Kauno apygardos teismo nutartis

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-10-13, pabaiga – 2019-01-27. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2011-12-31. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 10 dienų, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2016-02-17.

Nuteistasis A. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-15 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde pareiškėjas teigia, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose, jis susirgo nepagydoma liga – cukriniu diabetu, sunkia forma ir yra priklausomas nuo kasdieninių injekcijų. Nors ir serga, tačiau vis tiek dirba jam pavestą darbą, kad galėtų išmokėti likusį civilinį ieškinį (apie 895 Eur). Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis už darbą ir nepriekaištingą elgesį skatintas 6 kartus, laisvėje turi ypač garbaus amžiaus mamą, kuriai jau 92 metai ir jai būtina kasdieninė priežiūra. Nuteistojo teigimu, jo elgesys pataisos įstaigoje, pozityvus mąstymas, įrodo, kad jis yra pakankamai motyvuotas ateityje gyventi normalų gyvenimą laisvėje. Taip pat pažymi, kad su brolio pagalba jis yra preliminariai susiradęs darbą laisvėje, remonto dirbtuvėse. Prašo teismo visapusiškai išnagrinėti jo skundą ir priimti tinkamą sprendimą.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau kaip 2/3 dalis), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos skiriant jam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju pakankamai skaudžios jo ankstesnio elgesio pasekmės ir požiūris į tai, bei jo elgesys bausmės atlikimo metu (drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, šešis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, mokėsi, įgijo dažytojo ir mūrininko-betonuotojo ir elektromonterio specialybes, dirba valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filiale, krovėjo pareigose, dengia jam priteistus civilinius ieškinius –(iš priteistų 3803,59 Eur, apmokėta 2785,78 Eur), palaiko tvirtus socialinius ryšius su motina, broliu ir seserimi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, atsižvelgęs į ankstesnio svarstymo Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones dalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje bei dalyvavo korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir pan.) leidžia manyti, kad toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neizoliuotas nuo visuomenės ir prižiūrimas, jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių laikosi tiek, kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar kitų asmenų atžvilgiu neturi. Nors jis paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau izoliacijos sąlygomis, vartojant alkoholį nepastebėtas, be to, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis vengs konfliktinių situacijų bei savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad A. M. per daugiau kaip septynerius laisvės atėmimo metus, teigiama linkme pakeitė ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir pakitę bei mažėjantys nusikalstamo elgesio rizikos balai – ankstesnio svarstymo metu pagal „OASys“ buvo 41 balas, šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ – 38 balai. Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu bei pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis toliau atlikdamas bausmę laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Todėl A. M. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, skiriant jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemones.

Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais, jog įvertintina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, kadangi nusikaltimų pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.