- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-424-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00834-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- B. Ž., V. Ž.
- Atsakovas
- V. M., R. V., S. Ž., I. Z.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. Ž. ir V. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. Ž., V. Ž. ieškinį atsakovams V. M., R. V., S. Ž., I. Z. dėl pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, nuosavybės teisės liudijimų, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai teismo prašė: pripažinti 7,5 arų sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo tarp ieškovų B. Ž. ir V. Ž. bei atsakovo V. M. sandorį galiojančiu bei pripažinti B. Ž. ir V. Ž. nuosavybės teises į sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2018 m. liepos 26 d. notaro išduotus nuosavybės teisės liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl V. M. ir I. M. nuosavybės teisės pripažinimo į sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2018 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovėms R. V., S. Ž. ir I. Z., dalyje dėl 1/8 dalies ginčo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bei 2018 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl atsakovo V. M. ginčo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų B. Ž. ir V. Ž. lygiomis dalimis atsakovei I. Z. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog 2007 metais ieškovui V. Ž. buvo diagnozuota ir operuota (duomenys neskelbtini), tačiau sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią sveikatos būklę, kuri būtų įtakojusi jo galimybę ginti savo teises ieškinio senaties termino eigos metu ar laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2007 metų, taip pat byloje pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovas V. Ž. po atliktos operacijos ilgą laiką buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje arba jam buvo diagnozuota psichikos liga ar sutrikimas, ir dėl to jis negalėjo ginti savo teises sutuoktinės B. Ž. pagalba arba per atstovą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovo V. Ž. sveikatos būklė negalėjo įtakoti ieškinio senaties termino praleidimą.
4. Teismas sprendė, kad atsakovo V. M. sveikatos būklė nelaikytina svarbia priežastimi dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
5. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas V. M. žadėjo sudaryti sodo sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Be to, nors ieškovai nurodė, kad atsakovu V. M. pasitikėjo, bet buvusios sodininkų bendrijos pirmininkės A. S. buvo įspėti, kad V. M. sodo sklypo dokumentai netvarkingi, patys nurodė, kad kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau į teismą nesikreipė. Vėliau ieškovai konsultavosi su advokatais (pirmas kreipimasis 2012 metais) ir atstovaujami profesionalaus teisininko turėjo būti įspėti apie ieškinio senaties institutą ir teisines pasekmes, tačiau iki 2019 m. liepos 8 d. delsė pateikti ieškinį teismui. Teismas konstatavo, kad ieškovų nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios šiam terminui atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu ieškovai B. Ž. ir V. Ž. prašo panaikinti 2020 m. kovo 4 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą ir ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas, tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.
6.2. Teismas turėjo pirmiausia nustatyti teisės į ieškinį atsiradimo dieną, t. y. momentą, nuo kurio ieškovai sužinojo (suvokė) arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ir tik tada spręsti ar ieškinio senaties terminas praleistas, ir jei praleistas, vertinti jo praleidimo priežastis ir galimybę jį atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią nustatė nuo 2001 m., t. y. nuo momento kai įvyko žodinis susitarimas ir buvo perduoti pinigai atsakovui V. M., nors šis terminas turėtų būti skaičiuojama ne nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, o kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nuo sužinojimo apie pažeistas teises. Šios aplinkybės teismas apskritai nenustatinėjo.
6.4. Atsižvelgdami į tai, kad ieškovai iki pat šios dienos prižiūrėjo ginčo sodo sklypą, mokėjo už jį visus mokesčius, atsakovai niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl sodo sklypo ar naudojimo, niekada juo nesidomėjo, kas tik patvirtina, jog atsakovai laikė ieškovus šio sklypo savininkais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. Ž. ir atsakovas V. M. buvo bendradarbiai, gerai sutarė ir dažnai bendraudavo, juos siejo kaimyniški santykiai, atsakovas V. M. niekad neginčijo pinigų gavimo ir sodo pardavimo fakto ir ieškovams nuolat bendraujant su atsakovu pastarasis vis žadėjo sutvarkyti šiuos dokumentus vėliau, dėl ko ieškovams nebuvo pagrindo nepasitikėti, o tuo pačiu ir manyti, jog jų teisės jau yra pažeistos ir jas būtina ginti teismine tvarka. Todėl akivaizdu, kad ieškinio senaties termino pradžia negalėjo būti laikoma žodinio susitarimo ir pinigų perdavimo momentas, t. y. 2001 m.
6.5. Iki pat 2012 m. ieškovai bendravo su atsakovu kaimyniškai ir geranoriškai, suprasdami, kad atsakovas niekad neprieštaravo dėl sandorio įforminimo, vis ramindamas ir užtikrindamas ieškovus, kad viskas bus sutvarkyta, todėl nebuvo pagrindo manyti, jog jų teisės yra pažeistos. Ieškovai ginčo sodo sklypą valdė kaip savo, apie tai žinojo ir sodo bendrijos vadovai, todėl dokumentų įforminimas buvo suvokiamas kaip formalumas, kuris visiškai netrukdė ieškovams naudotis įsigytu ginčo sodo sklypu. Tik 2012 m. advokato pagalba parengus užklausą Registrų centrui dėl ginčo sodo sklypo ir gautoje pažymoje nustačius, kad nuosavybės teisės į ginčo sodo sklypą vis dar neįregistruotos, ieškovai realiai suprato, kad jų teisės yra pažeistos, nes iki šiol atsakovai neatliko visų būtinų sandoriui įforminti veiksmų. Būtent nuo 2012 m. vasario 8 d. galėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
6.6. Nepagrįstai atsakovai atsiliepime nurodė, kad 1000,00 Lt iš ieškovų gavo už ginčo sodo sklypo nuomą bei kaip žalos atlyginimą už nugriautą sodo namelį ir išrautus vaismedžius. Visiškai neįtikinama aplinkybė, kad, kaip teigia atsakovai, padarius tokią žalą, grasinant teismais dėl neva tokių aplinkybių, vėliau leista 18 metų naudotis sodo sklypu. Atsakovai taip pat nenurodė šioje byloje, kodėl iki pat šiol niekada nesikreipė į ieškovus dėl nuomos mokesčio, neprašė papildomai sumokėti, nebuvo kalbama apie galimus nuomos terminus ir t.t.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. M., R. V., S. Ž., I. Z. prašo 2020 m. kovo 4 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. V. M. po eismo įvykio vairuoti automobilio negalėjo, neturėjo sveikatos, o jo sutuoktinė I. M. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ naktinį darbą ir dar prižiūrėjo sutuoktinį, todėl sodas tam tikra prasme liko apleistas, nors jame buvo susodinti vaismedžiai ir pastatytas laikinas namelis, pamatai šiltnamiui. Vaikai (atsakovai) gyveno atskirai, jau buvo sukūrę savo šeimas. Atsakovai, kaip sodo kaimynai, patys pasisiūlė prižiūrėti sodą su sąlyga, kad jiems bus leista naudotis sodo žeme daržovėms auginti. Pasižadėjo mokėti priklausančius mokesčius sodo bendrijai. 2001 metais, atsakovė I. Z., grįžusi iš (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ir dirbo, nuvyko apžiūrėti sodo ir tuomet pamatė, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai yra išrauti, o sodo namelis nugriautas, šiltnamio betoniniai pamatai išardyti. Po kelių dienų atvykęs V. Ž. pasisiūlė sodo žemės sklypą nupirkti. Atsakovas V. M. ir jo sutuoktinė I. M. parduoti sklypo nesutiko, todėl ieškovas jiems paliko 1000,00 Lt, kaip žalos atlyginimą už vaismedžius ir namelio bei šiltnamio pamatų sunaikinimą bei teisę toliau naudotis žemės sklypu.
7.2. Ieškovų iniciatyva apklausti liudytojai jokių aplinkybių, kurios patvirtintų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarymo faktą, nepatvirtino.
7.3. Ieškovai tiek ieškinio pareiškime, tiek apeliaciniame skunde neaptaria, kokiu būdu buvo išreikštas V. M. sutuoktinės I. M. sutikimas parduoti žemės sklypą.
7.4. Nepagrįsta ieškovų išvada, kad kreipimosi į advokatus data yra pagrindas ieškinio senaties terminų atnaujinimui. Jau kreipiantis į advokatę dėl dokumento išreikalavimo 2012 metais, ieškovai buvo praleidę ieškinio senaties terminą jų tariamai pažeistų teisių apginimui, nes buvo praėję daugiau kaip 10 metų. Kreipimasis į advokatą dėl konsultacijos ar dokumento išreikalavimo savaime nėra jokia pretenzija atsakovams. Taip pat teisiškai nėra reikšmingas ir advokato M. G. 2017-06-29 raginimas dėl prievolės įvykdymo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Juolab, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie šio raginimo įteikimą atsakovui V. M. ar bendraturtei I. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)
9. Byloje kilo ginčas dėl sodo sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, nuosavybės liudijimų, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei ieškinio senaties termino, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinimo.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai perdavė atsakovui V. M. 1000,00 Lt, ieškovų teigimu, už perkamą 7,50 arų sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai neigia, kad buvo susitarta dėl sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Byloje nurodė, kad ieškovams buvo leista nurodytu sklypu naudotis nuomos pagrindais už tai, kad šie sodo sklypą prižiūrės bei mokės mokesčius sodų bendrijai. Atsakovai neneigia gavę iš ieškovo V. Ž. 1000,00 Lt, bet nurodo, kad šie pinigai buvo perduoti žalai atlyginti dėl to, kad ieškovai savavališkai sodo sklype adresu (duomenys neskelbtini), nugriovė buvusį pastatą, išrovė vaiskrūmius.
11. Iš 1992 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas V. M., būdamas santuokoje su I. M., įsigijo 0,0750 ha ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Iš Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. išduotų 2018 m. liepos 26 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad po I. M. mirties jos 1/2 dalį sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovai V. M., I. Z., R. V., S. Ž.. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai V. Ž. ir B. Ž. nuo 2001 metų sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo mokesčius, 2012 metais ir 2019 metais ieškovų iniciatyva advokatė R. V. teikė užklausas valstybės įmonei Registrų centrui dėl sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Advokatas M. G. 2017 m. birželio 29 d. raginimu kreipėsi į atsakovą V. M. dėl sandorio įforminimo notarine tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai neginčija, jog praleido ieškinio senatį bei konstatavo, kad ieškovų nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios šiam terminui atnaujinti.
13. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
15. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).
16. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, kad ieškovai byloje neginčija, jog praleido ieškinio senatį dėl nuosavybės teisių į 0,0750 ha sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir prašė šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. atsakovo V. M., ieškovo V. Ž. sveikatos būklės, V. M. nuolatinių pažadų įforminti nuosavybės teisės dokumentus.
17. Apeliaciniame skunde ieškovai jau nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžia nustatė nuo 2001 m., t. y. nuo momento kai įvyko žodinis susitarimas ir buvo perduoti pinigai atsakovui V. M.. Ieškovų teigimu iki pat 2012 m. ieškovai bendravo su atsakovu kaimyniškai ir geranoriškai, suprasdami, kad atsakovas niekad neprieštaravo dėl sandorio įforminimo, vis ramindamas ir užtikrindamas ieškovus, kad viskas bus sutvarkyta, todėl nebuvo pagrindo manyti, jog jų teisės yra pažeistos. Ieškovai ginčo sodo sklypą valdė kaip savo, apie tai žinojo ir sodo bendrijos vadovai, todėl dokumentų įforminimas buvo suvokiamas kaip formalumas, kuris visiškai netrukdė ieškovams naudotis įsigytu ginčo sodo sklypu. Tik 2012 m. advokato pagalba parengus užklausą Registrų centrui dėl ginčo sodo sklypo ir gautoje pažymoje nustačius, kad nuosavybės teisės į ginčo sodo sklypą vis dar neįregistruotos, ieškovai realiai suprato, kad jų teisės yra pažeistos, nes iki šiol atsakovai neatliko visų būtinų sandoriui įforminti veiksmų.
18. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
19. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
21. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
22. Ieškovai byloje įrodinėja, jog žodinis susitarimas dėl sodo sklypo pardavimo buvo sudarytas 2001 m. kovo – balandžio mėn. 2001 m. kovo – balandžio mėn. ieškovas V. Ž. nuvyko pas atsakovą V. M. į namus, kur dalyvaujant atsakovo žmonai I. M. bei atsakovei I. Z., perdavė atsakovui V. M. sutartus 1000,00 Lt už perkamą 7,50 arų sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas V. M. žadėjo sudaryti sodo sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovai nurodė, kad atsakovu V. M. pasitikėjo, todėl taip ilgai niekur nesikreipė. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad po pinigų perdavimo už nupirktą žemės sklypą ieškovams, pradėjus domėtis nuosavybės įteisinimo dokumentais žemėtvarkos skyriuje, paaiškėjo, jog dokumentuose yra ieškovo asmens ir kitų duomenų neatitikimų, atsakovas prašomas atlikti reikiamus veiksmus dėl sandorio įforminimo, nuolat žadėjo atlikti tai vėliau, taip ėmė vengti atlikti reikiamus sandorio įforminimo veiksmus, vis žadėdamas „nueisim, sutvarkysim“.
23. Taigi, jau 2001 m., po ieškovų nurodomo ginčo sodo pirkimo, ieškovai nurodo, kad atsakovo elgesys buvo netinkamas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai jau 2001 m. suvokė apie savo teisių pažeidimą.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad buvusios sodininkų bendrijos pirmininkės A. S. ieškovai buvo įspėti, kad V. M. sodo sklypo dokumentai netvarkingi, patys nurodė, kad kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau į teismą nesikreipė. Vėliau, 2012 m. ieškovai konsultavosi su advokatais, tačiau į teismą nesikreipė. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog savo pažeistų teisių gynimas, netinkamai įgyvendinant savo teises bei neginant jų labai ilgą laiką (nuo 2001 metų), nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą.
25. Ieškovai kaip pagrindą atnaujinti senaties terminą, nurodė svarbias priežastis – atsakovo V. M., ieškovo V. Ž. sveikatos būklę. Iš byloje esančios atsakovo V. M. epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas ligoninėje buvo gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), esant patenkinamai būklei išleistas gydytis į namus, todėl atsakovo V. M. sveikatos būklė negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovo V. Ž. sveikatą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2007 metais ieškovui V. Ž. buvo diagnozuota ir operuota (duomenys neskelbtini). Tačiau tai neįrodo, kodėl ieškovas negalėjo savo pažeistas teises ginti nuo 2001 m. iki 2007 m. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią sveikatos būklę, kuri būtų sutrukdžiusi jo galimybę ginti savo teises ieškinio senaties termino eigos metu, ar laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2007 metų. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovo sveikatos būklė buvo prasta po 2007 metų ieškinio senaties termino eigos metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo V. Ž. sveikatos būklė taip pat negalėjo įtakoti ieškinio senaties termino praleidimą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas galėjo ginti savo teises sutuoktinės B. Ž. pagalba arba per atstovą. Taip pat ieškinį galėjo teikti ir viena ieškovė.
26. Įvertinusi aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios šiam terminui atnaujinti.
27. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Atmetus ieškinį tuo pagrindu, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas, teisėjų kolegija nevertina kitų byloje pateiktų įrodymų dėl ieškinio dalyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
28. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
29. Atsakovai apeliacinėje instancijoje patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovų atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovų atsakovams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.