Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1591-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2A-1591-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29550-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
L. Z.
Suinteresuotas asmuo
L. J., I. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1591-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29550-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 23.; 34.3.; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys L. J., I. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. Z. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti jai terminą palikimui po tėvo Z. J. mirties priimti. Nurodė, kad tėvas mirė 2013m. gegužės 16 d. Po jo mirties atsirado palikimas – nekilnojamo turto dalis (žemės sklypas su sodo pastatais), kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvams. Jokio testamento Z. J. nebuvo surašęs. Pažymėjo, kad motina jai ne kartą yra sakiusi, kad sodo sklypas esanti jos asmeninė nuosavybė, nes tėvas savo sodo sklypo dalį jai perleidęs dovanojimo sutartimi. Pareiškėja teigia, jog buvo sąmoningai suklaidinta savo sesers ir motinos, todėl ir praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti. Manė, jog paveldimo turto nėra ir tik iš notarės 2013-08-20 rašto, sužinojo, kad paveldėjimo byla po tėvo mirties buvo užvesta, o prašymus priimti palikimą pateikusios jos motina ir sesuo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja turėjo žinoti, kad tėvų turtas yra bendras, o kliūčių kreiptis į notarą laiku, nebuvo. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja nesirūpindama sodu bei neprisidėjusi prie jo priežiūros nei darbu, nei savo lėšomis, neturi teisės į jį pretenduoti.

Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji viena su motina rūpinosi sodo teritorijos ir namelio priežiūra, mokėjo mokesčius, o pareiškėja – jos sesuo, nieko nedarė. Jos teigimu, seseriai nebuvo jokių kliūčių laiku kreiptis į notarą, tačiau pripažino tarpusavio santykius esančius konfliktiškais, nes esą pareiškėja, dar tėvui esant gyvam, reikalavusi savo dalies turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir pratęsė L. Z. terminą palikimui priimti po jos tėvo Z. J. mirties. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėja gavusi iš notarės S. Š. raštą, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ji išreiškė valią priimti palikimą. Dėl to, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybe, sprendė, jog pareiškėjai nebuvo žinoma ar galėjo būti nežinoma apie nekilnojamojo turto priklausomybę, t.y. apie palikimo atsiradimą. Dėl ko konstatavo, jog pareiškėją terminą palikimui priimti praleido suklydusi, o ši aplinkybė, teismo manymu, pripažintina svarbia bei sudarančia pakankamą pagrindą praleistam terminui pratęsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė L. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą iš spręsti iš esmės- atmesti pareiškėjo pareiškimą. Nurodo, kad niekada šeimoje nebuvo kalbama, jog mirusysis Z. J. dovanojo savo turtą sutuoktinei (apeliantei) nebuvo, taip pat, jog buvo kalbama apie tai, jog nors turtas ir yra registruotas apeliantės vardu, tačiau jis yra laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymi, jog apie 1993-1996 m. mirusysis ir apeliantė kartu padovanojo pareiškėjai garažą, esanti Vilniaus miesto valdybos Pašilaičių seniūnijos Garažų statybos kooperatyve Nr. 212, kuris priklausė abiems sutuoktiniams, todėl ši aplinkybė apeliantės manymu tik patvirtina tą faktą, jog pareiškėjai buvo žinoma, jog visas esantis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o ne asmeninė apeliantės nuosavybė. Apeliantė teigimu, pareiškėja nepateikė ne vienos priežasties, nepriklausančios nuo jos pačios valios, kuri turėtų esminę įtaką palikimo nepriėmimui laiku ar būtų pagrindas pagrįstam suklydimui. Be to pažymi, jog teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog jai buvo žinomas 3 mėnesių terminas palikimui priimti ir tai tik patvirtina pareiškėjos aplaidumą. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konfliktiškų santykių tarp giminių, nurodydamas, jog tai nėra teisiškai reikšminga, todėl šios aplinkybės nevertino ir nurodo, jog šias aplinkybes suinteresuoti asmenys pateikė tam, kad teismas galėtų įvertinti pareiškėjos veiksmų nesąžiningumą ir kryptingumą.

Atsiliepimas

Pareiškėja L. Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį įvertino byloje esančių įrodymų visetą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymi, jog mirus pareiškėjos tėvui, ji buvusi suklydimo įtakoje, manė, kad paveldimo turto nėra, dėl ko laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Be to, tiek apeliantė, tiek suinteresuotas asmuo pateikia melagingus duomenis ir šmeižia pareiškėją.

Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodo, kad sutinka su apeliantės pozicija ir argumentais, taip pat, jog pareiškėja puikiai žinojo apie palikimo egzistavimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad laiku priimti palikimą. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino suinteresuoto asmens dukros O. B. ir jos vyro V. B. parodymų teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą priimdamas teismo nutartį, tačiau remiantis tuo, jog byla yra išnagrinėta teisingai, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nagrinėjant bylą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą privalo išspręsti iš esmės priimdamas teismo sprendimą, o ne teismo nutartį, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija laiko pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, teismo sprendimu ir nagrinėja bylą CPK XVI skyriuje neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimui taikomas taisykles bei tvarką.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos L. Z. (buv. J.) bei suinteresuoto asmens I. J. tėvas Z. J. mirė 2013 m. gegužės 16 d. ( b. l. 9,10-13). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas testamento surašęs nebuvo (b.l.19,20). Po palikėjo mirties liko jo nekilnojamojo turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje, žemės sklypas, esantis Vilniaus m. Eglinės Sodų 8-oji g. 16 bei sodo pastatai (b.l.16-18).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d.nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.,bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, medžiagą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo suklysti, manydama, kad turtas priklauso tik motinai, o ypač dėl to, jog šis nekilnojamas turtas yra registruotas pareiškėjos motinos L. J. vardu (b.l.16-18). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja L. Z. ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, tik po to, kai iš notarės S. Š. gavo raštą dėl užvestos mirusiojo Z. J. paveldėjimo bylos (b. l. 23), kuriuo notarė informavo pareiškėją, jog ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl savo tėvo Z. J. palikimo. Apeliantė L. J. nesutikdama, jog pareiškėjai būtų pratęstas terminas palikimui priimti, nurodo, jog pareiškėja niekada nebuvo klaidinama, taip pat, jog pareiškėja L. Z. visada žinojo, jos šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, o tai, kad vyko konfliktai tarp suinteresuoto asmens I. J. ir pareiškėjos tik patvirtina tai, jog pareiškėjai buvo puikiai žinoma apie sodo egzistavimą. Apeliantė taip pat pažymi, jog pareiškėja L. Z. niekada nesirūpino sodu ir tik atvykdavo retkarčiais ten pailsėti. Tačiau, kolegijos manymu, šie apeliantės nurodyti argumentai, yra nepagrįsti bei neparemti jokiais įrodymais, kadangi vien apeliantės abstraktūs teiginiai, jog pareiškėja žinojo, kad turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nepatvirtina pareiškėjos žinių ir vertintini kaip galimos prielaidos. Tai, kad pareiškėja atvažiuodavo į ginčo sodą tik pailsėti ar, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, niekaip neįtakoja jos teisės į palikimą. Pažymėtina tai, jog šiuo atveju pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl ji turi tokią pačią teisę į paveldimo turto dalį, kaip ir apeliantė L. J. bei suinteresuotas asmuo I. J.. Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiškėja terminą palikimui priimti, praleido nežymiai, t.y. jos tėvas Z. J. mirė 2013 m. gegužės 16 d., o dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškėja kreipėsi 2013 m. rugsėjo 6 d. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog jai buvo žinomas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, o tai apeliantės manymu tik patvirtina pareiškėjos aplaidumą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais bei pažymi, jog kaip jau byloje nustatytą ir ką iš esmės pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja L. Z. nors ir žinodama apie minėtą įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, rėmėsi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, t.y. jog palikimas yra įregistruotas vien tik apeliantės vardu, todėl kaip jau byloje nustatyta, ji galėjo suklysti dėl palikimo egzistavimo. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido būdama suklydimo įtakoje, egzistuoja, todėl pareiškėjos nurodomos priežastys, kurioms esant pareiškėja praleido terminą, pripažintinos svarbiomis.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėtą ir pagrįstą, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė