Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-626-567/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-626-567/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39249-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
UAB „Transbalticum“
Ieškovas
UAB „Proherus“
Trečiasis asmuo
OOO „Šturval“, TT Club Mutual Insurance Limited
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2A-626-567/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39249-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Transbalticum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3907-845/2019 pagal ieškovo UAB „Proherus“ ieškinį atsakovui UAB „Transbalticum“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Transbalticum“ priešieškinį ieškovui UAB „Proherus“ dėl nuostolių atlyginimo praradus, tretieji asmenys – OOO „Šturval“, TT Club Mutual Insurance Limited.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Proherus“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Transbalticum“ 29 794,90 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė vienkartines krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinius sutartyse nurodytais tarptautiniais maršrutais. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 27 d.–2018 m. spalio 17 d. laikotarpiu atliko iš viso 12 pervežimų, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė, likdamas skolingas bendrą 29 794,90 Eur sumą. Atsakovas pagal sutartis įsipareigojo atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitų–faktūrų išrašymo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo net ir po 2018 m. lapkričio 29 d. pateikto raginimo (CK 6.716 str., 6.720 str., 6.808 str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Transbalticum“ prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Proherus“ 28 353,57 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. krovinio gavėjas Estee Lauder Companies LLC pateikė užsakymą dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Belgija, Oevel – Rusija, Maskva. Krovinio pervežimui buvo pasirinktas ieškovas UAB „Proherus“, kuris nurodytu maršrutu turėjo pervežti 10 000 kg krovinį, krovinio pakrovimo data – 2018 m. lapkričio 20 d., iškrovimo – 2018 m. lapkričio 23 d.–2018 m. lapkričio 26 d. 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovas informavo, kad krovinio pervežimui pasitelktas susitariantysis vežėjas OOO „Šturval“ pranešė apie krovinio trūkumą. 2018 m. lapkričio 27 d. krovinio gavėjas Estee Lauder companies LLC nustatė, kad trūksta trijų palečių krovinio. 2018 m. gruodžio 10 d. ir pakartotinai 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl krovinio gavėjo patirtų 28 353,57 Eur nuostolių už krovinio dalies praradimą atlyginimo. Ieškovas jokio atsakymo nepateikė, nors jam, kaip vežėjui, taikytina visiška atsakomybė už krovinio praradimą?. Atsakovas ir krovinio gavėjas Estee Lauder Companies LLC 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių mokėjimo dalimis ir tokiu būdu atsakovas iš krovinio gavėjo perėmė reikalavimo teisę į ieškovą (CK 6.252 str., 6.820 str.).

Šalies argumentai

3. Ieškovas UAB „Proherus“ prašė atsakovo UAB „Transbalticum“ priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į ieškovą, nes pagal ginčo vežimą atsakovas nėra nei krovinio siuntėju, nei krovinio gavėju. Krovinio siuntėjas yra DSV Solutions NV-Westerlo, veikiantis Estee Lauder N.V. Oevel vardu, o krovinio gavėjas – Estee Lauder companies LLC, krovinio pristatymo vieta – LLC ,,Logistics operations MOLCOM“. Atsakovas ir krovinio gavėjas Estee Lauder companies LLC pagal 2018 m. gruodžio 18 d. susitarimu patvirtintą grafiką sutarė, kad atsakovas nuostolius krovinio gavėjui atlygins iki 2019 m. birželio 30 d., todėl tik tuomet atsakovas galėtų įgyti, jei atlygintų visus nuostoliui krovinio gavėjui, reikalavimo teisę į ieškovą. Susitariančio vežėjo OOO ,,Šturval“ draudimo kompanijos pasiūlytas nuostolių kompensavimo dydis netiko pačiam atsakovui, kuris 2019 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške nurodė, jog draudimo kompanija mokėtų nuostolių atlyginimą tiesiogiai krovinio savininkui Estee Lauder Companies LLC (CPK 178 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti:

4.1. priteisti iš atsakovo UAB „Transbalticum“ ieškovo UAB „Proherus“ naudai 29 794,90 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29 834,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 009,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.2. priteisti iš atsakovo UAB „Transbalticum“ trečiojo asmens TT Club Mutual Insurance Limited naudai 2 828 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 12 d.–2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu sudarė vienkartines krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinius sutartyse nurodytais tarptautiniais maršrutais, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis (2018 m. rugpjūčio 27 d. maršrutu Anglija–Lietuva pagal užsakymą Nr. PROH-183530, 2018 m. rugsėjo 10 d. maršrutu Anglija–Lietuva pagal užsakymą Nr. PROH-183742, 2018 m. rugsėjo 12 d. maršrutu Prancūzija–Lietuva pagal užsakymą Nr. PROH-183774, 2018 m. rugsėjo 24 d. maršrutu Čekija–Rusija pagal užsakymą Nr. PROH-183948, 2018 m. rugsėjo 24 d. maršrutu Čekija–Rusija pagal užsakymą Nr. PROH-183946, 2018 m. rugsėjo 25 d. maršrutu Prancūzija–Lietuva pagal užsakymą Nr. PROH-183962, 2018 m. rugsėjo 25 d. maršrutu Čekija–Rusija pagal užsakymą Nr. 183971, 2018 m. rugsėjo 25 d. maršrutu Čekija–Rusija pagal užsakymą Nr. PROH-183968, 2018 m. spalio 4 d. maršrutu Čekija–Rusija pagal užsakymą Nr. PROH-184133, 2018 m. spalio 4 d. maršrutu Čekija–Rusija pagal užsakymą Nr. PROH-184134, 2018 m. spalio 10 d. maršrutu Prancūzija–Lietuva pagal užsakymą Nr. PROH-184180 ir 2018 m. spalio 17 d. už krovos darbus pagal užsakymą Nr. PROH S-182790). Ieškovas atsakovui už nurodytu laikotarpiu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išrašė PVM sąskaitas–faktūras bendrai 30 115,50 Eur sumai. Atsakovas įsipareigojo už ieškovo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 29 794,90 Eur.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas neginčijo, jog ieškovas laiku ir tinkamai suteikė krovinių pervežimo paslaugas 2018 m. rugsėjo 12 d.–2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu sudarytas vienkartines krovinio pervežimo sutartis, taip pat neginčijo reikalaujamos skolos sumos pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo sutartinę prievolę atsiskaityti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, tačiau šią savo prievolę įvykdė tik iš dalies, t. y. sumokėjo 320,60 Eur.

7. Teismas nustatė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 28 353,57 Eur nuostolių atlyginimo už krovinio dalies praradimą kildinamas iš 2018 m. lapkričio 16 d. užsakymo Nr. 1382, pagal kurį šalys 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. PROH-184780 dėl krovinio pervežimo maršrutu Belgija, Oevel – Rusija, Maskva. Sutartyje nurodyta krovinio pasikrovimo data 2018 m. lapkričio 20 d., krovinio siuntėjas DHL Solutions, veikiantis Estee Lauder N. V. Oevel vardu, krovinio gavėjas – Estee Lauder Companies LLC. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio ir priešieškinio dalykai skiriasi, kadangi ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš 2018 m. rugsėjo 12 d.–2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu tarp šalių sudarytų vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių, o atsakovo reikalavimas kildinamas iš 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytos vienkartinės krovinio pervežimo sutarties, t. y. šalių reikalavimai kildinami iš visiškai skirtingų sutarčių. Teismas pažymėjo, kad pagal 2018 m. lapkričio 20 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį atsakovas nėra įvardintas nei krovinio siuntėju, nei krovinio gavėju, nei subjektu, įgijusiu reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą. Teismas nurodė, kad nors atsakovas savo reikalavimo teisę į ieškovą grindė 2018 m. gruodžio 18 d. su krovinio gavėju Estee Lauder Companies LLC sudarytu susitarimu dėl nuostolių mokėjimo dalimis, tačiau šalys nesudarė vieningos sutarties, iš kurios galima būtų spręsti, jog atsakovas iš tikrųjų įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo už dalies krovinio praradimą pagal 2018 m. lapkričio 20 d. krovinio pervežimo sutartį.

Šalies argumentai

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog priešieškinio pareiškimo metu turėjo reikalavimo teisę į ieškovą. Teismo vertinimu, atsakovas, neturėdamas reikalavimo teisės, pateikdamas priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo už dalies krovinio praradimą, siekė išvengti atsakomybės pagal ieškovo pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl priešieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad atsakovas neatsiskaitė už ieškovo suteiktas tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas pagal 2018 m. rugsėjo 12 d.–2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu sudarytas vienkartines krovinio pervežimo sutartis, todėl priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 29 794,90 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją ir 8 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 str., 6.200 str., 6.210 str. 6.720 str., 6.813 str.; CPK 178 str.; Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str., 3 str., 7 str.).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti ieškovui UAB „Proherus“ iš atsakovo UAB „Transbalticum“ 1 670 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str., 277 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovas UAB „Transbalticum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovo UAB „Proherus“ atsakovo naudai 28 353,57 Eur nuostolių atlyginimo, atlikti šalims priteistų tarpusavio sumų įskaitymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nes netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina, kad dėl UAB „Proherus“ pasitelkto faktinio vežėjo OOO „Shturval“ kaltės praradus dali? krovinio, nuostoliai buvo padaryti krovinio gave?jo Estee Lauder Companies LLC turtui, o šiuos nuostolius krovinio gavėjui atlygino atsakovas UAB „Transbalticum“. Atsakovas nuostolius krovinio gavėjui atlygino iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į ieškovą.

11.2. Ieškovas UAB „Proherus“ pagal šalių sudarytą sutartį buvo vežėjas, todėl nepaisant to, kad krovinio pervežimui pasitelkė kitą vežėją, jis vis tiek atsako už krovinio praradimą. Ieškovas neįrodinėjo, kad krovinio dalis buvo prarasta dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių. Ieškovo pasitelktas vežėjas OOO „Shturval“ taip pat nepateikė įrodymų, kad krovinio dalis buvo prarasta dėl vagystės, t. y. nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių. Net jei krovinio dalis iš tiesų buvo pavogta, tai sąžiningas, rūpestingas ir atidus vežėjas imtųsi visų įmanomų priemonių tokiai aplinkybei užfiksuoti, taip pat imtųsi kitų priemonių, siekiant įrodyti, kad vežėjas ėmėsi visų atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią krovinio pasisavinimui. Nagrinėjamu atveju nei vežėjas UAB „Proherus“, nei jo pasitelktas faktinis vežėjas OOO „Shturval“ nepateikė jokių įrodymų, kurie atleistų ieškovą nuo civilinės atsakomybės už krovinio gavėjui padarytą žalą (CK 6.252 str., 6.820 str.; Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str., 23 str., 29 str.).

Atsiliepimas

12. Ieškovas UAB „Proherus“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Transbalticum“ apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisi bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas neįrodė, kad jis priešieškinio pateikimo metu turėjo reikalavimo teisę į ieškovą. Atsakovo reikalavimas yra visiškai nesusijęs su ieškovo ieškinio reikalavimais, kadangi iki 2018 m. lapkričio 20 d. sutarties sudarymo, iš kurios atsakovas kildina nuostolių atsiradimą, atsakovas ieškovui jau buvo įsiskolinęs pagal ankstesnes pervežimo sutartis. Atsakovas prisiimtų nuostolių sumos niekada nederino su ieškovu. Atsakovas nutylėjo, kad jis pagal su užsakovu Estee Lauder Companies LLC sudarytą sutartį įsipareigojo pilna apimtimi atlyginti bet kokius užsakovo nuostolius, o už tai atsakovas kiekvieną kartą gaudavo papildomą piniginį atlygį, kuris turėjo būti skirtas papildomam krovinio draudimui pagal CMR konvencijos nuostatas, tačiau atsakovas papildomai krovinio niekada neapdrausdavo (CK 6.101 str., 6.106 str., 6.107 str., 6.109 str.; CPK 143 str., 178 str.).

13. Tretieji asmenys OOO „Shturval“ ir TT Club Mutual Insurance Limited pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Transbalticum“ apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priešieškinio pateikimo momentu apeliantas neturėjo jokių reikalavimo teisių į UAB „Proherus“, nes pagal atsakovo ir krovinio gavėjo Estee Lauder Companies LLC 2018 m. gruodžio 18 d. susitarimą dėl nuostolių atlyginimo krovinio gavėjas reikalavimo teisę galėjo perleisti į atsakovą arba faktinį vežėją OOO „Shturval“. Apeliantas siekia įrodinėjimo naštą, susijusią su vežėjo neatsargumu sudarančiomis aplinkybėmis, perkelti kitiems proceso dalyviams, nors vežėjo didelį neatsargumą turėjo įrodyti pats atsakovas. Byloje iš viso nebuvo ginčo dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės, nes priešieškinis buvo atmestas, nenustačius UAB „Transbalticum“ reikalavimo teisės į ieškovą UAB „Proherus“ (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Byloje kilo ginčas dėl krovinio vežimo teisinių santykių ir atsakovo teisės reikšti priešieškinį už krovinio dalies praradimą. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė, nustatęs, kad atsakovas priešieškinio pateikimo momentu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą.

16. CPK 2 str. nurodyta, kad civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 str. teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta, kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas, taikant CPK 5 str. dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 str. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti: reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 d.).

19. CK 6.102 str. įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 str. 1 d. nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013). CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

20. Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

21. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 str.). CK 6.808 str. 1 d. nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str.), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti (vežėjas ar jų daugėtas). Nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR Konvencijos prasme. Krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį būtent dėl to, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti, t. y. jei dėl krovinio pervežimo sutartį su vežėju sudaro asmuo, kuris faktiniam krovinio siuntėjui yra įsipareigojęs pervežti krovinį (jo atžvilgiu yra krovinio vežėjas), tai šis asmuo to vežėjo atžvilgiu turi krovinio siuntėjo statusą, tačiau nėra krovinio siuntėjas CMR važtaraščio prasme, jis neturi krovinio siuntėjo teisių, numatytų CMR Konvencijos 12 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 12 d.–2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu ieškovas UAB „Proherus“ ir atsakovas UAB „Transbalticum“ sudarė vienkartines krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinius sutartyse nurodytais tarptautiniais maršrutais, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Ieškovas UAB „Proherus“ atsakovui UAB „Transbalticum“ už nurodytu laikotarpiu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išrašė PVM sąskaitas–faktūras bendrai 30 115,50 Eur sumai, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 29 794,90 Eur sumą, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovas 2019 m. vasario 28 d. pateikė priešieškinį dėl 28 353,57 Eur nuostolių atlyginimo už krovinio dalies praradimą, vykdant 2018 m. lapkričio 16 d. užsakymą, pagal kurį šalys 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo maršrutu Belgija, Oevel – Rusija, Maskva. Sutartyje nurodyta krovinio pasikrovimo data 2018 m. lapkričio 20 d., krovinio siuntėjas DHL Solutions, veikiantis Estee Lauder N. V. Oevel vardu, krovinio gavėjas – Estee Lauder Companies LLC. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio ir priešieškinio dalykai skiriasi, kadangi ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš 2018 m. rugsėjo 12 d.–2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu tarp šalių sudarytų vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių, o atsakovo reikalavimas kildinamas iš 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytos vienkartinės krovinio pervežimo sutarties, t. y. šalių reikalavimai kildinami iš visiškai skirtingų sutarčių. Teismas pažymėjo, kad pagal 2018 m. lapkričio 20 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį atsakovas nėra įvardintas nei krovinio siuntėju, nei krovinio gavėju, nei subjektu, įgijusiu reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą. Teismas nurodė, kad nors atsakovas savo reikalavimo teisę į ieškovą grindė 2018 m. gruodžio 18 d. su krovinio gavėju Estee Lauder Companies LLC sudarytu susitarimu dėl nuostolių mokėjimo dalimis, tačiau šalys nesudarė vieningos sutarties, iš kurios galima būtų spręsti, jog atsakovas iš tikrųjų įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo už dalies krovinio praradimą pagal 2018 m. lapkričio 20 d. krovinio pervežimo sutartį. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Transbalticum“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis dėl nuostolių, susijusių su krovinio dalies praradimu.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas UAB „Transbalticum“ priešieškinio pateikimo metu neturėjo materialinės reikalavimo teisės į ieškovą UAB „Proherus“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas UAB „Transbalticum“ priešieškinį, kuris visiškai nėra susijęs su ieškovo UAB „Proherus“ ieškinio reikalavimais dėl skolos priteisimo, pateikė 2019 m. vasario 11 d. Priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovas įrodinėjo 2018 m. lapkričio 16 d. užsakymu Nr. 1382, CMR važtaraščiu Nr. 62529117, 2018 m. gruodžio 18 d. raštu, adresuotu krovinio gavėjui (savininkui) ESTEE LAUDER COMPANIES LLC, kuriame pripažino atsakomybę už prarastą krovinio dalį ir įsipareigojo atlyginti patirtus nuostolius pagal pateiktą grafiką. Priešieškinis teisme buvo priimtas 2019 m. vasario 12 d. CMR važtaraštyje nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra DSV Solutions NV-Westerlo veikiantis ESTEE LAUDER N. V. OEVEL vardu, krovinio gavėjas – ESTEE LAUDER COMPANIES LLC, krovinio pristatymo vieta LLC ,,Logistics operations MOLCOM“. 2019 m. vasario 26 d. atsakovas UAB „Transbalticum“ pateikė 2018 m. gruodžio 18 d. tarp atsakovo ir krovinio gavėjo ESTEE LAUDER COMPANIES LLC susitarimą dėl 28 353,57 Eur nuostolių atlyginimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 28 353,57 Eur nuostolius krovinio savininkui atlyginti 2019 m. vasario 28 d.–2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu. Susitarimo dėl nuostolių atlyginimo 4 p. nurodyta, kad UAB „Transbalticum“ tinkamai įvykdžius susitarimą, bus laikoma, kad nuostoliai, kuriuos patyrė ESTTE LAUDER COMPANIES LLC, yra visiškai įvykdyti, o susitarimas nuo juo pasirašymo momento suteikia teisę UAB „Transbalticum“ reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiųjų asmenų (vežėjų), kuriuos UAB „Transbalticum“ pasitelkė pervežti krovinį. Apeliantas nurodė, kad nuostolius krovinio gavėjui ESTEE LAUDER COMPANIES LLC atlygino 2019 m. birželio 26 d., t. y. po priešieškinio byloje priėmimo. Vadinasi, priešieškinio pateikimo ir priėmimo teisme momentu atsakovas nebuvo atlyginęs krovinio gavėjui nuostolių už prarasto krovinio dalį, todėl negalėjo turėti reikalavimo teisės į ieškovą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovo UAB „Transbalticum“ ir krovinio gavėjo (savininko) ESTEE LAUDER COMPANIES LLC susitarimo dėl nuostolių atlyginimo 4 p. nuo susitarimo pasirašymo momento atsakovui suteikta teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiųjų asmenų (vežėjų), kuriuos UAB „Transbalticum“ pasitelkė pervežti krovinį. Faktiniu krovinio vežėju pagal CMR važtaraštį buvo OOO „Shturval“, su kuriuo 2018 m. lapkričio 16 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį sudarė UAB „Proherus“, gavęs užsakymą iš UAB „Transbalticum“. Akivaizdu, kad krovinio savininkas ESTEE LAUDER COMPANIES LLC nežinojo apie UAB „Transbalticum“ susitarimą su UAB „Proherus“, o pastarojo su OOO „Shturval“, nes savo vardu ir rizika krovinį įsipareigojo pervežti UAB „Transbalticum“. Vadinasi, pagal 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovo UAB „Transbalticum“ ir krovinio savininku ESTEE LAUDER COMPANIES LLC susitarimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovui negalėjo būti perleista reikalavimo teisė į UAB „Proherus“ ar faktinį vežėją OOO „Shturval“, kadangi jų su krovinio savininku nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į UAB „Proherus“.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė pagrįstai, nes atsakovas UAB „Transbalticum“ priešieškinio pateikimo ir priėmimo momentu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą UAB „Proherus“. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo visiška atsakomybe už prarastą krovinio dalį ir faktinio vežėjo OOO „Shturval“ dideliu neatsargumu, praradus dalį krovinio. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.101–6.112 str., (6.807–6.823 str.; CPK 2 str., 5 str., 143 str., 178 str., 185 str., 265 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

27. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

28. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

29. Trečiasis asmuo TT Club Mutual Insurance Limited advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose 8.11 p. nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydis nemažintinas, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

30. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Transbalticum“ trečiojo asmens TT Club Mutual Insurance Limited naudai 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė