- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- T-224-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-3-00009-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- L. K.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2003-12-08 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., taikant BK 63 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.
Kauno rajono apylinkės teismo 2005-04-06 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir L. K. pasiųstas į pataisos namus atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2016-02-10, bausmės pabaiga – 2018-01-30 (užskaityta 6 mėnesiai 10 dienų).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016-03-01.
Nuteistasis L. K. atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarties priėmimo dieną jam liko atlikti 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.
2017-01-24 nuteistasis L. K. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 60).
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Laura Mačiulytė-Valaitė, vadovaudamasi BVK 164 str. 6 d., pateikė skundą dėl Komisijos 2017-06-07 nutarimo, kuriuo prašo teismą Komisijos nutarimą pakeisti ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde nurodė, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į ankstesnį L. K. teistumą, o jis yra teistas tris kartus, iš jų du kartus už vagystes ir plėšimą. Pirmojo teistumo metu buvo 19 metų amžiaus, jam būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau abu kartus jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad nuteistajam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors Komisija nurodė, kad nuteistasis laisvėje turi gyvenamąją vietą ir planuoja gyventi su šeima, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo šeima gyvena Ispanijoje, o nuteistasis vyktų gyventi pas žmonos tėvus. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Komisijos teigimu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėja, buvo 53 balai, dabar – 47 balai, tačiau tai nėra visiškai teisingai nurodyta aplinkybė, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 53 balai tik atvykus jam į pataisos namus, pirmojo vertinimo metu rizika sumažėjo ir buvo 47 balai, vėliau atlikto vertinimo metu rizikos balai nekito ir tai rodo, jog nuteistasis dar esmingai nepakeitė savo elgesio ir nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Prokurorė taip pat nurodė, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į išlikusius kriminogeninius veiksnius – ankstesnius teisės bei režimo pažeidimus, netinkamą laisvalaikio praleidimo būdą gyvenant laisvėje bei nuostatas. Nuteistasis nusikaltimus darydavo, norėdamas lengvai ir greitai gauti pinigų. Jis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, dėl ko paskui tenka gailėtis. Analizuodamas savo elgesį, už kurį buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą, stengiasi save pateisinti, teigia, jog tuo metu neturėjo kitos išeities dėl kilusių asmeninių problemų. Išdėstytų aplinkybių pagrindu prokurorė sprendė, kad Komisijos padaryta išvada, jog nuteistojo L. K. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Nuteistasis L. K. pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo prokurorės skundą atmesti, o Komisijos nutarimą patvirtinti. Atsiliepime nurodė, kad aplinkybės, susijusios su jo ankstesniu teistumu, taip pat kriminogeniniai veiksniai, nurodyti socialinio tyrimo išvadoje, buvo įvertinti nustatant jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl prokurorė skunde neteisingai nurodo, jog šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Prokurorė nepagrįstai abejoja dėl jo gyvenamosios vietos laisvėje, nes jis vyks gyventi pas sutuoktinės tėvus ir jis suvokia, jog pažeidus probacijos sąlygas bei nesilaikant teismo nustatytų įpareigojimų, jis bus grąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį. Nors jo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo nesumažėjo, tačiau jis stropiai vykdė ankstesnės Komisijos rekomendacijas, dirbo, mokėsi ir nors jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau ji yra artima žemai. Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad Komisija visapusiškai įvertino jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, taip pat jo pastangas spręsti turimas problemas. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos turės darbą šioje bendrovėje.
Komisijos 2017-06-07 nutarimas patvirtintinas, prokurorės skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su pateikta Komisijos medžiaga ir nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį L. K., jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis dėl šių aplinkybių. Nuteistasis L. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat jis vykdo ankstesnės Komisijas siūlytas rekomendacijas, o būtent – mokosi, dirba, nepažeidinėja pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Dalyvavo pataisos programose, šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros, jo požiūris į priežiūrą teigiamas, reiškia norą tapti visuomenės dalimi, rūpintis šeima ir nekartoti ankstesnių klaidų. Jis savikritiškas, pripažįsta turimas problemas, sugeba išklausyti ir priimti kitų nuomonę, dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo akivaizdų jo mąstymo ir požiūrio į nusikalstamą elgesį pasikeitimą teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvėje dirbo ir turi nemažą darbinę patirtį (apie 11 metų). Bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau kurį laiką įdarbintas nebuvo, nuo 2017-01-05 jam suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar be palydos ir jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Darbdavys nuteistąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai, nurodo, jog priims nuteistąjį dirbti ir jam išėjus į laisvę. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo teigiamą darbinę motyvaciją, o tai yra reikšminga aplinkybė svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo ir vertinant nuteistojo galimybes laisvėje kontroliuoti kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su užsienyje gyvenančiais savo šeimos nariais – sutuoktine ir vaikais. Laisvėje jis planuoja gyventi pas sutuoktinės tėvus adresu (duomenys neskelbtini). 2017-04-19 jam buvo suteikta trijų parų trumpalaikė išvyka į namus nurodytu adresu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo paprašyta patikrinti į namus išleistą nuteistąjį (asmens byla, II dalis, b. l. 74, 77). L. K. į pataisos namus grįžo laiku ir be pažeidimų. Tai rodo, kad jis sugeba laikytis nustatytos tvarkos ir reikalavimų, o taip pat patvirtina nuteistojo realią galimybę gyventi sutuoktinės, su kuria palaiko ryšius, tėvų namuose. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 47 balai pagal OASys, ji yra artima žemai (žema iki 40 balų), be to, būtina įvertinta, kad net 35 balai yra statiniai, kurių sumažinti nuteistasis neturi galimybių. Prokurorė skunde pažymėjo, kad po ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo nusikalstamo elgesio rizikos balai nemažėjo, todėl negalima spręsti apie nuteistojo akivaizdžią pažangą, visgi atsižvelgiant į tai, kad nuo bausmės atlikimo pradžios nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais, per visą laiką nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo nuteistasis dirbo, nebuvo baustas drausmine tvarka, kaip minėta, jam buvo suteikta teisė į trumpalaikę (trijų parų) išvyką už pataisos įstaigos ribų ir nuteistasis nustatytu laiku grįžo į pataisos namus, leidžia daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų elgesio pasikeitimą teigiama linkme. Taigi, nors nuteistojo L. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės, nuteistojo pozityvus požiūris į darbą, ryšiai su artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo L. K. elgesys bausmės atlikimo metu, jo teigiamos nuostatos į darbą, taip pat nenutrūkę socialiniai ryšiai, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Kaip jau minėta, būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Tokios pozicijos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2016-04-27 nutartis byloje Nr. 1S-534-813/2016, 2016-05-16 nutartis byloje Nr. 1S-672-383/2016). Prokurorė skunde akcentavo nuteistojo ankstesnį nusikalstamą elgesį, tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ankstesni teistumai gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Prokurorės skunde nurodyti argumentai, kad nuteistasis anksčiau nepateisino teismo parodyto jam pasitikėjimo ir pažeidė lygtinio paleidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat negali būti lemiamu veiksniu, taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nes tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi pataisos įstaigos reikalavimų ir drausmine tvarka nebuvo baustas, o už nepriekaištingą elgesį paskatintas, jis pripažįsta turimas problemas, teigiamai vertina priežiūrą ir bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, rodo, kad nuteistasis motyvuotas koreguoti elgesį teigiama linkme, o vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals (Kauno apygardos teismo 2016-04-20 nutartis byloje Nr. 1S-503-485/2016, 2016-05-02 nutartis byloje Nr. 1S-604-397/2016). Pažymėtina ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir už nustatytų pareigų nevykdymą gali būti pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtintinas, nustatant Komisijos siūlomas BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas bei laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas pareigas (BVK 157 str. 5 d., BPK 360 str. 5 d.), o prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d., 5 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d.,
nutaria:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017-06-07 nutarimą taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nustatyti nuteistajam L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, t. y. įpareigoti nuteistąjį:
1) per likusios neatliktos bausmės dalį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
2) per penkiolika dienų nuo paleidimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės skundą atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.