Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. Ž., V. Ž. ieškinį atsakovams V. M., R. V., S. Ž., I. Z. dėl pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, nuosavybės teisės liudijimų, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. Perminas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Liudytoja A. S. nurodė, kad buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke 17 metų. Pradėjo dirbti tarybiniais metais, o baigė maždaug prieš 12 metų. V. M. sodas buvo apleistas, nesumokėti mokesčiai, nesutvarkyti privatizacijos dokumentai. 2001 m. iždininkė pasakė, kad V. M. žodiniu susitarimu pardavė savo sklypą B. Ž. ir V. Ž. ir nuo šiol jie mokės žemės sklypo mokesčius. Ji ieškovus įspėjo, kad V. M. yra nesusitvarkęs nuosavybės dokumentų. Sodo sklypo mokesčiai mokami už vandenį, sodo sklypą. Išrašant sąskaitą ieškovams už sodo sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), savininku nurodydavo V. M., nes šis pagal dokumentus buvo savininkas. V. M. nebuvo pateikęs prašymo išstoti iš sodininkų bendrijos.

Liudytojas V. J. nurodė, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku yra nuo 2007 m. Su ieškovais yra pažįstamas labai seniai. Jam ieškovai sakė, kad sodo sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), nusipirko, todėl V. M. paprašė susitvarkyti dokumentus. Sodo sklypas nebuvo įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centre“, nebuvo įforminta pirkimo – pardavimo sutartis. Po kurio laiko V. M. ir I. M. pranešė, kad dokumentai sutvarkyti. Praėjusiais metais viena iš V. M. dukrų domėjosi sodo sklypu, pranešė mokėsianti mokesčius.

Liudytoja R. P. nurodė, kad dukros uošviai Krasauskai turėjo sodo sklypą, kuris ribojasi su sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Matė neprižiūrėtą sodo sklypą, esantį šalia Ž. sodo sklypo. Dukros uošviai sakė, kad šis sklypas pardavinėjamas, siūlėsi nupirkti jos dukters šeimai.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad yra ieškovų dukra. Tuo metu, kai įvyko žodinis susitarimas dėl sodo sklypo pirkimo ji gyveno su tėvais. Tėvas nurodė, kad susitarė su V. M. dėl sodo sklypo pirkimo už 1000 Lt. Motina supyko, kad susitarė taip brangiai, dar labiau supyko, kai grįžęs neparsinešė jokio dokumento. Buvo apie 2000 ar 2001 metus. V. M. sodas buvo netvarkingas, reikėjo jį išvalyti, nugriauti būdą įrankiams susidėti. Motina pasakodavo, kad V. M. nuolat žadėjo sutvarkyti nuosavybės įforminimo dokumentus. 2017 metais V. M. pasakė, kad viską tvarko dukra I. Z., buvo pas ją nuvykusi, ragino sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad jo tėvai turėjo sodo sklypą šalia sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“. Tėvų ir ieškovų sodo sklypus skyrė tik kelias. Tėvai jam siūlė nupirkti V. M. priklausantį sodo sklypą, tačiau jis atsisakė. Po kurio laiko sužinojo, kad sklypą nupirko ieškovai.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad yra ieškovės draugė. B. Ž. jai pasakojo, kad nupirko apleistą sodą, esantį greta jų.

Liudytojas E. V. nurodė, kad yra atsakovės R. V. sutuoktinis. Su ja pradėjo bendrauti prieš 25 metus. Žinojo, kad jos tėvai turi sodo sklypą, atvažiuodavo ten padėti dirbti. Po to, kai uošvis pateko į avariją, sodas buvo apleistas. Uošvienė pasakojo, kad išnuomojo sodo sklypą kaimynams.

Liudytojas L. Ž. nurodė, kad yra atsakovės S. Ž. sutuoktinis. Su žmona susipažino 1995 metais. Iki 1999 metų, kol išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), padėdavo uošviams jų sodo sklype dirbti sodo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl sodo sklypo pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, nuosavybės liudijimų, paveldėjimo teisės liudijimų pripžinimo negaliojančiais ir panaikinimo, taip pat pateiktas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (ieškovo ir atsakovo ligų, atsakovo V. M. pažadų įforminti sandorį teisės aktų nustatyta tvarka). Ieškovai nurodo, kad 2001 m. kovo - balandžio mėn. ieškovas V. Ž. susitarė su atsakovu V. M., kad atsakovas parduos jam sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt. 2001 m. kovo - balandžio mėn. ieškovas V. Ž. nuvyko pas atsakovą V. M. į namus, kur dalyvaujant pastarojo sutuoktinei I. M. bei atsakovei I. Z., perdavė atsakovui V. M. sutartus 1000 Lt už perkamą 7,50 arų sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui vengiant įforminti pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą, ieškovų nuosavybės teisės į šį sodo sklypą nebuvo įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai kategoriškai neigia, kad buvo susitarta dėl sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, tvirtina, kad ieškovams buvo leista nurodytu sklypu naudotis nuomos pagrindais, už tai kad šie sodo sklypą prižiūrės bei mokės mokesčius sodų bendrijai. Atsakovai neneigia gavę iš ieškovo V. Ž. 1000 Lt, bet nurodo, kad šie pinigai buvo perduoti žalai atlyginti dėl to, kad ieškovai savavališkai sodo sklype adresu: (duomenys neskelbtini), nugriovė buvusį pastatą, išrovė vaiskrūmius. Iš 1992 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas V. M., būdamas santuokoje su I. M., įsigijo 0,0750 ha ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (I t., e. b. l. 57-59). Iš Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. Permino išduotų 2018 m. liepos 26 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad po I. M. mirties jos 1/2 dalį sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovai V. M., I. Z., R. V., S. Ž. (I t., e. b. l. 34-52). Iš epikrizės Nr. 1951 matyti, kad atsakovas V. M. buvo sužalotas avarijoje, įvykusioje 1999 m. vasario 19 d. (I t., e. b. l. 65), iš byloje esantys medicininiai duomenys taip pat patvirtina, kad 2007 m. atsakovui V. M. operuota intrakrajinė meningeoma, buvo atliekami įvairūs tyrimai, nuo 2018 m. gruodžio 27 m. jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (I t., e. b. l. 109-118, 155-156). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškoavi V. Ž. ir B. Ž. nuo 2001 metų sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo mokesčius (I t., e. b. l. 16, 164), 2012 metais ir 2019 metais ieškovų iniciatyva advokatė R. V. teikė užklausas valstybės įmonei Registrų centrui dėl sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 10-13, 158-161), o advokatas M. G. 2017 m. birželio 29 d. raginimu kreipėsi į atsakovą V. M. dėl sandorio įforminimo notarine tvarka (I t., e. b. l. 14-15, 162-163).

Byloje pateiktas ieškovų prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą bei atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį, todėl būtina nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas bei pagrindas jį atnaujinti yra dėl svarbių priežasčių.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu, apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovai neginčija, kad praleido ieškinio senatį dėl nuosavybės teisių į 0,0750 ha sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo bei prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. atsakovo V. M., ieškovo V. Ž. sveikatos būklės, V. M. nuolatinių pažadų įforminti nuosavybės teisės dokumentus. Pažymėtina, kad iš byloje esančios atsakovo V. M. epikrizės Nr. 1951 nustatyta, kad jis ligoninėje buvo gydytas nuo 1999 m. vasario 19 d. iki 1999 m. kovo 30 d., esant patenkinamai būklei išleistas gydytis į namus (I t., e. b. l. 65). Taigi įvertinus tai, kad, ieškovų teigimu, žodinis susitarimas įvyko ir pinigai atsakovui V. M. buvo perduoti 2001 metais, atsakovo V. M. sveikatos būklė nelaikytina svarbia priežastimi dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškovai taip pat nurodo, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindu laikytina ir ieškovo V. Ž. sunki sveikatos būklė. Pažymėtina, kad ieškovai pateikė įrodymus, kad 2007 metais ieškovui V. Ž. buvo diagnozuota ir operuota intrakranijinė meningeoma, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią sveikatos būklę, kuri būtų įtakojusi jo galimybę ginti savo teises ieškinio senaties termino eigos metu ar laikotarpyje nuo 2001 metų iki 2007 metų, taip pat byloje pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovas V. Ž. po atliktos operacijos ilgą laiką buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje arba jam buvo diagnozuota psichikos liga ar sutrikimas, ir dėl to jis negalėjo ginti savo teises sutuoktinės B. Ž. pagalba arba per atstovą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovo V. Ž. sveikatos būklė taip pat negalėjo įtakoti ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškovai nurodo, kad svarbia aplinkybe atnaujinti ieškinio senatį yra atsakovo V. M. pažadai įforminti žemės sklypo nuosavybės dokumentus, pasitikėjimas atsakovu kaip draugu ir bendradarbiu. Pažymėtina, kad asmuo, kuris remiasi aplinkybėmis, turi jas įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas V. M. žadėjo sudaryti sodo sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Be to, nors ieškovai nurodė, kad atsakovu V. M. pasitikėjo, bet buvusios sodininkų bendrijos pirmininkės A. S. buvo įspėti, kad V. M. sodo sklypo dokumentai netvarkingi, patys nurodė, kad kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau į teismą nesikreipė. Vėliau ieškovai konsultavosi su advokatais (pirmas kreipimasis 2012 metais) ir atstovaujami profesionalaus teisininko turėjo būti įspėti apie ieškinio senaties institutą ir teisines pasekmes, tačiau iki 2019 m. liepos 8 d. delsė pateikti ieškinį teismui. Savo pažeistų teisių gynimas netinkamai įgyvendinant savo teises bei neginant jų labai ilgą laiką (nuo 2001 metų) nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Ieškovų teigimu, žodinis susitarimas dėl sodo sklypo pardavimo buvo sudarytas 2001 m. kovo – balandžio mėn., todėl ieškovai turėjo daugiau nei protingą terminą, per kurį turėjo suvokti galimai savo teisių pažeidimą, todėl konstatuotina, kad jie nepagrįstai delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo ieškovų atleisti nuo tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmių – teisės į teisminę gynybą ribojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios šiam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.311 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymų nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai V. M., R. V., S. Ž., I. Z. prašo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje atsakovei I. Z.. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidų suma už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovų ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei I. Z. priteistinos atsakovų patirtos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.