Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. L. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės R. L. B. pareiškimas dėl teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias priimto sprendimo už akių peržiūrėjimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. balandžio 4 d. R. B. mokėjimo kvitas už komunalines paslaugas.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

13. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.

Dėl pareiškimo dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo

14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

15. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje – kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

16. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

17. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovei ieškinio su priedais kopija ir pirmosios instancijos teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti asmeniškai 2021 m. lapkričio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovei atsiliepimo per nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2021 m. gruodžio 14 d., nepateikus, ir esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą už akių. Taip pat nustatyta, kad šioje byloje teismo posėdis nebuvo paskirtas, tokiu būdu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

18. Pažymėtina, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; ir kt.). Nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 8 d. pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo išaiškinta, kad ji turi pareigą (privalo) per 14 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį, o tuo atveju, jei be pateisinamos priežasties atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar konstatuoti teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą atsakovės procesinių teisių pažeidimui konstatuoti, o atsakovei neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Nekonstatavus, jog iki sprendimo už akių priėmimo atsakovė buvo pasyvi dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nenustatyta.

21. Jau nurodyta, kad, sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Apeliantas, siekdamas, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui.

22. Šiuo atveju atsakovė nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų nuginčyti ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagal kuriuos ir buvo priimtas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas už akių. Pareiškime ir atskirajame skunde neginčijama, kad ieškovė tiekė vandenį ir nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis priklausė atsakovei nuosavybės teise. Nei pareiškime, nei atskirajame skunde nekvestionuojamas ieškovės apskaičiuotas atsakovei skolos už ieškovės suteiktas paslaugas dydis, ar skolos skaičiavimo laikotarpis, nenurodoma jokių argumentų dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo. Aplinkybė, jog atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas pareigą turi ne atsakovė, o jos sutuoktinis R B., apeliacinės instancijos teismo atmestina kaip nepagrįsta. Pagrindinis apeliantės argumentas, kuriuo ji ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, yra tas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu yra pripažinta negaliojančia atsakovės ir jos sutuoktinio R. B. sudaryta povedybinė sutartis, kuria šis namas ((duomenys neskelbtini)) perleistas atsakovės nuosavybėn. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimas buvo apskųstas pačios atsakovės ir jos sutuoktinio R. B. Vilniaus apygardos teismui, t. y. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą nepakeistą, įsiteisėjo tik 2022 m. vasario 24 d., todėl teismas, vadovaudamasis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pagrįstai nustatė, kad objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame susidarė įsiskolinimas ieškovei už teiktas paslaugas aukščiau nurodytu laikotarpiu, nuosavybės teise priklausė atsakovei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodytos aplinkybės, priešingai nei įrodinėja atsakovė, nepaneigia 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei ir R. B. šiuo metu priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė ir jos sutuoktinis už komunalines paslaugas, teiktas šiam namui, atsako solidariai.

23. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškinį dėl skolos už ginčo namui patiektą vandenį ir nuotekų tvarkymą ieškovė pareiškė vienam iš solidarių skolininkų – atsakovei R. L. B., o tokią ieškovės teisę, kaip minėta, nustato įstatymas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė esant pagrindui naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą ir antrąja sąlyga – t. y. kai šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, susijusių su apeliantės dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos eismas priimdamas sprendimą už akių neatsižvelgė į tai, kad komunalinių paslaugų sutartys yra sudarytos apeliantės sutuoktinio vardu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos dėstomą poziciją. Anaiptol, ieškovės teigimu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nebuvo sudaryta nei su atsakovės sutuoktiniu R. B., nei su pačia atsakove, kadangi nei vienas sutarties nepasirašė. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašu atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi objekte, taigi, priešingų aplinkybių, jog sutartis dėl suteiktų paslaugų objektui buvo sudaryta atsakovės sutuoktinio vardu, o pati atsakovė tuo tarpu objekte negyvena, byloje nenustatyta.

25. Taip pat pastebėtina, jog apeliantės į bylą pateiktas papildomas rašytinis įrodymas – 2022 m. balandžio 4 d. R. B. mokėjimo kvitas už komunalines paslaugas, niekaip nepatvirtina, kad būtent jos sutuoktinis R. B. vykdė savo prievoles ieškovei ir atliko 30 Eur mokėjimą. Iš pateikto mokėjimo kvito nustatyta, kad paslaugas apmokėjo klientas, kuriam suteiktas (duomenys neskelbtini) kliento kodas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. atsakovei siųstos 2021 m. birželio 23 d. pretenzijos, matyti, kad atsakovei suteiktas kliento kodas – (duomenys neskelbtini). Taigi, pateiktas papildomas rašytinis įrodymas nepatvirtina ieškovės teiginių.

26. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.