- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- 2-1431-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02054-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- H. D.
- Trečiasis asmuo
- T. B., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo H. D. ieškinio pareiškimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, advokatei T. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nagrinėjamoje byloje viešą interesą, priteisti iš atsakovo Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 84 330,97 Eur turtinę žalą ir atkurti registracijos, buto, turto, darbo stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teises, taip pat atleisti nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bylos nagrinėjimą stabdyti.
Ieškovas nurodė,jog Vilniaus valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-09-16d. sprendimu Nr. (1.7.) S-3143 atsisakė suteikti ieškovui teisinę pagalbą dėl Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka. Vilniaus tarnybos atsisakymas pažeidžia Lietuvos Respyblikos civilinio proceso kodekso 345 str.1d., 347 str.3d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus ir sukėlė žalą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei keliamais reikalavimais. Nurodė, jog H. D. 2014-07-31 pateikė Vilniaus tarnybai prašymą reg.Nr. (1.7.) ATP-2732 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-563/2014 apskundimo kasacine tvarka. Gavusi papildomus dokumentus reg.Nr. (1.7.) DG-1762, Vilniaus tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau VGTPĮ) 11 str. 9d. , 2014-08-28 raštu Nr. (1.7.)-SD-4438 paprašė advokatės T. B. pateikti išvadą ar nėra VGTĮ 11 str. 7d. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant, antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Advokatė T. B. 2014-09-09 pateikė Tarnybai išvadą reg. Nr. (1.7.) GD-1884, kurioje nurodė, kad suteikti antrinę teisinę pagalbą H. D. yra netikslinga, kadangi nėra pagrindų kasacine tvarka skųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartį. Atsižvelgiant į šią išvadą ir įvertinus visus turimus duomenis Vilniaus tarnyba vadovaudamasi VGTPĮ 11 str. 7d. 1p., 2p priėmė 2014-09-19 sprendimą Nr. (1.7.) S- 3143 atsisakyti suteikti H. D. antrinę teisinę pagalbą motyvuodama tuo, jog jo reikalavimas apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartį yra nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Šio sprendimo ieškovas neskundė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo advokatė T. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog ji buvo paskirta teikti teisinę pagalbą ieškovui dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo surašyti H. D. kasacinį skundą nėra gavusi, todėl negalėjo ir neprivalėjo jo rašyti. Vilniaus VGTPT prašymu teikė tik išvadą dėl teisinės pagalbos teikimo.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, tačiau bylos nagrinėjimą prašė stabdyti iki kasacinio skundo išnagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-181-647/2016 dėl nuolatinės gyvenamosios vietos atkūrimo, t.y. dėl teisės į gyvenamosios vietos nuomą, teisės į gyvenamąją patalpą Vilniaus g. 33, Sudervė atnaujinimo.
Trečiasis asmuo advokatė T. B. teismo posėdyje prašė ieškinį dėl žalos atlyginimo spręsti teismo nuožiūrą, o prašymas bylos nagrinėjimą stabdyti nėra susijęs su nagrinėjama byla.
Prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo netenkinamas.
Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
CPK 163 str.1d. 3p. nustatytas privalomas bylos nagrinėjimo sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, būtina įsitikinti, kad, nesustabdžius nagrinėjamos bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti, ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005, kt.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-181-647/2016 kasacinio skundo pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog nėra galimybės tinkamai išnagrinėti nagrinėjamą bylą dėl 2014-09-16d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.7) S-3143 atsisakymo suteikti ieškovui teisinę pagalbą.
Ieškinys netenkinamas.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog VGTPĮ 11 str. 9d. pagrindu Tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi teisę prašyti advokato išvados ar nėra šio įstatymo 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Nepriklausomai nuo advokato išvados, Tarnyba pati priima galutinį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Vilniaus tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 str 7d. 2p. pagrindu, kuris nurodo, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje nėra perspektyvus. Šioje byloje nustatyta, kad 2014m. rugsėjo 16d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebuvo apskųstas.
Civilinės atsakomybės taikymui reikalinga įvertinti ieškovo nurodyto subjekto , kurio veikimas ar neveikimas sukėlė ieškovui jo nurodomą žalą, veiksmus. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovo atsisakymą suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti kaip netinkamą ar neteisėtą. Ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo/ bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimo.
CK 6.249 str. 1d.nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimą priteisti prašančiam asmeniui. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovo civilinės atsakomybės taikymas, nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų yra negalimas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė neteisėtų veiksmų, tariamai patirtos žalos, taip pat ir priežastinio ryšio, todėl jo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu CPK 259 str., 260 str., 270 str.
nusprendė:
H. D. prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmesti.
Ieškovo H. D. ieškinį Lietuvos valstybei dėl 84 330,97 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.