Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-111-839/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
e2-111-839/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00951-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
A. F.
Atsakovas
R. F.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-111-839/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00951-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant ieškovo A. F. (A. F.) atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei R. F., institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Virginijai Maniušytei,

žodinio proceso tvarka naudojant vaizdo konferencijų technologijas teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-111-839/2021 pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei R. F., institucija, teikianti išvadą - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pakeisti 2019-05-30 Utenos apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1256-842/2019, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.4 punktą ir priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui A. 300 EUR dydžio mėnesinėmis išmokomis nuo 2020-06-17 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove turi bendrą vaiką A. F., gimusį (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o pagal patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4.1.4 p. atsakovė įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis. Išlaikymas priteistas daugiau kaip prieš metus. Santuokos nutraukimo metu buvo sutarta, kad atsakovė maksimaliai bendraus su sūnumi, taip prisidėdama prie jo poreikių tenkinimo. Tačiau atsakovė neprisideda prie sūnaus auklėjimo, teikiamas išlaikymas per mažas užtikrinti tokio amžiaus vaiko poreikius, nes jie yra padidėję. Be to, atsakovė dirba Norvegijoje, kitų išlaikytinių neturi, todėl jai neprisidedant prie kasdienės vaiko priežiūros ir rūpesčio juo, turi tekti didesnė finansinio vaiko išlaikymo našta, nes jis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna tik išmokas, kitų pajamų neturi. Vaiko poreikiams vidutiniškai reikalinga apie 646 EUR per mėnesį suma. Vaiko išlaikymo lėšos reikalingos jo maitinimui (apie 230 EUR), ugdymo priemonėms (apie 25 EUR), būsto išlaikymui (apie 64 EUR), rūbams, avalynei ir kt. vaiko daiktams (apie 80 EUR), gydymo ir sveikatos priežiūrai bei higienos priežiūrai ir prekėms (apie 47 EUR), mobiliajam telefonui ir internetui (apie 50 EUR), kišenpinigiams(apie 150 EUR).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sutartas išlaikymas atitiko galimybes ir vaiko poreikius. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrindė ieškinio, nes iš esmės nepateikė jokių esminių vaiko poreikių pasikeitimą patvirtinančių įrodymų, o apsiribojo tik poreikių išvardijimu. Nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra išdidintos ir objektyviai nepagrįstos. Esant galimybei ji visada pervesdavo vaikui į jo sąskaitą pinigų, su vaiku yra nuolat bendraujama.

Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jos galimybės šiuo metu nėra tokios, jog ji galėtų teikti didesnį išlaikymą, tačiau esant galimybėms teiktų didesnį išlaikymą ir be teismo sprendimo. Patvirtino, jog jai užsienyje nėra mokamos jokios išmokos už vaiką, o ieškovas galimai pats nėra linkęs nurodyti visų aplinkybių dėl gaunamų pajamų ir vaiko išmokos gavimo. Ji išvykusi į užsienio valstybę gyvena iš gautos kompensacijos už santuokos metu ieškovui atitekusį turtą, tačiau visa išmoka dar nėra sumokėta. Iš šių lėšų ji taip pat remia dukrą, gyvenančią atskirai. Nurodė, jog didesnį išlaikymą galėtų mokėti tik tada, kai bus grąžintas kreditas.

Institucija, teikianti išvadą - Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą yra pagrįstas ir turėtų būti priteistas ne mažesnis kaip 200 EUR išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra 2005 m. spalio 23 d. gimusio A. F. tėvai. 2019 m. gegužės 30 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pasekmių. Pagal patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1.2. p. sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. F.. Pagal 4.1.4. p. R. F. įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas, motyvuoja tuo, jog santuokos nutraukimo metu buvo sutarta, kad atsakovė maksimaliai bendraus su sūnumi, taip prisidėdama prie jo poreikių tenkinimo, tačiau atsakovė neprisideda prie sūnaus auklėjimo. Vaiko poreikiai yra padidėję, o teikiamas išlaikymas per mažas užtikrinti tokio amžiaus vaikui. Atsakovė dirba Norvegijoje, kitų išlaikytinių neturi, todėl jai neprisidedant prie kasdienės vaiko priežiūros ir rūpesčio juo, turi tekti didesnė finansinio vaiko išlaikymo našta, nes jo galimybės išlaikyti sūnų šiuo metu suprastėjo, kadangi jis nedirba ir negauna pastovių darbinių pajamų.

Teismo vertinimu, nors nuo 2019-05-30 Utenos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių ir priteistas išlaikymas sūnui, praėjo neilgas laiko tarpas, tačiau ieškovas iš dalies pagrindė, jog teikiamas 150 EUR dydžio išlaikymas tokio amžiaus vaikui (15 metų) nėra pakankamas ir yra pagrindas jį peržiūrėti tiek dėl padidėjusių vaiko poreikių, tiek dėl pasikeitusios šalių padėties. Nagrinėjamu atveju nėra įrodinėjama konkrečiai kokie ir kiek padidėjo vaiko poreikiai, tačiau išlaikymo padidėjimą iš esmės galima susieti su besikeičiančia šalies ekonomine situacija, kai padidėjo tiek maisto produktų, pramoninių prekių, tiek ir paslaugų kainos bei tuo, kad vaikas tapo didesnis. Taip pat, nagrinėjamu atveju, yra reikšminga ir pasikeitusi šalių padėtis bei galimybės, nes atsakovė išvykusi dirbti į užsienį, o ieškovas pateiktais duomenimis šiuo metu oficialiai niekur nedirba. Tai, jog atsakovės mokamas išlaikymas nėra pakankamas, leidžia manyti aplinkybės, kad atsakovė periodiškai papildomai tiesiogiai sūnui perveda nuo 10 iki 30 EUR dydžio lėšų sumas. Pateiktais duomenimis 2019 m. lapkričio – 2020 m. rugpjūčio laikotarpiu iš viso pervesta 180 EUR, vidutiniškai po 20 EUR mėnesiui.

Ieškovo teigimu, vaiko poreikiams vidutiniškai reikalinga apie 646 EUR per mėnesį suma. Pateiktu skaičiavimu išlaikymo lėšos reikalingos jo maitinimui (apie 230 EUR), ugdymo priemonėms (apie 25 EUR), būsto išlaikymui (apie 64 EUR), rūbams, avalynei ir kt. vaiko daiktams (apie 80 EUR), gydymo ir sveikatos priežiūrai bei higienos priežiūrai ir prekėms (apie 47 EUR), mobiliajam telefonui ir internetui (apie 50 EUR), kišenpinigiams (apie 150 EUR).

Atsakovės teigimu, vaiko poreikiams turėtų pakakti 450-460 EUR per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog gyvenant kartu, ieškovo nurodyto dydžio išlaidų sūnaus išlaikymui nepatirdavo ir tokios išlaidos ieškovo nepatiriamos dabar, nes ji pati yra pirkusi sūnui rūbus, avalynę.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms).

Įvertinant pateiktus duomenis padidėjusio išlaikymo dydžiui pagrįsti konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodyto dydžio (apie 646 EUR per mėnesį) išlaikymas vaikui reikalingas patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius, nes pateikti duomenys tokių ieškovo teiginių nepatvirtina.

Iš pateikto paskaičiavimo ir mobiliojo ryšio paslaugoms apmokėti sąskaitų galima konstatuoti, jog išlaidos mobiliajam telefonui ir internetui (apie 50 EUR per mėnesį) nėra pakankamai pagrįstos ir racionalios. Atsakovė nurodė, jog namuose buvo stacionarus internetas. Stacionarus internetas paprastai yra ženkliai pigesnis nei mobilusis ir dažniausiai neriboto kiekio duomenų, todėl tokio dydžio išlaidas mobiliajam ryšiui ir internetui, kurių didesnė dalis yra patiriama dėl įvairių pramoginių paslaugų pirkimo, galima vertinti kaip pernelyg dideles. Teiktais paaiškinimais šalių sūnus neturi išskirtinių sveikatos sutrikimų ir specifinių sveikatos priežiūros poreikių, taip pat nėra pateikta konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, jog kas mėnesį vidutiniškai patiriama apie 80 EUR išlaidų rūbams, avalynei ir kt. vaiko daiktams, kas per metus sudarytų apie 960 EUR sumą rūbams, avalynei ir daiktams bei apie 564 EUR per metus gydymo ir sveikatos priežiūrai, higienos priežiūrai ir prekėms (apie 47 EUR per mėnesį). Išlaidos vaiko kišenpinigiams (apie 150 EUR) taip pat nėra objektyviai pagrįstos, nes atsakovės pateiktais sąskaitos, susirašinėjimo su vaiku duomenimis, ji pervesdavo lėšų vaiko pramogoms (kinui, apsilankymo greitojo maisto restorane išlaidoms).

Teismo vertinimu, nors ieškovo nurodomos išlaidos iš esmės yra vaiko poreikiams tenkinti, tačiau išlaikymo suma, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai racionali ir pagrįsta, o labiau orientuota į maksimaliai vaiko poreikius patenkinančio išlaikymo dydžio paskaičiavimą. Pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos išvados duomenimis iš atsakovės prašoma priteisti 300 EUR suma geriausiai atitiktų vaiko interesus ir patenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, o nesant galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo priteistina išlaikymo išmoka turėtų būti ne mažiau 200 EUR.

Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, jog tokio amžiaus vaikui protinga, racionali ir pagrįsta būtiniausių poreikių patenkinimo išlaidų suma mažesnė ir būtų apie 400-450 EUR.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Teiktais paaiškinimais dokumentai dėl vaiko pinigų mokėjimo nėra galutinai sutvarkyti ir šiuo metu vaiko pinigai nėra mokami, tačiau byloje pateiktais duomenimis nėra pagrindo manyti, jog vaiko pinigai nebus skirti. Šiuo metu vaiko pinigų dydis 70 EUR, todėl tėvų teiktino išlaikymo dydis gaunasi apie 380 EUR. Taigi, atsakovės teikiamas išlaikymas nesudaro nė pusės sūnaus išlaikymo poreikių sumos.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Byloje duomenimis ieškovas darbingas; šiuo metu oficialiai Lietuvoje niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; prieš tai dirbo užsienyje vairuotoju. Duomenų, jog ieškovas turi sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas, nėra pateikta. Ieškovas turi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto: 0,1700 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais; po santuokos nutraukimo jam atitekusį butą, kuriame yra jo ir vaiko gyvenamoji vieta bei garažą. Gaunamos pajamos išmoka iš Užimtumo tarnybos (apie 200 EUR), atsitiktinės pajamos iš pagalbinių darbų bei ieškovės mokamas išlaikymas vaikui. Duomenų, jog jis turėtų dar kitų išlaikytinių, nėra. Pagal 2019 m. gegužės 30 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pasekmių ieškovas turi dar neįvykdytą prievolę išmokėti atsakovei kompensaciją už jam atitekusį santuokinį turtą.

Atsakovė darbinga, gyvena ir dirba Norvegijoje, jos pateiktais duomenimis gaunamos darbinės pajamos apie 600-800 EUR per mėnesį. Turi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto: 0,0870 ha ploto žemės sklypą (paskirtis mėgėjų sodų žemės sklypai). Turi įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Pateiktais duomenimis atsakovė finansiškai padeda šalių dukrai, kuri, jos teigimu, mokosi ir dirba Didžiojoje Britanijoje, pervesdama jai vidutiniškai per mėnesį po 104,54 EUR laikotarpiu nuo 2019-11-27 iki 2020-08-17.

Teismo vertinimu, nors pagal turimą turtą ieškovo turtinė padėtis galėtų būti laikoma geresne už atsakovės, tačiau šiuo metu gaunamų pajamų atžvilgiu atsakovės turtinė padėtis laikytina geresne nei ieškovo. Svarbi aplinkybė, kad su ieškovu gyvena šalių sūnus, kadangi tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Šalys neteikė duomenų apie turimas investicijas, neregistruotą kilnojamąjį turtą, santaupas bei išsamesnių duomenų apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, kurie leistų objektyviau nustatyti šalių turtinę padėtį. Ieškovo ir atsakovės nurodomos gaunamų pajamų sumos ir pagal pateiktus duomenis tikėtinos mėnesio išlaidų sumos kelia abejonių dėl jų atitikimo, nes pagal jų nurodomas pajamas ir išlaidas, galima teigti, jog jų pačių maitinimuisi ir pragyvenimui praktiškai nebelieka lėšų.

Teiktais paaiškinimais ieškovo turimas nekilnojamasis turtas, kuris nėra naudojamas kaip gyvenamasis būstas, nėra panaudojamas, jog duotų kokią nors naudą. Ieškovo pateiktų sąskaitų duomenimis yra įsigyta ir patiriamos išlaidos ne tik už būtiniausios pragyvenimui ir vaiko poreikiams įrangos įsigijimą (elektrinis paspirtukas Segway Ninebot KickScooter ES1). Ieškovo pateiktais duomenimis vieno mobilaus telefono naudojimo ir kitos su tuo susiję išlaidos per 2020 metus vidutiniškai yra apie 59 EUR, konkrečių duomenų apie kitas išlaidas (komunaliniams mokesčiams ir kt.) nėra pateikiama, o gaunamos pajamos apie 350 EUR, taigi lėšų likutis 291 EUR visoms kitoms pragyvenimo reikmėms. Tokie duomenys tik patvirtina aukščiau minėtą išvadą, jog paskaičiuotas vaiko išlaikymo lėšų poreikis labiau orientuotas ne į būtiniausių poreikių tenkinimą, nes byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti paskaičiuoto ar jam artimo dydžio išlaikymo teikimą.

Atsakovės nurodytos vidutinės išlaidos per mėnesį gaunasi apie 581 EUR (apie 350 EUR būsto nuoma, apie 50 EUR komunalinės paslaugos, pervesta vaikams vidutiniškai 124 EUR per mėnesį, 57,46 EUR kreditorinis įsipareigojimas), nors pagal pateiktus algalapius 2020 m. vidutiniškai gautas darbo užmokestis 538 EUR per mėnesį.

Atsakovės pateikti įrodymai apie gyvenamojo būsto nuomą taip pat nėra pakankami objektyviai nustatyti, jog atsakovė patiria jos nurodomo dydžio būsto nuomos išlaidas. Pagal pateiktos Nuomos sutarties 11 p. sutartį pasirašo visi nuomininkai, kurie sutinka būti solidariai atsakingi už sutarties vykdymą, tačiau Nuomos sutartis nėra pasirašyta atsakovės vardu, taigi ji už sutarties vykdymą nėra atsakinga, nors yra nurodyta kaip nuomininkė. Objektyvių duomenų, jog ji perveda konkrečią pinigų sumą už būsto nuomą, nepateikta, todėl tokie duomenys leidžia tik daryti prielaidą, jog atsakovė galbūt patiria išlaidas būsto nuomai, tačiau objektyviai nepatvirtina tokio pobūdžio išlaidų turėjimo nei jų dydžio.

Pateikti įrodymai (kreditavimo sutartis ir įmokų mokėjimo grafikas) taip pat nepatvirtina sunkios atsakovės turtinės padėties ir fakto, kad ji neturi galimybių teikti didesnius sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo. Aplinkybė, kad atsakovė moka kredito grąžinimo įmokas, nereiškia jos sunkios turtinės padėties, nes atsakovė, imdama kreditą ir įsigydama mobilųjį telefoną iPhone X64 ir jo draudimą, esant rinkoje pigesnių mobiliojo telefono alternatyvų, atitinkamai mokėdama beveik tris metus įmokas už jį, turėjo įvertinti ir savo galimybes. Nors kreditorinė prievolė įgyta iki šalių santuokos nutraukimo, tačiau 2019 m. gegužės 30 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1256-842/2019 nustatyta, jog atsakovė ir ieškovas nuo 2017 m. birželio negyveno atskirai, taigi nebuvo šalių bendro ūkio, todėl neabejotina, jog prievolė prisiimta įvertinus vien tik savo galimybes. Juolab, jog 2018 m. buvo dar viena nepilnametė išlaikytinė – šalių dukra, taigi poreikis vaikų išlaikymui buvo didesnis.

Objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovė pragyvena tik iš ieškovo sumokėtos dalies kompensacijos, nėra pateikta, todėl galima tik prielaida, jog atsakovei nepakanka jos gaunamų pajamų ir ji pragyvenimui išnaudoja minėtą kompensaciją. Nors atsakovė nurodė nuolat turinti įsiskolinimų už buto nuomą, elektros energiją, tačiau objektyviai tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Pateiktais duomenimis atsakovė finansiškai remia pilnametę šalių dukrą, kuri atsakovės teigimu, mokosi ir dirba Didžiojoje Britanijoje, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, jog tokia parama pilnamečiam šalių vaikui yra neišvengiamai būtina, kai tuo tarpu nepilnamečio šalių vaiko galimybės įsidarbinti itin ribotos ir jo išlaikymas yra būtinas.

Tokie duomenys, teismo vertinimu, leidžia manyti, jog nei viena iš šalių nesiekia visapusiškai atskleisti savo turtinę padėtį, turimą turtą, gaunamas pajamas. Objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog atsakovė deda visas įmanomas pastangas gauti didesnes pajamas, dirbti didesniu krūviu, susirasti papildomą darbą, keisti kvalifikaciją, siekiant padidinti savo galimybes įsidarbinti, nėra teikiama. Kita vertus, ieškovo turtinės padėties pablogėjimas nėra nuolatinio pobūdžio ir atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę jis taip pat turi visas galimybes gauti pastovias darbines pajamas, o objektyvių duomenų, jog jis savo iniciatyva visomis įmanomomis galimybėmis siekia susirasti pastovų darbą, keisti kvalifikaciją, siekiant padidinti savo galimybes įsidarbinti, taip pat nėra teikiama.

Ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovė visiškai nebendrauja su sūnumi, nesirūpina jo mokslais, laisvalaikiu, sveikata atmestini kaip nepagrįsti. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su vaiku duomenų matyti, jog atsakovė nėra nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku bei, kaip minėta, papildomai perveda lėšų tiesiogiai vaikui. Tačiau, įvertinant tas aplinkybes, kad šalių santykiai yra įtempti, tarp jų kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, pobūdžio ir panaudojimo, yra pagrindas išvadai, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas negali būti iš dalies paliktas kaip tėvų susitarimo reikalas, kaip ieškovo teigimu, buvo sutarta santuokos nutraukimo metu. Teismo nuomone, įmanomai visi būtiniausi vaiko poreikiai privalo būti įtraukti į bendrą vaiko poreikių balansą, nes kitaip realus įgyvendinimas būtų nulemtas tėvų (ne)susitarimo, o taip galėtų nukentėti vaiko interesai.

Teismo nuomone, pagal byloje pateiktus duomenis apie turtinę šalių padėtį, atsižvelgiant į aptartą vaiko išlaikymo būtiniausių poreikių sumą, yra pakankamas pagrindas atsakovės mokamą išlaikymą šiuo metu padidinti iki 210 EUR dydžio.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 40 proc. (prašyta padidinti 150 EUR suma, padidinta 60 EUR), todėl paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Pateiktais duomenimis ieškovas patyrė 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė patyrė 750 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.15., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio kilo nuo 1358,60 EUR iki 1381 EUR, todėl priteistinos. Atstovai rengė procesinius dokumentus, kitus dokumentus, ieškovo atstovė atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 2 val. Taigi, ieškovui priteistina 320 EUR atstovavimo išlaidų, atsakovei 450 atstovavimo išlaidų.

Už padidintą išlaikymo dydžio sumą priteistinas 16,20 EUR žyminis mokestis (60 EUR x 12 mėn. = 720 EUR, 720 EUR x 3 proc. x 75 proc.), todėl iš atsakovės valstybės biudžeto naudai priteistina 16,20 EUR žyminio mokesčio, 2,89 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. gegužės 30 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1256-842/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1.4. punktą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 210 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-06-17 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 320 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 450 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 19,09 EUR bylinėjimosi išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Gediminas Karpavičius