Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1156-1131/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-11-26
Bylos Nr.: 1-1156-1131/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17307-2025-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Benetytė
Kaltinamasis: E. K.
Advokatai: Petras Simėnas

Kategorijos

1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1156-1131/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17307-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.11; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.25.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,transporto priemonės savininkei L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiluvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinės gyv. vietos – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais, 2013 m. balandžio 22 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais, 2013 m. liepos 8 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 3 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais, 2015 m. liepos 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 11 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2019 m. vasario 4 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista 29 MGL (1450 eurų) dydžio bauda, sumokėjimo terminas iki 2021 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 18 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, likusi nesumokėta baudos dalis – 1350 Eur,

7) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, viešaisiais darbais 4 mėnesiams su įpareigojimais, 2020 m. balandžio 17 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

8) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 4 mėnesiams su įpareigojimais, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams su įpareigojimais, 2020 m. rugpjūčio 24 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

9) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2021 m. lapkričio 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

10) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2023 m. spalio 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. gegužės 18 d. apie 22.41 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARLN-0574, pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.41 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.58 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. paaiškino, kad įvykio dieną, galimai 2025 m. gegužės mėnesį, jis vartojo alkoholį, todėl tiksliai įvykio aplinkybių prisiminti negali. Kiek pamena, jis visą įvykio dieną praleido automobilyje, vartojo alkoholį, t. y. išgėrė 5 litrus alaus tą dieną būdamas garaže ir sėdėdamas automobilyje. Tą pačią dieną, vakare, jis įsėdo į automobilį pasišildyti ir jam sėdint automobilyje, kuris stovėjo kieme (automobilio variklis buvo užkurtas), pas jį po 22.00 val. atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai teigė, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Jis įpūtė 2,50 promiles. Jis automobilyje sėdėjo, rūkė, šildėsi, nes negalėjo įeiti į namus, o tą dieną vakaras buvo vėsus. Įvykio dieną žmona buvo ligoninėje, išvyko tą patį vakarą, o jis pateko į automobilį, nes turėjo raktelius nuo jo, kuriuos, žmonai nematant, savavališkai pasiėmė. Į namus negalėjo įeiti, nes jis buvo susipykęs su žmona, jam tą pačią dieną buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Dėl įvykusio konflikto šeimoje apie 17.00 val. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Žmona apie 19.00 val. išvažiavo į ligoninę, nes vienas iš vaikų jautėsi blogai, kiti buvo pas uošvienę. Žmona jam minėtu automobiliu naudotis neleido, nes jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Įvykio dieną kitų asmenų namuose nebuvo. Dėl girtumo nepamena, ar vairavo automobilį. Pamena tik tai, kad sėdėjo automobilyje, ir jis buvo užkurtas, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Negali prisiminti, kaip jis įsėdo į automobilį ir kas įvyko prieš jam įsėdant į automobilį, tačiau gali šiek tiek prisiminti tai, kas įvyko, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Pamena, kad pareigūnams sakė, jog nevairavo, ir nepamena, kad būtų vairavęs. Neneigia, jog galėjo vairuoti automobilį, būdamas neblaivus. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai L. K., ji juo naudojasi, važinėdavo į darbą. Jie taip pat turi dar vieną automobilį. Įvykio dieną „Opel Vectra“ automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi, todėl jis stovėjo nenaudojamas, kadangi buvo ruošiamas techninei apžiūrai. Automobilio šviesos įsijungia automatiškai, kai jis yra užkuriamas.

Teisiamajame posėdyje transporto priemonės savininkė L. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykis nutiko 2025 metais, galėjo būti gegužės 16–18 dienomis. Įvykio dieną jos mažametis vaikas karščiavo, jam skaudėjo gerklę ir trūko oro, todėl jį išvežė į ligoninę. Būdama ligoninėje, per vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjo automobilį su atidarytomis durelėmis, kuriame sėdėjo žmogus. Apie 21.30 val. paskambino 112 ir pranešė, kad automobilyje sėdi neblaivus vyras, ji jam neleido būti automobilyje. Bijojo, jog neblaivus vyras gali išvažiuoti su automobiliu. Būdama ligoninėje sulaukė skambučio iš pareigūnų, kurie pranešė, kad kieme automobilio nėra, ir paklausė, ar ji matė, kad automobilis išvažiavo. Ji policijos pareigūnams paaiškino, kad maždaug prieš 10 minučių automobilis pajudėjo, tačiau kas vairavo negalėjo pasakyti, nes automobilis stovėjo toliau, o vaizdo kameros neparodo aiškiai. Vėliau pareigūnai pranešė, kad automobilis sulaikytas, o vyras yra sulaikomas. Suprato, kad asmuo, kurį ji įvykio metu matė per vaizdo stebėjimo kameras buvo jos vyras, nes atpažino drabužius, kuriuos tuo metu vilkėjo tas asmuo. Negali patvirtinti, ar jos vyras vairavo automobilį, kai automobilis išvažiavo. Ji matė tik nuotraukas, kurias užfiksavo kamera, kai automobilis pajudėjo. Jose matyti, kad automobilis nuvažiavo į kitą pusę. Kai atidaro vaizdo stebėjimo kamerą, tuo metu gali stebėti įrašą. Jei nėra prisijungusi, kamera fiksuoja judesį. Kamera užfiksuoja nuotraukas, o ne vaizdo įrašą. Automobilis „Opel Vectra C Wagon“ nuosavybės teise priklauso jai. Pranešė, kad jos vyras buvo neblaivus, nes prieš tris valandas prieš šį įvykį tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, todėl iškvietė policiją, norėjo grįžti namo su vaikais, tačiau vyras nesutiko išeiti. Kaltinamasis vartojo alkoholį 3–4 paras, ką tiksliai vartojo, nežino. Kaltinamasis prieš automobilvežiui išvežant automobilį, vartojo alkoholį. Nežino, kaip vyras pateko į jos automobilį, nes raktai buvo namuose, kuriuose juos buvo palikusi. Vyras į namus patekti galėjo, nes turėjo jų raktus, tačiau jam tuo metu buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl jis neturėjo jokios teisės būti namuose. Su kaltinamuoju kalbėjosi tik po jo paleidimo, bendravo nedaug. Nesidomėjo, ar vyras įvykio dieną vairavo automobilį, ar ne. Jis jai nieko nesakė apie tai, kas vairavo. Kaltinamasis jos atsiprašė, teigė, kad nevairavo automobilio, būdamas neblaivus. Prieš vedybas (susituokė 2023 m. rugsėjo 16 d.) su kaltinamuoju pasirašė vedybinę sutartį, pagal kurią jos turtas ir skolos priklauso jai, o jo turtas ir skolos – jam. Minėta sutartis, kuri buvo sudaryta 2023 metais Kelmėje, taip pat numato, kad prieš santuoką ir santuokoje jos įgytas turtas yra jos nuosavybė ir nėra bendras turtas. Automobilį „Opel Vectra“ įsigijo santuokos metu, galėjo būti 2024 metai. Nori, kad jis jai būtų grąžintas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. B. paaiškino, kad jis yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Kaltinamąjį E. K. pažįsta iš ankstesnių darbinių įvykių, tačiau asmeniškai nepažįsta. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad buvo pažeistas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl išvyko į Šedbarų kaimą, tikslaus adreso neprisimena. Gali būti, kad iškvietimas buvo ne vien dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimo – jis galėjo būti ir dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad asmuo vairuoja automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, nes žinoma, kad asmuo neturi teisės vairuoti. Nuvykę į Šedbarų kaimą, jie atvyko prie daugiabučio namo, prie kurio stovėjo vienas automobilis „Audi A4“, kito automobilio nebuvo. Tuomet išvyko ieškoti asmens, kuris pažeidė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Apvažiavo Šedbarų kaimą, užtruko apie 10 minučių, tuomet grįžo atgal, ir už daugiabučio namo kampo pamatė važiuojančio automobilio šviesas. Jis įsijungė švyturėlius ir iškart pradėjo važiuoti paskui tą automobilį, kuris įvažiavo į kiemą nuo asfaltuoto kelio pusės ir sustojo. Į minėtą kiemą yra ir kitas įvažiavimas iš pakalnės. Jie (T. B. ir jo kolegė R. N.) atvyko nuo asfaltuoto kelio pusės. Jam įjungus švyturėlius, jis (E. K.) išjungė automobilio šviesas. Tuomet jis (T. B.) priėjo prie vairuotojo, kuris išėmė raktelius ir juos numetė ant keleivio sėdynės. Atpažino, kad automobilį vairavo E. K., kurį, kaip jau minėjo, pažįsta iš ankstesnių darbinių iškvietimų. Jam buvo surašytas ne vienas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Kol jie važiavo paskui E. K., iš automobilio niekas neišlipo, vairuotojo vietoje buvo vienas asmuo, t. y. E. K.. Atstumas nuo jų tarnybinio automobilio ir E. K. automobilio buvo nedidelis. Važiavo paskui automobilį, nes norėjo nustatyti koks tai automobilis, nustatė, kad tai buvo „Opel Vectra“. E. K. buvo nustatytas neblaivumas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. E. K. nurodė, kad nepamena vairavęs automobilį. E. K. sutiko atlikti testus girtumui nustatyti ir neprieštaravo dėl nustatyto girtumo. Po įvykio E. K. elgėsi adekvačiai – jis susirinko savo daiktus (statybinius įrankius), juos pats susidėjo ir išsinešė. Leido jam pasiimti daiktus iš automobilio, kurie nepriklauso automobilio komplektacijai. Nepamena, ar automobilyje buvo alkoholio vartojimo pėdsakų. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-71), jis juos patvirtino.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. N. paaiškino, kad ji yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. Kaltinamojo E. K. nepažįsta. Įvykio dieną apie 22.00 val. vakaro gavo pranešimą, kad iš kiemo išvažiavo neblaivus vyras su automobiliu „Opel Vectra“. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pranešime nurodyto automobilio „Opel Vectra“ nerado, rado tik „Audi“ automobilį. Kolega T. B. išlipo ir apžiūrėjo teritoriją. Tuomet jie važiavo apžiūrėti aplinkines gatves, tačiau ieškomo automobilio nepastebėjo. Grįždami pamatė automobilio šviesas, įvažiuojančias į kiemą. Matė automobilio galinius žibintus. Tada jie įvažiavo į kiemą, sustojo ir T. B. nuėjo prie vairuotojo, o ji priėjo iš keleivio pusės. Įsukus į kiemą, automobilis „Opel Vectra“ dar buvo užvestas, tačiau įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, jis jau buvo užgesintas, o rakteliai ištraukti ir numesti ant keleivio sėdynės. Kaltinamasis automobilyje buvo vienas. Pamatę automobilį jį stebėjo visą laiką, nematė, kad iš automobilio būtų išlipę kiti asmenys. Išlaipinus kaltinamąjį iš automobilio, jis sutiko atlikti neblaivumo nustatyto testus. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas, šiek tiek vėliau antru pūtimu – 2,48 promilės girtumas. Kaltinamasis aiškino, kad nevairavo automobilio. E. K. buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Negali pasakyti, ar automobilyje buvo rasta tuščių butelių nuo alkoholio. Kai jie atvažiavo ir kieme nerado „Opel Vectra“ automobilio, ji paskambino pranešėjai L. K., kuri paaiškino, kad yra ligoninėje su mažamečiu vaiku, o jos vyras E. K. prieš 10 minučių išvažiavo iš kiemo. Kai kaltinamasis buvo sulaikomas, ji dar kartą susisiekė su pranešėja, kuri teigė galinti pateikti kameros vaizdo įrašą, nes viską stebėjo pro kieme įrengtą kamerą. Prašė pranešėjos išsaugoti vaizdo įrašą, ši atsakė, kad vaizdo įrašo išsaugoti nemoka. Bandė rasti kompromisą dėl vaizdo įrašo pateikimo, tačiau pokalbio pabaigoje L. K. pasakė, kad nepateiks įrašo, nes bijo, jog kaltinamasis gali pakenkti šeimai. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 73-74), ji juos patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. įtariamasis E. K. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo, paaiškino, kad Lietuvoje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau teisė vairuoti jam yra atimta iki 2026 metų. Jis turi galiojantį Didžiojoje Britanijoje jam išduotą vairuotojo pažymėjimą. Automobilis „Opel Vectra“ priklauso jo žmonai L. K.. Jo žmona žino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl ji jam savo automobilių vairuoti neleidžia. Automobilių rakteliai yra padėti jų namuose, (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su žmona. 2025 m. gegužės 18 d. apie 17.00 val. namuose tarp jo ir žmonos kilo konfliktas ir buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie surašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, pagal kurį jis negali gyventi nurodytu adresu. Vėliau žmona su sūnumi išvyko į ligoninę, nes sūnus susirgo. Kai žmona išvyko, jis iš namų pasiėmė žmonos automobilio „Opel Vectra“ raktelius ir nuėjęs į automobilį į jį atsisėdo, užvedė ir viduje šildėsi. Jis vienas gėrė kieme ir automobilyje alų. Išgėrė apie 3 litrus alaus ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek tiksliai automobilyje išgėrė alaus, negali pasakyti. Ar automobiliu kur nors važiavo, neprisimena, bet taip galėjo būti. Jis tik pamena, kad tarnybinis policijos pareigūnų automobilis įvažiavo į kiemą, o jis užgesino automobilį „Opel Vectra“, kuriame sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Automobilyje sėdėjo vienas. Ką aiškino atvykusiems policijos pareigūnams, neprisimena. Jis alkoholinius gėrimus gėrė jau trečią dieną, dėl to įvykio aplinkybes blogai prisimena (1 t., b. l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. liudytoja L. K. paaiškino, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Šis automobilis be techninės apžiūros ir draudimo, nes paskutiniu metu juo niekas nesinaudojo. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), kieme. Jo rakteliai buvo namuose ir E. K. žinojo, kur jie yra laikomi. E. K. paskutines 4 dienas gėrė alkoholinius gėrimus. 2025 m. gegužės 18 d. apie 17.00 val. tarp jos ir E. K. kilo konfliktas, nes jis buvo neblaivus ir ji jam liepė nebūti jų namuose, kad jo girto nematytų vaikai. Ji pranešė pagalbos telefonu ir pas jas buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė. Vėliau ji savo sūnų išvežė į ligoninę Šiauliuose. Parodymų apie tai, ką ji pranešė vėliau policijai apie E. K. ir kas vyko po to ji nenori duoti, nes daugiau nenori aiškinti apie šį įvykį ir nenori dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme. Vaizdo įrašų nepateiks, nes tai nėra susiję su jos veikla ir ji bijo, kad E. K. gali jai pakenkti, sugadinti jų bendrą turtą. Daugiau parodymų neduos. Pagalbos telefonu ji norėjo pranešti tik anonimiškai. Automobiliu E. K. ji nebuvo leidusi naudotis, tačiau jis ir nebuvo pavogtas (1 t., b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. liudytojas T. B. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 18 d. tarnybą pradėjo nuo 19.00 val. kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja R. N.. Apie 22.00 val. iš OVS specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), asmuo pažeidė smurto artimoje aplinkoje orderį ir galimai vairuoja neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Atvykus į (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, stovėjo pilkos spalvos automobilis „Audi A4“, kitos transporto priemonės buvo kitame kieme. Išlipęs apžiūrėjo „Audi A4“ markės automobilį, automobilyje nieko nebuvo. Pranešime buvo nurodytas „Opel“ markės automobilis. Tada su kolege nusprendė ieškoti „Opel Vectra“ automobilio. Tik įsėdus į tarnybinį automobilį, kolegė R. N. susisiekė su pranešėja L. K., ji nurodė, kad matė per namų stebėjimo kamerą, kaip prieš 10 minučių jos vyras E. K. išvyko su automobiliu. Apvažiavus Šedbarų k., automobilis nebuvo pastebėtas, grįžtant į pranešime nurodytą įvykio vietą pastebėjo į kiemą įvažiuojančio automobilio įjungtus galinius žibintus. Iš karto privažiavus tarnybiniu automobiliu prie „Opel“ markės automobilio, įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir išlipo iš automobilio. Kol priėjo prie „Opel“ automobilio vairuotojo, jis užgesino automobilį ir išjungė automobilio žibintus. Priėjęs prie vairuotojo pamatė, kaip jis numeta automobilio raktelius ant priekinės keleivio automobilio sėdynės. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Iš ankstesnių pranešimų atpažino, kad tai E. K. ir pareikalavo išlipti iš automobilio ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Bendraujant su E. K., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis pats neneigė vartojęs alkoholio. Pirmą kartą paklaus kur važiavo, jis nurodė, kad niekur nevažiavo, po to keitė parodymus. Sutikus E. K. pasitikrinti girtumą, kolegė patikrino alkoholio kiekio matuokliu. Pirmu tikrinimu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, praėjus daugiau negu 15 minučių, antru pūtimu nustatė 2,48 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. liudytoja R. N. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 18 d. pradėjo tarnybą 19.00 val. kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju T. B.. Apie 22.00 val. gavo pranešimą apie tai, kad pranešėja per kameras mato, kaip neblaivus vyras ruošiasi važiuoti „Opel“ markės automobiliu, valstybinių numerių šiuo metu neprisimena. Atvykus į (duomenys neskelbtini), kieme nurodyto automobilio nebuvo, kolega T. B., išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo kiemą, o ji tuo metu skambino pranešėjai. Susisiekė mobiliuoju telefonu su pranešėja L. K., kuri nurodė, kad matė, kaip jos vyras prieš dešimt minučių išvažiavo iš kiemo automobiliu, teigė, kad pati matė per kieme esančią vaizdo stebėjimo kamerą. Apvažiavus aplinkines gatves, automobilis nepastebėtas. Grįžtant Malūnų gatve, link pranešime nurodyto adreso, pastebėjo įvažiuojantį į kiemą automobilį „Opel Vectra“, sidabrinės spalvos, matė tik galines automobilio šviesas. Jos sustojo ir nedelsiant įvažiavo į kiemą. Matė, kaip kolegai T. B. įjungus tarnybinio automobilio specialiąsias šviesas, buvo užgesintos „Opel Vectra“ automobilio šviesos. T. B. priėjo prie vairuotojo, ji nuėjo kartu su kolega, tik iš keleivio pusės. Automobilyje buvo tik E. K.. E. K. asmeniškai nepažįsta, tačiau atpažįsta iš ankstesnių pranešimų. Tuo metu kolega T. B. E. K. nusivedė prie tarnybinio automobilio galo, ji ėjo pasiimti alkoholio matuoklio. Priėjusi prie E. K., jis bendravo su kolega T. B.. Kiek prisimena, E. K. neigė vairavęs, tačiau ji jam pati nurodė, kad matė, kaip įvažiavo ir kaip degė jo automobilio šviesos ir kad automobilį užgesino, tik juos pamatęs. Toliau daugiau bendravo E. K. su T. B.. Alkoholio matuokliu pirmu tikrinimu E. K. nustatė 2,53 promilių neblaivumą, antru tikrinimu nustatė 2,48 promilių neblaivumą. Vėliau dar kartą susisiekė su pranešėja L. K., jos prašė pateikti vaizdo stebėjimo kameros įrašą, tačiau L. K. nurodė, kad šiuo metu yra su vaiku ligoninėje ir to padaryti negali. Ji teigė, kad išsisaugoti įrašo nemoka. Prašė, kad tuomet išsisaugotų vaizdo įrašo ekrano nuotraukas. Teigė, kad ji bijo pateikti įrašus ir nuotraukas, nes E. K. gali kenkti jai ir jų šeimos turtui. L. K. taip pat nurodė, kad prie kamerų prisijungimą turi ir E. K., todėl buvo pareikalauta E. K. pateikti telefonus. Jis pateikė du mobiliojo ryšio telefonus, viename telefone apsaugos kodo nebuvo, kitame telefone buvo apsaugos kodas, kurį nurodyti E. K. atsisakė (1 t., b. l. 73-74).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro duomenų, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gegužės 18 d. 22.04 val. iš Šiaulių OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: „Pranešėja per kameras mato savo kieme stovintį „Opel“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užkurtu varikliu. Viduje už vairo sėdi neblaivus vyras. Spėja, kad jis gali važiuoti. Pranešėja guli ligoninėje ir negali parvažiuoti“. Atvykus į (duomenys neskelbtini), kieme nurodyto automobilio nebuvo. Susisiekus su pranešėja telefonu, ji nurodė, kad matė, kai vyras prieš kelias minutes išvažiavo iš kiemo automobiliu. Apvažiavus aplinkines gatves, automobilis nepastebėtas. Grįžtant nurodytu adresu pastebėtas įvažiuojantis į kiemą automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į kiemą, automobilio variklis dar buvo užvestas, privažiavus vairuotojas automobilį užgesino. Priėjus prie automobilio, automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo E. K., kuriam 22.41 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, po 17 minučių antru pūtimu 22.58 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas (alkoholio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARLN- 0574, patikros Nr. 2215570, galioja nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. birželio 1 d.). Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Kelmėje, Tylioji g. 9 (1 t., b. l. 5-11).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17307-25 matyti, kad 2025 m. gegužės 18 d. 22.41 val. neblaivus (nustatytas 2,48 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, E. K. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkė L. K. informuota dėl automobilio išvežimo. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. E. K. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad susisiekus su pranešėja L. K., ji nurodė, kad kieme yra vaizdo stebėjimo kameros, kuriose yra užfiksuota, kad jos vyras E. K. išvažiuoja jai priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamerų įrašų šiuo metu negali pateikti, nes su vaiku guli ligoninėje Šiauliuose. Taip pat ji nurodė, kad įrašus gali matyti jos vyras E. K. ir juos ištrinti. Todėl iš E. K. buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai, kad nebūtų ištrinti įrašai. E. K. neturi teisės vairuoti, nes teisė vairuoti yra atimta. Automobilis yra be privalomosios techninės apžiūros. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, KET 14, 226 punktus (1 t., b. l. 12-14).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme stovi automobilis „Opel Vectra“. Už automobilio yra mediniai ūkiniai pastatai. Šalia stovi kitas automobilis „Audi“ (1 t., b. l. 15-21).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. daiktų apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pilkos spalvos. Ant vairuotojo sėdynės yra telefono laikiklis, ant keleivio sėdynės yra hermetinė maisto dėžutė su lašiniais. Automobilio daiktinėje yra automobilio registracijos liudijimas. Ant grindų yra tušti plastikiniai buteliai ir skardinės nuo alaus ir kitos šiukšlės. Automobilio gale, už vairuotojo sėdynės, yra tušti plastikiniai buteliai. Už keleivio sėdynės, gale, yra tušti plastikiniai buteliai (1 t., b. l. 22-31).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 27 d. daiktų apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrimi E. K. mobilaus ryšio telefonai – „Samsung Galaxy A12“, serijos numeris R58R24EXAGQL, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir „Samsung“, (duomenys neskelbtini), tikslus modelis ir serijos numeris nėra žinomas. Telefonuose apžiūrint įjungti skrydžio režimai – laikinai sustabdomas radijo signalų ir „Wifi“ ryšys. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, juodos spalvos, telefonas su plastiko dėklu, skaidrios spalvos. Telefone matomų išoriškai defektų nėra. Peržiūrėjus įeinančius, išeinančius skambučius, fotogaleriją, SMS žinutes, „Messenger“ programėlę, „Facebook“ programėlę, tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Telefone programų, stebėjimo kameroms, kitai stebėjimo veiklai vykdyti, nėra. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, baltos spalvos, matosi ekrano įskilimai. Telefonas turi ekrano užrakinimo kodą, kuris nėra žinomas, todėl nėra galimybės atlikti telefono informacijos apžiūros (1 t., b. l. 38-46).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas tarnybinio automobilio kamerų įrašas Nr. „export-kh8fh“, 13 minučių 58 sekundžių trukmės. Vaizdo įrašo kairiajame kampe, apačioje, matomas automobilio numeris (duomenys neskelbtini), ir tarnybinio automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Matoma vaizdo sukūrimo data: 2025 m. gegužės 18 d. nuo 22 val. 21 min. 59 s. iki 22 val. 35 min. 47 s. Vaizdo įrašo 1 minutė 12 sekundžių matoma, kaip atvykstama į įvykio vietą 22.23 val. Kieme, kairėje pusėje, matomas vienas, pilkos spalvos „Audi“ automobilis. Tarnybinis automobilis, kurį laiką stovi įvykio vietoje. Vaizdo įrašo 2 minutės 17 sekundžių matoma, kaip 22.24 val. tarnybinis automobilis išvyksta iš kiemo. Iki vaizdo įrašo 13 minutės tyrimui reikšmingos informacijos nėra, matoma, kaip tarnybinis automobilis apvažiuoja gyvenvietę. Vaizdo įrašo 13 minučių 2 sekundės matoma, kaip 22.34 val. prie 22.24 val. įvykio vietoje (kieme) matyto pilkos spalvos „Audi“ automobilio stovi pilkos spalvos „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis su įjungtomis šviesomis. Tarnybiniam automobiliui privažiavus prie „Opel Vectra“ automobilio ir įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, „Opel Vectra“ automobilio šviesos išsijungia. Toliau matoma, kaip pareigūnė R. N. praeina pro tarnybinio automobilio priekį link „Opel Vectra“ automobilio. Toliau tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra. Apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas Nr. 1 „export-q5p7n.mp4“, 40 sekundžių trukmės. Matoma vaizdo įrašo sukūrimo data: 2025 m. gegužės 18 d. nuo 22 val. 23 min. 41 s. iki 22 val. 24 min. 12 s. Matoma pareigūno T. B. kamera. Matoma, kaip pareigūnas, išlipęs iš automobilio, apžiūri kiemą. Automobilis „Opel Vectra“ neužfiksuotas, pareigūnas įlipa atgal į tarnybinį automobilį, įrašas baigiasi. Apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas Nr. 2 „export-6yitj.mp4“, 8 minučių 1 sekundės trukmės. Matoma vaizdo įrašo sukūrimo data: 2025 gegužės 18 d. nuo 22 val. 35 min. 2 s. iki 22 val. 42 min. 53 s. Matoma pareigūno T. B. kamera. Matoma, kaip pareigūnas T. B. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina prie įtariamojo E. K., tarp jų prasideda pokalbis. Pareigūnas T. B.: „Laba vakara, yra kameriki kaip atvažiavai, einam prie mašinas. Lipk lipk lipk lipk greitai“, įtariamasis E. K.: „Nereik manęs traukt“, pareigūnas T. B.: „Teises turi-neturi. Kiek išgėręs?“, įtariamasis E. K.: „Nereik tampytis“, pareigūnas T. B.: „Kiek išgėręs klausiu?“, įtariamasis E. K.: „Nereik tampytis klausiu“, pareigūnas T. B.: „Draudžiamų daiktų su savim turit?“, įtariamasis E. K.: „Ne“, pareigūnas T. B.: „Neišsigąskit, būsit apieškomas. Dabar bus nustatomas blaivumas, 15 minučių“, įtariamasis E. K.: „Viskas tvarkoj viskas tvarkoj“, pareigūnas T. B.: „Viskas, o kur dabar važinėjames?“, įtariamasis E. K.: „Nematau problemų, aš niekur nevažiavau“, pareigūnas T. B.: „Mhm, yra čia kameriki, kuri matė“, įtariamasis E. K.: „Tai nesvarbu, tegul mata“, pareigūnas T. B.: „tegul mata, įrašą nenuginčysi“. Toliau apieškomas įtariamasis E. K., įsodinamas į tarnybinio automobilio galą. Girdisi, kaip priėjusi kolegė, pareigūnė R. N. kalbasi su įtariamuoju E. K.. Pareigūnė R. N.: „Taigi mes parvažiavom, o tu mašinos net neužgesinęs buvai“, įtariamasis E. K.: „Kaip neužgesinęs?“, pareigūnas T. B.: „Šviesas dar degė“, įtariamasis E. K.: „Eik tu, nebejuokauk“, pareigūnė R. N.: „Juk mes ką tik buvom kieme. Imk lupkis antgalį“, pareigūnas T. B.: „Palauk šviesą pajungsiu“, nueina pareigūnas į tarnybinio automobilio saloną. Su įtariamuoju E. K. lieka pareigūnė R. N.. Sugrįžtant prie įtariamojo E. K., girdisi, kaip jis sako: „Kur aš vairavau“. Sugrįžęs pareigūnas T. B. sako: „Nu parvažiavai“, pareigūnė R. N.: „Parvažiavai, matėm, kaip parvažiavai“, įtariamasis E. K.: „Bet tai aš nevairavau“, pareigūnė R. N.: „O tai, kas vairava, aš tavęs klausiu?“, pareigūnas T. B.: „Supranti, atvažiuoj mašina, iš jos nieks neišlip. Nu čia teisme galėsi įrodinėt“, pareigūnė R. N.: „Gerai, penkias sekundes“, pareigūnė nurodo pūsti į alkoholio matuoklį, įtariamasis E. K.: „Kodėl aš turiu pūsti“, pareigūnas T. B.: „Žiūrėk, dabar ramiai tau paaiškinu. Esi įtariamas vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus“, įtariamasis E. K.: „Taip“, pareigūnas T. B.: „O tavo atsisakymas prilygsta baudžiamajai atsakomybei, supranti. Tai dabar tikrinsim tau blaivumą, tą girtumą, ir kiek nustatysim, gal lengvą gal kažką, atsakysi pagal promiles. O jeigu atsisakai, tau iškarto baudžiamoji atsakomybė, už vairavimą esant neblaiviam, virš pusantros. Ir tada mašina jau išvažiuoj, viskas, jeigu atsisakai“, įtariamasis E. K.: „Paprasts klausims jūsų. Jeigu dabar aš pavyzdžiui suprantu su jūsų parodymais, viską, karočia, jeigu, aš pasitikrinu, ar aš turiu teisę išeiti iš čia, karočia, ar vis tiek būsiu uždaryts ir išvežts?“, pareigūnas T. B.: „Pagal promiles. Jeigu atsisakai, tai tada viskas, šimtu procentu, jeigu atsisakai. Jeigu lengvas girtums, aš nežinau, kiek tu esi vartojęs“, įtariamasis E. K.: „Nu apie dvi promiles bus“, pareigūnas T. B.: „Nu čia kiek parodys tiek bus, mes jau nepakeisim tų parodymų, kiek bus tiek bus“, įtariamasis E. K.: „Nu gerai“, sutinka pasitikrinti girtumą. Vaizdo įrašo 4 minutės 45 sekundės girdisi kaip supypsi alkoholio matuoklis ir pareigūnas įgarsiną kiek užfiksavo alkoholio matuoklis: pareigūnas T. B.: „du penki trys (2,53 promilės), nu pats žinai, kiek vartojęs. Tai gal šviežiai gėręs?“, įtariamasis E. K.: „Nu taip“, pareigūnas T. B.: „Tai gal dar nukris“, pareigūnė R. N.: „Mašinoj dabar gėrei parvažiavęs?“, įtariamasis E. K.: „Aš visą laiką geriu. Aš jau visą savaitę geriu“, pareigūnė R. N.: „Nu bet mašinoj parvažiavęs dabar vartojai alkoholį?“, įtariamasis E. K.: „Taip“, pareigūnas T. B.: “Tai va dabar yra, nuo šito pūtimo 15 minučių turim palaukt. Ramiai pasėdėk, palauk“. Įtariamasis E. K. uždaromas tarnybinio automobilio gale. Klausia, ar turi su savimi dokumentą, E. K. teigia, kad automobilyje liko. Pareigūnas nueina paimti iš „Opel“ markės automobilio E. K. dokumentus, sugrįžęs klausia, „o žiūrėk E., tau atimtas teises yra, ar kaip?“, įtariamasis E. K.: „Taip, taip, taip“, pareigūnas T. B.: „Atimtas, nes žiūriu dokumentą tai turi. Pasą gal turi?“, įtariamasis E. K.: „čia yra pasas“, pareigūnas T. B.: „Tai tu toj mašinoj ir gyveni? Žiūriu maistą įsidėjęs, viską“, įtariamasis E. K.: „Nu jo, tai boba išvija iš namų, tai ką daryt“, pareigūnė R. N.: „Tai šiandien orderį gavai?“, įtariamasis E. K.: „Taip“. Toliau kalbasi, apie tai, kaip gavo orderį. Toliau įtariamasis E. K. klausia: „Ar galiu aš bent daiktus iš savo mašinas išsiimti?“, pareigūnas T. B.: „Tai galėsi galėsi“. Pareigūnai toliau aiškina, kad reikia laukti, antrojo pūtimo. Įtariamasis E. K.: „Aš suprantu, kad mašina bus paimta“, pareigūnas T. B.: „Jeigu įpūsi antrą virš pusantro, tai taip, jeigu pusantra ir mažiau, tada administracinė atsakomybė“, įtariamasis E. K.: „Visiem aišku, kad įpūsiu daugiau“, pareigūnas nurodo „kiek parodys tiek“, toliau nueina į „Opel“ automobilio saloną, paima raktelius ir nueina į tarnybinio automobilio saloną. Apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas Nr. 3. „PSS-20250518-223451UTC+0300“, 5 minučių 2 sekundžių trukmės. Matoma, kaip pareigūnė R. N. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina prie „Opel Vectra“ automobilio priekinės keleivio vietos durelių. Toliau fiksuojamas garsas ir vaizdas analogiškas porininko T. B. kūno kameros įrašui Nr. 2 „export-6yitj.mp4“, naujos informacijos, turinčios reikšmės tyrimui, neužfiksuota (1 t., b. l. 52-56).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į saugojimo aikštelę Kelmėje, Tylioji g. 9 (1 t., b. l. 57-59).

Iš 2025 m. gegužės 18 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio matuoklio rodmenų nuotraukų matyti, jog E. K. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.41 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.58 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Atlikti testai bendrai asmens būklei nustatyti: E. K. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (1 t., b. l. 63-65).

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo ir automobilio registracijos liudijimo Nr. K0475241 matyti, kad automobilis „Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas W0L0ZCF3541139268, priklauso L. K. (1 t., b. l. 60-61).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Vectra Caravan CDTI“ kaina Lietuvoje gegužės mėnesį su PVM yra 1460 eurų (1 t., b. l. 62).

Iš vairuotojų registro duomenų išrašo matyti, kad E. K. neturi Lietuvoje išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 139). Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo matyti, kad E. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. KISIE904121E99GK78, išduotą Jungtinėje Karalystėje, kuris galioja iki 2027 m. sausio 17 d. (1 t., b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, transporto priemonės savininkės ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso ir vaizdo įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Kaltinamojo, transporto priemonės savininkės ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo E. K. pozicija dėl kaltės ir įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli – jis nurodė, kad dėl girtumo nepamena, ar vairavo automobilį; pamena, kad pareigūnams sakė, jog nevairavo, ir nepamena, kad būtų vairavęs, tačiau neneigia, jog galėjo vairuoti automobilį, būdamas neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad ką aiškino atvykusiems policijos pareigūnams, neprisimena, ar automobiliu kur nors važiavo, neprisimena, bet taip galėjo būti.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad E. K. vairavo transporto priemonę, patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai pareigūnai T. B. ir R. N.. Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal iš budėtojo gautą pranešimą, jog iš kiemo išvažiavo neblaivus vyras su automobiliu „Opel Vectra“, nuvyko į daugiabučio namo kiemą, tačiau ieškomo automobilio „Opel Vectra“ ten nerado ir dėl to su kolege nusprendė apvažiuoti Šedbarų kaimą ir paieškoti nurodyto automobilio. Važinėdami to automobilio nerado, todėl su kolege nusprendė vėl grįžti į tą patį kiemą, kai už daugiabučio namo kampo pamatė į kiemą važiuojančio automobilio šviesas. Automobilis įvažiavo į kiemą nuo asfaltuoto kelio pusės ir sustojo, o jam (T. B.) įjungus švyturėlius, vairuotojas išjungė automobilio šviesas. Tuomet jis (T. B.) priėjo prie vairuotojo, kuris išėmė raktelius ir juos numetė ant keleivio sėdynės. Atpažino, kad automobilį vairavo E. K., kurį pažįsta iš ankstesnių darbinių iškvietimų. Kol jie važiavo paskui E. K., iš automobilio niekas neišlipo, vairuotojo vietoje buvo vienas asmuo, t. y. E. K.. Atstumas nuo jų tarnybinio automobilio ir E. K. automobilio buvo nedidelis. Vėliau E. K. buvo nustatytas neblaivumas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kita liudytoja pareigūnė R. N., tądien dirbusi kartu su T. B.. Ji paaiškino, kad automobilio „Opel Vectra“ kieme nerado, ieškomo automobilio nepastebėjo ir važinėdami aplinkinėse gatvėse. Tačiau grįždami pamatė automobilio šviesas, įvažiuojančias į kiemą. Įsukus į kiemą, automobilis „Opel Vectra“ dar buvo užvestas, tačiau įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, jis jau buvo užgesintas, o rakteliai ištraukti ir numesti ant keleivio sėdynės. Kaltinamasis automobilyje buvo vienas. Pamatę automobilį jį stebėjo visą laiką, nematė, kad iš automobilio būtų išlipę kiti asmenys. Šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje ir yra nuoseklūs, taip pat sutampa ir su šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, liudytojų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina rašytinė ir bylos medžiaga.

Taigi, šie liudytojai iš pradžių pamatė, kaip automobilis „Opel Vectra“ įvažiavo į kiemą, sustojo ir užgesino variklį, o priėję prie jo pamatė ir vairuotojo vietoje sėdintį kaltinamąjį. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo, automobilį nuo pamatymo įsukant į daugiabučio kiemą iki sustojimo kieme jie stebėjo visą laiką, nematė, kad iš automobilio būtų išlipę kiti asmenys. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir kaltinamojo sutuoktinės transporto priemonės savininkės L. K. pranešimas policijai apie tai, kad ji per kameras, kurias gali stebėti savo telefone, mato savo kieme stovintį jai priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užkurtu varikliu, viduje, už vairo sėdi neblaivus vyras, spėja, kad jis gali važiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. taip pat paaiškino, kad ji dar kartą susisiekė su pranešėja L. K. telefonu ir ji (L. K.) jai paaiškino, kad per kameras matė, kaip jos vyras prieš dešimt minučių išvažiavo iš kiemo automobiliu. Tai, jog liudytoja L. K. vėliau ikiteisminio tyrimo metu nurodė nebenorinti duoti parodymų, apie tai, ką ji pranešė vėliau policijai apie E. K. ir kas vyko po to, nepaneigia jos pranešimo policijai telefonu ir pareigūnei R. N. telefonu duotų paaiškinimų, nes pati liudytoja nurodė nenoro duoti parodymus priežastį – baimę, kad kaltinamasis gali jai pakenkti, sugadinti jų bendrą turtą. Be to, nors teisiamojo posėdžio metu L. K. nurodė, kad ji negalinti patvirtinti, ar jos vyras vairavo automobilį, kai automobilis išvažiavo iš kiemo, tačiau ji nurodė ir tai, jog, būdama ligoninėje, per vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjo automobilį su atidarytomis durelėmis, kuriame sėdėjo žmogus. Apie 21.30 val. paskambino 112 ir pranešė, kad automobilyje sėdi neblaivus vyras, ji jam neleido būti automobilyje. Bijojo, jog neblaivus vyras gali išvažiuoti su automobiliu. Būdama ligoninėje sulaukė skambučio iš pareigūnų, kurie pranešė, kad kieme automobilio nėra, ir paklausė, ar ji matė, kad automobilis išvažiavo. Ji policijos pareigūnams paaiškino, kad maždaug prieš 10 minučių automobilis pajudėjo, tačiau kas vairavo negalėjo pasakyti, nes automobilis stovėjo toliau, o vaizdo kameros neparodo aiškiai. Vėliau pareigūnai pranešė, kad automobilis sulaikytas, o vyras yra sulaikomas. Tada ji suprato, kad asmuo, kurį ji įvykio metu matė per vaizdo stebėjimo kameras buvo jos vyras, nes atpažino drabužius, kuriuos tuo metu vilkėjo tas asmuo.

Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų ir transporto priemonės savininkės paaiškinimais, kurie esminėse detalėse sutampa, ir daro išvadą, jog kaltinamasis ne tik sėdėjo automobilyje ir šildėsi, kaip jis pats tvirtina teisiamojo posėdžio metu, tačiau, būdamas neblaivus, jį ir vairavo. Tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo, būdamas neblaivus, patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog E. K. nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, jis negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), ir alkoholio matuoklio rodmenų nuotraukos, iš kurių matyti, jog E. K. pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.41 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.58 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas. Be to, ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kelias dienas prieš įvykį ir įvykio dieną vartojo alkoholį.

Taigi, šių faktų visuma, pagrįsta teisiamajame posėdyje apklausto kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimais ir byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei nustatytas net 2,48 promilių girtumo laipsnis. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti.

Kaltinamojo paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jog jis dėl girtumo nepamena, ar vairavo automobilį, teismas laiko gynybine versija, nes jai prieštarauja byloje esančių jau aptartų bei teismo įvertintų įrodymų visuma. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl girtumo nepamena, ką aiškino atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau pamena, kas įvyko iki to, t. y. kai žmona išvyko, jis iš namų pasiėmė žmonos automobilio „Opel Vectra“ raktelius ir nuėjęs į automobilį į jį atsisėdo, užvedė ir viduje šildėsi, vienas gėrė kieme ir automobilyje alų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė priešingai, t. y. nepamena, kaip jis įsėdo į automobilį ir kas įvyko prieš jam įsėdant į automobilį, tačiau gali prisiminti tai, kas įvyko, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Taigi, kaltinamojo paaiškinimai yra nenuoseklūs ir dėl tų pačių aplinkybių skiriasi.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis E. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. gegužės 18 d. apie 22.41 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARLN-0574, pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.41 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. gegužės 18 d. 22.58 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo E. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo E. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaltinamąjį E. K. recidyvistu pripažįsta, įvertinęs tai, kad jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą jam būnant pilnamečiu, ne kartą teistas, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei 2 metams nuo už paskutinį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,48 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę gyvenvietėje. Be to, jis vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai nebuvo gavęs leidimo naudotis šia transporto priemone iš jos teisėtos savininkės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas ne kartą, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 109-125), administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, dalis nuobaudų galiojančios (1 t., b. l. 126-136), „Sodros“ duomenimis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 137-138). Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. K. už padarytą veiką paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė – 9 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi pakeista ir neatlikta baudos bausmė ir E. K. skirtina galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1350 Eur dydžio bauda, kurią jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 18 d. 22.58 val. iki 2025 m. gegužės 19 d. 14.45 val. (1 t., b. l. 85-92). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, vienas iš jų gimęs 2025 m. liepos mėnesį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neneigė, jog galėjo vairuoti automobilį, būdamas neblaivus. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad prieš įvykį alkoholį vartojo ne vieną parą. Nors kaltinamasis yra anksčiau teistas, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pastebėtina ir tai, kad jam niekada bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ar su laisvės apribojimo bausme paskirtų įpareigojimų jis iš esmės laikydavosi, paskutinį kartą jis buvo teistas prieš daugiau kaip trejus metus, po to naujų nusikalstamų veikų nepadarė, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ar su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimai daro jam tam tikrą poveikį. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog kaltinamasis turi alkoholio vartojimo problemų. Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamasis yra išskirtinai neigiama ar visuomenei itin pavojinga ir nekoreguotina asmenybė. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti E. K. galimybę dar kartą apgalvoti savo elgesį, keisti jį, neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų, kurie ir yra tam, kad padėtų probuojamajam savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su priklausomybe alkoholiui. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo ir neabejotino pagrindo teigti, jog E. K. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, taip pat dalyvavimas šviečiamosiose elgsenos keitimo programose, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, kad šios priemonės yra vienas iš būdų dar formuoti nuteistojo asmenybę teigiama linkme, parodyti tinkamus elgsenos gyvenime pavyzdžius. Teismo manymu, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei jo izoliavimas nuo visuomenės.

Žemesnės instancijos teismas

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir E. K. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui – 3 metų terminui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 4, 5, 6, 7, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones: automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą 4 metams (BK 67, 68 straipsniai). Transporto priemonės savininkė L. K. teisiamojo posėdžio metu prašė nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jai nežinant pasinaudojo E. K. nusikaltimo padarymo metu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

E. K. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį, kuris jam nepriklauso ir be jo savininkės žinios. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Taigi E. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš E. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

E. K. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ir transporto priemonės savininkė 2023 m. liepos 31 d. sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurioje numatė, kad visi nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ir kitas turtas, kuriam yra būtina teisinė registracija, įgyto po santuokos sudarymo bus to sutuoktinio, kurio vardu turtas įregistruotas, asmeninė nuosavybė. Santuoka tarp kaltinamojo ir transporto priemonės savininkės sudaryta 2023 m. rugsėjo 16 d. Iš byloje esančių įrodymų ir transporto priemonės savininkės paaiškinimų matyti, kad automobilį „Opel Vectra“ transporto priemonės savininkė įsigijo santuokos metu. Atsižvelgiant į visa tai ir į vedybinės sutarties nuostatas, konstatuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė automobilis „Opel Vectra“ asmeninės nuosavybės teise priklauso L. K..

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė L. K. žinojo ar galėjo žinoti, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas, turi būti taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra Caravan CDTI“ (M1-AC universalas, 2004 m., dyzelinas 88kW/120 AG) 2025 m. gegužės mėnesio kaina su PVM yra 1460 eurų (1 t., b. l. 62). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo E. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 1460 eurų.

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 105-108), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę, Kelmėje, Tylioji g. 9, ir jo registracijos liudijimas Nr. K0475241 (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), paimtas daiktų apžiūros metu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini savininkei L. K..

Daiktai, pateikti 2025 m. gegužės 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui: vairuotojo pažymėjimas Nr. KISIE904121E99GK78, išduotas Jungtinėje Karalystėje, perduotinas saugoti AB ,,Regitra“; mobilieji telefonai „Samsung“ (baltos spalvos, (duomenys neskelbtini), tyrėjos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu perduotas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43298-24 medžiagos), „Samsung Galaxy A12“ (juodos spalvos, serijos numeris R58R24EXAGQL, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su dėklu, saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), grąžintini savininkui E. K. (1 t., b. l. 50).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su tarnybinio automobilio ir pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašais (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. K., yra 110,42 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį E. K., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi pakeista ir neatlikta 1350 Eur bauda, ir E. K. paskirti galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 1350 Eur, t. y. vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų, dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 18 d. 22.58 val. iki 2025 m. gegužės 19 d. 14.45 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 3, 4, 5, 6, 7, 10 punktais, atidėti E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

E. K. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. K. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1460 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

E. K. išaiškinti, kad pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. K. pripažinti recidyvistu.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtą į saugojimo aikštelę, Kelmėje, Tylioji g. 9, ir jo registracijos liudijimą Nr. K0475241 (saugomą šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), paimtą daiktų apžiūros metu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti savininkei L. K..

Daiktus, pateiktus 2025 m. gegužės 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui: vairuotojo pažymėjimą Nr. KISIE904121E99GK78, išduotą Jungtinėje Karalystėje (saugomą šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“; mobiliuosius telefonus „Samsung“ (baltos spalvos, (duomenys neskelbtini), tyrėjos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu perduotą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43298-24) ir „Samsung Galaxy A12“ (juodos spalvos, serijos numeris R58R24EXAGQL (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su dėklu, saugomą šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), grąžinti savininkui E. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su tarnybinio automobilio ir pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašais (saugomą šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. K., iš E. K. nepriteisti.

E. K. išaiškinti, kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

E. K. taip pat išaiškinti, kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė