Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2022 m. rugsėjo 22 d. pradinis ieškovas raštu Nr. RLB-03 kreipėsi į atsakovę prašydamas nurodyti, kaip apskaičiuojama mokėtina suma už suvartotą geriamąjį vandenį kas mėnesį name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pateikė atsakymą, nurodydama, kad vadovaujantis teisės aktais, apskaitos prietaisų neturintiems klientams suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis m³ skaičiuojamas taikant vidutinį savivaldybėje suvartoto geriamojo vandens kiekį ir teisės aktų nustatyta tvarka yra perskaičiuojamas kasmet. Nuo 2022 m. vasario 1 d. atsakovės aptarnaujamoje teritorijoje vidutinis suvartojamojo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį yra 2,48 m³. Pažymėjo, kad visiems klientams, ir atsakovui, iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikiamas mokėjimo pranešimas už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas.

4. Pradinis ieškovas teigė, kad atsižvelgiant į atsakovės nurodytą suvartojamo geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo tvarką, skaičiuotinas mokestis turėjo būti skaičiuojamas: nuo 2019 sausio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio kas mėnesį po 15 m³, nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2021 m. balandžio 22 d. kas mėnesį po 10 m³, nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. kas mėnesį po 5 m³ ir nuo 2022 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo dienos po 2,48 m³. Atsižvelgiant į suvartotus geriamojo vandens kiekius, pradinis ieškovas atsakovei yra permokėjęs 229,75 Eur. Be to, vadovaujantis 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus pažyma Nr. (9.24E) NUA-1149, pradinio ieškovo 229,75 Eur permoka indeksuotina, sudaro 52,15 Eur, todėl galutinė permoka yra 281,90 Eur. Minimą piniginę sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, ieškovei teigiant, kad ji permokėjo už atsakovės teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.

21. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei R. L. B. ir trečiajam asmeniui R. B. (el. b. l. 36–38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta tenkinti pirminio ieškovo R. B. prašymą dėl reikalavimo perleidimo ir pakeisti ieškovą R. B. ieškove R. L. B., R. B. šioje byloje laikant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog minėto objekto adresu atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ tvarko nuotekas (kliento kodas 542972). Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino, kad vanduo į ginčo objektą nėra tiekiamas, o tik tvarkomos nuotekos ir tik už jų sutvarkymą buvo paskaičiuoti paslaugos mokesčiai (teismo posėdžio garso įrašo 34:08–34:43 val.). Kadangi name nėra vandens apskaitos skaitliuko, apmokėjimas už paslaugas skaičiuojamas pagal gyventojų, deklaravusių šiame name savo gyvenamąją vietą, skaičių.

24. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, jog, remiantis Gyventojų registro duomenimis, ginčo objekte (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius keitėsi taip: nuo 2019 m. sausio 4 d. šiame objekte savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys, nuo 2021 m. balandžio 22 d. – du (el. b. l. 6). Ieškovė iki šiol ginčo objekte yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau, ieškovės teigimu, faktiškai ji šiame name negyvena. Teismo vertinimu, šią aplinkybę ieškovė įrodė 988-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2022 m. kovo 23 d. pažyma, kurioje pažymima, kad ieškovė R. L. B. nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7).

Dėl galimybės šiam ginčui taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą

25. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).

26. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).

28. Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas ginčo teisiniams santykiams negali būti taikomas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir būtent iš šių santykių susidariusią permoką ieškovė prašė priteisti nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsto praturtėjimo institutas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, o ginčui taikytinos sutarčių teisės normos.

29. Šiame kontekste turi būti įvertintas nagrinėjam atvejui aktualus teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 9 d.) 54 punktas numatė:

„Vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės nustatytas formules:

S – vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrais;

K – vidutinis savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekis, kub. metrais vienam gyventojui;

G – vartotojo bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičius, pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, vienetais;

Abonentai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal duomenis, gautus vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį (K) padauginus iš koeficiento 2.

Vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį apskaičiuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės kiekvienais metais iki vasario 1 d. ir skelbia savo interneto svetainėje. Savivaldybės vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį skelbia savo interneto svetainėje.“

30. Remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi (kuri galiojo visu laikotarpiu, už kurį susidariusią permoką prašoma priteisti šioje byloje), vartotojai privalo informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį jų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičių. Vartotojui per 10 darbo dienų neinformavus viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas informavimo pareigos nevykdymo laikotarpiu faktinį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių nustato vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) pateiktu dokumento išrašu ir jame oficialiai pateikta informacija ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ar seniūnijų. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos pateiktu dokumento išrašu ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ir seniūnijų, turi teisę perskaičiuoti vartotojo viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui mokėtinas sumas už praėjusį informavimo pareigos nevykdymo laikotarpį ir atlikto perskaičiavimo pagrindu parengti mokėjimo dokumentą ir jį pateikti vartotojui. Atlikto perskaičiavimo pagrindu parengtą mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos. Apmokėjimas neatleidžia vartotojo nuo tolesnio pareigos informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių vykdymo.

31. Viena vertus, atsakovė teisi, teigdama, kad teisinis reguliavimas pareigą informuoti atsakovę apie pasikeitusį gyventojų skaičių objekte priskyrė vartotojui. Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, jog pareigos pranešti apie bute gyvenančių asmenų skaičiaus pasikeitimą netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad iš atsakovų yra atimta teisė kilus ginčui įstatymų nustatyta tvarka įrodinėti, kad ginčo laikotarpiu bute realiai gyveno mažiau žmonių ir tokiu būdu ginčyti ieškovo pareikšto reikalavimo dydį, t. y. netinkamas informavimo pareigos vykdymas lemia įrodinėjimo naštos perkėlimą vartotojui, o ne galimybės ginčyti apelianto (ieškovo) reikalavimo dydį praradimą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1528-798/2015). Taigi ir šiuo atveju netinkamas informavimo pareigos vykdymas lemia įrodinėjimo naštos perkėlimą vartotojui, o ne galimybės reikalauti priteisti permoką praradimą. Kaip minėta, ieškovė įrodė, kad ginčo objekte tam tikrais periodais gyvenusiųjų asmenų skaičius buvo mažesnis nei skaičiavo atsakovė.

Dėl ginčo tapatumo, prejudicinių faktų ir ieškinio senaties

32. Atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, jog dalis ieškinio šioje byloje turėtų būti paliktas nenagrinėtu – už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kadangi dėl minėto laikotarpio teismas yra priėmęs įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovės teigimu, tapatus ginčas negali būti keliamas teisme, jeigu dėl jo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

33. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-35627-1101/2021 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. L. B. dėl skolos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ginčo objekte teiktas paslaugas priteisimo ir ieškovės ieškinį tenkino visiškai (el. b. l. 66–67). Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 atsakovės R. L. B. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (el. b. l. 76–78). Atsakovė R. L. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1633-967/2022 atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 paliko nepakeistą (el. b. l. 68–75). 2023 m. balandžio 14 d. antstolė grąžino elektroninį vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-35627-1101/2021 visiškai jį įvykdžius (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

34. Kaip matyti, nurodytoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-35627-1101/2021, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių, ieškiniu (ar priešieškiniu) nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl negalima šių dviejų ginčų vertinti kaip tapačių. Nesant ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo, o tik sutampant ginčo šalims, negalima ir išvada apie ginčo tapatumą. Todėl teismas nenustatė pagrindo nutraukti dalį šios civilinės bylos atsakovės nurodytu pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

35. Pažymėtina ir tai, jog minėtoje kitoje civilinėje byloje nustatytas skolos dydis nėra laikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamai bylai, kadangi, kaip minėta, ankstesnė byla buvo užbaigta sprendimu už akių, kuris nebuvo peržiūrėtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje Nr. 51 (Teismų praktika. 2004, 22) pažymėta, jog prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus. Todėl šios taisyklės taikymas neturėtų būti išplėstas. Ji neturėtų būti taikoma administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams ir nutarimams. Ji netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams.

36. Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalavimams taikytinas dvejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, jog sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės). Teismas su tokiu atsakovės vertinimu neturi pagrindo sutikti, kadangi paminėta teisės norma skirta kitokio pobūdžio reikalavimams, t. y. tiems, kurie sietini su netinkama prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio kokybe. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė ne dėl to, kad būtų suteiktos netinkamos kokybės paslaugos, o dėl susidariusios permokos priteisimo. Teismas konstatuoja, kad tokioje situacijoje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Dėl ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumo

37. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės turi teisę reikalauti grąžinti susidariusią permoką, ieškovės reikalavimas priteisti permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2021 m. gegužės mėnesio (kaip minėta, skola už šį laikotarpį yra išieškota) yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteisiant iš atsakovės 157,56 Eur dydžio permoką Permokos dydžio skaičiavimas detalizuojamas žemiau pateiktoje lentelėje, kurioje teismas vadovavosi atsakovės su atsiliepimu į ieškinį lentelės forma pateiktais duomenimis apie dvigubą normą gyventojui, paslaugos kainą už 1 m³, mėnesinio mokesčio dydį ir pirminę apskaičiuotą sumą (el. b. l. 33–34). Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kilo tik dėl gyventojų skaičiaus, kuris turėtų būti priskirtas ginčo objektui, o dėl kitų paslaugos kainos sudedamųjų dalių ginčo nekilo. Priešingai nei atsakovė, atlikdama galimą perskaičiavimą, teismas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio skaičiavo du gyventojus ginčo objektui, kadangi vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, jog ji nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ginčo objekte nebegyvena (CPK 178 straipsnis).

38. Pastebėtina, kad iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktų duomenų matyti, kad ir pati atsakovė tam tikrais periodais vadovavosi pasikeitusiais deklaruotos gyvenamosios vietos duomenimis ir mokestį ieškovei apskaičiuodavo pagal sumažėjusį gyventojų skaičių (pavyzdžiui, nuo 2020 m. balandžio mėnesio mokestis apskaičiuotas jau ne penkiems, o trims gyventojams), todėl nėra jokio pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti susidariusią permoką paminėtu laikotarpiu.

mėnuo dviguba norma m3/1 gyv. gyventojų skaičius suteikta paslaugų m3 kaina už 1 m3 su PVM, Eur mėnesinis mokestis, Eur pirminė priskaičiuota suma, Eur perskaičiuota suma, Eur permoka, Eur 2019 m. 01 4.46 3 13.38 0.67 0.73 15.67 9.6946 5.98 2019 m. 02 4.94 3 14.82 0.58 0.77 15.1 9.3656 5.73 2019 m. 03 4.94 3 14.82 0.58 0.77 15.1 9.3656 5.73 2019 m. 04 4.94 3 14.82 0.58 0.77 15.1 9.3656 5.73 2019 m. 05 4.94 3 14.82 0.58 0.77 15.1 9.3656 5.73 2019 m. 06 4.94 3 14.82 0.58 0.77 15.1 9.3656 5.73 2019 m. 07 4.94 3 14.82 0.58 0.77 15.1 9.3656 5.73 2019 m. 08 4.94 2 9.88 0.58 0.77 15.1 6.5004 8.60 2019 m. 09 4.94 2 9.88 0.58 0.77 15.1 6.5004 8.60 2019 m. 10 4.94 2 9.88 0.58 0.77 15.1 6.5004 8.60 2019 m. 11 4.94 2 9.88 0.58 0.77 15.1 6.5004 8.60 2019 m. 12 4.94 2 9.88 0.58 0.77 15.1 6.5004 8.60 2020 m. 01 4.94 2 9.88 0.58 0.77 15.1 6.5004 8.60 2020 m. 02 4.64 2 9.28 0.68 0.77 16.55 7.0804 9.47 2020 m. 03 4.64 2 9.28 0.68 0.77 14.1 7.0804 7.02 2020 m. 04 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 05 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 06 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 07 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 08 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 09 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 10 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 11 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2020 m. 12 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2021 m. 01 4.64 2 9.28 0.68 0.77 10.24 7.0804 3.16 2021 m. 02 4.88 2 9.76 0.68 0.77 10.73 7.4068 3.32 2021 m. 03 4.88 2 9.76 0.68 0.77 10.73 7.4068 3.32 2021 m. 04 mėn. 1-22 d. 3.58 2 7.16 0.68 0.56 7.87 5.4288 2.44 2021 m. 04 mėn. 22-30 d. 1.3 1 1.3 0.68 0.21 2.86 1.094 1.77 2021 m. 05 4.88 1 4.88 0.68 0.77 10.73 4.0884 6.64 157.56

39. Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti permoką už likusį laikotarpį (nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio), kadangi ieškovė nepateikė į bylą duomenų, jog skolą, susidariusią už šį laikotarpį, ji yra apmokėjusi. Iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės grafos „sumokėta suma, Eur“ matyti, kad sumokėta tik dalis skolos. Taigi atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrįstai atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalauja priteisti tai, ko dar pati nėra sumokėjusi. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš vartojimo teisinių santykių kylančiose bylose privalo būti aktyvus, į siekį kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, nekeisdamas ieškovės reikalavimo esmės, iš esmės patenkina šį ieškovės reikalavimą ir įpareigoja atsakovę teismo nustatytu terminu perskaičiuoti mokėtiną mokestį už ginčo objektui teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio, mokėtiną mokestį skaičiuojant vienam gyventojui.

40. Teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės permokos indeksavimo sumą (52,15 Eur), kurią ieškovė skaičiuoja, remdamasi vidutiniu kainų pokyčiu. Teismo vertinimu, ieškovė, neįvykdžiusi teisės aktais jai numatytos pareigos informuoti atsakovę apie asmenų, gyvenančių ginčo objekte, skaičiaus kitimą (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo), netenka galimybės reikalauti iš atsakovės permokos indeksacijos, kadangi tokia situacija susidarė dėl ieškovės neapdairaus elgesio (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis).

41. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (157,56 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

42. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatuoja pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir advokato išlaidas) atmesti.

44. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs jau minėtas aplinkybes apie tai, jog nagrinėjama situacija susidarė išimtinai dėl ieškovės neapdairaus veikimo, jai neįvykdžius teisės aktais ieškovei priskirtos pareigos informuoti atsakovę apie asmenų, gyvenančių ginčo objekte, skaičiaus kitimą. Svarbu ir tai, kad, teismo vertinimu, ieškovė šiuos atsikirtimus galėjo kelti jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-35627-1101/2021 dėl skolos priteisimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

45. Be to, sutiktina su atsakove, jog šiuo atveju nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovės sumokėtos teisinių paslaugų išlaidos buvo patirtos būtent nagrinėjamoje byloje. Ieškovė prašymą priteisti advokato išlaidas grindė 2023 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1108632, kurioje nėra pažymėta, pagal kokią sutartį ir už kokias konkrečias teisines paslaugas yra sumokama, sąskaita už teisines paslaugas į bylą nebuvo pateikta. Atsakovė teisingai pastebi ir tai, kad įvertinus vizualiai, advokatas šiame kvite pasirašė tiek už save, tiek už klientę (klientės parašo nėra). Taigi šiuo atveju nebuvo pateiktas teismui raštu prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1 dalis.

46. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 19,92 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, 157,56 Eur (šimto penkiasdešimt septynių eurų 56 ct) permoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti mokėtinus mokesčius už objektui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio suteiktas paslaugas, mokėtiną mokestį skaičiuojant vienam gyventojui.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.