advokatais (Įstatymo 17 str. 3 d.), tokios aplinkybės, kuriomis ieškovas taip pat šioje byloje grindė Tarnybos veiksmų neteisėtumą, nesuponuoja žalos atlyginimo instituto taikymo.

Dėl trečiojo asmens ir Tarnybos veiksmų įvertinimo

Ieškovas savo skunde teikia nuorodą į pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumą, kad advokatės K. M., kuri kasacinį skundą surašė, veiksmai ir teisinės pagalbos teikimas pripažinti netinkamais, o advokato J. L., apskritai atsisakiusio tokį skundą parengti, tinkamais. Panašūs teisiniai argumentai yra nurodyti ir trečiojo asmens K. M. apeliaciniame skunde. Ir nors nurodyti argumentai teisinį aktualumą prarado, konstatavus, jog valstybės atsakomybei dėl Tarnybos (jos darbuotojų) veikimo (ar neveikimo) taikyti sąlygos nagrinėjamos bylos atveju nesusiklostė, o pačių advokatų atsakomybės klausimas pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas šioje byloje nekeliamas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų reikalavimus pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies tuos motyvus, kuriais nustatytas advokatės ir Tarnybos veiksmų neteisėtumas, teikiant ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat pripažinta, kad ieškovas turi galimybę ateityje pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, aptaria ir šiuos klausimus.

Civilinės atsakomybės pagal CK 6.263 bei 6.271 straipsnius taikymui reikalinga individualiai įvertinti kiekvieno subjekto, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė asmeniui jo nurodomą žalą, veiksmus. Taigi kiekvieno advokato veiksmus privalu buvo įvertinti jų atitikties įstatymui aspektu ir toks teismo vertinimas dėl kiekvieno jų galėjo būti (ir buvo) skirtingas. Tačiau teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, kad abiejų advokatų, pagal Tarnybos pavedimą teikusių ieškovui teisinę pagalbą, veiksmų nebuvo pagrindo vertinti kaip netinkamų ar neteisėtų, kas, atitinkamai, ateityje galėtų lemti ir reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Tarnybos veiksmų (ar neveikimo) valstybei pareikšti (teismo sprendime tokia ieškovo teisė yra pripažinta). Įstatymų leidėjo valia kasacinio skundo priėmimas ar atsisakymas jį priimti priklauso išimtinei kasacinio teismo kompetencijai (CPK 350 str.). Teisė į kasacinį bylos nagrinėjimą taip pat nėra absoliuti kiekvieno bylos dalyvio teisė, jos įgyvendinimas yra ribojamas tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Šiuo atveju H. D. kasacinis skundas (parengtas advokatės K. M.), dėl kurio kilo šis ginčas, nebuvo priimtas CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (CPK 350 str. 2 d. 4 p.) (t. 1, b.l. 102, 105, t. 2, b. l. 24-25). Ši procesinės teisės norma skelbia, kad kasaciniame skunde reikalinga nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasacijos pagrindų, nurodomų CPK 346 straipsnyje, buvimą: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą, turinti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui, jeigu toks pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui; 2) jeigu skundžiamame sprendime (nutartyje) teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Kasacinio teismo 2008-08-18 nutarties motyvai, kad H. D. kasaciniame skunde nesuformuluota pagrindų kasacijai ir (citata) < ...visiškai nepateikta teisinių argumentų, kurie leistų manyti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas...>, reiškia tik tiek, jog kasacinis teismas neįžvelgė išimtinių sąlygų, nurodytų CPK 346 straipsnyje, tos bylos kasaciniam nagrinėjimui, nes tokių sąlygų, nepriklausomai nuo šalies noro pasibylinėti kasacinės instancijos teisme bei teikiamo kasacinio skundo turinio, paprasčiausiai nėra, taigi jų ir neįmanoma skunde nurodyti (neegzistuoja toks teisės normų taikymo žemesnės instancijos teismuose pažeidimas, kuris būtų reikšmingas visos teismų praktikos formavimui ir dėl kurio byla buvo išspręsta neteisingai, nesama nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos). Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas galėjo pasisakyti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutarties( t. 2, b. l. 24-25), nes ja grindžiamas reikalavimas dėl žalos. Vis tik išsamesnis, nei buvo reikalinga, šios nutarties aptarimas, plečiamai interpretuojant kasacinio teismo išvadą bei motyvus dėl pagrindų kasacijai nebuvimo vien kaip šio kasacinio skundo turinio ydingumą dėl jį rengusio asmens kaltės ir neteisėtų veiksmų (t. y. nurodant iš esmės tai, ko šioje nutartyje nėra), ir teismui tokio savo vertinimo nepagrindus jokiais kitais objektyviais duomenimis, išskyrus paties ieškovo nuomonę, nebuvo pagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime galiausiai pripažino, jog kitas advokatas (J. L.) vis tik pagrįstai atsisakė rengti pakartotinį kasacinį skundą dėl advokato 2009-03-30 išvadoje įvardintų atsisakymo motyvų (t. 1, b.l. 105), kurie byloje taip pat nebuvo paneigti. Taigi jokių įrodymų apie tai, jog pagrindai kasacijai toje byloje vis tik egzistavo, tačiau būtent dėl nekvalifikuotai ar netinkamai parengto kasacinio skundo, ką nuolat akcentavo ieškovas, jis neturėjo galimybės įgyvendinti teisės į kasacinį procesą, nagrinėjamoje byloje nesama. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tokios teismo išvados bei vertinimas, kad advokatės K. M. (ir Tarnybos) veiksmai yra kalti, netinkami ir neteisėti, be jokių teisinių argumentų parengiant ieškovui kasacinį skundą, dėl ko galimai jam apribota teisė pasinaudoti dar viena (kasacine) teismine instancija, iš Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų reikalavimai pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies ir pripažintą ieškovui teisę į reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškimą yra pertekliniai, nes asmenų teisę kreiptis į teismą nustato ne teismo sprendimas, o įstatymas (CPK 5 str.). Vienoks ar kitoks motyvas ar teismo sprendime padaryta išvada nėra šios teisės įgyvendinimo prielaida.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turtinę žalą nepagrįstai įvertino kaip neturtinę. Tokio vertinimo skundžiamame sprendime nepateikta, šiuo aspektu pasisakyta tik tiek, kiek šį teismą atriboti turtinę/neturtinę žalą įpareigojo ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartis (t. 2, b. l. 90-95).

Aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, išskyrus pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo nepagrįstas išvadas dėl advokatės K. M. bei Kauno VGTPT neteisėtų veiksmų ir kaltės, kurios šalintinos iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies (CPK 328 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.