- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-59-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03257-8077207-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1700 Eur skolą. Nurodė, kad 2015-11-20 paskolino savo sūnėnui A. J. 1700 Eur paminklo jo tėvui pastatymui, tačiau (duomenys neskelbtini) sūnėnas netikėtai mirė, o jo turtą paveldėjo dukra G. J., kuri negrąžina ieškovei tėvo pasiskolintų pinigų. Teigia, kad nurodyta suma turi būti priteista iš atsakovės kaip nepagrįstas praturtėjimas, be to, atsakovė priėmusi palikimą po tėvo mirties, privalo atsakyti paveldėtu turtu ir už jo skolas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po tėvo mirties ji, žinodama, kad tėvas turėjo įsiskolinimų už jam suteiktas paslaugas, palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Priimant palikimą ieškovė jai jokių pretenzijų nereiškė, notarė J. D. neinformavo, kad ieškovė buvo pas ją buvo atvykusi ir pateikusi kokius nors dokumentus patvirtinančius skolos faktą. Nurodė, kad ieškovė praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti, nes atsakovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017-01-25, taip pat nesikreipė į teismą dėl šio termino atnaujinimo. Prašė taikyti ieškinio senatį. Teigė, jog ieškovė savo reikalavimui pagrįsti nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio skolos faktą. A. J. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl neįtikėtina, kad ieškovė, gerai žinodama šią aplinkybę, būtų skolinusiu jam tokią pinigų sumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pinigų perdavimą A. J.. Spręsti dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita teisinių prielaidų taip pat nėra.
3. Teisme ieškovė papildomai paaiškino, kad pinigus A. J. skolino savo namuose, per jo mirusios motinos (ieškovės sesers) metinių minėjimą, pinigai jam buvo reikalingi paminklui pastatyti. Kai buvo skolinami pinigai, dalyvavo ieškovė, jos dukra N. ir A. J., ieškovė, teigė surašiusi raštelį, kurį pasirašė A. J., kurio originalas liko pas A. J., kurio kopiją jis padarė ir vėliau perdavė ieškovei. Pinigus žadėjo grąžinti, kuomet parduos savo butą, kiek jai žinoma, butą jis pardavė, tačiau pinigų nespėjo grąžinti, nes (duomenys neskelbtini) numirė. Teigė, jog jai buvo žinoma, kad sūnėnas A. J. turėjo daug skolų už komunalines paslaugas, taip pat nurodė, jog atsakovei nebuvo žinoma, kad jos tėvas skolinosi pinigus iš ieškovės.
4. Teisme liudytoju apklaustas A. J. paaiškino, buvęs mirusiojo A. J. bendradarbiu, jam buvo žinoma, jog A. J. skolinosi iš savo tetos 1700 Eur, nes norėjo pastatyti paminklą mirusiai motinai, be to turėjo daug skolų už komunalines paslaugas, tačiau jam nėra žinoma, ar paminklas buvo pastatytas ir ar A. J. grąžino paskolintus pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, jog ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodė, kad pagal minėto straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
Šalies argumentai
7. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017-01-25, praleidusi įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, nepaisant atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį, išreikšto tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžių metu, nereiškė teismui prašymo šį terminą atnaujinti ir nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog įstatymo nustatytą terminą yra praleidusi dėl svarbių priežasčių neprašė termino atnaujinti, nesikreipė į teismą ir atskiru pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Todėl esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir nesant ieškovės prašymo šį terminą atnaujinti nei nagrinėjamoje, nei atskiroje byloje, teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdinei atsakovei.
8. Nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad paskolos sutartys yra realinės, todėl paskolos sutartis negali būti pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nėra perduotas ar paskolos gavėjo priimtas. Kadangi ieškovė į bylą pateikė ne paskolos sutartį, o 2015-11-20 jos ranka surašyto pranešimo kopiją, kurio tekstas neatitinka rašytinės paskolos sutarties (paskolos raštelio) turiniui būdingų atributų - nenurodyta, kad kreditorius (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui paskolą, o paskolos gavėjas A. J. įsipareigoją ją grąžinti, jame neužfiksuotas paskolos suteikimo ir pinigų perdavimo – gavimo faktas, nėra ir atskiro pinigų perdavimo-priėmimo akto, nesant net minėto pranešimo originalo teismas sprendė, jog ginčo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nėra tiesioginių įrodymų, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui A. J. ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes patvirtino, kad savo ranka surašė pranešimo turinį, kuris jos nuomone atitinka rašytinės paskolos sutarties (paskolos raštelio) turiniui būdingus atributus, jame aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad kreditorė suteikia paskolos gavėjui paskolą, o paskolos gavėjas A. J. įsipareigoją ją grąžinti. Minėtame pranešime ieškovės vardu dėstomos tam tikros aplinkybės, fiksuojamas paskolos suteikimas. Pateiktame dokumente atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Byloje apklaustas liudytojas A. J. patvirtina, kad pinigus ieškovė A. J. paskolino, todėl esant užfiksuotam pinigų perdavimo momentui, apylinkės teismas turėjo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovės ir liudytojo paaiškinimai įrodo pinigų perdavimo faktą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodė, jog teismas pagrįstai įvertino bylos faktines aplinkybes ir motyvavo, kad byloje pripažinti pinigų perdavimo faktą tik iš ieškovės paaiškinimų ir netiesioginių įrodymų, nėra teisinio pagrindo, o jokių kitų neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui A. J., byloje nėra.
13. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinis teismo išaiškinimu, kad paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis — sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas.
14. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad Ieškovė praleido CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdinei G. J., o taip pat neprašė teismo šį terminą atnaujinti, nenurodė jokių priežasčių, kurios teismo iniciatyva galėtų būti pripažintos svarbiomis atnaujinant jį, o taip pat ieškovė nesikreipė į teismą ir atskiru pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo LR CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.
15. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė.
16. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodo jokių motyvų, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, vadovaujantis bylų nagrinėjimo ekonomiškumo principu, toks prašymas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo prašymo tinkamai nepagrindė. Toks prašymas, remiantis CPK 322 straipsnio nuostatomis teismui nėra privalomas. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog visos bylos teisingam išnagrinėjimui būtinos faktinės aplinkybės gali būti nustatytos ir atitinkamos išvados padarytos rašytinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.
19. Ginčas byloje yra kilęs tarp ieškovės, teigiančios, jog tarp jos ir atsakovės tėvo, kurio paveldėtoja yra atsakovė buvo susiklostę paskoliniai santykiai ir kad ieškovė kaip turto paveldėtoja turi gražinti jai skolą.
20. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra A. J., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra, po jo mirties paveldėjusi, jo turtą pagal 2016-12-13 ir 2017-01-24 išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.
21. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
22. Remiantis CK 6.871straipsnio 1 dalimi fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
23. Teismų praktika, aiškinant paskolos sutartį reglamentuojančias teisės normas ir paskolos santykių įrodinėjimą, yra išplėtota ir nuosekli. Paprastai paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
24. Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau kasacinis teismas arba LAT), be kita ko, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų visumos duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visuma (LAT 2013 12 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 10 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).
25. Tuo tarpu ieškovė paskolinius santykius, atsiradusius tarp jos ir jos mirusiojo sūnėno A. J. įrodinėjo ne paskolos gavėjo surašytu paskolos rašteliu, bet, kaip ji teigia, jos pačios ranka surašyto teksto, pavadinto pranešimu, kopija, kurioje ieškovės teigimu yra pasirašęs ir A. J., kurio parašo tikrumo nėra galimybės patikrinti, kadangi rašysenos ekspertizės, parašo dokumento kopijoje tikrumui nustatyti nėra atliekamos.
26. Be to, ieškovė neneigia ir pati nurodė, jog minėto dokumento originalas buvo pas paskolos gavėją, ką teismų praktikoje įprasta laikyti įrodymu, jog paskola yra gražinta, nes gražinant paskolą skolininkui paskolos raštelis gražinamas.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantė yra praleidusi CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniui, kurį atsakovė prašė taikyti ir kurio ieškovė neprašė atnaujinti.
28. Pagal CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalies nuostatą, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto; reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (šio straipsnio 2 dalis); teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (šio straipsnio 4 dalis).
29. Taigi įstatymas nustato būdus ir terminą palikėjo kreditorių teisei įgyvendinti, ši teisė turi būti įgyvendinta per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, šis terminas gali būti pratęsiamas, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau tokia teisė negali būti realizuojama, jeigu nuo palikimo atsiradimo praėjo daugiau kaip treji metai.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (LAT 2014 04 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 11 29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).
31. Pažymėtina, jog apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad per minėtą trijų mėnesių terminą kaip nors informavo atsakovę apie savo teisę į skolą.
32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu; CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus; pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą; ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (LAT 2016 11 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2016 29).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, o ieškovei ne prašant šio termino atnaujinti nei nagrinėjamoje, nei atskiroje byloje, pirmosios teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdinei G. J. yra praleistas, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
34. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Apibendrinant tai kas pasakyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
36. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais, iš ieškovės, atsakovės naudai priteisiamos, jos turėtos apeliacinėje instancijoje, išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti, kurios pagal pateiktus rašytinius įrodymus sudaro 500 Eur, kurias apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tą aplinkybę, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į jį iš esmės atkartojami pirmoje instancijoje šalių išsakyti argumentai ir vadovaudamasis Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis, mažina iki 150 Eur .
37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.