Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui, gautas prašymas nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas 4 kartus, paskutinis teistumas - 2017-06-22 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skirtas laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. 2017-10-02 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; bausmę atlikęs (2018-12-13), todėl teistumui išnykus, laikomas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, o būtent: 2021-10-30, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vengdamas sulaikymo už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą – standindamas rankas, neleisdamas jų užsukti už nugaros bei ant riešų uždėti specialią priemonę - antrankius, panaudodamas fizinį smurtą – stumdamas, bandydamas dešine ranka smogti (duomenys neskelbtini) M. Š., įkasdamas pastarajam į kairės plaštakos I pirštą, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. Š. kairės plaštakos I piršto poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia spirdamas (duomenys neskelbtini) K. Z. į dešinį kelią, tuo padarydamas jai dešinio kelio odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino uniformuotiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams: (duomenys neskelbtini) M. Š. ir (duomenys neskelbtini) K. Z..

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos

BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis V. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas. Nors nuosprendžio priėmimo metu laikomas neteistu (teistumui išnykus), tačiau nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas, teistumui neišnykus, nes kaip matyti iš bylos duomenų už paskutinės apysunkės nusikalstamos veikos padarymą iš įkalinimo įstaigos buvo išleistas (duomenys neskelbtini), todėl jis teistumą turėjo iki 2021-12-13. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 27 straipsniu, teismo laikomas recidyvistu (1 t., b. l. 171-175; 2 t., b. l. 1-27), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 28-35, 39-44), dirbantis (2 t., b. l. 48). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumui išnykus), teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą baudos bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad ne kartą teistas, nors ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir yra atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką padarė dar teistumui neišnykus, t. y. būdamas teismas, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, t. y. sutrumpintas įrodymų tyrimas, asmuo pripažino savo kaltę.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors šiuo metu kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, juos vertino kritiškai, pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Šia nusikalstama veika nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, t. y. nebuvo padaryti sunkūs sužalojimai ar sukeltos labai sunkios pasekmės. Pasižadėjo atlyginti pareikštus civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo civilinius ieškinius. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, V. V. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 30 d. 22.10 val. iki 2021 m. spalio 31 d. 13.45 val. (1 t., b. l. 140-141, 143).

Iki bausmės vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b. l. 168-169).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 60,03 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 99-103). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su minėtu įvykiu, sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 60,03 Eur (K. Z. – 40,02 Eur.; M. Š. – 20,01 Eur). Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji K. Z. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46). Ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos metu, kaltinamasis spyrė jai į dešinės kojos kelio sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta normali jos, kaip policijos pareigūnės, teisėtai vykdžiusios savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, veikla, dėl sužalotos kojos kelias dienas juto fizinį skausmą ir diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, jai buvo sukeltas stresas, sutriko miegas, nes miegoti trukdė skaudanti koja. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jai padaryta 500 Eur neturtinė žala. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas: dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 84).

Nukentėjusysis M. Š. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 442 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-66). Ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos metu, kaltinamasis įkando į kairės rankos nykštį, taip sukeldamas am fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą. Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta normali jo, kaip policijos pareigūno, teisėtai vykdžiusio savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, veikla, dėl sužaloto piršto kelias dienas juto fizinį skausmą ir diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas stresas, todėl jam padarytą neturtinę žalą vertina 500 Eur. Taip pat įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausančio laikrodžio stiklas ir laikrodis nebeveikia. Įvykio metu laikrodį buvo užsisegęs ant kairiosios rankos riešo. Sugadinto laikrodžio vertė – 442 Eur. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas: kairės plaštakos I piršto poodinė kraujosruva. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė „kairės plaštakos I piršto žaizda“ nesutampa su aprašomąją dalimi „nykščio srityje stebima nežymi poodinė nematoma, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė. Nurodė, kad neturtinę žalą grindžia, įtampa šeimoje, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, visos šventės tuo metu buvo. Klausė draugai, kiti žmonės, kas čia buvo. Buvo sukelta nepagarba pareigūnui, kad taip atsitiko. Tuo momentu patyrė fizinį skausmą. Po įvykio su kolege nuvyko į ligoninės priimamąjį apžiūrai. Jam buvo suleisti vaistai nuo užkrečiamų ligų, jautėsi normaliai. Jam pačiam buvo diskomfortas, buvo suleisti vaistai, pirštas buvo apžiūrėtas, peršviestas, nebuvo sutvarstytas. Gavus išrašą iš ligoninės, kad gali tęsti tarnybą darbas nenutrūko. Darbingumo neėmė, nuo darbo nenušalino. Turtinė žala dėl sugadinto laikrodžio. Laikrodis buvo dovanotas žmonos.

Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai neturtinę žalą patyrė eidami tarnybines pareigas, tai yra, ne kaip civiliai, o kaip policijos pareigūnai, kurie privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu gali būti įžeisti, jiems pasipriešinta ar būti sužaloti. Kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais (jų dydį, išmokėjimo tvarką) reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio nuostatos. Tačiau tuo atveju, jei tokia kompensacija neišmokama, įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam reikšti ieškinį tiesiogiai kaltininkui, dėl kurio veiksmų jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, kai pareigūnui pagal Vidaus tarnybos statutą išmokama kompensacija, įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgyja tokias pat teises šią žalą išieškoti iš ją padariusio asmens, kokias turėjo pradinis asmuo.

Analizuojant teismų praktiką analogiško bei panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad nukentėjusiesiems yra priteisiami gerokai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei šiuo konkrečiu atveju prašo nukentėjusieji šioje baudžiamojoje byloje. Pavyzdžiui, už tai, kad pareigūnui kaltinamoji nagais apdraskė veidą, rankine sudavė į galvos sritį, nuplėšė uniformos kišenę priteista 2000 Lt (579,24 Eur) suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014); už nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimais, minkštųjų audinių patinimu priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-320-574/2019); už spyrį pareigūnui koja į dešinę galvos pusę priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-942/2020).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai K. Z. nusikalstamos veikos metu, kaltinamasis koja spyrė į dešinės kojos kelio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas dešiniojo kelio odos nubrozdinimą, kuris buvo specialisto buvo kvalifikuotas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų, buvo sutrikdyta normali nukentėjusiosios, kaip policijos pareigūnės, veikla. Dėl patirto sužalojimo kelias dienas juto fizinį skausmą ir diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, jai buvo sukeltas stresas, sutriko miegas dėl skaudančios kojos. Nors dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė nepatogumus, tačiau nebuvo nedarbinga ir jokios kompensacijos iš darbovietės negavo. Iš bylos duomenų matyti, kad patirtas sužalojimas jai leido dirbti toliau. Nedarbingumo neėmė, į gydytojus dėl patirto sužalojimo vėliau nesikreipė. Kadangi neturtinės žalos atlyginimas negali virsti asmens pasipelnymo šaltiniu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų turi būti išlaikyta pusiausvyra, todėl atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnų darbo pagrindą sudaro darbas su teisės pažeidėjais ir yra neatsiejamas nuo pažeidėjų pasipriešinimo, jų neteisėtų veikų, tame tarpe ir pačių policijos pareigūnų atžvilgiu, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą ir nepatogumus bei kt. aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus užtikrins mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, nei to prašo nukentėjusioji, todėl jos pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Iš nukentėjusiojo M. Š. pateikto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad jam nusikalstamos veikos metu, kaltinamasis įkando į kairės rankos nykštį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kairės plaštakos I piršto poodinę kraujosruvą, kuri specialisto buvo kvalifikuota, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, buvo sutrikdyta normali jo, kaip policijos pareigūno, veikla, dėl sužaloto piršto kelias dienas juto fizinį skausmą ir diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas stresas. Nors dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė nepatogumus, tačiau nebuvo nedarbingas ir jokios kompensacijos iš darbovietės negavo. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju nukentėjusiajam M. Š. dėl patirto sužalojimo neliko liekamųjų reiškinių visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Dėl įkandimo į kairės plaštakos nykštį, jam atsirado poodinė kraujosruva, todėl itin didelių nepatogumų buityje nukentėjusiajam neturėjo kilti. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam buvo suteikta būtina medicininė pagalba, suleisti reikalingi vaistai ir nukentėjusysis iškart grįžo į tarnybą. Nedarbingumo neėmė, į gydytojus dėl patirto sužalojimo vėliau nesikreipė. Kadangi neturtinės žalos atlyginimas negali virsti asmens pasipelnymo šaltiniu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų turi būti išlaikyta pusiausvyra, todėl atsižvelgiant į tai, kad jog policijos pareigūnų darbo pagrindą sudaro darbas su teisės pažeidėjais ir yra neatsiejamas nuo pažeidėjų pasipriešinimo, jų neteisėtų veikų, tame tarpe ir pačių policijos pareigūnų atžvilgiu, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą ir nepatogumus bei kt. aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus užtikrins mažesnės neturtinės žalos atlyginimas, nei to prašė nukentėjusysis savo pateiktame civiliniame ieškinyje, todėl šiuo atveju civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nukentėjusiojo M. Š. pareikšto civilinio ieškinio, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamojoje byloje 2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ar 188 straipsnio 1 dalį, nes vertinant tyrimo metu gautus duomenis, kad įvykio metu V. V. vengdamas sulaikymo ir pasipriešindamas nukentėjusiajam – policijos pareigūnui M. Š., tiesioginių smūgių nesudavė, minėtas pareigūnas tik pristatęs kaltinamąjį į policijos komisariatą pastebėjo, kad yra sudužęs jam priklausančio laikrodžio, kurį buvo užsisegęs ant kairės rankos riešo, stiklas ir kad laikrodis neveikia, nurodyti kuriuo konkrečiu metu ir kokiomis aplinkybėmis sudužo laikrodžio stiklas tiksliai pasakyti negali, mano, kad tai nutiko V. V. sulaikymo metu ir negavus jokių neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiojo laikrodis buvo apgadintas tyčiniais kaltinamojo V. V. veiksmais ar neatsargiu jo elgesiu, todėl darytina išvada, kad nebuvo padarytos nusikalstamos veikos ir ikiteisminis tyrimas nepradėtinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta objektyvių duomenų kada ir kas sugadino nukentėjusiajam M. Š. priklausantį laikrodį, todėl teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nepraranda teisės į patirtų išlaidų atlyginimą civilinio proceso tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

1. laikrodis, pateiktas M. Š., ir saugomas Šiaulių AVPK – grąžintinas M. Š. ir paliktinas jo neribotam naudojimui;

2. CD su vaizdo įrašais, prijungtas voke prie baudžiamosios bylos – paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. V. sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Skirti intensyvią priežiūrą 1 (vieneriems) metams, nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., V. V. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-10-30 22.10 val. iki 2021-10-31 13.45 val. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuorašo galimo, bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. V. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 60,03 Eur (šešiasdešimties eurų 3 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš V. V..

Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš V. V., nukentėjusiajai K. Z. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš V. V. nukentėjusiajam M. Š. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. Š. pareikšto civilinį ieškinį dėl 442 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, nes buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo, nurodant, kad nukentėjusysis nepraranda teisės į patirtų išlaidų atlyginimą civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

1. laikrodį, pateiktą M. Š., ir saugomą Šiaulių AVPK – grąžinti M. Š. ir palikti jo neribotam naudojimui;

2. CD su vaizdo įrašais, prijungtą voke prie baudžiamosios bylos – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.